Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Santuoką, sudarytą 1996-02-09 Vilkaviškio rajono CMS, akto įrašo Nr. 25, tarp ieškovės A. R. ir atsakovo S. R. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo A. R., palikti santuokinę pavardę „R.“.Nustatyti nepilnamečio vaiko E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. R..Priteisti iš atsakovo S. R. išlaikymą sūnui E. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.Priteisti iš atsakovo S. R. bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Santuoką, sudarytą 1996-02-09 Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 25, tarp A. R. ir S. R. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę - „R.“, o atsakovui palikti pavardę – „R.“.Nustatė nepilnamečio vaiko – E. R. gyvenamąją vietą su motina A. R. jos gyvenamojoje vietoje.Priteisė iš atsakovo S. R. išlaikymą vaikui E. R. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. birželio 25 d. iki dukters vaiko – E. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Paskyrė A. R. vaikui E. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo S. R. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. R..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – santuoką, sudarytą 1996-02-09 Vilkaviškio rajono CMS tarp A. R. ir S. R. nutraukti dėl ieškovės kaltės;priteisti iš atsakovo S. R. išlaikymą vaikui E. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;nepriteisti iš atsakovo S. R. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. R..

santuokinis gyvenimas iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji mažai rūpinosi šeima, jai labiau rūpėjo jos asmeniniai interesai nei rūpinimasis vaikais. Ieškovė yra ne kartą susiradusi meilužių, su kuriais leisdavo laiką. Sutuoktinė dažnai palikdavo nepilnamečius vaikus, o pati po kelias dienas negrįždavo į namus, nepranešusi kur yra, tuo tarpu atsakovas ne tik turėjo dirbti, bet ir vienas rūpintis šeima. Nuo 2013-04-24 su ieškove negyvena, nes ieškovė išvarė atsakovą iš namų, nes susirado kitą vyrą. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35 straipsniuose, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, bei kitas įstatyme numatytas pareigas. Nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, iš jo neturi būti priteista 570 Lt bylinėjimosi išlaidų;nesutinka, kad būtų priteistas 400 Lt išlaikymas nepilnamečiam sūnui E. R. (sutinka mokėti 200 Lt). Atsakovas vaiką labai myli ir visą laiką juo rūpinosi, išlaikė materialiai ir dabar rūpinasi, pasiima pas save kelioms dienoms, gražiai su juo bendrauja, nuperka jam malonių smulkmenų, visuomet stengiasi suteikti savo neįgaliam sūnui kuo daugiau teigiamų emocijų. Atsakovas neturi darbo, registruotas darbo biržoje, darbo intensyviai ieško, bet nepavyksta susirasti. Šiuo metu pajamų gauna tik iš atsitiktinių darbų pas ūkininkus. Ieškovės sūnui išlaikyti paskaičiuotos išlaidos neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl santuokos nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas (atsakovas) prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė mažai rūpinosi šeima, palikdavo nepilnamečius vaikus, kelias dienas negrįždavo namo, o nuo 2013 m. balandžio 24 d. jie negyvena kartu, nes ieškovė išvarė jį iš namų dėl kito vyro. Ieškovė neigia apelianto nurodomas aplinkybes, ir nurodo priešingas, t. y. jog apeliantas girtaudavo, negrįždavo namo, nenueidavo į darbą dėl girtavimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Apeliantas nurodo, kad buvo išvarytas iš namų, nes ieškovė susirado kitą vyrą, tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, tai įvyko jau po to, kai teisme buvo pateikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo (2013 m. balandžio 8 d.), t. y. santuokai jau esant faktiškai iširusiai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti fakto, kuriam esant gali būti preziumuojama sutuoktinio kaltė (CK 3.60 str. 3 d.). Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (mažai rūpinosi šeima, palikdavo nepilnamečius vaikus, kelias dienas negrįždavo namo), tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Byloje yra duomenų, kad būtent apelianto elgesys nebuvo tinkamas dėl jo girtavimo, triukšmavimo, necenzūrinių žodžių vartojimo šeimoje (b. l. 26, 28), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apeliantas nesutinka su priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžiu (400 Lt), skirtinos išlaidos neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystimosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas po 400 Lt kas mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1 035 Lt, tačiau išlaikymas vaikui nustatytas tik po 400 Lt, kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas neįgalus (sunkus neįgalumo lygis), nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatytas 400 Lt išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra per didelis, neatitinkantis apelianto turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, jos negali pašalinti net labai sunki tėvų turtinė padėtis (apelianto turtinė padėtis nėra labai sunki). Sunki tėvų turtinė padėtis gali turėti reikšmės tik išlaikymo dydžiui, kuris šiuo atveju nustatytas pakankamai mažas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės (CK 3.60 str., 3.61 str., 3.192 str., 3.194 str. 3.200 str.) bei procesinės (CPK 178 str., 185 str.) teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.