- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-1636-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
- Atsakovas
- K. L.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto priežiūra“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovei K. L. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę K. L. (toliau – ir atsakovė) per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, įsileisti ieškovę su jos atstovais į atsakovei priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir leisti atlikti šildymo stovų keitimą per perdangą iš 3 į 2 aukštą; 2) leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; 3) atsakovei teismo sprendimo nevykdant už kiekvieną uždelstą dieną skirti 100 Eur baudą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, dublike nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo ir kitas paslaugas. Patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. gavo namo gyventojų pranešimą apie drėkstančias 5 buto lubas. Tą pačią dieną ieškovė nusiuntė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būsto priežiūra“ technikus, kurie atliko neeilinę bendrų inžinerinių tinklų apžiūrą, kurios metu nustatyta: 1) dėl nesandarios šildymo sistemos drėksta 5 buto lubos; 2) apžiūros metu į aukščiau esančius butus patekti nepavyko; 3) namui šiuo metu yra nutrauktas šildymo tiekimas ir išdrenuota namo šildymo sistema; 4) vizualiai nustatyti nesandarumo vietą yra reikalingas šildymo vamzdynų atidengimas virš 5 buto palėpės patalpose įrengtuose butuose. Nurodė, kad suorganizavus patekimą į virš 5 buto esančias patalpas, buvo atlikta papildoma namo bendrų inžinerinių tinklų apžiūra, kurios metu nustatyta, jog virš 5 buto esančiose patalpose drėkimo požymių nesimato, todėl įtariama, kad trūkimas yra šildymo sistemoje, esančioje perdangoje tarp 2 ir 3 aukštų. Ieškovė sutartiniu pagrindu yra pasitelkusi subrangovę UAB „Mano Būsto priežiūra“, kad ji atliktų daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros darbus. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės neįsileidimo administratorių į patalpas, kyla reali grėsmė, jog prasidėjus šildymo sezonui namui nebus laiku grąžintas šildymas. Ieškovė, administruodama namą, susiklosčiusioje situacijoje turi ne tik teisę, bet ir pareigą imtis neatidėliotinų ir skubių veiksmų namo bendro naudojimo objektams išsaugoti arba jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Pažymėjo, kad atsakovė, neįsileisdama į butą administratoriaus atstovų, tokiais veiksmais pažeidžia kitų butų savininkų teisėtą interesą bei galimybę tinkamai disponuoti nuosavybe.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė, kad ieškovė nepateikė šių duomenų: koks pažeistų lubų plotas ar kuriose kambarių vietose jos drėksta; buto Nr. 5 ir namo palėpėje esančių butų planų, taip pat namo šildymo ir vandens tiekimo (kanalizacijos) inžinerinių tinklų planų (schemų), iš kurių būtų galima spręsti, kokia yra vandens nutekėjimo ir buto Nr. 5 lubų drėkimo priežastis ir kurioje vietoje yra prakiuręs vamzdynas, iš kurio nutekėjo vanduo. Nurodė, kad nėra aišku, ar UAB „Mano Būsto priežiūra“ naudojo kokius nors organizacinius ir techninius metodus (pasitelkė reikiamus specialistus, išnagrinėjo principinę namo šildymo ir vandentiekio-kanalizacijos inžinerinių tinklų veikimo sistemą, peržiūrėjo ir įvertino turimus šildymo ir vandentiekio-kanalizacijos inžinerinių tinklų planus ir schemas), pasitelkė tinkamas technines priemones buto Nr. 5 tyrimui atlikti. Nurodė, kad atsakovė dažnai būna išvykusi į užsienį. Jos įgaliotas asmuo G. L. su sutuoktiniu A. L. dalyvavo 2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. spalio 12 d. įvykusiose apžiūrose, kurių metu nenustatytas vandens nuotėkis patalpoje Nr. 11B. Pirminėse apžiūrose ieškovė teigė, kad trūkusio vamzdžio reikia ieškoti perdangoje tarp 2 ir 3 aukšto, 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūros metu konstatavo, kad vamzdžio trūkimas yra sienoje, reikia atlikti šildymo stovų keitimą per perdangą iš 3 į 2 aukštą, todėl ieškovė siūlė ardyti grindis, po to sienas ir tokiu būdu ieškoti trūkusio vamzdyno. Atsakovės teigimu, ji niekada netrukdė ieškovei, o priešingai – nurodė priemones ir metodus nustatinėti šildymo sistemos defektą pasitelkus tyrimo metodologiją, specialistus ir kt., tačiau nenorėjo, kad ieškovė jos patalpoje vykdytų mechaninius sienų ir blokų ardymo darbus, pasitelkusi neaiškios kvalifikacijos darbuotojus, priemones. Atsakovė baiminasi, kad jos turtui gali būti padaryta neproporcinga žala. Anot atsakovės, ieškovė nepagrįstai reikalauja leisti teismo spendimą vykdyti skubiai. Pastatas (duomenys neskelbtini), pagal vertinimo tarybos aktą priskiriamas prie vertingųjų savybių požymių turinčių statinių ir dėl to pasiūlytas įrašyti į Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registrą. Taigi, kol nebaigta įrašymo procedūra, bet koks autentiškos materijos, galėsiančios sudaryti paveldo objekto vertingąsias savybes, naikinimas, yra draudžiamas įstatymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą 2020 m. spalio 7 d. raštą, nustatė, kad atsakovė pati kreipėsi į ieškovę dėl šildymo sistemos gedimo šalinimo, kvietėsi asmenis situacijai įvertinti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė su namo administratoriumi nebendradarbiauja ir į butą neįsileidžia. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su darbų atlikimu.
6. Konstatavo, jog atsakovės argumentus, kad iš situacijos apžiūras atlikusių ieškovės darbuotojų nebuvo aišku, kokie ir kur darbai bus atliekami, patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės atstovų paaiškinimai, jog darbų apimties mastas ieškovei nežinomas, kadangi nėra išlikusių namo vamzdynų planų, o jų parengimas kainuotų apie 3 000 Eur.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovė jai palankaus teismo sprendimo pagrindu iš esmės ketina vykdyti protėkio vietos paieškos atsakovės bute darbus, apimančius vamzdynų atidengimo darbus ne tik 3 ir 2 aukštų perdangoje, bet ir atsakovės bute esančioje patalpoje VI-2/2, 40 kv. m vertikalios sienos ardymą, o poreikiui esant, ir kitų patalpų grindų.
8. Vertino, kad pagal prie aktų pridėtas schemas, o ir kitokių šiose schemose nenumatytų ieškovės ir trečiojo asmens nurodomų darbų atlikimas nepatenka į darbų, kuriuos ieškovė prašo sprendimu įpareigoti atsakovę leisti atlikti, apimtį. Ieškovei buvo suteikta teisė patikslinti ieškinį, tačiau to ji nepadarė, ieškinį palaikė. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą nenustačiusi gedimo židinio, ieškinio reikalavimo atitinkami nesuformulavo. Sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad suformuluotas avarijos šalinimo būdas – šildymų stovų keitimas per perdangą iš 3 į 2 aukštą, atitinka realų poreikį darbų, būtinų nustatyti tikrąjį gedimo židinį, apimčiai, todėl ieškinį laikė neįrodytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nevertino bei iš dalies ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros aktą; 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktą bei kartu su juo pateiktas vaizdines priemones, nurodančias būtinų atlikti darbų lokaciją; 2021 m. gegužės 24 d. apžiūros aktą, kuriame yra detaliai nupasakojama faktinė situacija, detaliai nurodomos UAB „Mano Būsto priežiūra“ technikų padarytos išvados dėl būtinų atlikti darbų; 2021 m. birželio 1 d. posėdžio metu liudytojo A. Č. išsakytų argumentų. Apeliantės teigimu, visų byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju pigiausia ir naudingiausia darbus atlikti iš atsakovės bute esančio vonios kambario.
9.2. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nukrypdamas nuo eksperto išvados, bei išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, skundžiamu sprendimu iš esmės įpareigojo ieškoti kitų būdų, kurie padėtų atstatyti šildymo stovo funkcionalumą. Teismo išvada skundžiamame sprendime sąlygoja šių veiksmų atsiradimą: 1) ieškovė būtų priversta organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, kurio metu būtų sprendžiamas klausimas dėl namo techninio projekto ir bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų projekto parengimo; 2) organizuoti paslaugų pirkimą; 3) sudaryti sutartį dėl projektų parengimo. Apeliantės teigimu, projektų parengimas sukeltų nemažas papildomas išlaidas visiems daugiabučio namo gyventojams. Pažymi, kad net ir parengus projektinę dokumentaciją, šilumos stovo keitimo darbus vis tiek reikėtų atlikti iš atsakovės bute esančio vonios kambario.
9.3. Atsakovė, nesudarydama galimybės ieškovei atlikti darbų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 5 dalį, taip pat kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus, jog visi namo bendrojo naudojimo objektai, įskaitant šildymo stovą, funkcionuotų korektiškai, kad jiems nekiltų grėsmė ir žala. Nagrinėjamu atveju ilgą laiką ieškovei negalint atlikti būtinųjų veiksmų, laikytina, kad atsakovė yra nesąžininga, nes pažeidžia jai nustatytas pareigas, netinkamai naudojasi bendrąja daline nuosavybe. Šiuo metu tik dėl atsakovės nesikooperavimo bei nebendradarbiavimo nėra tinkamai įgyvendinamas namo butų ir kitų patalpų savininkų, administravimo būdu valdomos Namo bendrosios inžinerinės įrangos naudojimas ir priežiūra Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalies ir DGNĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismas priimtu sprendimu ne tik nukrypo nuo praktikoje formuojamo precedento, nevykdo pareigos užtikrinti praktikos nuoseklumą ir neprieštaringumą, tačiau tokiu sprendimu yra atveriamas kelias suformuoti naują, itin pavojingą precedentą, kuris sudarytų galimybę daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams su bendrojo naudojimo inžinerine įranga elgtis išskirtinai savo nuožiūra, neatsižvelgiant į likusių savininkų teises bei teisėtus interesus.
9.5. Teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, nes padarė atitinkamas išvadas dėl namo bendro naudojimo objekto, kuris priklauso visiems namo bendraturčiams. Apeliantės teigimu, egzistuoja absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, dėl kurių sprendimas privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantė apeliaciniame skunde klaidingai nurodė skundžiamo teismo sprendimo civilinės bylos numerį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendimą priėmė civilinėje byloje Nr. e2-2692-1088/2021, o ne apeliantės nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė, kad jos suformuluotas avarijos šalinimo būdas – šildymų stovų keitimas per perdangą iš 3 į 2 aukštą, atitinka realų poreikį darbų, būtinų nustatyti tikrąjį gedimo židinį, apimčiai. Šis teismo sprendimo motyvas prieštarauja ieškovės skundo motyvui, kad reikėjo atlikti stovo, esančio perdangoje tarp 2-3 aukštų, remonto bei keitimo darbus.
10.3. Teismas visus ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus įvertino sprendimo 26 punkte ir paneigė ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl šių įrodymų nuoseklumo, tarpusavio neprieštaravimo. Teismas nurodytoje sprendimo dalyje konstatavo, kad ieškovė jai palankaus teismo sprendimo pagrindu iš esmės ketina vykdyti protėkio vietos paieškos atsakovės bute darbus, apimančius vamzdynų atidengimo darbus ne tik 3 ir 2 aukštų perdangoje, bet ir atsakovės bute esančioje patalpoje VI-2/2, 40 kv. m vertikalios sienos ardymą, o poreikiui esant, ir kitų patalpų grindų.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad teismas nukrypo nuo eksperto išvados bei išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų, sprendime nurodęs ieškoti kitų būdų, kurie padėtų atstatyti šildymo stovo funkcionalumą, kurį ieškovė suprato kaip įpareigojimą. Šie apeliantės motyvai nepagrįsti, nes joks ekspertas bylos nagrinėjime nedalyvavo, neteikė eksperto išvados kaip įrodymo, nebuvo apklaustas. Be to, apeliantės nurodomų būsimųjų veiksmų sąrašas apeliacinio skundo 8 punkte nėra susijęs su teisme išnagrinėta byla.
10.5. Apeliantė apeliaciniame skunde supainiojo bylas, kai jo 16 punkte atsakove nurodė I. B.. Apeliantė taip pat klaidingai nurodė, kad detali Lietuvos Respublikos teisės aktų analizė pateikiama šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose (2019 m. rugpjūčio 26d. ieškinys, 2020 m. vasario 17 d. trečiojo asmens Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atsiliepimas). Tokių procesinių dokumentų šioje civilinėje byloje nebuvo pateikta. Atsakovės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė apeliacinį skundą nukopijavo ir sudurstė iš skirtingų bylų, juo klaidina teismą dėl nebūtų bylos aplinkybių ar procesinių dokumentų.
10.6. Apeliantės teiginys dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto (absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo), yra nepagrįstas, kadangi jokios teisinės pasekmės namo bendraturčiams nesusidarys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-4390 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“ pagrindu paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ 2019 m. lapkričio 1 d. sudarė Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, įsileisti ieškovę su jos atstovais į atsakovei priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti šildymo stovų keitimą per perdangą iš 3 į 2 aukštą; leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; atsakovei teismo sprendimo nevykdant už kiekvieną uždelstą dieną skirti 100 Eur baudą. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2020 m. balandžio 24 d. buvo gautas namo gyventojų pranešimas apie drėkstančias namo 5 buto lubas. Atlikus neeilinę bendrų inžinerinių tinklų apžiūrą buvo nustatyta: dėl nesandarios šildymo sistemos drėksta 5 buto lubos; apžiūros metu į aukščiau esančius butus patekti nepavyko; namui šiuo metu yra nutrauktas šildymo tiekimas ir išdrenuota namo šildymo sistema; vizualiai nustatyti nesandarumo vietą yra reikalingas šildymo vamzdynų atidengimas virš 5 buto palėpės patalpose įrengtuose butuose. Suorganizavus patekimą į virš 5 buto esančias patalpas, buvo atlikta papildoma namo bendrų inžinerinių tinklų apžiūra, kurios metu nustatyta, jog virš 5 buto esančiose patalpose drėkimo požymių nesimato, todėl įtariama, kad trūkimas yra šildymo sistemoje, esančioje perdangoje tarp 2 ir 3 aukštų, o termofikatas nuo vieno iš stovų esančio prie laukinės namo sienos atbėga perdanga iki patalpų vidurio bei 5 bute prasisunkia per lubas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra suformuoto namo šildymo sistemos projekto, trūkimo vietos paieška galima tik atidenginėjant numanomas sumontuoto šildymo vamzdyno vietas. Ieškovės teigimu, yra būtina patekti į atsakovės butą ir atlikti darbus, siekiant kaip įmanoma greičiau grąžinti namui šildymo sistemos funkcionalumą, tačiau buto savininkė piktybiškai atsisako įsileisti ieškovės darbuotojus į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas.
16. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
17. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti alternatyviais būdais – gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju yra paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą nenustačiusi gedimo židinio, ieškinio reikalavimo atitinkamai nesuformulavo. Sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad suformuluotas avarijos šalinimo būdas – šildymų stovų keitimas per perdangą iš 3 į 2 aukštą, atitinka realų poreikį darbų, būtinų nustatyti tikrąjį gedimo židinį, apimčiai, todėl ieškinį laikė neįrodytu ir todėl netenkino. Taip pat vertino, kad priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė su namo administratoriumi bendradarbiavo, į butą įsileido, kadangi pati kreipėsi į ieškovę dėl šildymo sistemos gedimo šalinimo, kvietėsi asmenis situacijai įvertinti.
19. Apeliantė su teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjimo atveju nevertino bei iš dalies ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros aktą; 2020 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktą bei kartu su juo pateiktas vaizdines priemones, nurodančias būtinų atlikti darbų lokaciją; 2021 m. gegužės 24 d. apžiūros aktą, kuriame yra detaliai nupasakojama faktinė situacija, detaliai nurodomos UAB „Mano Būsto priežiūra“ technikų padarytos išvados dėl būtinų atlikti darbų; 2021 m. birželio 1 d. posėdžio metu liudytojo A. Č. išsakytų argumentų. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria, kadangi priešingai nei teigiama, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia įrodymų vertinimą, objektyviai ištyrė ieškovės nurodytus rašytinius įrodymus, juos įvertino ir dėl jų išsakė argumentus. Ieškovės minimi apžiūros aktai buvo minimi skundžiamo teismo sprendimo dalyje „Faktinės aplinkybės“ ir kartu įvertinti su atsakovės argumentais, jog ieškovė prieš numatomus namo šildymo sistemos remonto darbus nepateikė jokių planų, schemų, sutarčių, dėl ko nebuvo aiški numatomų atlikti darbų apimtis ir būdai. Dėl minėtų aktų išsamiai buvo pasisakyta skundžiamo sprendimo 26 punkte, kuriame apylinkės teismas konstatavo, jog ieškovė jai palankaus teismo sprendimo pagrindu iš esmės ketina vykdyti protėkio vietos paieškos atsakovės bute darbus, apimančius vamzdynų atidengimo darbus ne tik 3 ir 2 aukštų perdangoje, bet ir atsakovės bute esančioje patalpoje VI-2/2,40 kv. m vertikalios sienos ardymą, o poreikiui esant, ir kitų patalpų grindų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagal prie aktų pridėtas schemas, o ir kitokių, šiose schemose nenumatytų, ieškovės ir trečiojo asmens nurodomų darbų atlikimas nepatenka į darbų, kuriuos ieškovė prašo sprendimu įpareigoti atsakovę leisti atlikti, apimtį. Ieškovės minimo liudytojo A. Č. parodymai teismo įvertinti skundžiamo sprendimo 24 punkte.
20. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nukrypdamas nuo eksperto išvados, bei išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, skundžiamu sprendimu iš esmės įpareigojo ieškoti kitų būdų, kurie padėtų atstatyti šildymo stovo funkcionalumą. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje joks ekspertas nedalyvavo ir juolab neteikė eksperto išvados kaip įrodymo CPK 177 straipsnio 2 dalies ir 216 straipsnio pagrindu. Taigi apeliantės nurodytas apeliacinio argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
21. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad atsakovė pažeidė CK 4.83 straipsnio 5 dalį, taip pat kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus, jog visi namo bendrojo naudojimo objektai, įskaitant šildymo stovą, funkcionuotų korektiškai, kad jiems nekiltų grėsmė ir žala. Apeliantės teigimu, jai ilgą laiką negalint atlikti būtinųjų veiksmų, laikytina, kad atsakovė yra nesąžininga, nes pažeidžia jai nustatytas pareigas, netinkamai naudojasi bendrąja daline nuosavybe. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė, siekdama patekti į atsakovės nuosavybės teise valdomas patalpas, tinkamai nesuformulavo avarijos (gedimo) šalinimo būdo, nepateikė sąmatos, nenurodė konkrečiai atliktinų darbų mąsto ir vietos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pati ieškovė tokiu elgesiu neišnaudojo savo, kaip namo administratorės, teisių ir pareigų elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai, bei išnaudoti visus savo dispozicijoje esančius teisėtus būdus kitaip, t. y. racionaliai, atvirai ir sąžiningai užtikrinti gyvenamojo namo saugumą, jo šildymo sistemos tinkamą funkcionavimą, įgyvendinant CK 4.83 straipsnio 1 dalyje butų ir kitų patalpų savininkų teises naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka su darbų atlikimu argumentuodama, kad nėra nurodyta darbų apimtis, vieta. Spręstina, kad toks nesutikimas iš esmės yra pagrįstas, kadangi būtent ieškovei kyla pareiga pateikti tikslią numatomų atlikti darbų apimtį, vietą ir būdus, kad nebūtų padaryta neproporcinga žala atsakovės turtui.
22. Apeliaciniame skunde be jau aptartų argumentų, taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, nes padarė atitinkamas išvadas ir sprendimus dėl namo bendro naudojimo objekto, kuris priklauso visiems namo bendraturčiams. Apeliantės teigimu, egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio sprendimas privalo būti panaikintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi už namo bendro naudojimo objektų tinkamą funkcionavimą ir jų priežiūrą yra atsakinga ieškovė, todėl namo bendraturčiai į bylą neturėjo būti įtraukti trečiaisiais asmenimis.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą nenustačiusi gedimo židinio, atitinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo ir neįrodė, kad jos suformuluotas avarijos šalinimo būdas – šildymų stovų keitimas per perdangą iš 3 į 2 aukštą, atitinka realų poreikį darbų, yra teisėta ir pagrįsta. Konstatuotina, kad sprendimo keisti ar naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
27. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus pateiks bylos eigoje. Kauno apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 13 d. gautas atsakovės prašymas dėl 432 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prie prašymo pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaita faktūra Serija AdEM Nr.0999 ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 816 patvirtina, kad už atsiliepimo parengimą, jo elektroninį pasirašymą ir pateikimą teismui buvo patirtos atsakovės nurodytos 432 Eur išlaidos. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (1,3 koeficientas x 1 517,4 Eur = 1 972,62 Eur), todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ (juridinio asmens kodas 305174520) atsakovei K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 432 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.