Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai I. M. – V., jos įgaliotai atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V., gimusios (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. M. – V. pripažinta padariusi du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 303 straipsnio 1 bei 4 dalyse, o būtent dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d., 00.00 val. iki 2023 m. lapkričio 15 d., 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėtą gyvūno įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, ne vėliau kaip nuo 2022 m. lapkričio 9 d., (duomenys neskelbtini), įrengtoje fotostudijoje laikė voverę (Tamasciurus hudsonicus) ir už piniginį atlygį vykdė fotosesijas su gyvūnu. Fotosesijos su vovere buvo reklamuojamos „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių (toliau – ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės) 1.1.1 ir 1.1.5 punktų nuostatomis, tokie veiksmai yra prilyginami prekybai laukiniais gyvūnais. Savo veikla I. M.-V. pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 ir 11 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės) 7 punkto reikalavimus. Dėl minėtų administracinių nusižengimų I. M.-V. buvo paskirta galutinė 30 Eur dydžio bauda bei voverės (Tamiasciurus hudsonicus) konfiskavimas (b. l. 6-7).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas I. M. – V. įgaliotos atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimo dalį, kuriuo pritaikyta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas. Skunde nurodyta, kad I. M. – V. 2022 m. spalio 3 d. su S. R. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ji įsigijo voverę (Tamiasciurus hudsonicus). Gyvūno pardavėjai pateikė PMV sąskaitą – faktūrą, kuri patvirtina vieno iš voverės tėvų pirkimą iš (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad voverė nebuvo pagauta nelaisvėje, o buvo pirkta iš veisėjų. Pripažintina, kad I. M. – V. nepasidomėjo, kad voverės laikymui yra būtina gauti leidimą. Gyvūnų pirko per skelbimą, todėl buvo įsitikinusi, kad nereikia jokių dokumentų voverės laikymui. I. M. – V. užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, o fotosesijos vykdavo ir pas ją namuose, kur ji yra įrengusi mažą fotostudiją. Kartais fotosesijų metu buvo nufotografuota ir voverė. Gyvūnui nebuvo keliamas joks pavojus ar stresas, nes voverė buvo pripratusi prie žmonių ir jų visiškai nebijo. Kai kurios nuotraukos, kuriose buvo ir voverė, I. M. – V. patalpindavo ir savo paskyroje socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“. I. M. – V. atsitiktinai sužinojo, kad gyvūno laikymui yra reikalingas leidimas, todėl (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą gauti leidimą laikyti nelaisvėje gyvūnus. Gyvūnas iš I. M. – V. buvo konfiskuotas dėl to, kad ji tuo metu neturėjo leidimo, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas laikyti gyvūną nelaisvėje. Nepaisant minėtos aplinkybės, Institucija priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo paskyrė baudą ir konfiskavo voverę, kurią galimai ketina sunaikinti. Gyvūno gyvenimo pas I. M. – V. sąlygos buvo geros, kadangi buvo išduotas leidimas, todėl vien dėl to, kad pastaroji gyvūną tam tikrą laiką laikė be leidimo nereiškia, kad būtina konfiskuoti patį gyvūną. Be kita ko, pabrėžta ir tai, kad pati I. M. – V. neginčijo savo kaltės – ją pripažino, taip pat dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Taip pat buvo pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ I. M. – V. rekomendacija, kurioje nurodyta, kad pastaroji ne kartą globojo ir benamius gyvūnus, savo asmeninėmis lėšomis juos gydydavo ir suteikdavo reikalingą pagalbą. Kas tik patvirtina, kad I. M. – V. yra labai jautrus ir atsakingas asmuo bei randa ryšį su gyvūnais. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad Nutarime yra pateiktos nuorodos į Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 1.1.1 bei 1.1.5 punktus, dėl to, kad I. M. – V. fotografavo voverę su savo klientais. Anot I. M. – V. įgaliotos atstovės, atliktos fotosesijos su gyvūnu buvo klaidingai prilyginamos prekybai laukiniais gyvūnais ir netinkamai pritaikyta administracinė atsakomybė. Be kita ko, skundžiamame Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad I. M. – V. pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 punktą. Antai, ji, laikydama voverę ir ją įtraukdama į fotosesijas, galėjo sukelti ekologinę ar gyvūnų užkrečiamųjų ligų išplitimo grėsmę. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad skundžiamame Nutarime nepagrįstai buvo pripažinta, kad voverės pirkimo pardavimo sutartis yra laikytina niekine. Minėtoje sutartyje buvo aptartas tiek gyvūno pavadinimas, tiek jo rūšis ir kiekis, kas atitinka Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.7 punktą, tačiau vien tai, kad sutartyje nebuvo nurodyta gyvūno kilmė, nepatvirtina, kad dėl to sutartis yra negaliojanti. Taip pat Nutarime buvo nepagrįstai nurodyta, kad I. M. – V. pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 11 punktą. Pabrėžtina, jo pastaroji įsigijo jau ne laukinį gyvūną, o gyvūną iš veisėjų. Anot I. M. – V. įgaliotos atstovės, jos atstovaujamoji taip pat nepažeidė ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 punkto, kadangi šio punkto 7.2 papunktyje nurodyta, kad jeigu gyvūno pavadinimas nėra įtrauktas į šių taisyklių 2 priedą arba paminėtas 8 punkte, jį galima laikyti nelaisvėje, jeigu jis yra įsigytas iki 2024 m. balandžio 1 d. ir laikomas nelaisvėje neleidžiant veistis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad I. M. – V. gyvūną įsigijo iki 2024 m. balandžio 1 d. ir jį įsigijo ne veisimo tikslais, todėl pirmiau nurodytų taisyklių nuostatų nepažeidė (b. l. 2-5).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. – V. nurodė, kad nuo vaikystės visada svajojo turėti voveriuką. Vėliau suprato, kad tai laukinis gyvūnas ir negalima laikyti, bet rado skelbimą, kad gyvūnas yra parduodamas. Pasidomėjo pas pardavėją ar reikia leidimo, pasakė, kad ne. Pasirašė sutartį ir įsigijo. Augino kaip savo augintinį, bet kai kuriuose fotosesijose su žmonėmis panaudodavo. Voveriukas augo metus laiko su ja, prisirišo ji prie jo ir jis prie jos. Vėliau kalbėjo su drauge, ji sakė, kad vis dėl to ji pasidomėtų ar reikalingas leidimas. Ji laiko danielius ir žino, kad tokie leidimai reikalingi, bet tai net ne jų šalies gyvūnas, daug mažesnis. Pasiskambino į gamtos apsaugą, atsakymo nedavė, liepė pačiai pasidomėti ar tai ne invazinis gyvūnas, susirasti informaciją ir tada atsiųsti. Viską turėjo pati susižinoti. Ieškojo informacijos, bet nerado. Galvojo, kad tiesiog parašys prašymą ir jeigu reikės tai patvirtins, o jeigu ne, tai atmes. Praėjo tris savaitės ir apsilankė pas ją gamtos apsauga. Ji nepirko iš veisėjo, čia parduotuvė pirko iš veisėjo Lenkijoje. Tai yra parduotuvės sąskaita-faktūra iš kurios pirko S. Ji domėjosi ar reikalingas leidimas. Spalio 20 d. rašė prašymą, o apsilankė lapkričio 15 d. Po savaitės ar po 10 dienų buvo išduotas leidimas. Gyvūnas gyveno laisvai, neturėjo narvo, jis miegodavo spintoje su drabužiais. Kai kuriose fotosesijose naudojo gyvūną, jos buvo mokamos. Šiuo metu ji gali laikyti tą gyvūną. Ji padėdavo gaudyti katinus, gydyti, sterilizuoti. Pati turi danielius sodyboje, žąsų, ožiuką, vištų, triušių, katinus. Labai myli gyvūnus. Sutartį jį gavo pirkimo metu, bet buvo pamiršusi, kad tai yra įsigijimo dokumentas. Gyvūną planuoja laikyti (duomenys neskelbtini), nurodė laikymo vietą, ten yra sodyba. Voverę ji laikė laisvai. Tuo metu nereikėjo lauko sąlygų. Jai leidimas išduotas tiek lauko, tiek vidaus. Ji yra registruota (duomenys neskelbtini). Savaitę yra (duomenys neskelbtini), savaitę sodyboje. Ji nesakė, kad turi gyvūną kai kreipiausi dėl leidimo išdavimo, jos neklausė (b. l. 55-58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad voverę pirko iš gyvūnų parduotuvės. Jie teigė, kad įsigijo iš (duomenys neskelbtini) veisėjo. Paskambino gyvūnų parduotuvei, kad jie nufotografuotų sąskaitą-faktūrą, iš kur ji buvo įsigyta. Šita voverė iš laisvės negali būti paimta, nes tokia rūšys Lietuvoje net negyvena. Jis įsigijo kaip fizinis asmuo. Kai buvo gyvūnų parduotuvėje, sakė nereikalingas leidimas. Bendravo su I., nes nenorėjo bet kam atiduoti gyvūną. Vėliau ji jam rodė, kad gerai gyvena jo parduotas gyvūnas. Jis neužsiima gyvūnų prekyba. Jis nusipirko gyvūnų parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Rado skelbimuose. Paskambino, nuvažiavo ir įsigijo (b. l. 55-58).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. įgaliota atstovė advokatė Evelina Trukšinienė parodė, kad palaiko savo skundą visa apimtimi. Remiasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi dėl to, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia savo pažeidimo. Lapkričio 15 d. institucija atvyko pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį namo. Pažeidimas buvo, nes leidimo laikyti gyvūną asmuo neturėjo. Pačių pažeidimų neginčija. Atkreipia dėmesį, kad galimai jų nutarimo priėmimo dieną net ir nebuvo. Nustatyti du pažeidimai dėl laikymo ir dėl prekybos. Už pirmąjį pažeidimą dėl laikymo nėra numatyta konfiskavimo, o už antrąjį - už prekybą numatytas konfiskavimas. Posėdžio metu apklaustas S. R. nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsigijo iš jo, kuris buvo įsigijęs iš gyvūnų parduotuvės. Pažeidimą I. M. – V. pradėjo taisyti dar neatėjus Institucijai. Pati prisidėjo, kad pažeidimo nebūtų. Pažeidimas buvo kaip ir panaikintas lapkričio pabaigoje. Mano, kad yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Gyvūnas priprato, buvo kaip šeimos narys. Formalių pažeidimų neneigia, bet teisė neturėtų būti aukščiau už realią gerovę. Voveriuką konfiskavo, laikė narve. Tegul lieka tos baudos, I. M. – V. sumokės, tačiau prašo netaikyti konfiskavimo. Dėl nutarimo, įgaliotoji atstovė nurodė, kad kadangi dalyvavo skiriant pačią nuobaudą, ji su I. M. – V. parodė, kad turime leidimą. Pareigūnas pats pasiūlė, kad kreipsis į teismą, kad netaikytų konfiskavimo. Persiuntė charakteristiką, tikėjosi, kad bus skirta bauda ir pati Institucija kreipsis į teismą ir netaikys konfiskavimo. Po savaitės, pareigūnas paskambino I. M. – V. ir pasakė, kad šita sutartis yra niekinė, negalėjo nieko paaiškinti. Pirkimo-pardavimo sutartis gali būti negaliojanti, jeigu yra notarinės formos nesilaikymas. Visos kitos pirkimo-pardavimo sutartys galioja. Galbūt turi trūkumų, bet negali būti negaliojanti arba niekinė. Šį sutartį sudarė žmonės privatūs. Natūralu, kad sutartis primityvoka. I. M. – V. savo pamoką išmoko, daugiau voveriuko nefotografuos. Prašo nepažiūrėti formaliai, o pažiūrėti į esmę.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad buvo skelbimas, kad siūloma fotosesija su voveriuku. Privalo būti teisėto įsigijimo dokumentai. Jeigu laukinis gyvūnas, tai turi būti leidimas laikyti nelaisvėje. Jeigu saugoma rūšis, tai turi būti prekybos leidimas. Šuo atveju nesaugoma rūšis.

2022 m. spalio 23 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. R. I. M. – V. pardavė voverę (Tamiasciurus hudsonicus), už kurią I. M. – V. įsipareigojo sumokėti 100 Eur (b. l. 8).

Iš 2023 m. spalio 20 d. prašymo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus matyti, kad I. M. – V. kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo nelaisvėje adresu (duomenys neskelbtini) laikyti nelaisvėje voverę (Tamiasciurus hudsonicus) (b. l. 10).

Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. M. – V. leidžiama nelaisvėje laikyti Amerikinę raudonąją voverę (Tamiasciurus hudsonicus). Gyvūną leidžiama laikyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 22 d. I. M. – V. rekomendacijoje nurodyta, kad I. M. – V. su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiauja nuo pat jos įkūrimo pradžios. Globoja ne vieną prieš tai buvusį benamį gyvūną, laikinoje globoje buvusius gyvūnus savo asmeninėmis lėšomis gydydavo ir visada suteikdavo reikiamą pagalbą, visi gyvūnai būdavo suženklinti mikroschemomis bei dovanojami su griežtomis sutartimis. Šeimininkus savo laikiniems globotiniams rinkdavosi itin atsakingai, su jais palaiko ryšį iki šiol. Ji yra labai jautrus ir itin atsakingas žmogus, visada pareiginga, atsakinga, punktuali, puikiai pritampanti prie kitų žmonių draugijos, randanti ryšį su gyvūnais ir visada pasiruošusi padėti. Drąsiai ją rekomenduoja kaip geriausią jų pagalbininkę (b. l. 13).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodyta, kad socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ I. M.-V. platina įrašus, kuriuose nurodo, kad vykdo fotosesijas kartu su vovere. Atkreiptas dėmesys, kad voverė yra laukinis gyvūnas, kuris gali būti laikomas tik atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, todėl daroma išvada, kad gyvūnas yra naudojamas pramogoms – išnaudojamas fotosesijoms, o tai laikytina žiauriu elgsiu su gyvūnu. Minėtų duomenų pagrindu yra prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnį (b. l. 20-21).

Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto T. Ū. 2023 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. Institucijoje buvo gautas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ skelbiamų fotosesijų su vovere. Pradėjus tyrimą, nustatyta, kad pasiūlymus fotografuotis su vovere teikia I. M. – V. 2023 m. spalio 25 d. neetatinė aplinkos apsaugos inspektorė susisiekė su I. M. – V. ir susitarė dėl fotosesijos su vovere 2023 m. lapkričio 15 d., 13.00 val., o I. M. – V. pranešė, kad fotosesija vyks adresu (duomenys neskelbtini), ir kainuos 120 Eur. 2023 m. lapkričio 18 d. su vyr. specialistu S. M. ir E. S. nuvykus nurodytu adresu, I. M. – V. nusivedė į kambarį, kuriame buvo įrengta fotostudija. Kambaryje laisvai lakstė voverė (Tamiasciurus hudsonicus). Gyvūnas buvo jaukus, kontaktavo su žmonėmis. Gyvūno savininkai paaiškino, kad narvo voverei neturi, ji laisvai laksto po kambarius. Prisistačius ir parodžius tarnybinius pažymėjimus buvo išaiškinta, kad I. M. – V. vykdė fotosesijas su vovere neturėdama leidimo ir neturėdama gyvūno įgijimą patvirtinančių dokumentų, į ką I. M. – V. atsakė, kad 2023 m. spalio 26 d. pateikė prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai dėl leidimo išdavimo. Pažymėta, kad fotosesijos su laukiniu gyvūnu buvo vykdomos ilgiau nei metus – nuo 2022 m. lapkričio 9 d. Dėl minėtų priežasčių I. M. – V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paimtas gyvūnas (b. l. 22-23).

I. M. – V. 2023 m. lapkričio 25 d. paaiškinime nurodyta, kad ji nežinojo, kad reikia leidimo. Sužinojus, iš karto buvo kreiptasi dėl leidimo išdavimo. Gyvūnas gimęs namų sąlygomis, nėra laukinis, mielai eina į kontaktą. Pareigūnai atvyko nespėjus gauti leidimo (b. l. 23).

Skundas tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 303 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą. Už šios veikos padarymą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 303 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles, už šio administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo trisdešimties iki trijų šimtų eurų.

Nagrinėjamu atveju I. M. – V. Institucijos Nutarimu pripažinta padariusi du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 303 straipsnio 1 ir 4 dalyse, o būtent dėl to, ji, neturėdama teisėto laukinio gyvūno įgijimą patvirtinančių dokumentų ir leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini), laikė voverę (Tamiasciurus hudsonicus), ir taip pat su šia voverę už atlygį vykdė fotosesijas su gyvūnu, jas reklamuodama „Facebook“ paskyroje. Be kita ko, skundžiamu Nutarimu pripažinta, kad I. M.-V. tokiais savo veiksmais pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 ir 11 punktus bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 punkto nuostatas.

Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 punkte numatyta, kad draudžiama prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, jeigu tai prieštarautų šių taisyklių nuostatoms, CITES konvencijos nuostatoms ir CITES papildomų konvencijos rezoliucijų, priimtų Šalių konferencijose, reikalavimams, Reglamento (EB) Nr. 338/97, Reglamento (EB) Nr. 865/2006, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/1775 Nr. 1007/2009), Reglamento (ES) Nr. 2015/1850 reikalavimams arba prekyba jais keltų ekologinę (tai atskiru sprendimu, pasikonsultavusi su kompetentingomis mokslo ir studijų institucijomis, nustato Aplinkos ministerija) ar gyvūnų užkrečiamųjų ligų išplitimo grėsmę (tai atskiru sprendimu nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Minėtų taisyklių 11 punkte numatyta, kad draudžiama prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų (jeigu jie reikalingi).

Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 punkte numatyta, kad draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti, veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius žinduolius, išskyrus taisyklėse numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad I. M. – V. jai inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėtą gyvūno įsigijimą patvirtinančių dokumentų bei leidimo, laikė laukinį gyvūną (Tamiasciurus hudsonicus) ir ji naudojo fotosesijose bei jas reklamuodavo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“. Šių aplinkybių viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. – V. neginčijo, jas taip pat patvirtina ir byloje esančios ir iš socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos fotonuotraukos bei Institucijos (duomenys neskelbtini) T. Ū. 2023 m. lapkričio 17 d. tarnybinis pranešimas.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. – V. savo kaltės neginčijo ir pripažino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje laukinį gyvūną – voverę laikė, neturėdama tam leidimo, ir šį gyvūną naudojo fotosesijose, tačiau jos įgaliota atstovė Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde taip pat apeliavo į tai, kad jos atstovaujamoji savo veiksmais galimai ir nepadarė jai inkriminuotų administracinių nusižengimų. Antai, pastaroji nepažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių nuostatų, kadangi jos su voverę atlikti veiksmai nesukėlė ekologinės ar gyvūnų užkrečiamųjų ligų išplitimo grėsmės. Be to, ji turėjo gyvūno įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Kartu I. M. – V. įgaliotoji atstovė nurodė ir tai, kad jos atstovaujamoji nepažeidė ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 punkto nuostatų, kadangi aptariamą gyvūną įsigijo dar iki 2024 m. balandžio 1 d. ir tą padarė neturėdama jokio tikslu užsiimti gyvūno veisimu.

Teismas, šiuos advokatės argumentus įvertinęs aktualaus teisinio reguliavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, neturi pagrindo su jais sutikti ir pripažinti pagrįstais.

Priešingai administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. įgaliotosios atstovės Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde išsakytiems teiginiams, I. M. – V. nebuvo inkriminuota, kad ji, be leidimo disponuodama laukiniu gyvūnu, sukėlė ekologinę ar užkrečiamų ligų išplitimo grėsmę. Skundžiamame Nutarime ši aplinkybė nebuvo nurodyta. Jos negalima pripažinti ir dėl to, kad minėtame procesiniame dokumente buvo nurodyta, kad I. M. – V. pažeidė Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 punktą. Nepaneigtina, kad minėta norma numato atvejus, susijusius su draudimais prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, jeigu tai prieštarauja eilei teisės aktų nuostatų, taip pat ir gali sukelti advokatės nurodytas grėsmes. Kita vertus, tiek išvardintas sąrašas teisės aktų, kurie gali būti pažeisti prekiaujant gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, tiek ir galimai kilsiančios grėsmės teisės aktų leidėjo yra numatytos alternatyvos forma. Tai reiškia, kad Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 6 punkto pažeidimą sąlygoja ne visų ten išvardintų teisės aktų nesilaikymas ir pavojingų padarinių atsiradimas, tačiau vieno ar kelių iš jų pažeidimas, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta, pripažįstant, kad I. M. – V. pažeidė būtent tik Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių nuostatas. Šios taisyklės buvo pažeistos dėl to, kad ji disponavo laukiniu gyvūnu neturėdama tam leidimo ir jo įgijimą patvirtinančių dokumentų, taip pat su juo atliko veiksmus, kurie Institucijos buvo pagrįstai pripažinti prilygintais prekybai laukiniais gyvūnais.

Be kita ko, teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su tuo, kad I. M. – V. turėjo tinkamą laukinio gyvūno įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Nepaneigtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. – V. Institucijai pateikė 2022 m. spalio 23 d. laukinio gyvūno pirkimo pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyti sutarties šalių rekvizitai, sandorio kaina, taip pat gyvūno pavadinimas ir kiekis. Kita vertus, iš šios sutarties turinio nesimato, kad būtų nurodyta gyvūno kilmė, taip pat ir jo požymiai, kas iš esmės prieštarauja Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.7 punkto nuostatomis, kurios numato baigtinį sąrašą reikalavimų, taikytinų laukinio gyvūnų pirkimo ir pardavimo dokumentams. Todėl Institucija pagrįstai pripažino, kad I. M. – V. laukiniu gyvūnu disponavo neturėdama jo teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų.

Galiausiai, teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. – V. nepažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 punkto reikalavimų, kadangi ji laukinį gyvūną įsigijo iki 2024 m. balandžio 1 d. ir neplanavo jo veisti, kaip tą numato laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7.2 punktas.

Kaip matyti iš Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 punkto formuluotės, minėta norma nustato draudimą asmenims nelaisvėje laikyti, veisti ar įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius žinduolius, išskyrus numatytus atvejus. Šios išimtys yra susijusius su laukinių gyvūnų įtraukimu į Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir (ar) leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų rūšių sąrašą (7.1 punktas) arba laukinių gyvūnų įsigijimu iki 2024 m. balandžio 1 d. ir jų laikymu neleidžiant veistis (7. 2 punktas). Taigi, aptariamoje normoje yra numatyta bendra taisyklė, draudžianti laukinius žinduolius laikyti, veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje. Pabrėžtina, jog I. M. – V. besąlygiškas draudimas laikyti jos turėtą laukinį gyvūną nebuvo taikomas. Šiuo gyvūnu ji turėjo teisę disponuoti, ką patvirtina ir jai Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. lapkričio 18 d. išduotas leidimas, tik tą turėjo padaryti laikydamasi visų to gyvūno laikymui ir įsigijimui būtinų reikalavimų, ko, kaip buvo minėta pirmiau, ji nepadarė, todėl buvo pagrįstai pripažinta pažeidusi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 punkto nuostatas.

Apibendrinant pirmiau teismo apartus administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. įgaliotos atstovės argumentus, jų analizei aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Teismo vertinimu, Institucija pagrįstai ir motyvuotai I. M. – V. veiksmus pripažino atitinkančiais ANK 303 straipsnio 1 bei 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, todėl šioje dalyje advokatės E. Trukšinienės skundas atmestinas.

Be pirmiau aptartų ir su I. M. – V. padarytais administraciniais nusižengimais susijusių argumentų, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde buvo apeliuojama į tai, kad Institucija nepagrįstai I. M. – V. pritaikė administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskavo laukinį gyvūną – voverę (Tamiasciurus hudsonicus).

ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais.

ANK 303 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.

Nagrinėjamu atveju nepaneigtina, kad Institucija, I. M. – V. paskirdama administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimą, priėmė sprendimą, vadovaudamasi ANK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įpareigojančiais visais atvejais už ANK 303 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, skirti turto konfiskavimą. Kita vertus, teismas, įvertinęs tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek jos padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju tikslinga pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir administracinėn atsakomybėn patrauktai I. M. – V. netaikyti Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti nedidelis veikos pavojingumas, teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taigi mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Reikalavimas minėtos nuostatos taikymui išskirtinių aplinkybių buvimo nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarines aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad I. M. – V. dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo savo kaltę visiškai pripažino, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti tiek iš pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. paaiškinimų, tiek iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekomendacijos, pastaroji itin myli gyvūnus, jais rūpinasi, savo lėšomis prisideda prie benamių gyvūnų globos, teikia jiems visokeriopą pagalbą (b. l. 23). Nepaneigtina, kad bylai aktualiu laiku ji laukiniu gyvūnu disponavo be tą suteikiančio leidimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų turinio, dar iki administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, ji savarankiškai, neskatinta Institucijos, kreipėsi į aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo laikyti voverę (Tamiasciurus hudsonicus) išdavimo. Pabrėžtina, jog šis I. M. – V. prašymas buvo patekintas ir 2023 m. lapkričio 28 d. (dar prieš priimant skundžiamą Nutarimą) jai buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti nelaisvėje šį laukinį gyvūną. Tai reiškia, kad iš esmės pirmiau aptartas ir teisei priešingas I. M. – V. elgesys buvo nutrauktas ir atlikti visi būtini veiksmai, atkuriantys iki pažeidimo padarymo galiojusią tvarką. Be kita ko, kaip matyti iš pačios I. M. – V. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų paaiškinimų, kurie nebuvo paneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis, gavusi leidimą, Institucijos konfiskuotą gyvūną ji planuoja laikyti adresu (duomenys neskelbtini), kur šiam gyvūnui bus sudarytos visos teisės aktuose numatytos gyvenimo sąlygos.

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog jos nepateisina I. M. – V. poelgio, tačiau leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pastaroji padarė išvadas ir ateityje administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedarys. Todėl teismas, įvertinęs I. M. – V. ir jos padarytus administracinius nusižengimus charakterizuojančius duomenis, taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą teisinį reguliavimą ir šioms nuostatoms aktualią teismų praktiką, turi pagrindo manyti, kad administracinės atsakomybės tikslų galima pasiekti I. M. – V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir apsiribojant išimtinai Institucijos paskirtos 30 Eur baudos taikymu, o administracinę poveikio priemonę - voverės (Tamiasciurus hudsonicus) konfiskavimą panaikinus.

Teismo vertinimu, tokios apimties administracinės atsakomybės I. M. – V. taikymas yra teisingas, proporcingas, atitinka administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių tikslus ir paskirtį, ir yra pakankamas užtikrinti, kad ateityje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikysis teisės normų ir teisei priešingo elgesio nepasirinks.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. – V. įgaliotos atstovės advokatės Evelinos Trukšinienės skundą patenkinti.

I. M. – V. pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) - panaikinti I. M. – V. paskirtą voverės (Tamiasciurus hudsonicus) konfiskavimą, ir šią voverę grąžinti I. M. – V. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.