Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-07-01 · Civilinė byla Nr. e2-3052-769/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
e2-3052-769/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01203-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
PlusPlus Capital
Atsakovas
E. Š.
Civilinė byla Nr. e2-3052-769/2020Proceso Nr. 2-06-3-01203-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. Š. (E. Š.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 850,25 Eur negrąžinto kredito, 140,48 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 76,52 Eur delspinigių, 15,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 850,25 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo termino dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB, sudaryta sutartis Nr. 09-081922-RK, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1471,36 Eur kreditą, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovo sutarties įvykdymo terminas suėjo 2019 m. vasario 21 d. 2018 m. spalio 23 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis tarp pradinės kreditorės „Swedbank“ AB ir PlusPlus Baltic OU Lietuvoje veikiančios per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą. 2018 m. spalio 24 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis tarp PlusPlus Baltic OU ir ieškovės. Šių sutarčių pagrindu 2019 m. gegužės 6 d. bylų priėmimo – perdavimo aktu reikalavimo teisė į atsakovo skolą perleista ieškovei. Ieškovė nurodo, jog negali pateikti duomenų, kada pradinis kreditorius pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą, bet nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovui ieškovė pranešė 2019 m. birželio 20 d. pranešimu. Ieškovės teigimu, atsakovas prievolės nevykdė, atsakovo įsiskolinimą ieškovei sudaro 850,25 Eur negrąžinto kredito, 140,48 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 76,52 Eur delspinigių

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo prievolės sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą bei sumokėti sutartines palūkanas tinkamai nevykdė. Iš 2020 m. vasario 14 d. išrašo iš bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad ieškovei perleisto reikalavimo sumą sudarė 850,25 Eur kredito likutis, todėl ieškinio reikalavimas dėl 850,25 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 41,60 Eur reikalavimo perleidimo dieną paskaičiuotų palūkanų, nurodo, kad palūkanos paskaičiuotos iki 2019-05-07. Iš 2020 m. vasario 14 d. išrašo iš bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad ieškovei perleisto reikalavimo sumą sudarė 850,25 Eur kredito likutis, 41,60 Eur palūkanų skola. Byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininką būtų informavęs, todėl taikytina CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostata, nurodanti, jog skolininkė privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, teigiančiu, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. įteikiant skolininkui ieškinį su priedais, laikytinas tinkamu skolininko informavimu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, darytina išvada, jog tinkamai skolininkas buvo informuotas procesinių dokumentų įteikimo dieną, todėl 41,60 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 98,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas nuo 2019-05-07 iki 2020-02-14 dienos. Šioje dalyje ieškinys atmestinas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. Reikalavimai yra kilę iš vartojimo sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-211/2008, Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT nutartis Nr. 3K-3-1137/2002, Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Ieškovės teigimu, 98,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos nuo 2019-05-07 iki 2020-02-14 dienos, tačiau iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog 2020-02-14 ( tai patvirtina teismui pateiktas išrašas iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties) palūkanų suma sudarė 41,60 Eur, o ne 140,49 Eur ( kaip teigiama ieškinyje). Be to, teismas jau yra išaiškinęs, jog skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį,- ieškovė metus laiko nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, neišsiuntė Reikalavimo perleidimo sutarties atsakovui, neinformavo apie papildomai ieškovės paskaičiuotas mokėjimo palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, todėl reikalavimas dėl 98,89 Eur palūkanų priteisimo netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 76,52 Eur delspinigių už 180 dienų skaičiuojant 0,05 proc. (nuo 2019-08-18 iki 2020-02-14). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus tai, jog pradinis kreditorius apie reikalavimo teisės perleidimą skolininko neinformavo, taikant CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatą, laikant, kad skolininkas tinkamai apie prievolę naujajam kreditoriui buvo informuotas ieškinio įteikimo dieną, ieškovės paskaičiuoti 76,52 Eur delspinigiai už prievolės nevykdymą iki ieškinio pateikimo iš atsakovo nepriteistini. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2020-02-14 iki visiško kredito grąžinimo. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas apie pasikeitusį kreditorių buvo tinkamai informuotas tik pateikus ieškinį, 15 procentų dydžio mokėjimo palūkanos nuo negrąžinto kredito priteistinos tik nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 23 d.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Iš dalies patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Laikant, kad patenkinta apie 84 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 20,16 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo Valstybei priteistina 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital AS, įmonės kodas 11919806, iš atsakovo E. Š. (E. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850,25 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų 25 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 41,60 Eur (keturiasdešimt vienas euras 60 ct) palūkanų, 15 procentų metinių mokėjimo palūkanų nuo negrąžinto kredito dalies ( 850,25 Eur) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ( 891,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. kovo 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,16 Eur (dvidešimt eurų 16 ct ) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Valstybei iš atsakovo E. Š. (E. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur (septyni eurai 16 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė