- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- AN2-145-497/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00134-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Advokatai
- Evelina Trukšinienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3524-2023 (toliau ir – Nutarimas) I. M. – V. pripažinta padariusi du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 1 bei 4 dalyse, o būtent dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d., 00.00 val. iki 2023 m. lapkričio 15 d., 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėtą gyvūno įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ne vėliau kaip nuo 2022 m. lapkričio 9 d., (duomenys neskelbtini), įrengtoje fotostudijoje laikė voverę (Tamasciurus hudsonicus) ir už piniginį atlygį vykdė fotosesijas su gyvūnu. Fotosesijos su vovere buvo reklamuojamos „Facebook“ svetainėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių (toliau – ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės) 1.1.1 ir 1.1.5 punktų nuostatomis, tokie veiksmai yra prilyginami prekybai laukiniais gyvūnais. Savo veikla I. M.-V. pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 ir 11 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 7 punkto reikalavimus. Dėl minėtų administracinių nusižengimų I. M.-V. buvo paskirta galutinė 30 Eur dydžio bauda bei voverės (Tamiasciurus hudsonicus) konfiskavimas (b. l. 6-7).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. įgaliotos atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės skundas patenkintas. I. M. – V. pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis ir Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. Nutarimas pakeistas – panaikintas I. M. – V. paskirtas voverės (Tamiasciurus hudsonicus) konfiskavimas, ir ši voverė grąžinta I. M. – V. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Kitą Nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarimą byloje Nr. II-261-1170/2024 ir palikti galioti 2023 m. gruodžio 27 d. Departamento priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-3524-2023.
3.1. Teismas panaikindamas I. M. – V. paskirtą voverės konfiskavimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nevertino, netyrė byloje pateiktų dokumentų, ko pasėkoje priėmė neteisėtą nutartį.
3.2. Pirmos instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino į bylą pateiktą 2022 m. spalio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SAU-1 dėl voverės pirkimo (toliau - Sutartis). Skunde cituojama Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta prekybos laukiniais gyvūnais sąvoka, akcentuojant, kad prekyba laukiniais gyvūnais – laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, mainai, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardytiems, įskaitant reklamavimą.
3.3. Vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3 ir 3.7 punktais, teisėta gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę patvirtinantys dokumentai yra pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu. Institucijos nuomone būtent 3.7 punkte išvardytų svarbiausių dalykų – laukinio gyvūno kilmės ir požymių ir nebuvo Sutartyje, kas sąlygoja jos neteisėtumą.
3.4. 2023 m. gruodžio 27 d. bylos nagrinėjimo metu I. M.- V. buvo paaiškinta, kad sutartis akivaizdžiai prieštarauja Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių reikalavimams, todėl yra neteisėta, t.y. absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis). Institucija pabrėžia, kad laukinio gyvūno (voverės) kilmės ir požymių neaptarimas sutartyje yra esminis sutarties negaliojimo pagrindas. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu ir teismo posėdžio metu nepateikė informacijos dėl laukinio gyvūno kilmės, jo ženklinimo mikroschema. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2023 m. lapkričio 15 d. pareiškėja neturėjo teisėtą laukinio gyvūno įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tuo pažeisdama minėtų taisyklių 6 ir 11 punktų reikalavimus. Remiantis Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 punktu, draudžiama prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, jeigu tai prieštarautų Taisyklių nuostatoms <...>. Vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 11 punktu, draudžiama prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Institucija pabrėžia, kad jokių laukinio gyvūno – voverės kilmės ir požymių dokumentų byloje nėra, jų nepateikta ir teismo proceso metu.
3.5. Teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų skelbimų socialiniame tinkle “Facebook”, I. M.- V., neturėdama leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ne vėliau kaip nuo 2022 m. lapkričio 9 d., (duomenys neskelbtini) įrengtoje fotostudijoje laikė voverę (Tamiasciurus hudsonicus) ir už piniginį atlygį vykdė fotosesijas su gyvūnu. Fotosesijos su vovere buvo reklamuojamos “Facebook” svetainėje, įrodymai (foto nuotraukos) yra administracinio nusižengimo byloje. Vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 1.1.1 ir 1.1.5 punktų nuostatomis, tokie veiksniai yra prilyginami prekybai laukiniais gyvūnais.
3.6. Taip pat 2023 m. lapkričio 15 d. I. M.-V. laikė laukinį gyvūną — voverę (Tamiasciurus hudsonicus) neturėdama Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūros išduoto „Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“, tuo pažeisdama šių taisyklių 7 punkto reikalavimus, kuris numato, kad draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti, veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius žinduolius, išskyrus: 7.1 p. rūšių, nurodytų Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir (ar) leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše (Taisyklių 2 priedas); 7.2 p. atvejus, kai Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir (ar) leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų sąraše (Taisyklių 2 priedas) nenurodytų rūšių žinduolių įsigijimo data yra iki 2024 m. balandžio 1 d. (jeigu Taisyklių 8 punkte nenurodyta kita konkrečių laukinių gyvūnų rūšių ar aukštesnio rango taksono rūšių laukinių gyvūnų teisėto įsigijimo data) ir laikomi nelaisvėje neleidžiant veistis.
3.7. ANK 303 straipsnio 5 dalyje imperatyviai numatyta administracinio poveikio priemonė - laukinio gyvūno konfiskavimas, todėl Departamentas priimdamas Nutarimą neturėjo teisinio pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės - šio gyvūno (voverės) konfiskavimo.
Šalies argumentai
3.8. Teismas taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį vadovaujasi VšĮ „A.“ rekomendacija, kad I. M.-V. „itin myli gyvūnus, jais rūpinasi, savo lėšomis prisideda prie benamių gyvūnų globos, teikia jiems visokeriopą pagalbą“, bet visiškai nevertina kito – VšĮ „B.“ 2023 m. rugsėjo 5 d. rašto Departamentui Nr. A05-3/05-09-2023 „Prašymas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnį“, kurio būtent ir buvo pranešta Departamentui dėl galimai neteisėtų I. M.-V. veiksmų.
3.9. Teismo sprendimas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi netaikyti administracinio poveikio priemonės - voverės konfiskavimo, atmestinas, nes šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netaikyti laukinio gyvūno konfiskavimo. Paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingi jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
3.10. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne karta pasisakyta, jog ..aplinkos apsauga yra viešasis interesas ir valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatieji interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti (LR Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Šiuo atveju, tokia formuojama teismo praktika sudaromos prielaidos tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims išvengti atsakomybės už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą I. M. atstovė advokatė E. Trukšinienė prašo atmesti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. II-261-1170/2024.
4.1. Atsiliepime nurodomos ANK 303 straipsnio 5 dalies nuostatos ir pabrėžiama, kad būtinas turto konfiskavimas yra dėl ANK 303 straipsnio 2-4 dalyse nustatyto administracinio nusižengimo padarymo, o dėl ANK 303 straipsnio 1 dalyje numatyto – įstatymas suteikia institucijai ir teismui diskreciją spręsti dėl turto konfiskavimo tikslingumo.
4.2. Atsiliepime cituojami skundžiamos nutarties motyvai, remiantis kuriais teismas nusprendė netaikyti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės ir atsižvelgiant į tai, tvirtinama, kad skunde klaidingai teigiama, jog nutartyje neva formuojama teismo praktika, kuria tariamai sudaromos prielaidos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims išvengti atsakomybės už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Priešingai, teismas konstatavo, kad I. M. – V. pažeidė įstatymų bei taisyklių nuostatas ir jai turi būti taikoma atsakomybė, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, I. M. – V. asmenybę ir veiksmus, nuspręsta, kad konkrečiai šiuo atveju taikyti administracinio poveikio priemonę ir konfiskuoti voverę būtų pernelyg neproporcinga.
4.3. I. M. – V. neginčija, jog pažeidė teisės aktus, tačiau dėl tokio pažeidimo, kuris vėliau buvo ištaisytas, nuspręsti atimti iš jos augintinį nebūtų tinkamas teisingumo įgyvendinimas. I. M. – V. neginčija fakto, jog ji po beveik metų laiko pateikė prašymą gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kurį 2023 m. lapkričio 28 d. gavo, todėl kurį laiką ji voverę laikė neturėdama leidimo. Nors I. M. – V. prieš voverės įsigijimą domėjosi ar tokiam gyvūnui laikyti reikia leidimo, tačiau jai asmuo iš kurio pirko voverę nurodė, kad leidimo laikyti voverę nereikia, nes šiam asmeniui parduotuvėje, iš kurios pirko voverę, nurodė, kad leidimo laikyti voverę nereikia. I. M. – V. pripažįstą galimą ANK 303 straipsnio 1 dalies pažeidimą, sutinka sumokėti paskirtą nuobaudą, tačiau negali sutikti su tuo, kad jai tinkamai pritaikyta administracinio poveikio priemonė ir konfiskuota voverė.
4.4. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, tiek pirmosios instancijos teisme I. M. – V. pripažino kaltę, elgėsi tinkamai, teikė visus reikiamus dokumentus, kurie patvirtina, kad ši situacija buvo nesusipratimas ir ji yra tinkamas asmuo auginti voverę. Šį teiginį patvirtinta: 1) I. M. – V. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi; 2) VšĮ „A.“ pateikta rekomendacija; 3) I. M. – V. gavo leidimą, kuriame nurodoma, kad jai leidžiama laikyti voverę. Leidimas taip pat patvirtina, kad I. M. – V. geba užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką voverei. Voverės gyvenimo sąlygos buvo geros, nes leidimas ją laikyti buvo išduotas. Vien tik dėl to, kad I. M. – V. leidimą gavo jau nusipirkusi voverę, nėra pagrindas šį pažeidimą laikyti tokio sunkumo, jog reikėtų konfiskuoti gyvūną iš mylinčių namų; 5) Voverė nėra gimusi laisvėje. I. M. – V. voverę įsigijo iš byloje apklausto liudytojo S. R.. Pastarasis voverę pirko iš parduotuvės, kuri tą voverę įsigijo Lenkijoje. Parduotuvė liudytojui pateikė PVM sąskaitą - faktūrą (skundo priedas Nr. 3), kuri patvirtina, kad net ir į parduotuvę voverė pateko ne pagauta iš laisvės, o iš veisėjų. Atsižvelgiant į tai, I. M. – V. priklausanti voverė niekada nebuvo laisvėje gyvenantis gyvūnas, todėl I. M. – V. nepadarė jokio pažeidimo, susijusio su laukinio gyvūno paėmimu nelaisvėn.
4.5. Pabrėžiama, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
4.6. M. – V. Voverę augina nuo 2022 m. Ji turi susikūrusi ypatinga ryšį su šiuo mažu gyvūnu. I. M. – V. yra asmuo, kuris itin myli gyvūnus, todėl jai atrodo nesuvokiama, kad jos auginta voverė galėtų būti užmigdyta (sunaikinta kaip konfiskuotas turtas). O nusprendus ją perduoti kitiems asmenims voverei būtų keliamas dar didesnis stresas. I. M. – V. namuose voverė buvo apsupta meilės, šilumos, nuolat maitinama jai tinkamu ir kokybišku maistu. Pažymėtina, kad voverė kiekvieną dieną buvo pripratusi gauti dėmesio, I. M. – V. su ja užsiimdavo. Be to, gautas leidimas suponuoja, kad voverė gyveno ir jeigu būtų sugrąžinta, gyvens tinkamomis jai sąlygomis. Taigi, administracinio poveikio priemonės - voverės konfiskavimo taikymas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės.
Šalies argumentai
4.7. I. M. – V. nurodo, kad hipotetinėje situacijoje, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tenkinti apeliacinį skundą ir galutinai konfiskavus Voverę, I. M. – V. turėdama Leidimą, galėtų šią voverę įsigyti (ir teisėtai laikyti) iš tų asmenų (ar institucijos), kuriems voverė bus perduota po apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo. Tokia situacija lemtų ne teisingą ginčo išsprendimą, o per daug formalaus požiūrio į situaciją įgyvendinimą.
4.8. Jeigu teismas manytų, kad ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas vis dėl to buvo, I. M. – V. nurodo, kad voverės konfiskavimas nėra proporcinga priemonė, nes vienintelis dalykas, kurį padarė negerai - nepasirūpino leidimu laikyti voverę iš anksto. Visos kitos aplinkybės - rekomendacija, vėliau gautas leidimas, tai, kad gyvūnas buvo labai mylimas ir jam kiekvieną dieną buvo skiriama daug rūpesčio bei dėmesio, suponuoja, kad voverės konfiskavimas šiuo atveju šiurkščiai pažeistų šio gyvūno teisę gyventi kartu su asmenimis, kurie geba atlėpti jo poreikius.
4.9. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neginčijo Institucijos veiksmų pagrįstumo, o priešingai, konstatavo, kad Institucija teisės aktus pritaikė tinkamai ir netgi paliko galioti I. M. -V. paskirtą baudą, tačiau teismas įvertinęs situaciją ex officio nusprendė, kad voverės konfiskavimas iš I. M. – V. nėra proporcingas, Institucija teikdama apeliacinį skundą ne tik be pagrindo kvestionuoja teisingą nutartį, bet ir eikvoja institucijų ir I. M. - V. laiką bei resursus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos priimtą 2023 m. gruodžio 27 d. Nutarimą.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo ją naikinti.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi, buvo pakeistas Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. Nutarimas, netaikant voverės konfiskavimo, kitą Nutarimo dalį paliekant nepakeistą, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundo argumentų susijusių su šios administracinio poveikio priemonės taikymu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimo argumentai šiuo atveju nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su aktualiais skundo argumentais – administracinio poveikio priemonės taikymo tikslingumu.
8. ANK 303 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą. ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimą. Remiantis ANK 303 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą. Taigi, įstatymui už ANK 303 straipsnio 4 dalyje esančio nusižengimo padarymą numatant privalomą laukinių gyvūnų konfiskavimą, o I. M. – V. pripažinus kalta ir pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį, ši administracinio poveikio priemonė gali būti neskiriama tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinės atsakomybės tikslų galima pasiekti I. M. – V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir apsiribojant išimtinai Institucijos paskirtos 30 Eur baudos taikymu, o administracinę poveikio priemonę - voverės (Tamiasciurus hudsonicus) konfiskavimą panaikinus. Nors institucija akcentuoja, kad šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams, kad reikalavimas minėtos nuostatos taikymui išskirtinių aplinkybių buvimo nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
11. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą, apylinkės teismas grindė tuo, kad: 1) M. – V. dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo savo kaltę visiškai pripažino, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; 2) kaip matyti tiek iš pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. paaiškinimų, tiek iš VšĮ „A.“ rekomendacijos, pastaroji itin myli gyvūnus, jais rūpinasi, savo lėšomis prisideda prie benamių gyvūnų globos, teikia jiems visokeriopą pagalbą (b. l. 23); 3) dar iki administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, ji savarankiškai, neskatinta Institucijos, kreipėsi į aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo laikyti voverę (Tamiasciurus hudsonicus) išdavimo. Šis I. M. – V. prašymas buvo patenkintas ir 2023 m. lapkričio 28 d. (dar prieš priimant skundžiamą nutarimą) jai buvo išduotas leidimas Nr. LNR-633 laikyti nelaisvėje šį laukinį gyvūną; 4) gavusi leidimą, Institucijos konfiskuotą gyvūną ji planuoja laikyti adresu (duomenys neskelbtini), kur šiam gyvūnui bus sudarytos visos teisės aktuose numatytos gyvenimo sąlygos. Pagrindo nesutikti su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas, nenustatė. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad priešingai, nei tvirtinama skunde, teisingumo ir protingumo principus šiuo atveju atitinka būtent voverės grąžinimas I. M. – V., o ne jos konfiskavimas. Jokių tai paneigiančių aplinkybių, apeliaciniame skunde nenurodoma.
12. Antai, apeliaciniame skunde itin akcentuojama aplinkybė, jog I. M. – V. turima voverės pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka laukinių gyvūnų įsigijimo dokumentams keliamų reikalavimų, tačiau tokią išvadą spręsdamas dėl I. M. pagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas ir už tai ji nubausta Institucijos 2024 m. gruodžio 27 d. Nutarimu. Gi nagrinėjamu atveju institucija skunde nepaaiškina, kodėl ši aplinkybė užkerta kelia voverę grąžinti I. M.- V.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. M. – V. elgesys, aplinkybė, kad ji pasirūpino gyvūno laikymo įteisinimu, patvirtina, kad jai voverę grąžinus, gyvūno gerovė bus užtikrinta. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o jokių tai paneigiančių įrodymų – nėra.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino Všį „B. rašto“, tačiau šis dokumentas nesudaro pagrindo tvirtinti, kad voverės grąžinimas šiuo atveju būtų netikslingas. VšĮ „G.“ 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodyta, kad socialiniame tinkle „Facebook“ I. M-v platina įrašus, kuriuose nurodo, kad vykdo fotosesijas kartu su vovere. Atkreiptas dėmesys, kad voverė yra laukinis gyvūnas, kuris gali būti laikomas tik atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, todėl daroma išvada, kad gyvūnas yra naudojamas pramogoms – išnaudojamas fotosesijoms, o tai laikytina žiauriu elgsiu su gyvūnu. Minėtų duomenų pagrindu yra prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnį dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimų (b. l. 20-21). Visų pirma, šiame rašte nurodyta aplinkybė, jog I. M. – V. elgesys laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnu, nepasitvirtino. Ji pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse, o ne ANK 346 straipsnyje 16 dalyje, kurioje numatytą atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu. Remiantis byloje esančiu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) specialisto T. Ū. tarnybiniu pranešimu, neetatinei aplinkos apsaugos inspektorei sutarus su I. M. – V. dėl fotosesijos ir jiems nuvykus nurodytu adresu bei užėjus į kambarį kur vykdomos fotosesijos, kambaryje laisvai lakstė amerikinė raudonoji voverė. Gyvūnas buvo jaukus, kontaktavo su žmonėmis. Gyvūno savininkai paaiškino, kad narvo voverei jie neturi, ji laisvai laksto po kambarius (b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad institucijos atstovas nubaustosios bute lankėsi sutarus dėl tariamos fotosesijos, taigi I. M. - V. neturėjo galimybės pasiruošti Institucijos specialisto vizitui ir voverės laikymo sąlygas pakeisti, dirbtinai jas pagerindama. Remiantis byloje esančiu 2023 m. lapkričio 28 d. išduotu leidimu Nr. LNR-633, Institucija išdavė leidimą tokios rūšies voverę laikyti. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad laukinio gyvūno laikymo sąlygos pas I. M. – V. buvo tinkamos ir nesudaro jokio pagrindo tvirtinti, kad gyvūnas buvo kankinamas. Apylinkės teismo posėdyje I. M. – V. be kita ko paaiškino, kad voveriuką augino kaip savo augintinį bet kai kuriose fotosesijose su žmonėmis panaudodavo, voveriukas augo metus laiko su jais, prisirišo prie jo, o voveriukas prie jų. Atsiliepime į institucijos skundą nurodoma, kad I. M. – V. namuose voverė buvo apsupta meilės, šilumos, nuolat maitinama jai tinkamu ir kokybišku maistu. Pagrindo netikėti šiais I. M. – V. paaiškinimais, nėra, nes juos be kita ko patvirtina jau minėtos institucijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės.
14. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su I. M. – V. kalte pažeidus Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais iš naujo įrodinėjamos tos pačios aplinkybės.
15. Atsižvelgdamas į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad voverės konfiskavimas iš I. M. V. nagrinėjamu atveju pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, todėl skundžiama nutartimi priimtas sprendimas, voverės konfiskavimo netaikyti, teisėtas ir pagrįstas. Remiantis tuo, skundžiama nutartis paliktina galioti, o institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą, ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.