- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2-8956-819/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04592-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
- Atsakovas
- V. D., Ž. D.
- Advokatai
- Ingrida Šimkevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį atsakovams V. D. ir Ž. D. dėl skolos priteisimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo priteisti jai iš atsakovų V. D. ir Ž. D. 282,91 Eur skolą, 14,52 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys buvo priimtas 2022 m. kovo 22 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, kurios buvęs pavadinimas UAB „Senamiesčio ūkis“, patikslintame ieškinyje nurodo, kad teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos bei priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Pagal 2019 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ieškovei perduotas administruoti daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė yra atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, naudojimą, techninę priežiūrą bei remontą. Paaiškina, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenis V. D. ir Ž. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), todėl jie abu yra solidarūs skolininkai šioje byloje. Kadangi namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas atsakovai, patalpų/butų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei ieškovė teikia administravimo bei techninės priežiūros paslaugas, atsakovai, kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkai, turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Nurodo, kad atsakovai suteiktas paslaugas yra gavę laiku ir tinkama apimtimi, tačiau už jas neatsiskaito. Atsakovai ne kartą buvo įspėti ir raginti susimokėti įsiskolinimą. Jie skolą pripažįsta, dalinai atsiskaitinėja, bet moka nereguliariai, savo nuožiūra, todėl savo įsiskolinimo nuo 2021 m. balandžio mėnesio nepadengia. Atsakovai nesutinka mokėti už tą laikotarpį, kuomet vyko ginčas dėl jų nuosavybės teisės, ir, anot atsakovų, jie net nesinaudojo tomis patalpomis. Ieškovė mokesčius skaičiuoja nuo to laikotarpio, kurį mato VĮ „Registrų centras“ išrašuose (2019 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-174-7449). Paaiškina, kad 2021 m. balandžio mėn. paaiškėjus aplinkybėms, kad pasikeitė savininkai, atsakovui V. D. buvo perskaičiuoti mokesčiai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Vadovaujantis tuo, kad mokėjimai dengia seniausią skolą, ieškovės vertinimu, atsakovo atlikti mokėjimai dengė senesnius skolos laikotarpius, todėl skola susidariusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovo vardu išrašomos sąskaitos nuo 2021 m. balandžio 1 d. Atsakovas paskutiniais mėnesiais yra atlikęs 3 mokėjimus. Atsakovų skola nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 297,43 Eur (skola 282,91 Eur ir 14,52 Eur metinių palūkanų už nesumokėtą sumą). Ieškovės teigimu, atsakovai apie susidariusį įsiskolinimą žino, nes jiems kas mėnesį yra teikiamos sąskaitos su einamosiomis įmokomis ir nurodomas susidaręs įsiskolinimas, tačiau jie įsiskolinimo geruoju nepadengia, nors, kaip ieškovė prieš tai nurodė, paskutiniais mėnesiais padarė 3 pavedimus.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovai nurodo, kad Butą atsakovas V. D. įsigijo 2019 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-19-174-7449 pagrindu. Buvęs Buto savininkas apskundė turto pardavimo iš varžytinių aktą ir pateikė ieškinį dėl restitucijos, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9103-964/2019 Butui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tik 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui priklausančiam Butui. Visą šį laiką, t. y. nuo 2019 m. gegužės 24 d. turto įsigijimo iš varžytinių, atsakovai neturėjo galimybės turto valdyti, juo naudotis ir disponuoti dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Maža to, net ir teismui išsprendus bylą atsakovų naudai, faktiškai atsakovai pradėjo valdyti Butą tik nuo 2020 m. gegužės 18 d., kai atsakovas pagaliau į jį pateko. Pažymi, kad atsakovai iki 2020 m. gegužės 18 d. dėl teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisės į Butą, todėl mano, kad privalo mokėti ieškovei mokesčius už komunalines paslaugas ne nuo 2019 m. birželio 1 d., bet nuo 2020 m. gegužės 18 d., kai antstolio aktu konstatuota, kad atsakovai pateko į Butą. Nurodo, kad mokėjimus atsakovai atlieka pagal tai, kokias sumas mato savitarnos svetainėje. Paaiškina, kad ieškovė patikslintame ieškinyje klaidina teismą nurodydama, kad atsakovai nereaguoja į ieškovės raginimus padengti įsiskolinimą. Priešingai, negu nurodo ieškovė, atsakovai teigia, kad jie nuo pat pradžių savo iniciatyva kreipėsi į ieškovę telefonu ir elektroniniais laiškais, išdėstė visas faktines aplinkybes, susijusias su Buto įsigijimu, pateikė teismų nutartis, antstolio protokolą. Atsakovui ne kartą teko laukti iš ieškovės atsakymo apie mėnesį, o pakartotinai priminus apie kreipimąsi arba nebuvo gaunamas atsakymas arba nurodoma, kad prieš tai atsakymus teikęs darbuotojas nebedirba bei prašoma naujai pateikti informaciją. Dėl šios priežasties atsakovai jautėsi nežinioje, buvo pažeidžiamos jų, kaip vartotojų teisės į aiškiai pateikiamą informaciją, susijusią su paslaugų teikimu, tačiau atsakovai, ne kartą pagalvodami apie tai, kad toks ieškovės elgesys yra žeminantis vartotojo atžvilgiu ir reikia kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, dėl laiko stokos savo kaip vartotojų teisių gynimo neinicijavo ir kantriai laukė, kol bus paaiškintos mokėtinos sumos ir atsižvelgta į pateiktus teisminius dokumentus.
Dublike ieškovė nurodo nesutinkanti su atsakovų pateiktu atsiliepimu, kuriame jie teigia, kad neprivalo mokėti ieškovės paskaičiuotų mokesčių, nes įsigiję Butą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie negalėjo naudotis Butu, o į Butą pateko ir pradėjo juo naudotis tik 2020 m. gegužės mėnesį. Ieškovė negali pasirinkti teikti paslaugas ar jų neteikti, nes turi vykdyti įstatymu jai nustatytas pareigas, negali pasirinkti asmenų, iš kurių išsiieškoti įsiskolinimus, kitaip nei numato įstatymas. Tuo tarpu Buto savininkai yra tiesiogiai atsakingi už administratoriaus suteiktų paslaugų, atliktų namo pagerinimų ar namui kaupiamų lėšų apmokėjimą. Buto savininkai yra nurodyti VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėse, todėl ieškovė, vadovaudamasi įstatymais ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pagrįstai reikalauja prašomos priteisti skolos iš atsakovų, nes jie nuo 2019 m. gegužės 24 d. yra Buto savininkai. Ieškovė pažymi, kad atsakovams įsigijus Butą, administratoriui mokesčiai už bendro naudojimo patalpas nebuvo mokami nei atsakovų, nei kitų asmenų. Atsakovai mokesčius pradėjo mokėti tik prieš pateikiant teismui ieškinį. Mokesčius mokėjo nereguliariai, savo nuožiūra, todėl jų skola didėjo. Nurodo, kad nors atsakovai teigia, kad jie patyrė nepatogumus, kad jie bylinėjosi su buvusiais Buto savininkais, kad negalėjo naudotis Butu, tai nėra administratoriaus problema. Jis neturi pareigos padėti spręsti atsakovams jų patiriamas problemas, jis turi atlikti savo pareigas ir gauti už tai tinkamą atlyginimą. Ieškovės vertinimu, atsakovai turi teisę savo patirtas išlaidas išsiieškoti iš kaltų asmenų ar dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ar dėl nesavalaikio išsikeldinimo. Ieškovė neturi aiškintis, kokias problemas patyrė atsakovai, taip pat ieškovė neturi galimybės išsiieškoti prašomų sumų iš atsakovams žalą padariusių asmenų. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovai, sumokėję ieškovei skolą už laikotarpį, kai negalėjo naudotis Butu, gali išsireikalauti sumokėtą sumą iš kalto asmens, nebent būtų pateikta savininkų ir Bute gyvenusio asmens sutartis, kad jis apmoka ne tik už administravimo ar techninės priežiūros paslaugas, bet ir moka kaupiamąsias lėšas namui pagerinti ar išlaikyti, moka namo pagerinimo ar remonto išlaidas, nes šios išlaidos yra išimtinai nustatomos turto savininkui. Byloje nėra pateiktas toks susitarimas ir ieškovė tokio susitarimo nėra gavusi. Patikslina, kad ieškovės darbuotojai susirašinėjo su atsakovu, aiškino jam, kad savininkas yra atsakingas administratoriui už susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovai skolos nepadengė, nuolat ginčijosi. Ieškovė negalėdama pati susitarti su atsakovais turėjo kreiptis teisinės pagalbos į teismą, kad skola būtų priteista. Be to, atsakovai nurodo, kad Butu negalėjo naudotis iki 2020 m. gegužės mėnesio, tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, kad ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovų 297,43 Eur skola susidariusi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., už ankstesnį laikotarpį skolos nėra.
Triplike atsakovai prašo ieškinį atmesti. Pakartotinai pabrėžia, kad atsakovai iki 2020 m. gegužės 18 d. negalėjo savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovė nepagrįstai atsakovų atliktus mokėjimus užskaitė susidariusioms skolos už laikotarpį, kai atsakovai negalėjo įgyvendinti nuosavybės teisės į Butą. Nepagrįstas atsakovų atliktų mokėjimų užskaitymas laikotarpiams, kai atsakovai negalėjo įgyvendinti nuosavybės teisės į Butą, leidžia klaidinti teismą dublike nurodant, kad ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovų 297,43 Eur skolą, susidariusią nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., už ankstesnį laikotarpį skolos nėra.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J. atsiliepimo šioje byloje teismo nustatytu terminu nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (jam sutinkant elektroniniu paštu).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti, pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad atsakovų pateiktame protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad tik protokolo surašymo dieną atsakovai pateko į Butą, iš protokolo matyti tik tai, kad tą dieną buvo fiksuoti skaitiklių duomenys, į Butą antstolį įleido p. A., ne trečiasis asmuo, kas tas asmuo ieškovei nežinoma. Atsakovai netvarkingai moka mokesčius, jų mokėjimai nuo 2021 m. balandžio yra nuliniai, sumoka tik 2021 m. rugpjūčio mėn. 15 Eur, po to moka tik 2021 m. gruodžio mėn. Įsiskolinimas susidaro dėl nereguliaraus mokėjimo. Ankstesnių įsiskolinimų nėra, o po 2021 m. lapkričio mėn. atsakovai mokėjimus atlieka nurodydami, už ką konkrečiai moka.
Atsakovai, trečiasis asmuo, kurie apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p (toliau – ir Namas), bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2019 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-19-174-7449 (toliau – Varžytynių aktas) pagrindu priklauso atsakovams V. D. ir Ž. D. Jų nuosavybės teisė į Butą Nekilnojamojo turto registre yra registruota nuo 2021 m. spalio 7 d.
Ieškovė, kurios pavadinimas nuo 2021 m. liepos 1 d. pakeistas iš UAB „Senamiesčio ūkis“ į UAB „Civinity namai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ pagrindu yra Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalis), kuri remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai) skaičiuoja mokesčius Namo butų ir kitų patalpų savininkams už Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir išlaikymą (eksploatavimą, priežiūrą, kita), kaupia lėšas, kurios bus skiriamos Namui atnaujinti.
Pagal ieškovės paskaičiavimus atsakovai už Butui tenkančias Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo paslaugas, įmokas į kaupiamąjį fondą yra skolingi 297,43 Eur, iš jų 282,91 Eur skola už paslaugas, kaupiamąsias lėšas, 14,52 Eur nesumokėtos palūkanos. Ši skola ieškovės nurodymu susidarė už ieškovės atsakovams kaip Buto savininkams teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.
Atsakovai su šia skola nesutinka. Nurodo, kad ji yra susidariusi ne dėl to, kad atsakovai ieškovės nurodomu laikotarpiu neatsiskaito su ieškove už jos atsakovams kaip Buto savininkams teikiamas paslaugas, o todėl, kad ieškovė nepagrįstai yra įskaičiusi atsakovų sumokėtas sumas už Butui teiktas paslaugas tuo laikotarpiu, kai atsakovai, įgiję Butą Varžytynių aktu, neturėjo galimybės juo naudotis ir disponuoti.
Byloje nustatyta, kad atsakovai Butą įgijo Varžytinių aktu, kuris surašytas 2019 m. gegužės 24 d. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. CK 4.47 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (1 dalies 1 punktas). CK 4.49 straipsnis, reglamentuojantis momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę, numato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (1 dalis). Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo (2 dalis). Daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu yra vienas iš sandorių nuosavybės teisei į daiktą įgyti. Tuo atveju, kai aukcionas yra priverstinis kaip varžytynės, jo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CK 6.419 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 715 straipsnis nustato, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą sutikti su ieškove ir konstatuoti, kad atsakovai nuosavybės teisę į Butą įgijo 2019 m. gegužės 24 d., nes tuo metu buvo surašytas Varžytynių aktas (CPK 185 straipsnis).
Atsakovai savo nesutikimą su šiuo ieškovės argumentu grindžia ir tuo, kad nepaisant 2019 m. gegužės 24 d. surašyto Varžytynių akto, nuo 2019 m. gegužės 24 d. jie neturėjo galimybės naudotis Butu, jį valdyti ir juo disponuoti, nes kilus ginčui dėl Varžytynių akto teisėtumo ir pagrįstumo teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, o į Butą faktiškai atsakovai pateko tik 2020 m. gegužės 18 d. Šią aplinkybę atsakovai grindžia antstolio Mindaugo Dabkaus 2020 m. gegužės 18 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-58-2020K.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2019 m. liepos 24 d. buvo priimtas ieškovų D. J. ir A. J. ieškinys atsakovams antstoliui Donatui Kisieliui, J. A., V. D., UAB „Villand“ dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio ir Varžytynių aktą bei grąžinti ieškovams D. J. ir A. J. nuosavybės teisę į Butą, o lėšas sumokėtas už Butą V. D. Šio ieškinio pagrindu iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-3632-262/2019 (vėliau numeris kito į Nr. e2-512-656/2020) Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo Butui bei uždraudė Butą valdyti ir juo disponuoti atsakovui V. D. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos. Atsakovams, taip pat V. D. šią Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020, ją pakeitė: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria, be kita ko, atsakovui V. D. buvo uždrausta Butą valdyti ir juo disponuoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos, panaikino ir klausimą šioje dalyje išsprendė iš esmės – ieškovų D. J. ir A. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje dalyje atmetė, kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. sausio 16 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pagrįstai laikinai apriboja vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu, o kiti skundžiama nutartimi atsakovams nustatyti ribojimai yra pertekliniai bei neproporcingi. Valdymo teisės, kaip sudėtinės nuosavybės teisės, apribojimas suponuoja teisės daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinį laikiną apribojimą. Ginčo situacijoje, įvertinus tai, kad ginčo turtas yra ilgalaikis, nesunaudojamas turtas, o įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovai daro jam neigiamą poveikį, nepateikta, laikinosios apsaugos priemonės apriboti atsakovų valdymo teises pritaikytos nepagrįstai. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešajame registre, draudžiančio perleisti ginčo turtą, pagrįstumo ir teisėtumo, atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju ginčijami turto pardavimo iš varžytynių aktai, kuriais turtas buvo perleistas atsakovams. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas.
Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad ši laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo Butui, buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-512-656/2020, kuris įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d.
Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su civilinėje byloje Nr. e2-512-656/2020 taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis Butui, kuo remiasi atsakovai šioje byloje, niekaip neįtakoja jų nuosavybės teisės į Butą įgijimo momento. Priešingai, jos tik dar kartą patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, kad Butą atsakovai nuosavybės teise įgijo 2019 m. gegužės 24 d., o ginčijant jų nuosavybės teisės į Butą įgijimo pagrindą – Varžytynių aktą, ši jų nuosavybės teisė teismo nutartimis tam tikrą laiką tam tikru mastu tam tikrų asmenų naudai buvo tik ribojama. Šis ribojimas niekaip nepaneigė pačios atsakovų įgytos nuosavybės teisės į Butą (ji nebuvo atimta, atšaukta, panaikinta ar pan.), kuri suteikė atsakovams ne tik teises – teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), bet ir sukūrė pareigas. Tokias pareigas įtvirtino CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.83 straipsnio 3 dalis, reglamentuojantys bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, kas aktualu nagrinėjamu atveju, nes Butas yra daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Pagal minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios buvo skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Todėl ieškovė, reikalaudama iš atsakovų kaip Buto savininkų mokėti mokesčius už Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir administravimą, atlikti kaupiamąsias įmokas nuo 2019 m. gegužės 24 d., elgiasi teisėtai ir pagrįstai.
Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kada faktiškai atsakovai pradėjo naudotis Butu – iš karto po nuosavybės teisės į Butą įgijimo ar vėliau, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Teismas tik sutinka su ieškovės pastebėjimais, nurodytais teismo posėdžio metu, kad vien tik antstolio Mindaugo Dabkaus 2020 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepakankamas konstatuoti aplinkybei, kada atsakovai įgijo galimybę faktiškai patekti į Butą, juo naudotis (CPK 178 straipsnis). Jame nėra konstatuojamos aplinkybės, susijusios su Buto perdavimu atsakovams. Kokias konkrečias aplinkybes antstolis buvo pakviestas konstatuoti, nurodytos pačiame protokole – turto ir įrenginių aprašymas, kuris yra Bute, Buto būklės konstatavimas, dujų, vandens, elektros skaitiklių parodymai Bute.
Teismas sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta pozicija, kad atsakovams kaip Buto savininkams tenkančių pareigų pagal CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnio 3, 4 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalį iš esmės nešalina ir negali pašalinti tai, kad atsakovų nuosavybės teisę į Butą galimai pažeidžia (pažeidė) tretieji asmenys, teismo tvarka prašydami riboti jų nuosavybės teisę į Butą laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir/ar trukdydami Butu naudotis faktiškai. Kaip teisingai nurodo ieškovė, tai sudaro pagrindą atsakovams kaip Buto savininkams spręsti dėl jų teisių gynimo teismine ar neteismine tvarka, reikalaujant patirtų nuostolių atlyginimo, Buto atlaisvinimo ar kita. CK 4.98 straipsnis būtent savininkui suteikia teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl teigti, kad ieškovas reiškia ieškinį netinkamam atsakovui (atsakovams), teismas nagrinėjamu atveju neturi jokio pagrindo.
Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, taip pat teigia, jog jie nėra skolingi už Butui teiktas paslaugas ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šis atsakovų atsikirtimas yra deklaratyvus, nes atsakovai nepateikia jokių paaiškinimų, kokiu būdu jie apskaičiuoja, kad už Butui teiktas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo paslaugas jie yra atsiskaitę. Pažymėtina, kad į teismo posėdį šioje byloje atsakovai taip pat neatvyko ir jokių paaiškinimų šiuo klausimu teismui nepateikė.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė mokesčius atsakovams pradėjo skaičiuoti 2021 m. balandžio mėn., kuomet sužinojo apie tai, jog Buto savininkais tapo atsakovai. Todėl atlikusi perskaičiavimą, ieškovė atsakovams 2021 m. balandžio mėn. išrašė sąskaitą Nr. MP00301525 473,13 Eur sumai (516,27 Eur – 43,14 Eur (kaupiamųjų lėšų panaudojimas)). Iš šios sąskaitos turinio matyti, kad joje atskiromis eilutėmis buvo paskaičiuoti mokesčiai už 2021 m. balandžio mėn. (administravimas – 2,36 Eur plius PVM, kaupiamos lėšos bendroms Namo reikmėms – 4,10 Eur, techninė priežiūra – 6,87 Eur plius PVM), taip pat atliktas perskaičiavimas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (iš viso už 22 mėnesius) (administravimas – 51,92 Eur plius PVM (2,36 Eur x 22 mėn. plius PVM), bendrojo naudojimo nuotėkų tinklų valymas ( 2,86 Eur plius PVM), kaupiamosios lėšos – 90,20 Eur (4,10 Eur x 22 mėn.), stogo remontas 2020 m. rugpjūčio mėn. – 133,55 Eur plius PVM, techninė priežiūra – 151,14 Eur plius PVM (6,87 Eur x 22 mėn. plius PVM)). Atsakovai neneigia tokių paslaugų suteikimo, darbų (stogo remonto, nuotėkų tinklų valymo) atlikimo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. fakto, jų įkainių, neginčija ieškovės 2021 m. balandžio mėn. sąskaitoje Nr. MP00301525 atlikto perskaičiavimo teisingumo.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. ieškovė toliau sąskaitas teikė atsakovams: 2021 m. gegužės mėn. sąskaitą Nr. MP00307956, 2021 m. birželio mėn. sąskaitą Nr. MP00314381, 2021 m. liepos mėn. sąskaitą Nr. MP00320798, 2021 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą Nr. MP00327452, 2021 m. rugsėjo mėn. sąskaitą Nr. MP00333648, 2021 m. spalio mėn. sąskaitą Nr. MP00340115, 2021 m. lapkričio mėn. sąskaitą Nr. MP00346610, kuriose kas mėnesį iš esmės paskaičiuodavo tą pačią atsakovų mokėtiną sumą 15,27 Eur už Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir išlaikymą, kaupiamąsias lėšas, iš jos už administravimą – 2,36 Eur plius PVM, kaupiamos lėšos bendroms Namo reikmėms – 4,10 Eur, už techninę priežiūrą – 6,87 Eur plius PVM. Atsakovai neneigia ir šių paslaugų suteikimo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. fakto, jų įkainių.
Byloje nėra įrodymų, kad už Butui teiktas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo paslaugas, kaupiamąsias lėšas iki 2021 m. kovo 31 d. įmokas būtų mokėję atsakovai ar trečiasis asmuo D. J. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta tik tai, kad per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. atsakovai yra sumokėję 297,11 Eur sumą, iš jos 2021 m. rugpjūčio mėn. 15,27 Eur, 2021 m. gruodžio mėn. 133,02 Eur, 2021 m. sausio mėn. 148,82 Eur.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja esant įrodyta, kad pagal atsakovams laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio iki 2021 m. lapkričio mėn. išrašytas sąskaitas už Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo paslaugas, kaupiamąsias lėšas atsakovai yra likę skolingi ieškinyje nurodomą sumą 282,91 Eur sumą (473,13 Eur + 15,27 Eur x 7 mėn. – 297,11 Eur). Teismas tik pažymi, kad nors ši skolos suma yra nurodyta sąskaitose, išrašytose ieškovės atsakovams laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio iki 2021 m. lapkričio mėn., tiek pagal ginčo aplinkybes, tiek pagal pridedamus įrodymus, šalių paaiškinimus akivaizdu, kad ši skola yra už laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d., kuomet atsakovai tapo Buto savininkais, iki 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovams kaip Buto savininkams teiktas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo paslaugas, įmokas kaupiamosioms lėšoms.
Kaip minėta, CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Administravimo nuostatus savininkai (naudotojai) Administravimo nuostatuose nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (10 punktas). Kadangi byloje nėra įrodymų, liudijančių, jog atsakovai kaip Buto savininkai Administravimo nuostatuose nustatytu terminu sumokėjo ieškovės paskaičiuotus mokesčius už laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. suteiktas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo paslaugas, įmokėjo kaupiamąsias lėšas, ieškovės reikalavimas dėl 282,91 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.1 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalis).
Atsakovai, atsiliepime teigdami, jog jie nėra skolingi ieškovei, nurodo ir tai, kad ieškovė nepagrįstai jų mokėjimus įskaito senesnei skolai dengti.
CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti kurią skolą jis grąžina, Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelios skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skola jis grąžina suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui, teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicistiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovų skoloms už Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas, suteiktas (paskaičiuotas) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., įskaitė jų įmokas atliktas 2021 m. rugpjūčio, gruodžio mėnesiais, taip pat 2022 m. sausio mėn. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai, atlikdami įmoką 2021 m. rugpjūčio mėn., nurodė, už ką ją konkrečiai moka. Šios įmokos sumokėjimo dokumentas į bylą atsakovų nėra pateiktas. Į bylą yra pateikti tik atsakovų 2021 m. gruodžio, 2022 m. sausio mėn. atliktas įmokas patvirtinantys įrodymai, iš kurių 2021 m. gruodžio mokėjime nurodyta „už administravimą“, 2022 m. sausio mėnesio mokėjimuose, viename iš jų, „už stogo remontą“. Ką turėjo omeny atsakovai, nurodydami mokėjimuose tokias paskirtis, iš jų procesinių dokumentų neaišku. Tokių neaiškumų nepašalina ir į bylą atsakovų pateiktas susirašinėjimas su ieškove elektroniniu paštu, nes jame nėra konkrečių atsakovų nurodymų, jog atlikdami pastaruosius mokėjimus jie juos atlieka už konkrečias konkrečiu laikotarpiu ieškovės atsakovams kaip Buto savininkams suteiktas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir išlaikymo paslaugas.
Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad atsakovai, atlikdami mokėjimus ieškovei 2021 m. rugpjūčio, gruodžio, 2022 m. sausio mėn., nenurodė aiškiai ir tiksliai už ką konkrečiai (pagal kokią sąskaitą, už kokią kuriuo laiku suteiktą paslaugą, kt.) jie moka, dėl ko ieškovė turėjo pagrindą taikyti CK 6.55 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas taisykles ir atsakovų atliktais mokėjimais dengti seniausias jų skolas ieškovei. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų sutarę dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, nei nustatyta CK 6.55 straipsnio 1, 2 dalyse (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl atsakovų atliktų mokėjimų ieškovei po 2022 m. sausio mėn., ką liudija į bylą pateiktas V. D. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 16 d., teismas plačiau nepasisako, nes atsakovai neprašo šių mokėjimų laikyti mokėjimais už Namo išlaikymo ir administravimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas, už ginčo laikotarpį, o ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovų po 2022 m. sausio mėn. atliekamais mokėjimais dengiami einamieji mokėjimai.
Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų taip pat 14,52 Eur palūkanas, paskaičiuotas už vėlavimą laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėti mokesčius už Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir išlaikymą, mokėti kaupiamąsias lėšas. Teismas, patikrinęs ieškovės atliktą palūkanų paskaičiavimą, nenustatė esminių neatitikimų. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įvertinęs tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 14,52 Eur palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų pripažįsta pagrįstu ir taip pat tenkina (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė iš atsakovų prašo priteisti taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 297,43 Eur sumą (282,91 Eur + 14,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 18 Eur žyminio mokesčio, turėjo 423,50 Eur (181,50 Eur + 242 Eur) advokato padėjėjos pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, jos patirtos 441,50 Eur (18 Eur + 423,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Valstybė šioje byloje patyrė 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“, juridinio asmens kodas 121452134, solidariai iš atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 282,91 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 91 ct) skolą, 14,52 Eur (keturiolika eurų 52 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (297,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 441,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 220,75 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Ž. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 15,68 Eur (penkiolika eurų 68 ct) išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 56602. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.