Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1160-460/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
2S-1160-460/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08221-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Aušra Maškevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. P.
Trečiasis asmuo
"Intrum Lietuva", Klaipėdos keleivinis transportas, "Sergel", Gelvora, "Dextera“, "Pinavija", AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, "Klaipėdos vanduo'', "Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, "Swedbank", "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "B2Kapital"
Advokatai
Artūras Jaskelevičius, Vilma Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1160-460/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08221-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.6.2; 3.4.2.6.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: M. J. J., I. S., J. S., L. D., V. M., L. P., T. Š., L. K., V. V., R. R., Z. N., J. M., N. P., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, daugiabučių namų savininkų bendrija „Pinavija“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Dextera“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, M. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė V. D., antstolė V. V., antstolė R. V., antstolė A. R. Ž., antstolė L. P., antstolė L. N., antstolis G. J., dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. P. pateikė patikslintą pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą; bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Start invest“, kuri davė sutikimą teikti bankroto paslaugas ir atlikti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatytus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu; patvirtinti nemokumo administratorės prašomą 100 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 450 Eur sumą, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminų, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui parengti ir pateikti teismui.

2. Pareiškėja patikslintame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog pareiškėjos nemokumą sukėlusi priežastis yra negalėjimas įvykdyti finansinių įsipareigojimų dėl jų dydžio, jie sudaro 868 489,02 Eur. Paaiškino, jog, pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pagal nukentėjusios M. B. pareiškimą dėl sukčiavimo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį), prokuroro nutarimu dėl laikino turto apribojimo buvo areštuotos visos pareiškėjos sąskaitos ir pareiškėjos valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamosios sąskaitos, dėl to pareiškėja negalėjo verstis jokia veikla ir minėta įmonė bankrutavo. Susidarius tokiai situacijai ir negalėjus disponuoti savo turtu, ėmė kauptis pareiškėjos asmeninės skolos, kurios viršijo pareiškėjos darbo pajamas, gaunamas iš individualios veiklos. Šiuo metu pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje, baigė socialinio darbuotojo padėjėjo kursus, įgijo kvalifikaciją, gaunamos pajamos sudaro apie 200 Eur, aktyviai ieško darbo pagal naujai įgytą kvalifikaciją. Iš savo gaunamų pajamų grąžinti turimas skolas ir pragyventi pareiškėja neturi galimybių, skolos dydis sudaro 868 489,02 Eur ir gerokai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), todėl mano, kad yra nemoki. Visas nekilnojamasis turtas įkeistas kreditorei V. M.. Pareiškėjai padeda jos sutuoktinis. Būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 450 Eur per mėnesį. Bankroto administravimo išlaidoms reikalinga suma sudaro 100 Eur. Pareiškėja neturi jokių lėšų sąskaitose, grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, akcijų ar vertybinių popierių, transporto priemonių. Bylų teismuose, kuriose pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai ir (arba) areštuotas turtas, taip pat išieškojimų ne ginčo tvarka nėra. Išlaikomų asmenų pareiškėja neturi.

3. Papildomai nurodė, kad 2016 m. birželio 22 d. sudarė vedybų sutartį su sutuoktiniu A. P., todėl visi turtiniai klausimai ir įsipareigojimai yra sprendžiami šios vedybų sutarties pagrindu. Sutuoktinis šiuo metu dirba užsienyje. Pareiškėja pateikė duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro apie savo ir jos sutuoktinio turtą, pažymą iš Lošimų priežiūros tarnybos, duomenis apie darbo užmokestį Anglijoje ir kt. Pareiškėja yra baigusi E. G. mokymo centro kursus, yra gavusi padėkų už savanoriavimą, ketina įsidarbinti nekilnojamojo turto brokere UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad skolos atsirado nuo 2007–2008 metų, buvo pradėjusi namų statybas, skolinosi pinigų verslui, tuo metu buvo areštuotas turtas, areštas trukdė realizuoti turtą. Nurodė, kad šiuo metu dirba per mėnesį tris savaites Jungtinėje Karalystėje ir vieną savaitę būna Lietuvoje. Apie savo statusą Jungtinėje Karalystėje nurodyti negalėjo. Teigė, kad įmonėje dirbo tris mėnesius ir vėliau buvo nedarbo prastovose už kurias buvo apmokama. Pažymėjo, kad Jungtinėje Karalystėje nėra būtina sudaryti darbo sutartis su darbuotojais. Nurodė, kad stengėsi parduoti turtą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau jai buvo iškelta baudžiamoji byla ir Generalinė prokuratūra nedavė leidimo parduoti neareštuotą turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, nors jau turėjo realius pirkėjus. Pareiškėja negalėjo nurodyti kiek tiksliai turi skolų bei kas yra jos kreditoriai. Paaiškino, kad lošė azartinius žaidimus keletą kartų ir yra pralošusi 150 litų.

5. Pareiškėjos atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius pateikė teismui papildomus dokumentus apie pareiškėjos gaunamą atlyginimą, darbdavio patvirtinimą, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) biuro vadove, ir paaiškino, kad pareiškėjos pateikti duomenys teismui visiškai atitiktų gautiems duomenims iš Jungtinės Karalystės, prašė prijungti prie bylos šiuos dokumentus. Nurodė, kad pareiškėja įvykdydama teismo įpareigojimus pateikė į bylą juos kaip darbuotojo Jungtinėje Karalystėje statusą liudijančius duomenis, pažymą dėl mokesčių mokėjimo su vertimu į lietuvių kalbą, taip pat skrydžių bilietus. Pareiškėjos advokatas teigė, kad pareiškėja neturi banko sąskaitų, kilnojamo ar nekilnojamo turto Jungtinėje Karalystėje, išskyrus gaunamą darbo užmokestį ir pateikė į bylą darbdavio išmokėtą atlyginimą čekiu kaip įrodymą. Paaiškino, kad anglišką čekį pareiškėja pateikė teismui norėdami įrodyti, kad pareiškėja taip gauna darbo užmokestį, darbdavys išrašo čekį, kurį ji nuėjusi į banką išsigrynina. Įmonėje, kurioje dirba pareiškėja, direktorius nepasikeitė. Duomenis apie gyventojo statusą pareiškėja gavo prisijungus su savo prisijungimo duomenimis prie vyriausybės puslapio www.gov.uk. Nurodė, kad pateikė teismui iš UAB „Olimpic Casino Baltija“ duomenis, kad pareiškėja lošimo namuose neišleido ir nepralošė pinigų nuo 2010 metų iki 2020 metų. Taip pat pateikė į bylą, kad UAB Nesė duomenimis, jog pareiškėja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. piniginių operacijų neatliko. UAB Nesė teismui pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad klientų (pramogautojų) apsilankymas yra fiksuojamas jau nuo įėjimo į kazino patalpas, kuriose vyksta leistina baro (restorano) veikla. Nurodė, kad 3 metų laikotarpyje duomenų, kad pareiškėja būtų atlikusi kokius nors draudžiamus veiksmus, nėra. Per nagrinėjimo laikotarpį, duomenų, kad pareiškėja būtų atsiskaičiusi su kuriuo nors kreditoriumi neturi. Paaiškino, kad ji negalėjo siųsti kreditoriams pinigų, kadangi tai būtų laikoma pažeidimu kitų kreditorių atžvilgiu. Atstovas teigė, jog pareiškėja neturi žalingų įpročių. Prašė teismo atkreipti dėmesį, kad trečiųjų asmenų atstovės akcentuotas argumentas apie pareiškėjos žalingą įprotį lošti, buvo prieš dešimt ir daugiau metų, o FABĮ numato trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą. Paaiškino, kad kreditorė I. S. buvo apklausta byloje ir matėsi, kad žmogus nesiorientuoja ir nieko negali paaiškinti, nėra pinigų gavimo pakvitavimo, nėra parašyta jog pasiskolinta ir jis išrašytas prieš 14 metų. Taigi visiškai palaiko pareiškėjos prašymą iškelti bankroto bylą ir prašo teismo jį tenkinti.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad teismui išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjos patikslintame pareiškime pateiktus faktus ir aplinkybes bei nustačius, kad yra visos FABĮ numatytos sąlygos, iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, neprieštaraus pareiškėjos patikslinto pareiškimo tenkinimui, taip pat prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo UAB B2Kapital atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjos sąžiningumo, pareiškėjai neatvykus į teismo posėdį, patikslintą pareiškimą palikti nenagrinėtu. Papildomai nurodė, kad pareiškėja turi pateikti pažymą, kad nėra įtraukta į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Be to, pateikta pažyma apie galimą įdarbinimą negarantuoja, kad pareiškėja bus įdarbinta, nėra informacijos, kodėl pareiškėja neieško norimo nekilnojamojo turto brokerės darbo kitose įmonėse. Pareiškėjos darbo vietos neturėjimas neužtikrins mokumo atkūrimo vykdymo, kreditorių reikalavimo tenkinimo bei administravimo išlaidų dengimo. Suinteresuotas asmuo papildė prašymą, išreikalauti iš pareiškėjos dokumentus iš Jungtinės Karalystės atskaitingų įstaigų kiek laiko pareiškėja dirba Jungtinėje Karalystėje, kiek uždirba, kokie mokesčiai sumokėti Jungtinėje Karalystėje, ar pareiškėja turi banko sąskaitas Jungtinėje Karalystėje, bei nustatyti, kas yra įmonės vadovas bei ar jis turi teisę išdavinėti pažymas. Suinteresuotas asmuo papildomai pateikė atsiliepimą teismui, kuriame suinteresuotas asmuo papildomai pažymi, kad pateikti algalapiai nėra vizuoti ir atrodo kaip neoficialūs. Mano, kad pareiškėja galėjo pateikti į bylą Jungtinės Karalystės originalią mokesčių administratoriaus pažymą apie gautas pajamas Jungtinėje Karalystėje bei sumokėtus mokesčius. Į bylą pateiktas pareiškėjos e-laiškas su patvirtinimu, jog ji dirba, nėra įrodymas, jog yra sudaryta oficiali darbo sutartis. Nėra pridėtas generalinio direktoriaus M. G. vizuotas dokumentas, kad jis vadovauja įmonei, neparašyta, kokia įmonė. Šiuo atveju byloje nėra įrodyta, jog pareiškėja dirba oficialiai Jungtinėje Karalystėje. Prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo M. J. J. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad pareiškėja 55 805,06 Eur skolos negrąžina daugiau kaip trylika metų, tai rodo, kad pareiškėja veikia tyčia ir nėra sąžininga. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėja bankroto proceso metu ne tik neturės iš ko dengti kreditorinius reikalavimus, bet ir neturės už ką mokėti bankroto administratoriui bei pati pragyventi iš nurodomų pajamų. Akivaizdu, kad pareiškėjos bankroto procesas naudingas tik pačiai pareiškėjai, siekiant nurašyti skolas, ir neatitinka kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyros.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo M. J. J. su pareiškėjos prašymu iškelti jai bankroto bylą nesutiko, nurodė, kad pareiškėja iki šiol negrąžina skolos ir teismo priteistos 1000 Eur neturtinės žalos, yra sumokėjusi apie 170 Eur ir tik todėl, kad vyko teismai. Pareiškėjos veiksmai yra nesąžiningi, bankroto procesas naudingas tik jai pačiai.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad pareiškėja 60 402,67 Eur skolos negrąžina daugiau kaip trylika metų, tai rodo, kad pareiškėja veikia tyčia ir nėra sąžininga. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėja bankroto proceso metu ne tik neturės iš ko dengti kreditorinius reikalavimus, bet ir neturės už ką mokėti bankroto administratoriui bei pati pragyventi iš nurodomų pajamų. Akivaizdu, kad pareiškėjos bankroto procesas naudingas tik pačiai pareiškėjai, siekiant nurašyti skolas, ir neatitinka kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyros.

11. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo M. B. nurodė, kad pareiškėja paskolino 113 000 Lt, taip pat teismo priteistus 25 000 Eur, tačiau iki šiol pareiškėja skolos nėra grąžinusi. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai, teikia skundus įvairioms institucijoms, o turėtų susirasti darbą ir stengtis grąžinti skolą.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo J. S. pranešime nurodė, kad pareiškėja jai skolinga 1303,29 Eur, ji yra pareiškėjos kreditorė, tačiau pareiškėja apie ketinimą bankrutuoti, kaip numatyta FABĮ, jos neinformavo, todėl pareiškėja elgiasi nesąžiningai. Prašė atsisakyti kelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. S. kategoriškai tvirtino, kad pakvitavime nurodytą sumą skolino, o ne dovanojo pareiškėjai.

13. Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad pareiškėja 73 000,11 Eur skolos negrąžina daugiau kaip trylika metų, tai rodo, kad pareiškėja veikia tyčia ir nėra sąžininga. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų, matyti, kad pareiškėja bankroto proceso metu neturės iš ko dengti kreditorinius reikalavimus ir už ką mokėti bankroto administratoriui bei pati pragyventi iš nurodomų pajamų. Akivaizdu, kad pareiškėjos bankroto procesas naudingas tik pačiai pareiškėjai, siekiant nurašyti skolas, ir neatitinka kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyros.

14. Teismo posėdyje suinteresuotu asmenų M. B., M. J. J., I. S. atstovė advokatė Vilma Gudaitė nurodė, pareiškėjos pareiškimas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad melagingai nurodė nemokumą sukėlusią priežastį, tapimo nemokia priežastimi yra ne M. B. skundas bei uždėti areštai turtui, o būtent pačios pareiškėjos skolos ir dėl jos nesąžiningumo. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai, nuslėpė kreditorę J. S., iki šiol kreditoriams skolos nėra grąžintos, nuslėpė informaciją, jog yra priklausoma nuo azartinių žaidimų, 2008-2014 metais dar lankėsi kazino, todėl nemokumo priežastimi tapo žalingas įprotis azartiniams žaidimams, kurie negali būti ribojami laikotarpiu. Advokatė Vilma Gudaitė nurodė, kad duomenų bazėje įmonės MG (duomenys neskelbtini) Ltd, kurioje dirba pareiškėja direktorė yra moteris, o pateikti teismui dokumentai yra pasirašyti M. G., duomenys apie direktorių informacinėje sistemoje buvo nurodyti – aktyvus. Pažymėjo, kad apygardos teismas išaiškino, kad nėra ribojama laike azartinių lošimų kai asmuo bankrutuoja, todėl šiuo atveju negalima remtis 3 metų laikotarpiu. Nurodė, kad pareiškėja neištaisė ir nesistengė taisytis, teismui pateikė melagingą informaciją apie jos nemokumą sukėlusias priežastis, nurodė teismui, kad jai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal nukentėjusiosios M. B. pareiškimą dėl sukčiavimo, ko pasekoje areštavo jos ir jos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, nebegalėjo vykdyti veiklos, uždirbti ir įmonė bankrutavo. Paaiškino teismui, kad ši pateikta informacija teismui yra melaginga, nes pareiškėja iš M. B. jau 2007 m. gegužės 16 d. buvo pasiskolinusi su paskolos sutartimi viso 113 000 litų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. lapkričio mėnesį. Pareiškėja nuteista už sukčiavimą stambiu mastu 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu. Iš registrų centro duomenų matosi, kad pareiškėja turėjo aštuonis žemės sklypus, kurie buvo įkeisti 2005 m. balandžio 7 d., tai įrodo, kad pareiškėja jau turėjo skolų 2005 metais. Taip pat, pareiškėja 2004 metais jau buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai. Advokatė nurodė, kad iki 2007 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal M. B. skundą pareiškėja jau turėjo 189 669 litų skolą VMI ir kitiems kreditoriams. Advokatė tikina teismą, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai, netgi akiplėšiškai bandydama nuslėpti kreditorius. Vertinant pareiškėjos sąžiningumą, advokatė pažymėjo, kad ir pati pareiškėja pripažino netinkamai surašiusi paskolos sutartį, kurioje akivaizdžiai trūko būtinų rekvizitų ir pagal tokią sutartį neįmanoma būtų teismo keliu išieškoti skolą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nebuvo aktyvi byloje pateikti dokumentus iš Anglijos ir ji tikrai netiki, kad pareiškėja neturi banko sąskaitos, taip pat pareiškėja nepateikė duomenų ar turi nekilnojamojo turto Anglijoje. Abejonių sukėlė ir pateikti dokumentai, kuriuos pasirašė pareiškėjos sūnus M. G., o oficialaus dokumento iš Anglijos kas yra įmonės direktorius nepateikė. Advokatė nurodė, kad pareiškėja neteikė sąžiningai dokumentų apie darbo užmokestį. Taip pat advokatė nurodė, kad iš 2015 m. baudžiamojoje byloje teismui su J. J. pateikto atsiliepimo Klaipėdos apylinkės teismui, kuriame priimtas nuosprendis, teismas nustatė, kad pareiškėja lankėsi kazino ir laikotarpiu nuo 2004-2008 vidurio pralošė viso 75 000 litų. Iš viso to matosi, kad pareiškėja lošdavo ir išlošdavo, tačiau skolų neatidavė, toliau skolinosi ir gaudama vėl iš žmonių pinigus ėjo lošti ir juos pralošdavo. Nurodė, kad pareiškėja turėdama didelių skolų toliau skolinosi iš bankų, taip pat nemokėjo mokesčių valstybei, nedengė skolų kreditoriams taip sąmoningai planuodama ateityje bankrutuoti, kaip tai daro dabar, tai parodo pareiškėjos nesąžiningumą. Prašo teismo netenkinti pareiškėjos prašymo iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Atsiliepimas

15. Suinteresuoti asmenys AB Swedbank, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimuose į pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

16. Suinteresuoti asmenys UAB „Gelvora“, antstoliai R. V., J. P., L. P., B. T., G. J., UAB „Intrum Lietuva“, L. D., V. M., L. P., T. Š., L. K., R. R., Z. N., J. M., N. P., M. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, DNSB „Pinavija“, AB Citadele bankas, UAB „Dextera“, UAB „Sergel“, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, AB „Klaipėdos vanduo“, antstoliai A. S., V. D., V. V., A. R.-Ž., teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

17. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikino minėtą nutartį ir perdavė bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

18.1. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Žemesnės instancijos teismas

18.2. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei jos atstovo paaiškinimus, atsižvelgiant į pareiškėjos turimų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir turtinę padėtį, teismas pripažino, kad pareiškėja neturi galimybės vykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA.

18.3. Nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad per trejus metus iki pareiškimo pateikimo, taip pat po pareiškimo pateikimo, savo kreditoriams negrąžino nei vieno cento, teismas kartoja, kad pareiškėja siekia iškelti bankroto bylą ir tokiu būdu nurašyti savo skolinius įsipareigojimus prieš tai savo kreditoriams nesumokėjusi nei vieno cento. Net pareiškėjai pradėjus dirbti Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu gaunant stabilias ir nuolatines pajamas, pareiškėja elgėsi pasyviai ir jokių skolų niekam negrąžino. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, ji nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Pažymėtina, ir tai, kad pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams nuosekliai tik didėjo. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjos elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jos sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Toks pareiškėjos pasyvumas ir nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, laikytinas nesąžiningu ir yra atskiras (savarankiškas) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

18.4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, todėl atsisakytina iškelti pareiškėjai bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

19. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. spalio 19 d. nutarti?, nurodo, kad su nutartimi nesutinka. Atskirasis skundas motyvuojamas tokiais argumentais:

19.1. Atsisakymas is?kelti pareis?ke?jos bankroto byla? teismo yra grindz?iamas FABI? 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, t. y. teismo vertinimu pareis?ke?ja yra nesa?z?ininga de?l to, kad pareis?ke?ja tapusi nemokia ir neture?dama galimybiu? i?vykdyti i?sipareigojimu? visiems kreditoriams (teismo konstatuota aplinkybe?, nutarties 28 punkte) neapmoka i?sipareigojimu? bent vienam is? kuriu? nors pasirinktinai jos pasirinktu? kreditoriu?. Pareiškėjos nuomone, toks teismo pateiktas nesa?z?iningumo vertinimas yra pries?ingas teismu? praktikoje formuojamiems nesa?z?iningumo kriterijams, nes bu?tent tokiu atveju, jeigu pareis?ke?ja is? visu? savo kreditoriu? eile?s is?skirtu? viena?, ar kelis, ir su jais vykdytu? atsiskaitymus, apeidama kitu? tokiu? pac?iu? kreditoriu? reikalavimu? tenkinima?, tai reiks?tu? jos nesa?z?ininguma? likusiu? kreditoriu? atz?vilgiu. Tode?l teismo konstatuota aplinkybe?, nurodytais motyvais de?l pareis?ke?jos nesa?z?iningumo, neatitinka pamine?tu? FABI? nuostatu? de?l nesa?z?iningumo. Teismas, remdamasis is?imtai tik konstatavimu, kad pareis?ke?ja neatsiskaito nors su vienu pasirinktinai kreditoriu? ir individualiai nevertindamas pareis?ke?jos veiksmu?, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos s?ioje srityje ir tinkamai nei?vertino byloje esanc?iu? duomenu?. Teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, nevertino, ar s?ioje byloje esanc?ios aplinkybe?s atitinka nurodytose kasacinio teismo bylose nagrine?tas aplinkybes, ar pareis?ke?jos veiksmu? pobu?dis is? tiesu? atitinka aptartose kasacinio teismo nutartyse analizuotu? neteise?tu? veiksmu? pobu?di?.

19.2. Nors teismo nutartyje nesiremiama pareis?ke?jos pateiktais duomenimis, i?vertinus apeliacine?s instancijos byloje surinktus duomenis de?l apsilankymu? kazino, pareis?ke?ja atkreipia de?mesi?, kad pateike? byloje i?rodymus, kad nesilanko ir nelos?ia kazino jau daugiau kaip des?imt metu?. Pareis?ke?ja taip pat pateike? visus jai prieinamus duomenis is? Didz?iosios Britanijos apie jos gaunama? darbo uz?mokesti?, statusa?, i?mone?, kurioje dirba. A priori kreditoriams teigti, kad tai yra neteisingi duomenys ne?ra pagrindo. Paz?yme?tina ir tai, kad pareis?ke?ja negali save?s drausti socialiniu draudimu, nes skolu? turintys asmenys privalo jas apmoke?ti. Ir tik tada gauna draudima?, kas skolu? turinc?iai pareis?ke?jai yra nei?manoma, ir lieka vienas kelias dirbti Didz?iojoje Britanijoje. Pareis?ke?ja, pateikusi pareis?kima? de?l bankroto bylos is?ke?limo, vykde? teismo i?pareigojima?, ir pateike? teismo pareikalautus duomenis, kurie liudija turtine? pade?ti?, vedybu? sutarti?, duomenis apie gaunamas pajamas, ir pirminius dokumentus, liudijanc?ius kreditoriniu? reikalavimu? atsiradima?, pilde? duomenis bylos nagrine?jimo metu. Nemokuma? suke?lusios aplinkybe?s buvo i?rodine?jamos pagal byloje jau pateiktus i?rodymus, ir tai buvo i?rodine?jimo dalykas byloje. Pareis?ke?ja kreditoriaus J. S. nenurode? pareis?kime, nes apie toki? kreditoriu? pareis?kimo pateikimo metu pareis?ke?ja duomenu? neture?jo.

Šalies argumentai

19.3. Paz?ymi, kad kreditoriai byloje neteisingai cituoja 2015 m. birz?elio 2 d. nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, nes nuosprendyje aptartos aplinkybe?s apie pareis?ke?jos lankyma?si kazino los?imo tikslais, is?lotas sumas, pinigus is?leistus los?imams 2006 m. – 2008 m. Bu?tent s?ios aplinkybe?s yra svarbios FABI? 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto taikymui, o ne abstraktu?s teiginiai apie lankyma?si kazino, ar priklausomybe? azartiniams los?imams.

19.4. Kreditorius UAB B2Kapital byloje teike? tik deklaratyvius teiginius, tac?iau pats nesie?me? jokiu? veiksmu? gauti i?rodymus, kurie tokius teiginius pagri?stu?. Kreditoriai nurode?, kad pareis?ke?jos bankrotas neatitinka skolininko ir kreditoriu? interesu? pusiausvyros. Su tokiu argumentu pareis?ke?ja nesutinka. De?l konkretaus mokumo atku?rimo plano turinio skolininkas pirmiausia turi susitarti su kreditoriais, o kilus ginc?ui, de?l konkretaus plano ir jame numatytu? priemoniu? atitikties FABI? tikslams sprendz?ia fizinio asmens bankroto byla? nagrine?jantis teismas, kuriam suteikiama teise? patvirtinti mokumo atku?rimo plana? ir tais atvejais, kai tai atsisako padaryti kreditoriu? susirinkimas.

19.5. Likusi kreditoriu? argumentu? grupe? yra susijusi su pareis?ke?jos atz?vilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendz?iais, kuriais buvo vertinti pareis?ke?jos 2006 m. – 2007 m. Kreditoriai nei?rodine?ja, kad pareis?ke?ja elge?si nesa?z?iningai fizinio asmens bankroto is?ke?limui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.), remiasi pries? penkis metus is?nagrine?ta baudz?iama?ja byla, o nurodytu aktualiu laikotarpiu jokiu? pareis?ke?jos nesa?z?iningu? veiksmu? nenustatyta, tode?l yra pagrindas teigti, jog kreditoriai reikalavimu? nepagrinde?.

19.6. Paneigdama suinteresuotu? asmenu? teiginius, kad keleta? kartu? atsisake? siu?lomo darbo, paz?ymi, kad to priez?astis yra pateisinama, t. y. Covid infekcija. Be to, pareis?ke?ja i?sidarbins nekilnojamo turto brokere UAB (duomenys neskelbtini), kai tik leis darbdavio paz?ymoje nurodytos aplinkybe?s.

19.7. Pareis?ke?ja taip pat paz?ymi, kad 2011 m. liepos 12 d. nuosprendz?iu M. B. buvo nuteista de?l dokumentu? klastojimo. Tode?l M. B. s?iame procese nurodytu? aplinkybiu? negalima vertinti vienareiks?mis?kai, bei kriminalizuoti civiliniu? teisiniu? santykiu? bei vykusiu? i?vykiu?, nuo kuriu? prae?jo jau ilgas laiko tarpas.

Atsiliepimas

20. Suinteresuotas asmuo UAB B2Kapital pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Dėl kreditorinių reikalavimų dengimo aplinkybių. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Tuo tarpu šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja buvo pernelyg pasyvi, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – mažino savo pajamas, todėl toks jos (ne)veikimas turi būti vertinamas kaip nesąžiningas. Iš šioje civilinėje byloje surinktos medžiagos, nematyti, jog pareiškėja dėjo visokeriopas pastangas su kreditoriais pasiekti taikių susitarimų dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar skolų atidėjimo tokiu būdu, kad skolų išieškojimas nebūtų perduotas antstoliams vykdyti priverstine tvarka, dėl ko išieškojimas pabrango, susidarė papildomos skolos išieškojimo išlaidos, su kreditoriais nesitarė dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo. Pareiškėjos skolos kai kuriems kreditoriams palyginti nedidelės ir nėra aišku, kodėl pareiškėja iki šiol, būdama darbingu asmeniu ir dirbdama, šių skolų negrąžino, kas taip pat rodo pareiškėjas nesąžiningumą. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020 ir kt.). Pareiškėjos argumentai ir pateikta teisminė praktika nesusijusi su teismo aiškinamomis aplinkybėmis, atvirkščiai, teismas bandė išsiaiškinti, ar pareiškėja apskritai dėjo pastangas padengti nors dalį nevykdomų įsipareigojimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje esančių kreditorių visumoje yra ir reikalavimai, kurie sudaro mažas skolas, kurių pareiškėja ir dirbdama nesistengė padengti, ar bent jau sumažinti, taip parodydama siekį atkurti mokumą.

20.2. Dėl azartinių lošimų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių – azartinių lošimų. Pažymėtina, kad ši sąlyga reikalauja asmens žalingų įpročių ir jo nemokumo priežastinio ryšio. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą ar yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą dėl turimų žalingų įpročių, būtina nustatyti, kad būtent asmens žalingi įpročiai turėjo lemiamą įtaką jo nemokumui. Be to, svarbu yra tai, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo tampa nemokus dėl savo žalingų įpročių, įstatymų leidėjo nenumatytas joks terminas, kuriam praėjus fizinis asmuo galėtų bankrutuoti. 2021 m. balandžio 12 d. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė azartinius lošimus organizuojančių bendrovių persiųstą informaciją, iš kurios matyti, kad UAB „Nesė“ priklausančiuose lošimo namuose „Nesė Casino“ pareiškėja lankėsi: 2013 metais - 44 kartus, 2014 metais - 20 kartų, 2015 metais - 36 kartus, 2016 metais - 17 kartų, 2017 metais - 5 kartus; UAB „Olympic Casino Group Baltija“ lošimo namuose (kazino) D. P. lankėsi: 2014 metais - 4 kartus, 2015 metais - 40 kartų, 2016 metais - 138 kartus, 2017 metais - 39 kartus. Taigi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja, nurodžiusi, kad daugiau nei 10 metų nesilanko kazino, o paskutinį kartą buvo tik 2009 metais, pateikė teismui melagingą informaciją, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2013-2017 metais pareiškėja lošimo namuose lankėsi net 343 kartus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu civilinėje byloje Nr. e2S-396-642/2021, toks pareiškėjos neveikimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos siekio atsiskaityti su kreditoriais. Teismas tai turėtų vertinti minėtų aplinkybių, jog, turėdama didelių skolų kreditoriams, pareiškėja rado lėšų ir galimybių lankytis lošimų namuose, o skolos kreditoriams nebuvo dengiamos, kontekste.

Atsiliepimas

20.3. Suinteresuotas asmuo papildomai paaiškina, kad pateikta pažyma iš Lošimų priežiūros tarnybos nurodo, kad pareiškėja nėra savanoriškai užsiregistravusi dėl draudimo lankytis lošimo įstaigose, bet nėra nurodyta, ar pareiškėja faktiškai lankėsi lošimo įstaigose ir/ar internetiniuose azartinių lošimų puslapiuose, kas galėjo daryti įtaką nemokumui. Jei pareiškėja nėra įtraukta į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, tai neįrodo asmens nepriklausomumo nuo azartinių lošimų, nes minėta registracija yra savanoriška. Taip pat suinteresuotas asmuo primena, jog į bylą buvo pateikta informacija iš viešai prieinamų straipsnių apie pareiškėjos polinkį į azartinius lošimus bei sukeltas pasekmes.

20.4. Dėl duomenų iš Jungtinės Karalystės. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Suinteresuotas asmuo pagal jam suteiktas teisines galimybes pateikė į bylą visą turimą ir gautą informaciją, tačiau pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 179 straipsniuose nurodytos normos neišskiria suinteresuoto asmens teisių ir galimybių gauti informaciją daugiau nei tą gali padaryti teismas ar pati pareiškėja. Pareiškėja pati būdama Jungtinėje Karalystėje galėjo ir privalėjo surinkti visą prašomą informaciją, bet nors ir ilgai tęsiantis bylos nagrinėjimo procesui, to nepadarė.

20.5. Suinteresuotas asmuo pažymi, jog civilinė byla buvo nagrinėjama ilgai ir kantriai, teismas vertino visas aplinkybes, siekė gauti maksimalią informaciją, todėl nėra pagrindo abejoti jo sprendimu, išnagrinėta informacija bei bylos aplinkybėmis.

Atsiliepimas

21. Suinteresuoti asmenys M. B., M. J. J., I. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, nes ji teisinga, pagrįsta ir teisėta. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Suinteresuoti asmenys pažymi, kad pagal teismo motyvus iškelti pareiškėjai bankroto bylą atsisakyta remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, su kuo sutinkama, nes po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-396-642/2021 konstatavo, kad teismas visiškai nevertino, ar pareiškėja sąžiningai teismui pateikė visą informaciją, ir grąžinus civilinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėja, turėdama galimybę ištaisyti savo klaidas, t. y. sąžiningai pateikti informaciją apie tapimo nemokia priežastį, informaciją apie visus savo kreditorius, to nepadarė ir teismui nepateikė naujo pataisyto pareiškimo. Dėl to, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėja toliau rėmėsi melaginga informacija, kad nemokia tapo neva dėl suinteresuoto asmens M. B. veiksmų – kad šios kreditorės skundo pagrindu dėl jai atliekamo ikiteisminio tyrimo ir jos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštuotos sąskaitos jai buvo sutrukdyta verstis veikla ir uždirbti pinigus. Dėl tokios pareiškėjos teismui pateiktos melagingos informacijos šioje byloje suinteresuotas asmuo M. B., veikdama per įgaliotą atstovę, turėjo teismui įrodinėti, kad pareiškėja teigia teismui netiesą ir kad iki 2007 m. lapkričio mėnesio ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo pareiškėjai atlikimo ši jau turėjo labai daug skolų kitiems kreditoriams. Taigi, pareiškėja ir toliau proceso dalyviams melavo, kad ji nemokia tapo dėl to, kad nebegalėjo dirbti ir uždirbti, o ne dėl to, kad buvo prisidariusi tiek skolų, kad nebepajėgė jų dengti. Taip pat, nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėja toliau proceso dalyve neįtraukė kreditorės J. S., dėl ko ši kreditorė savo tiesą apie tai, kad skolino pareiškėjai pinigus turėjo įrodinėti, teikdama parodymus teismo posėdyje. Negana to, pareiškėja akistatos su J. S. metu, vis tiek neigė esanti skolinga šiai kreditorei, prisipažinusi teismui, kad pati pateikė kreditorei pasirašyti paskolos sutartį su trūkumu, kuriam esant, galimai kreditorė skolos iš jos neprisiteistų. Tokie nesąžiningi pareiškėjos veiksmai po to, kai ši turėjo galimybę savo nesąžiningumą ištaisyti, tačiau to nepadarė, parodo, jog pareiškėja iš tiesų su žmonėmis elgiasi nesąžiningai ir savo tikslų siekia „bet kokia kaina“. Be to, pareiškėjos atskirojo skundo motyvai, kad su J. S. paskolos raštelis sudarytas seniai (2006 m.) ir jame nėra būtinojo rekvizito – įrašo, kad J. S. pinigus gavo, nereiškia, kad ši yra teisi, manydama, jog nėra skoloje šiai kreditorei ir ji nėra jos kreditore, taip pat parodo pareiškėjos nesąžiningumą. Todėl skundžiamoje teismo nutartyje pritaria teismo nustatytam teisiniam pagrindui, nustatytam FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. Be to, pritariama ir tam, ką teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo – kad pareiškėja seniai nedengia kreditoriams skolų, kas parodo, jog ji sąmoningai neveikia, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, mano, kad teismas parinko teisingą teisinį pagrindą, tačiau galėjo motyvuoti tai plačiau.

21.2. Taip pat pastebi, kad pareiškėjai atsisakyti kelti bankroto bylą reikėjo ir remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų, nes pareiškėja laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. aktyviai lošė kazino „Olympic Casino group Baltija“ ir pralošė 75 149,50 Eur, kas, manytina, laikoma labai didele pinigų suma. Todėl pareiškėja vietoj to, kad grąžintų kreditoriams skolas, pinigus didelėmis sumomis pralošdavo, o iš to, ką išlošdavo skolos nei vienam kreditoriui nepadengė. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 396-642/2021 išaiškino (nutarties 34 punktas), jog tuo atveju, kai fizinis asmuo tampa nemokus dėl savo žalingų įpročių, įstatymų leidėjo nenumatytas joks terminas, kuriam praėjus fizinis asmuo galėtų bankrutuoti, todėl pareiškėja, pralošusi dideles pinigų sumas nors ir seniai, vis tiek turi būti laikoma tapusi nemokia dėl žalingo įpročio – azartinių lošimų. Nors pareiškėjos skolos 2007 m. kovo l d. buvo 2 288 852 Lt, kas atitinka 662 897,35 Eur, tačiau, jei ši būtų nelošusi ir kreditoriams iš šių lėšų dengusi skolas, bei jiems išmokėjusi praloštus 75 149,50 Eur, ji būtų padengusi 11,3 proc. visų tuo metu turimų skolų, kas sudaro nemažą dalį skolų.

21.3. Pareiškėja atskiruoju skundu piktinasi, kad teismas nesirėmė jos pateiktais įrodymais, kad nelošia ir nesilanko kazino jau daugiau kaip dešimt metų, tačiau šis motyvas betikslis, kai aukštesnis teismas yra išaiškinęs, kad dėl tapimo nemokiu dėl žalingų įpročių įstatyme terminas, kuriam suėjus, neturi būti tuo remiamasi, nėra numatytas.

Šalies argumentai

21.4. Pareiškėja mano, jog jai neleista bankrutuoti tik dėl neatsiskaitymo su kokiu nors kreditoriumi ir individualiai nevertinant jos veiksmų, tačiau kokie veiksmai pareiškėjos požiūriu yra jos byloje pozityvūs, ką teismas turėjo įvertinti, nenurodė. Pritartina teismo nuomonei, kad pareiškėja kreditoriams nedengė skolų, nes iš bylos duomenų matyti, jog nuo skolų susidarymo laikotarpio – 2006 metų pareiškėja savo iniciatyva nei vienam kreditoriui nė euro skolos negrąžino. Netgi bylos nagrinėjimui užsitęsus daugiau nei dvejiems metams, esant sustabdytoms vykdomoms byloms ir nevykdomiems nuskaitymams nuo pareiškėjos gaunamų pajamų, bei pareiškėjai dirbant, ši vis tiek nepadengė nei euro skolos kreditoriams. Todėl tokių pareiškėjos veiksmų teismas nepastebėti ir nevertinti neigiamai negalėjo.

21.5. Nesutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad ši neva pateikė teismui visus prieinamus duomenis iš Didžiosios Britanijos, nes pareiškėja taip ir nepateikė teismui prašomų duomenų apie jos banko sąskaitas Didžiojoje Britanijoje. Visi suprantame, kad gyventi ir dirbti kitoje valstybėje, neturint toje valstybėje atidarytos banko sąskaitos – nėra logiška tikėti. Be to, pareiškėja nepateikė ir pažymų, kad Didžiojoje Britanijoje neturi nekilnojamojo turto, nors teismas nutartimi buvo ją įpareigojęs tokius duomenis pateikti. Pareiškėjos teiginiai, kad Didžiojoje Britanijoje dirba įmonėje, kurios direktoriumi yra jos sūnus, ir jos teikiami dokumentai apie gaunamą jos darbo užmokestį, pasirašyti sūnaus, kelia abejonių dokumentų patikimumu, nes viešai internetu teikiamoje informacijoje matyti, kad pareiškėjos darbovietės direktoriumi yra moteris. Šių abejonių pareiškėja taip ir nepašalino ir nepateikė teismui jokio oficialaus dokumento iš Didžiosios Britanijos, įrodančio, kad pareiškėjos teikiami dokumentai apie jos darbovietę yra pasirašyti tinkamo asmens – įmonės tikrojo direktoriaus.

21.6. Pareiškėjos atskirojo skundo teiginiai, kad ši turi vienintelį kelią dirbti Didžiojoje Britanijoje, nes SODRA nedraudžia asmenų, turinčių skolų, parodo pareiškėjos vykdomas manipuliacijas dėl įsidarbinimo. Lietuvoje nėra draudžiama bankrutuoti asmenims, dirbantiems mūsų valstybėje. Kodėl pareiškėja supranta, kad norint bankrutuoti, ji negali dirbti Lietuvoje, suprasti galima kaip jos klaidingą įstatymų supratimą, ir tai kelia abejones dėl jos teismui teiktos informacijos teisingumo apie jos darbą Didžiojoje Britanijoje.

21.7. Nesutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo teiginiais, kad kreditorius neturi pagrindo perkelti teismui įrodinėjimo naštą, pats faktiškai nusišalindamas nuo įrodinėjimo. Fizinio asmens bankroto bylose kreditoriai kaip suinteresuoti asmenys turi teisę teismui teikti prašymus, todėl šioje byloje teismas, tenkinęs suinteresuotų asmenų prašymus, užsiklausė informacijos iš Didžiosios Britanijos apie pareiškėją. Nors pareiškėja ir piktinasi, kad šiuo atžvilgiu teismas buvo aktyvus, manytina, kad tuo teismas jokio pažeidimo nepadarė. Atvirkščiai, pareiškėja nebuvo aktyvi ir pati būdama suinteresuota bylos baigtimi turėjo būti aktyvi ir stengiantis pašalinti abejones dėl jos sąžiningumo gauti ir pateikti teismui reikalingą informaciją iš Didžiosios Britanijos. Tai, kad to pareiškėja nedarė, parodo jos galimai teismui pateiktą neteisingą informaciją apie darbdavį, gaunamas pajamas, turimą turtą Didžiojoje Britanijoje.

21.8. Pareiškėja atskirajame skunde daug smerkiančiai kalba apie suinteresuotą asmenį kreditorę M. B. Iš atskirojo skundo motyvų matoma, kad pareiškėja kritiškai nevertina savo veiksmų, o kaltina kreditorę M. B., suteikusią jai paskolą. Visa tai atitinkamai charakterizuoja pačią pareiškėją, kaip sugebančią realybės įvykius pateikti kitokius nei jie buvo. Kad pareiškėja apkalba suinteresuotą asmenį M. B. matyti iš teismų sprendimų, kurie parodo, kad pareiškėja aktyviais veiksmais, samdydama advokatus, siekė pakenkti kreditorei M. B., vietoje to, kad nors kiek dengtų skolą šiai kreditorei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

25. Vadovaujantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti); 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Tai reiškia, kad jeigu teismas nustato, kad asmuo yra mokus ar yra bent vienas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytas pagrindas, teismas negali priimti nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra nemoki; ginčo dėl pareiškėjos nemokumo, kaip vieno iš būtinų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindų, nėra. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl to, kad pareiškėja nesutinka su teismo nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga (t. y. fizinio asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais), kurią konstatavus buvo atsisakyta iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, konstatavo motyvuodamas tuo, kad pareiškėja per trejus metus iki pareiškimo pateikimo (taip pat po pareiškimo pateikimo) savo kreditoriams negrąžino nė vieno cento, ir siekia iškelti bankroto bylą, kad tokiu būdu nurašytų savo skolinius įsipareigojimus prieš tai savo kreditoriams nieko nesumokėjusi; nurodė, kad pareiškėjos pasyvumas ir nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, laikytinas nesąžiningu ir yra atskiras (savarankiškas) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pareiškėja atskiruoju skundu su tokiu teismo vertinimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismo vertinimu pareis?ke?ja yra nesa?z?ininga de?l to, kad pareis?ke?ja tapusi nemokia ir neture?dama galimybiu? i?vykdyti i?sipareigojimu? visiems kreditoriams, neapmoka i?sipareigojimu? bent vienam is? kuriu? nors pasirinktinai jos pasirinktu? kreditoriu?. Pareiškėjos nuomone, toks teismo pateiktas nesa?z?iningumo vertinimas pateiktas individualiai nevertinus pareis?ke?jos veiksmu? ir yra pries?ingas teismu? praktikoje formuojamiems nesa?z?iningumo kriterijams, nes tokiu atveju, jeigu pareis?ke?ja is? visu? savo kreditoriu? eile?s is?skirtu? viena?, ar kelis, ir su jais vykdytu? atsiskaitymus, apeidama kitu? tokiu? pac?iu? kreditoriu? reikalavimu? tenkinima?, tai reiks?tu? jos nesa?z?ininguma? likusiu? kreditoriu? atz?vilgiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka, pareiškėjos argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja klaidingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo argumentus vertinant pareiškėjos (ne)sąžiningumą. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos (ne)sąžiningumą, nenustatė, kad pareiškėja yra nesąžininga dėl to, jog neapmoka i?sipareigojimu? bent vienam is? kuriu? nors pasirinktinai jos kreditoriu?. Pirmosios instancijos teismas, individualiai įvertinęs nagrinėjamą situaciją ir byloje esančius duomenis, nustatė, kad byloje apskritai nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja būtų siekusi atsiskaityti su kreditoriais bent iš dalies ar susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo per visą trijų metų laikotarpį iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos (taip pat ir vėliau). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė nereiškia, kad pareiškėja turėjo išskirti viena? ar kelis kreditorius, ir su jais vykdyti atsiskaitymus, apeidama kitu? tokiu? pac?iu? kreditoriu? reikalavimu? tenkinima?. Priešingai nei deklaratyviai nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos situaciją, jos (ne)sąžiningumą ir jos (ne)atsiskaitymą su kreditoriais vertino individualiame nagrinėjamos situacijos kontekste, t. y. neturint tikslo išskirti kurio nors vieno pasirinktinai kreditoriaus, kaip klaidingai interpretuoja pareiškėja, o vertindamas bendrai esamą situaciją. Taip pat galima pažymėti ir tai, kad kai neužtenka lėšų visiems vienos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai gali būti tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą, o ne išskiriant kurio nors vieno pasirinktinai kreditoriaus interesus.

29. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik tą aplinkybę, kad pareiškėja nėra sumokėjusi kreditoriams nė vieno cento ir nesiekė susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo, tačiau atkreipė dėmesį ir į kitas nagrinėjamu atveju pareiškėjos (ne)sąžiningumui nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjos įsiskolinimas kreditoriams nuosekliai tik didėjo, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trijų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog net pareiškėjai pradėjus dirbti Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu gaunant stabilias ir nuolatines pajamas, pareiškėja elgėsi pasyviai ir jokių skolų niekam negrąžino. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, ji nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Toks teismo individualus situacijos vertinimas ir atitinkamas argumentavimas vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nelaikytinas neatitinkančiu FABI? nuostatu? de?l nesa?z?iningumo ar prieštaraujančiu pareiškėjos nurodytai kasacinio teismo praktikai. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos (ne)sąžiningumo tinkamai i?vertino byloje esanc?ius duomenis, juos vertino individualiame nagrinėjamos bylos kontekste, ir apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam vertinimui.

30. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra vertinimo, ar pareis?ke?jos veiksmu? pobu?dis is? tiesu? atitinka pirmosios instancijos teismo cituotų kasacinio teismo nutartyse analizuotu? neteise?tu? veiksmu? pobu?di?, laikytinas deklaratyviu. Dėl pareiškėjos nurodomos kasacinio teismo praktikos, cituojamos skundžiamoje nutartyje, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi bendro pobūdžio kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, atitinkamai pritaikytinais ir kitose tokio pobūdžio bylose vertinant asmens (ne)sąžiningumą pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, įskaitant ir nagrinėjamu atveju. Tačiau, priešingai nei deklaratyviai teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamus (ne)sąžiningumo kriterijus, pareiškėjos (ne)sąžiningumą vertino individualiai, t. y. atsižvelgė į konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas vertinant būtent pareiškėjos (ne)sąžiningumą (pareiškėjos amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, tai, kad pareiškėja nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams). Pirmosios instancijos teismas vertino būtent nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kad pareiškėja per trijų metų laikotarpį nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, susitarti dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo, nesiekė skolų mažinti, o priešingai – nustatė, kad skoliniai įsipareigojimai tik didėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrine?damas bylą, tinkamai vadovavosi teismų praktika bei teise?s normas ais?kino ir taikė ne a priori (is? anksto), kaip teigia pareiškėja, o nagrinėjamoje konkrec?ioje byloje, atsiz?velgdamas i? nagrinėjamos konkrec?ios bylos faktines aplinkybes ir s?ias susiedamas su taikytinomis teise?s normomis bei padarydamas teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjos elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jos sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir toks pareiškėjos pasyvumas ir nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, laikytinas nesąžiningu ir yra atskiras (savarankiškas) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, jog, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, turi būti vertinami ne tik jo veiksmai, bet ir neveikimas siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino pareiškėjos pasyvų elgesį jai nesiekiant atsiskaityti su kreditoriais.

32. Tai, kad teismo procesinis sprendimas neatitinka pareiškėjos valios, nereiškia, kad toks sprendimas yra iš esmės nepagrįstas ar neteisėtas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nustačius pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, laikytina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai neatitiktų ir fizinio asmens bankroto instituto paskirties ir tikslo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, nebūtų užtikrinama teisinga pareiškėjos (skolininkės) ir jos kreditorių interesų pusiausvyra.

33. Dėl kitų pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėja atskirajame skunde papildomai pakartoja aplinkybes, kuriomis atsikirtinėjo atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, kuriais buvo kvestionuojama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis, kuria pareiškėjai buvo iškelta bankroto byla. Tačiau šių motyvų pareiškėja iš esmės nesusieja su nagrinėjamu atveju skundžiamos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta iškelti bankroto bylą, (ne)pagrįstumu ar (ne)teisėtumu. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad nors teismo nutartyje nesiremiama pareis?ke?jos pateiktais duomenimis, pareis?ke?ja atskirajame skunde atkreipia de?mesi? į tai, kad pateike? byloje i?rodymus, kad nesilanko ir nelos?ia kazino jau daugiau kaip des?imt metu?; pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, turtinę padėtį ir kitus; nurodė, kad pareis?ke?jos atz?vilgiu priimtais apkaltinamaisiais nuosprendz?iais kreditoriai įrodine?ja, kad pareis?ke?ja elge?si nesa?z?iningai ne fizinio asmens bankroto is?ke?limui aktualiu laikotarpiu, o iki tokio termino; kad pareis?ke?ja i?sidarbins nekilnojamo turto brokere UAB (duomenys neskelbtini); dėl M. B. veiksmų ir kita.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis konkrečiai nėra kvestionuojama nutartis, nėra teisiškai reikšmingos tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, konstatavus vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytų sąlygų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, papildomai nebevertinant kitų savarankiškų atsisakyti iškelti bankroto bylą pagrindų, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Tik atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios pareiškėjos nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą. Pavyzdžiui, pareiškėja nurodo, kad nesilanko ir nelos?ia kazino jau daugiau kaip des?imt metu?. Tačiau byloje esantys duomenys, į kuriuos atkreipė dėmesį ir atsiliepimus į atskiruosius skundus pateikę suinteresuoti asmenys, patvirtina, kad 2013–2017 metais pareiškėja lošimo namuose lankėsi net 343 kartus, dėl ko laikytina, kad pareiškėja pateikė teismui melagingą informaciją. Į šį aspektą buvo atkreipęs dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus dėl nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Nepaisant to, pareiškėja toliau tvirtina, kad kazino nesilanko ir nelos?ia jau daugiau kaip des?imt metu?. Be to, tuo atveju, kai fizinis asmuo tampa nemokus dėl savo žalingų įpročių, įstatymų leidėjas nėra nustatęs termino, kuriam praėjus fizinis asmuo galėtų bankrutuoti, dėl ko nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad kreditoriams vertinant jos sąžiningumą šiuo aspektu reikėtų jį vertinti tik trijų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme dienos. Taip pat pareiškėja toliau tvirtina, kad ji i?sidarbins nekilnojamo turto brokere UAB (duomenys neskelbtini), tačiau realių priežasčių, dėl kurių pareiškėja neįsidarbina šioje įmonėje visos bylos nagrinėjimo metu nuo pareiškimo iškelti pareiškėjai bankroto bylą priėmimo 2020 m. lapkričio 20 d. iki atskirojo skundo pateikimo 2022 m. spalio 26 d., nenurodo, nors jau praėjo beveik du metai.

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės per paskutinius tris metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo apie pasyvų pareiškėjos elgesį kreditorių atžvilgiu nesiekiant vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jos sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, dėl ko pareiškėja laikytina nesąžininga, ir yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros, dėl ko pagrįstai atsisakyta iškelti pareiškėjai bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Tokia išvada atitinka ir bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Taigi, naikinti skundžiamos nutarties pareiškėjos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė