Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (vagystė iš parduotuvės „X“) 40 parų areštu; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (vagystė iš parduotuvės „X“) 40 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems metams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme (pakeista Vilniaus apygardos teismo 2014-02-17 nutartimi), prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad ji 2013-02-20, apie 15.00 val., UAB „X“ parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje pagrobė UAB „X“ parduotuvei „X“ priklausančias dvi moteriškas sukneles, kainuojančias po 779 litų. Tokiais savo veiksmais pagrobė 1558 litų vertės UAB „X“ parduotuvei „X“ priklausantį turtą.

Taip pat N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. už tai, kad ji 2013-04-24, apie 14.26 val., parduotuvėje „X“, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmusi nuo staliuko ir įsidėjusi į maišą, pagrobė UAB „X“ priklausančią „Green Pan“ keptuvę „Stockholm“, kurios vertė 195 litai.

Taip pat N. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. už tai, kad ji 2013-07-10, laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.30 val., iš UAB „X“ parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini), paimdama iš parduotuvės prekybos salės ir įsidėdama į rankinę bei prasinešdama pro kasas nesusimokėjusi, pagrobė UAB „X“ parduotuvei „X“ priklausančią moterišką suknelę „Zara Basic“, kainuojančią 159 litus.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo N. P. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jai bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Nuteistoji N. P. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka tik su jai paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, jos paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų ir taip pat, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmė turėtų būti proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai N. P., atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus, anksčiau 17 kartų teista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, bausta administracine tvarka, nuo 2009-02-11 yra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje, jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus; priklausomybės sindromas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai N. P. už Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą sankcijos vidurkiui. Už kitas dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtos su laisvės atėmimu susijusios arešto bausmės taip pat yra teisingos, juolab, kad nuteistoji nusikalstamas veikas vykdo sistemingai, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Apeliaciniame skunde nuteistoji neteisingai nurodo, kad nenustatyta nei viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Būtent, pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios N. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, aktyviai dalyvavo jas išaiškinant, ėmėsi priemonių sugrąžinti pavogtas prekes, pripažįsta civilinį ieškinį. Taigi, nuteistosios apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nustatant nuteistajai paskirtų bausmių dydį, į minėtas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad nenustatyta N. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju neteisingai pritaikytos BK 63 ir 65 straipsnių nuostatos. Lietuvos Respublikos 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 straipsnio numatytu atveju, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal tokią taisyklę, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai N. P. už BK 178 str. 1 d. padarytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę su už BK 178 str. 4 d. (2 veikos) padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskirtomis arešto bausmėmis, teisingai švelnesnę bausmę – areštą pakeitė griežtesne bausme – laisvės atėmimu. Subendrintos bausmės dydis pagal BK 65 straipsnyje įtvirtintas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles taip pat nustatytas teisingai. Taigi, nuteistajai N. P. paskirta subendrinta bausmė yra teisinga, Baudžiamojo įstatymo normos nepažeistos.

N. P. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl šiuo atveju taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme teisingai subendrino Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teisingai nurodyta, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista Vilniaus apygardos teismo 2014-02-17 nutartimi. Taigi, apeliantė skunde neteisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pagrindu bendrinant jai paskirtas bausmes nepagrįstai buvo bendrinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendžiu paskirta bausmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajai N. P. paskirtoji bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Pastebėtina, kad pastarajai Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios N. P. apeliacinį skundą atmesti.