- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-427-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14002-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. F.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei A. F. (G.) dėl pripažinimo įvykdžius prievolę ir atsakovės A. F. (G.) priešieškinį ieškovui R. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-04-11 iki 2011-08-24 įvykdyta tinkamai; nutraukti teismo 2006-04-26 sprendimu priteisto iš jo išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. G. ir D. G. išieškojimą už laikotarpį nuo 2006-04-11 iki 2011-08-24.
Atsakovė priešieškiniu prašė pakeisti teismo 2006-04-26 sprendimu priteisto iš ieškovo nepilnamečiam sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiam sūnui D. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-26 sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. G. priteisimo iš ieškovo R. G. ir priteisė iš ieškovo R. G. išlaikymą sūnui D. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-23 iki vaiko pilnametystės (2017-02-17). Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad prie vaikų išlaikymo ginčo laikotarpiu, t. y. kai vaikai gyveno pas S. G. (vaikų močiutę), atsakovė prisidėjo, o ieškovas tokių duomenų nepateikė. Dėl to padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, jog savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus K. G. ir D. G. laikotarpiu nuo 2006-04-11 iki 2011-08-24 įvykdė tinkamai, bei nutraukti teismo 2006-04-26 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą minėtu laikotarpiu nėra pagrindo. Dėl priešieškinio teismas nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko D. G. poreikiai, palyginti su 2006 metais, yra padidėję, todėl priteisto 125 Lt išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams užtikrinti. Teismas sprendė, jog 400 Lt yra pakankamas dydis vaiko poreikiams patenkinti.
Teismas 2013-11-12 papildomu sprendimu iš ieškovo R. G. priteisė atsakovei A. F. (G.) 1 560 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas teigia, jog teismas nebuvo aktyvus ir neatskleidė bylos esmės. Nesutinka su teismo išvadomis, jog ieškovas neišlaikė vaikų laikotarpiu, kai vaikai gyveno būtent pas ieškovo mamą. Ginčo, kad K. G. nuo 2004-09-01 iki 2011-08-24, o D. G. nuo 2004-09-01 iki 2007-07-03 negyveno su atsakove, nėra. Mano, kad aplinkybė, kad nepilnamečiai vaikai konkretų išlaikymą gavo iš ieškovo motinos, neleidžia teigti, jog ieškovas yra skolingas atsakovei už vaikų išlaikymą ginčo laikotarpiu, kada pastarieji gyveno su ieškovo motina bei ieškovu. Dėl to, pasak ieškovo, teismas nepagrįstai nurodė ieškovo pareigą įrodinėti, kiek skyrė išlaikymo vaikams, kai jie gyveno su juo ir jo motina. Pažymėjo, jog teismas nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų, susijusių su atsakovės teikiamu išlaikymu. Nesigilino į ieškovo turtinę padėtį, neprašė ir atsakovės pateikti duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas. Teigia, jog pinigai siųsti ieškovo motinai S. G. buvo skirti ne vaikams išlaikyti, o už siuntinius, kuriuos atsakovei siųsdavo S. G., tai paliudijo ir pati S. G.. Šiuos teiginius patvirtina ir prekių pirkimo čekiai, kuriuos ieškovas teikia prie apeliacinio skundo. Be to, nurodė, kad lėšas atsakovė S. G. už siuntinius siuntė ir toliau, kai abu vaikai gyveno su ja. Šios aplinkybės, pasak apelianto, leidžia teigti, kad teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo sūnaus išlaikymui priteista 400 Lt. Teigia, jog pagal savo finansinę padėtį galėtų mokėti 300 Lt. Mano, kad Airijoje už abu vaikus gaunamos pašalpos užtikrina būtiniausius jų poreikius, o ieškovo mokėtini 300 Lt užtikrintų visus nepilnamečio sūnaus D. G. poreikius ir neapsunkintų ieškovo finansinės padėties.
Ieškovas teismo taip pat prašo priimti papildomus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, ir iš AB Lietuvos pašto išreikalauti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Teigia, jog ieškovas neįrodė, kad laikotarpiu, kuomet vaikai gyveno pas jo motiną, jiems teikė išlaikymą. Nepateikė įrodymų apie tuo metu gaunamas pajamas, todėl mano, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas vaikus išlaikė. Nurodė, jog vaikus išlaikė ji viena ir iš ieškovo negavo jokių lėšų vaikams išlaikyti. Mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atsakovė vaikams išlaikymą teikė siųsdama lėšas S. G. bei pirkdama įvairius daiktus vaikams, o ieškovas neteikė jokio išlaikymo. Nurodė, kad ieškovo pateikti čekiai neįrodo, kad atsakovė S. G. siuntė lėšas ne vaikams išlaikyti. Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. G. mano, kad teismas teisingai įvertino vaiko poreikius ir teisingai nustatė kas mėnesį mokėtiną sumą – 400 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl pripažinimo įvykdžius prievolę
Ginčas byloje yra dėl ieškovo prievolės mokėti vaikams išlaikymą nuo 2006-04-11 iki 2011-08-24 vykdymo. Ieškovas teigia, jog šiuo laikotarpiu vaikai gyveno kartu su jo motina S. G. ir su juo, todėl atsakovei neprivalėjo siųsti lėšų vaikams išlaikyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2006-04-24 davė sutikimą rūpintis ir globoti jos ir ieškovo vaikus S. G., ieškovo motinai (t. 1, b. l. 8). Ginčo, kad abu vaikai nuo 2006-04-11 iki 2007-07-03, o vienas vaikas iki 2011-08-24 gyveno kartus su S. G., nėra. Kad kartu gyveno ir ieškovas, taip pat byloje nėra ginčo. Kiekvienas tėvas privalo materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.156 str. 1 d.). Liudytoja S. G. parodė, kad vaikus išlaikė savo lėšomis, o sūnus kada uždirbdavo, tada duodavo pinigų vaikams išlaikyti. Parodė, kad smulkioms išlaidoms ieškovas duodavo vaikams pinigų (t. 1, b. l. 184–189). Taip pat paaiškino, kad atsakovė vaikams pirkdavo drabužius, nes Airijoje jie kainuoja pigiau. Taigi, šalių nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji vieta ir nustatyta su atsakove, ginčo laikotarpiu gyveno pas ieškovo motiną S. G., kuri vaikus išlaikė iš savo lėšų ir iš šalių gaudama vienokią ar kitokią paramą. CK 3.202 str. 1 d. nustato, kad jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaikų interesams. Tokia globa S. G. suteikta atsakovės sutikimu (t. 1, b. l. 8). Taigi, abu tėvai privalėjo teikti išlaikymą vaikams, kurie gyveno pas ieškovo motiną, t. y. lėšas vaikams išlaikyti turėjo teikti būtent S. G.. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas neprivalėjo atsakovei siųsti pinigų vaikams, kurie su ja negyveno, išlaikyti. Atsakovė nepateikė duomenų, kad vaikus ji išlaikė viena, kad S. G. savo lėšomis neprisidėjo prie vaikų išlaikymo ir kad išlaikymą siuntė ir už ieškovą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vaikus faktiškai išlaikė ieškovo motina, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Be to, pažymėtina, kad jeigu ieškovas ir neteikė išlaikymo, tai įsiskolinimas turėtų būti ne atsakovei, o S. G.. S. G. nereiškia ieškovui jokių pretenzijų dėl išlaikymo. Nors ieškovas ir ginčija atsakovės teiktą išlaikymą vaikams, tačiau dėl to pretenzijų S. G. atsakovei taip pat nereiškia. Todėl teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės teikto išlaikymo vaikams ginčo laikotarpiu. Kadangi vaikus išlaikė būtent ieškovo motina, kuri ieškovui jokių pretenzijų nereiškia, traktuotina, jog ieškovas atsakovei nėra skolingas už vaikų išlaikymą už laikotarpį, kada abu vaikai gyveno pas ieškovo motiną ir ieškovą.
Nuo 2007-07-03, atsakovei pasiėmus vieną vaiką į Airiją, kitas vaikas liko gyventi Lietuvoje su ieškovu ir jo motina S. G.. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Kadangi nuo 2007-07-03 iki 2011-08-24 kiekvienas iš tėvų išlaikė po vieną nepilnametį vaiką, todėl konstatuotina, kad abu vienodai, proporcingai skyrė išlaikymą vaikams ir neprivalėjo papildomai teikti išlaikymo vaikui, gyvenančiam su kitu tėvu. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus ginčo laikotarpiu yra įvykdęs tinkamai. Nustačius, jog ieškovas prievolę ginčo laikotarpiu išlaikyti vaikus yra įvykdęs, o S. G. jokių pretenzijų nė vienai iš šalių nepareiškė, netikslinga išreikalauti papildomus duomenis, susijusius su atsakovės teikiamu išlaikymu vaikams ginčo laikotarpiu.
Dėl išlaikymo dydžio
Ieškovas nesutinka su teismo priteistu 400 Lt išlaikymu kas mėnesį nepilnamečiam sūnui D. G.. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino šalių finansinę padėtį. Mano, kad 300 Lt skiriamas išlaikymas užtikrintų visus D. G. poreikius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus, nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-04-26 teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteista po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks išlaikymas laikytinas nepakankamu, kad būtų užtikrinti vaiko poreikiai. Kolegija taip pat sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl šalių materialinės padėties. Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas turi tik transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT (t. 2, b. l. 15), kito turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų apie ieškovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas, turi prisidėti prie vaiko išlaikymo bent minimaliai. Minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Nuo 2013-01-01 minimali alga yra 1 000 Lt. Kiekvienas tėvas privalėtų skirti lėšų vaiko išlaikymui po lygiai, t. y. po 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo priteisė 400 Lt, tai reiškia, kad atsakovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo argumentai dėl jo minimalaus gaunamų pajamų dydžio nesudaro teisinio pagrindo mažinti teismo priteisto 400 Lt išlaikymo per mėnesį dydį, nes ieškovas turi pareigą išlaikyti savo vaiką, nepaisant to, kad Airijoje atsakovė už vaiką gauna pašalpą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ši dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas, atmetus ieškinį, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nustatė apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų. Pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma 144 Lt, ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 2 430 Lt (t. 1, b. l. 181; t. 2, b. l. 30). Kadangi nėra išskirtos išlaidos, patirtos pareiškiant į ieškinį ir atsikertant į priešieškinį kolegija valstybės patirtas išlaidas už ieškovo atstovavimą dalija pusiau, t. y. konstatuotina, kad reiškiant ieškinį valstybė patyrė 1 215 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsikertant į priešieškinį 1 215 Lt. Ieškinį tenkinus visiškai ir iš dalies tenkinus priešieškinį (80 proc.) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį ir 1 458 Lt valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas 2013-11-12 papildomu sprendimu, atmetęs ieškinį ir priešieškinį tenkinęs 80 proc., iš ieškovo atsakovei priteisė 1 560 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė iš viso patyrė 1 950 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas sudaro atsikirtimai į ieškinį, priešieškinio ruošimas, atstovavimas teisme bei vertimo paslaugos. Tenkinus visą ieškinį, iš ieškovo atsakovės išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi nėra išskirtos išlaidos, patirtos atsikertant į ieškinį, kolegija atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dalija pusiau, t. y. konstatuotina, kad reiškiant priešieškinį atsakovė patyrė 975 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus 80 proc. atsakovės priešieškinio, iš ieškovo atsakovei priteistina 780 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1, 5 d., 98 str.).
Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 69). Atsakovė patyrė 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies (50 proc.), iš ieškovo atsakovei priteistina 350 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas R. G. savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-04-11 iki 2011-08-24 įvykdė tinkamai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-04-26 sprendimu priteisto iš ieškovo R. G. išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. G. ir D. G. išieškojimą už laikotarpį nuo 2006-04-11 iki 2011-08-24 nutraukti.
Iš atsakovės A. F. (G.) valstybės naudai priteisti 144 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį ir 1 458 Lt valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. papildomu sprendimu iš ieškovo R. G. atsakovei A. F. (G.) priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iki 780 Lt.
Priteisti iš atsakovės A. F. (G.) ieškovui R. G. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo R. G. atsakovei A. F. (G.) 350 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.