- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1643-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00340-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- T. R., R. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB firma „ Lietuvos melioracija“, M. A., A. P.
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Jolantai Žukauskienei, atsakovui T. R., jo atstovui adv. Arūnui Petrauskui, atsakovui R. J., trečiųjų asmenų UAB firma „ Lietuvos melioracija“ ir A. P. atstovei adv. Rasai Stankauskienei, trečiojo asmens M. A. IĮ atstovui adv. Dariui Pinkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ ieškinį atsakovui T. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretiesiems asmenims - UAB firma “ Lietuvos melioracija“, A. P., M. A. IĮ , ir pagal trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus - M. A. individualios įmonės netiesioginį ieškinį bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ interesais atsakovams R. J. ir uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas BUAB „Finansų srautai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį paskutinį kartą patikslino 2019 m. gruodžio 18 d. , ir prašė pripažinti negaliojančiais BUAB „Finansų srautai“ sudarytus sandorius – mokėjimus T. R. – 2006-10-04 mokėjimą Nr. 35 90 000 Lt sumai; 2006-10-04 mokėjimą Nr. 34 1 105 000 Lt sumai, 2006-12-04 mokėjimą 125 000 Lt sumai ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo T. R. BUAB „Finansų srautai“ naudai 356 232,62 Eur (1 230 000 Lt), taip pat priteisti iš atsakovo T. R. BUAB „Finansų srautai“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Nurodo, kad 2014-05-26 Vilniaus apygardos teismas UAB „Finansų srautai“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2014-08-26 nutartimi patvirtino BUAB „Finansų srautai” kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus, kurie buvo tikslinami 2014-12-01, 2015-05-27, 2015-06-15 nutartimis. Bendra įsiteisėjusiomis nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 491 899,29 Eur. BUAB „Finansų srautai” vadovu (direktoriumi) nuo 2001-04-01 iki bankroto bylos iškėlimo 2014-06-06 buvo suinteresuotas asmuo T. R.. Atsakovas taip pat buvo ir UAB „Finansų srautai“ pagrindinis akcininkas, nuosavybės teise valdęs 99 proc. įmonės akcijų.
3. 2001-07-19 Vertybinių popierių pirkimo/pardavimo sutartimi UAB „Finansų srautai“ iš R. J. įsigijo UAB „Molesta“ akcijas už 995 000 Lt. Už šias akcijas bendrovė turėjo atsiskaityti su R. J. iki 2001-12-31, tačiau neatsiskaitė. 2002-06-27 Paskolos sutartimi Nr. 2 A. P. suteikė UAB „Finansų srautai 706 000 Lt beprocentinę paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2005-12-31, tačiau 2002 m. lapkričio mėnesį UAB „Finansų srautai“ A. P. grąžino tik 180 000 Lt. Negrąžintas skolos likutis – 526 000 Lt.
4. UAB „Finansų srautai“ 2006-10-04 Vertybinių popierių pirkimo/pardavimo sutartimi pardavė vienintelį likusį UAB „Finansų srautai“ turtą – UAB „Molesta“ akcijas, už 2 186 244 Lt. UAB „Finansų srautai“ atsiskaitymai iš už UAB „Molesta“ akcijas gautų piniginių lėšų buvo vykdomi taip: T. R. – 2006-10-04 – 90 000 Lt; 2006-10-04 – 1 105 000 Lt, 2006-12-04 – 125 000 Lt (viso T. R. pervesta 1 230 000 Lt (356 232,62 Eur), likusi skola 223 483,48 Lt); R. J. – 2006-10-04 595 000 Lt, 2016-12-04 – 125 000 Lt (viso R. J. pervesta 720 000 Lt, likusi skola 275 000 Lt); A. P. – 2007-02-20 – 100 000 Lt (A. P. prašymu pervedant šią sumą Invalda). Likusi skola A. P. 426 000 Lt.
5. Pažymi, kad visas šias aukščiau nurodytas faktines aplinkybes patvirtina teikiamas 2016-12-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (toliau – Ekspertizės aktas). Ši teismo ekspertizė buvo atlikta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratoriaus ieškinį T. R. dėl žalos atlyginimo, kuris atmestas, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, tačiau bus teikiamas kasacinis skundas. Bankroto administratorius teikia ieškinį, kuriuo ginčijami sandoriai, Actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) ir kaip viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.) prieštaraujantys sandoriai ir prašo taikyti restituciją priteisiant BUAB „Finansų srautai“ naudai iš T. R. 356.232,62 Eur.
6. Ekspertizės aktas patvirtina šias ginčo aplinkybes: UAB „Finansų srautai“ jau 2006-04-01 buvo nemoki, UAB „Finansų srautai“ kapitalas jau pagal 2003-12-31 balansą buvo neigiamas ir toks išliko iki 2014-06-06, kuomet buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, 2006-04-01 buvo pradelsti šie įsipareigojimai: R. J. 995.000 Lt (288 171,92 Eur) ir A. P. 526 000 Lt (152 340,13 Eur), UAB „Finansų srautai“ įsipareigojimai T. R. sudarė 1 452 483,48 Lt, tačiau 2006 m. jie nebuvo pradelsti, kadangi įsipareigojimai atsirado paskolų sutarčių pagrindu, kuriose nebuvo nurodyta paskolų grąžinimo data.
7. Taigi, ginčijamų sandorių sudarymo metu, BUAB „Finansų srautai“ neturėjo pakankamai pinigų/turto visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau visas gautas iš BUAB „Finansų srautai“ turto pirkėjo UAB „Lietuvos melioracija“ pinigines lėšas pervedė kreditoriams, pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, kadangi skola T. R. nebuvo pradelsta, o kitiems kreditoriams pradelsta.
8. Pažymėjo, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms - mokėjimų atlikimo metu galiojusio 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463, kuris neteko galios nuo 2009-07-01, 3 straipsnio nuostatoms, reglamentavusių mokėjimų eilės tvarką. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) 3 straipsnyje, reglamentuojančiame mokėjimų eilės tvarką, nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus; kiti mokėjimai pinigų gavėjams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013, pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais, taigi teisės norma, nustatanti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, yra imperatyvi.
9. Nurodė, kad teismai, spręsdami, ar ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, ex officio atsižvelgia į aplinkybes, reikšmingas sandorio niekiniam pobūdžiui konstatuoti (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnis).
10. Pažymėjo, kad Ekspertizės aktas patvirtina šias itin svarbias ginčo aplinkybes: UAB „Finansų srautai“ jau 2006-04-01 buvo nemoki, ką patvirtino teismo ekspertas atlikęs ekspertizę. UAB „Finansų srautai“ kapitalas jau pagal 2003-12-31 balansą buvo neigiamas ir toks išliko iki 2014-06-06, kuomet buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. 2006-04-01 buvo pradelsti šie įsipareigojimai: R. J. 995 000 Lt (288 171,92 Eur) ir A. P. 526 000 Lt (152 340,13 Eur). UAB „Finansų srautai“ įsipareigojimai T. R. sudarė 1 452 483,48 Lt, tačiau 2006 m. jie nebuvo pradelsti, kadangi įsipareigojimai atsirado paskolų sutarčių pagrindu, kuriose nebuvo nurodyta paskolų grąžinimo data.
11. Nurodė, kad bankroto administratorius nesutinka su T. R. argumentais, kurie yra grindžiami bankroto administratoriui neperduotais ir suklastotais dokumentais, kadangi: bankroto administratoriaus pozicija dėl to, kad T. R. paskolos grąžinimo terminai Ginčijamų sandorių atlikimo metu nebuvo suėję grindžiami Ekspertizės aktu, kuris buvo atliktas įvertinus išsamius ir visus T. R. UAB „Finansų srautai“ bankroto administratoriui perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, o tarp j ų ir finansinės atskaitomybės dokumentus (balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas ir kt). Pažymėjo, kad ekspertizės aktas yra išsamus ir patikimas, beje nenuginčytas ir galiojantis įrodymas, su kuriuo pats T. R. sutiko, nes į bylą, kurioje buvo paskirta ekspertizė ir pateiktas Ekspertizės aktą, T. R. neteikė jo nurodomų dokumentų ir nereiškė jokių prieštaravimų dėl Ekspertizės akto, siekdamas pagrįsti Ekspertizės akto neišsamumą ir neteisingumą bei neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, nors tokią teisę turėjo CPK 219 str. pagrindu. O tai leidžia teigti, kad T. R. sutiko su Ekspertizės aktu, todėl jo teiginiai šioje byloje dėl Ekspertizės akto neišsamumo yra nereikšmingi ir dar grindžiami suklastotais dokumentais.
12. Pažymėjo, kad dokumentų, t. y. 2001-11-02 T. R. prašymo dėl paskolos grąžinimo, 2001-11-09 akcininkų susirinkimo protokolo, klastojimą pagrindžia šie argumentai: šie suklastoti dokumentai atsirado ir buvo pateikti T. R. tik šioje nagrinėjamoje byloje teikiant atsiliepimą į ieškinį; šie suklastoti dokumentai nebuvo T. R. teikiami žalos byloje pagal bankroto administratoriaus ieškinį T. R. dėl žalos atlyginimo; šie suklastoti dokumentai nebuvo T. R. teikiami ir tyčinio bankroto byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2018-12-17 nutartimi Nr. eB2-2067-577/2018 pripažino BUAB „Finansų srautai“ bankrotą tyčiniu dėl T. R. veiksmų, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartimi Nr. e2-349-450/2019 paliko šią nutartį nepakeistą; šie dokumentai galimai buvo suklastoti tokiu būdu - juos surašant, atspausdinant ir pasirašant pastaruoju laikotarpiu, kuomet buvo ruošiama T. R. atsiliepimo į ieškinį narinėjamoje byloje pozicija.
13. Nurodė, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu, BUAB „Finansų srautai“ neturėjo pakankamai pinigų/turto visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau visas gautas iš BUAB „Finansų srautai“ turto pirkėjo UAB „Lietuvos melioracija“ pinigines lėšas pervedė kreditoriams, pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, kadangi skola T. R. nebuvo pradelsta, o kitiems kreditoriams pradelsta.
14. Pažymėjo, kad ginčo atveju ginčijant sandorius CK 1.80 str. pagrindu taikomas CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti momento. Kadangi ieškinį reiškia bankroto administratorius, todėl ieškinio senaties termino pradžia yra dokumentų perdavimo bankroto administratoriui diena. Kadangi BUAB „Finansų srautai“ bankroto byla iškelta 2014-05-26, nutartis įsiteisėjo 2016-06-06, o dokumentai buvo perduoti gerokai vėliau, akivaizdu, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir ieškinys galėtų būti reiškiamas iki 2024 m. Taip pat reikėtų akcentuoti, kad visos faktinės aplinkybės dėl sandorių neteisėtumo sužinotos tik teismo ekspertui atlikus ekspertizę ir pateikus 2016-12-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktą Nr. 11-1861.
15. Dėl Ginčijamų sandorių negaliojimo CK 1.81 str. pagrindu nurodė, kad ginčo atveju vertinant Ginčijamų sandorių niekinį pobūdį, kuris yra akivaizdus jau vien dėl Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio imperatyvių normų pažeidimo ir akivaizdų T. R. kaip mokėjimą atlikusios bendrovės vadovo ir akcininko nesąžiningumą Ginčijamais sandoriais sau pervedant pinigines lėšas ko pasekoje buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, leidžia daryti išvadą, kad Ginčijami sandoriai neatitinka geros moralės ir viešosios tvarkos principų, kadangi T. R. ketinimas ir jo nesąžiningumas akivaizdus - žinodamas, kad Ginčijami sandoriai pažeidžia mokėjimų eiliškumą ir kitų kreditorių interesus, vis tiek atliko Ginčijamus sandorius. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia konkrečiu atveju. Byloje nustačius, kad ginčo šalys, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos, galima pagrįstai
16. Dėl restitucijos nurodė, kad CK 1.80 str ir 1.81 str. nustato, kad pripažinus sandorius negaliojančiais šiais pagrindais yra taikoma restitucija. Šiuo atveju taikoma vienašalė restitucija, kadangi vienašalių sandorių - Ginčijamų sandorių pagrindu naudą gavo tik T. R., jam neteisėtai ir nepagrįstai buvo pervesti 356.232,62 Eur (1.230.000 Lt), kuriuos jis privalo grąžinti BUAB „Finansų srautai“. Tokia vienašalė restitucija nepažeidžia nei imperatyvių teisės normų nei prieštarauja gerai morale.
17. Nurodė, kad prašo actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais UAB „Finansų srautai“ Ginčijamus sandorius - mokėjimus T. R., nukreiptus į bendrovės vadovo ir akcininko T. R. suteiktų paskolų dengimą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas - vienašaliai sandoriai, kuriais, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, taigi pažeidžiant kitų kreditorių teises, buvo neteisėtai sumažinta bendrovės skola jos akcininkui, vadovui T. R..
18. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės nurodė, kad bendrovė yra bankrutuojanti įmonė, turinti 491 899,29 Eur dydžio teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus. Ginčo atveju ieškinį teikia bankroto administratorius UAB „Būrai“. Bankroto administratoriaus teisė ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu yra patvirtinta nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika. Naujausia praktika - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutartis civ. b. Nr. e3K-7-278-469/2019 patvirtina, kad bankroto administratorius gali reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu grindžiant atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu.
19. Dėl kreditorių teisių pažeidimo nurodė, kad įmonės vadovas turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobūdžio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.
20. Dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tokios praktikos suformavimo, nes iki tol bankroto administratorius, ginęs kreditorių interesus, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad negali reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo esant eiliškumo pažeidimui ir kad eiliškumo pažeidimo atveju turi reikšti ieškinį tik actio Pauliana instituto pagrindu.
21. Dėl privalomumo sudaryti sandorį nurodė, kad ieškovui nėra žinoma, kad Ginčijami sandoriai buvo atlikti dėl tuo metu egzistuojančios įstatyminės, sutartinės ir/ar teismo sprendimu pagrįstos teisinės prievolės, suponuojančios Ginčijamų sandorių būtinybę. Priešingai, nagrinėjamu atveju ieškovo Ginčijami sandoriai negali būti pateisinami ir atidaus, apdairaus ir protingo asmens, veikiančio išimtinai kreditorių interesais, elgesiu, kadangi Ginčijami sandoriai prieštarauja ir pažeidžia kreditorių interesus.
22. Dėl šalių nesąžiningumo nurodė, kad ginčo atveju bendrovės ir atsakovo T. R. nesąžiningumas šiuo atveju yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą, kadangi Ginčijami sandoriai buvo atlikti bendrovės jos vadovui ir akcininkui T. R..
23. Dėl restitucijos nurodė, kad ginčo atveju ieškinį reiškia bankroto administratorius, ginantis visų kreditorių interesus, viso patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 491 899,29 Eur, ir tokiais atvejais teismo priteistas turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiais bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais.
24. Dėl procesinių palūkanų nurodė, kad atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
25. Atsakovas T. R. pateikė atsiliepimą į 2019 m. kovo 8 d. patikslintą ieškinį ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas pateikdamas ieškinį, remiasi ne tiesioginiais įrodymais, bet ieškinį grindžia išimtinai netiesioginiu įrodymu - 2016-12-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu. Svarbu pažymėti, kad bankroto administratorius Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje laiku nepateikė visų BUAB „Finansų srautai“ veiklos dokumentų, todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas nėra išsamus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje pažymėta, kad UAB „Būrai“ po bylos sustabdymo ir nusiuntimo į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, pavėluotai pateikė didelės apimties BUAB „Finansų srautai“ veiklos dokumentus, todėl didžioji dalis BUAB „Finansų srautai“ veiklos dokumentų nebuvo priimti ir suprantama, ekspertai jų negalėjo įvertinti. Taigi, pareikšdamas ieškinį T. R., bankroto administratorius sąmoningai manipuliuoja turima informacija, nutyli esmines aplinkybes, kurios užkerta kelią panaikinti ginčo sandorius - mokėjimus T. R. bei prie ieškinio neprideda esmines aplinkybes patvirtinančių dokumentų, kurie įrodo, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui.
26. Pažymi, jog atsakovas paskolino UAB „Finansų srautai“ iš viso 2 237 246,48 litų. Iš prie ieškinio pridėto 2016-12-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto matyti, kad T. R. 2001 metais gruodžio 14 ir 21 dienomis buvo grąžinta tik 80 000 litų. Taigi, T. R. teisė gauti atsiskaitymą pagal aukščiau išvardintas paskolos sutartis suėjo anksčiausiai iš visų UAB „Finansų srautai“ kreditorių. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, UAB „Finansų srautai“ 2006-10-04 Vertybinių popierių pirkimo/pardavimo sutartimi pardavė vienintelį likusį UAB „Finansų srautai“ turtą - UAB „Molesta“ akcijas, už 2 186 244 Lt. Atsakovas T. R. pažymi, kad ieškinyje nurodyti faktai patvirtina, jog 2006 metais ieškovas UAB „Finansų srautai“ iš dalies atsiskaitydamas su R. J. ir A. P., nors tuo metu nebuvo pilnai atsiskaityta su T. R., pažeidė mokėjimų eiliškumą, nustatytą LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatyme. Tai reiškia, kad neteisėtai išmokėtos pinigų sumos turi būti išieškotos iš R. J. ir A. P., nagrinėjamoje byloje tikslinat ieškinį ir įtraukiant atsakovais nurodytus asmenis.
27. Kadangi bankroto administratorius UAB „Būrai“ ieškovo BUAB „Finansų srautai“ vardu pareiškė ieškinį ne tam atsakovui, atsižvelgdamas į teismo aktyvų vaidmenį bylose, susijusiose su bankroto santykiais, T. R. prašo teismo išaiškinti bankroto administratoriui UAB „Būrai“ pareigą pareikšti ieškinį tinkamiems atsakovams.
28. Pagal LR įmonių bankroto įstatymą, bankroto administratorius turi sąžiningai atlikti savo pareigas ir vienodai ginti visų kreditorių interesus, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Pažymėtina, jog įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuos nuostolius turi atlyginti ir asmuo, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius UAB „Būrai“ privalės dar kartą tikslinti ieškinį, įtraukdamas atsakovais R. J. ir A. P., kadangi jiems atlikti mokėjimai pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies normą. Bankroto administratoriui nevykdant savo esminės pareigos - ginti visų kreditorių interesus, T. R. kreipsis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo bei kreipsis į atitinkamą valstybės instituciją dėl išbraukimo UAB „Būrai“ iš sąrašo asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas.
29. Atsižvelgiant į tai, tampa teisiškai nereikšmingi ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo/nepraleidimo pareikšti reikalavimams T. R., taip pat, tampa teisiškai nereikšmingi T. R. atžvilgiu ieškinio argumentai dėl LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo bei argumentai dėl LR CK 1.80 straipsnio ir LR CK 1.81 straipsnio taikymo T. R. atžvilgiu. Todėl šiame proceso etape dėl šių normų nepasisakoma. Kartu T. R. pažymi, kad RUAB „Molesta“ (kurios vadovavimą perėmė akcininkas R. J. ir naudojantis tuo, kad restruktūrizuojamai įmonei nereikia mokėti žyminio mokesčio) pareiškė T. R. eilę nepagrįstų ieškinių po to, kai T. R. ir dar vienas RUAB „Molesta“ akcininkas iškėlė bylą R. J. dėl jam suteiktų paskolų grąžinimo. Tuo būdu, T. R. nuomone, pasitelkiant RUAB „Molesta“ ir kitus asmenis, tokius kaip BUAB „Finansų srautai“, kuriems nereikia mokėti žyminio mokesčio, gaišinami teismai, keliamos bylos ir siekiami ne ieškiniuose deklaruojami, bet savanaudiški nurodyto asmens tikslai.
30. Ieškovas dublike palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai pažymi, jog bankroto administratoriaus pozicija dėl to, kad T. R. paskolos grąžinimo terminai ginčijamų sandorių atlikimo metu nebuvo suėję grindžiami ekspertizės aktu, kuris buvo atliktas įvertinus išsamius ir visus atsakovo UAB „Finansų srautai“ bankroto administratoriui perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus, o tarp jų ir finansinės atsakomybės dokumentus. Kaip patvirtina vertintų dokumentų sąrašas, taip pat buvo vertinami ir 2001 m. BUAB „Finansų srautai“ dokumentai, kuriuos T. R. perdavė BUAB „Finansų srautai“ bankroto administratoriui, tačiau T. R. nurodomų ir pateiktų 2001-11-02 T. R. prašymo dėl paskolos grąžinimo, 2001-11-09 akcininkų susirinkimo protokolo, tarp perduotų bankroto administratoriui dokumentų nebuvo ir nėra. Taip pat reikia pažymėti, kad ekspertas išvadą dėl to, kad T. R. paskolų grąžinimo terminai ginčijamu sandorių atlikimo metu nebuvo suėję padarė ir kitų buhalterinių dokumentų pagrindu, kadangi nevykdyti įsipareigojimai kreditoriams apskaitomi bendrovės balanse. Taigi T. R. pateikti suklastoti dokumentai niekaip nepaneigia ekspertizės akto išvados, kad ginčijamų sandorių mokėjimo metu įsipareigojimai atsakovui nebuvo pradelsti, nes šį faktą patvirtina kiti eksperto vertinti buhalterinės apskaitos dokumentai.
31. Atsakovas T. R. pateikęs tripliką palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad ieškinys pareikštas 356 232, 62 Eur sumai ir kaip nurodyta dublike, dėl kreditorių R. J. ir A. P. (kuris yra R. J. uošvis) interesų pažeidimo. Kartu ieškovas nurodė, kad likusi BUAB „Finansų srautai“ skola R. J. yra 275 000 Lt (kas sudaro 79 645, 50 Eur), o likusi BUAB „Finansų srautai“ skola A. P. yra 426 000 Lt (kas sudaro 123 378, 13 Eur). Taigi, bankroto administratorius deklaravo, kad BUAB „Finansų srautai“ įsiskolinimas šiems kreditoriams yra 203 023,63 Eur (79 645, 50 Eur +123 378, 13 Eur), o gindamas jų interesus pareiškė ieškinį 356 232, 62 Eur sumai. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius UAB „Būrai“, kuriam nereikia mokėti žyminio mokesčio, atsakovui T. R. pareiškė beveik dvigubai didesnį ieškinį, nei reikalinga kreditorių interesams (kurios pats deklaravo) apginti. Taigi, šioje dalyje ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tai suvokdamas bankroto administratorius UAB „Būrai“, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia kitų tikslų, nei deklaruoja ieškinyje. Tai sudaro pagrindą, nesąžiningai pareiškusiam nepagrįstą šioje dalyje ieškinį, bankroto administratoriui UAB „Būrai“ skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui T. R..
32. Negali būti pripažinti pagrįstais dubliko teiginiai, kad ginčo sandorių mokėjimo metu įsipareigojimai T. R. nebuvo pradelsti, nes šį faktą patvirtina eksperto vertinti BUAB „Finansų srautai“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei bendrovės balansai. Ieškovas iki šiol nepateikė nei BUAB „Finansų srautai“ balansų, nei pirminių buhalterinių dokumentų. Atsakovas pateikia į bylą BUAB „Finansų srautai“ 2005-2008 metų balansus, kuriuose apskaityti neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams. Iš 2005 metų BUAB „Finansų srautai“ balanso matyti, kad bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3 098 774 Lt, o eilutėje „po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ nėra nieko apskaityta. Tai reiškia, kad per vienerius metus mokėtinoje sumoje buvo apskaitytas bendrovės įsiskolinimas tiek T. R., tiek R. J., tiek A. P.. Šie rodikliai paneigia ieškovo hipotezę dėl neva nesuėjusio termino atsiskaityti su T. R..
33. Iš 2006 metų BUAB „Finansų srautai“ balanso matyti, kad bendrovei 2006 metais iš dalies atsiskaičius su T. R. ir R. J., bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki 1 024 484 Lt, o eilutėje „po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“ ir toliau nieko neapskaitoma. Iš 2007 metų BUAB „Finansų srautai“ balanso matyti, kad bendrovei 2007 metais iš dalies atsiskaičius su A. P. (sumokėjus 100 000 Lt), bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažinti dar 100 000 Lt ir sudarė 924 484 Lt. Taigi, bendrovės „Finansų srautai“ balansuose apskaityti įsipareigojimai, patvirtina T. R. įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo sandorių metu, 2006 metais, T. R. suteiktų bendrovei „Finansų srautai“ paskolų grąžinimo terminai buvo suėję, todėl paskolų suma buvo apskaityta eilutėje „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ o ne eilutėje „po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai“.
34. Dublike, mesdamas nepagrįstus kaltinimus T. R. dėl 2001 m. lapkričio 2 d. prašymo dėl paskolų grąžinimo bei UAB „Finansų srautai 2001 m. lapkričio 9 d. akcininkų susirinkimo protokolo klastojimo. Atsakydamas į tai, atsakovas pažymi, jog apylinkės teismui ieškovas reiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovo manymu padarė įmonės vadovas T. R., nes nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) UAB „Finansų srautai“ patyrė 491 899,29 eurų žalą, nes anot ieškovo, žala laikytina bendra kreditorių reikalavimų suma.
35. Atsakovas pažymi, kad nurodytoje byloje ieškinys ir ieškovo apeliacinis skundas buvo atmesti, o kasacinis skundas nepaduotas arba nepriimtas. Teismai sutiko su atsakovo teiginiais, jog per laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2014-06-06 įmonės skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo, taigi, T. R. įrodė, kad žalos nei įmonei, nei jos kreditoriams nepadarė. Nurodytose bylose bankroto administratorius UAB „Būrai“ nekėlė klausimo kokiu pagrindu atsakovas teigia, kad jo suteiktų bendrovei „Finansų srautai“ paskolų terminas buvo pasibaigęs ir tai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu administratorius disponavo tiek T. R. 2001 m. lapkričio 2 d. prašymu dėl paskolų grąžinimo, tiek UAB „Finansų srautai 2001 m. lapkričio 9 d. akcininkų susirinkimo protokolu. Todėl kyla pagrįstos abejonės bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ pozicijos sąžiningumu.
36. Ieškovas dublike taip pat nurodė, kad šioje byloje reikėtų vadovautis ir kitoje byloje, t. y. BUAB „Finansų srautai“ tyčinio bankroto byloje priimtomis teismų nutartimis – Vilniaus apygardos teismo 2018-12-17 nutartimi Nr. eB2-2067-577/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartimi Nr. e2-349-450/2019, kuriomis nustatyti prejudiciniai faktai – mokėjimų eiliškumo pažeidimas pirmiausia atsiskaitant su T. R., kuriam įsipareigojimai nebuvo pradelsti, šiose bylose buvo konstatuotas kaip tyčinio bankroto požymis, todėl tai aplinkybė kurios nebereikia įrodinėti ir jos negali paneigti jokie dokumentai.
37. Atsakydamas į šiuos argumentus, atsakovas nurodo, kad 2019 m. gegužės 13 d. į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą įrašytas Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019-05-13 nutartimi priimtas T. R. kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties bei Vilniaus apygardos teismo 2018-12-17 nutarties, kuria BUAB „Finansų srautai“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei klaidingai įvertintos kitos ieškovo nurodomos aplinkybės, peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. e3K-3-301-XX/2019). Jeigu ieškovas reikalaus vadovautis skundžiamose Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, atsakovas T. R. prašys sustabdyti nagrinėjamą bylą, iki kasacinis teismas duos galutinį įvertinimą ir priims galutines išvadas nurodytais klausimais. Kartu atsakovas pažymi, jog mokėjimų eiliškumo pažeidimas nėra įstatymų leidėjo nustatytas kaip tyčinio bankroto požymis, todėl ginčui, ar BUAB „Finansų srautai“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, išspręsti neturi lemiamos reikšmės nei T. R. 2001 m. lapkričio 2 d. prašymas dėl paskolų grąžinimo, nei UAB „Finansų srautai 2001 m. lapkričio 9 d. akcininkų susirinkimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškovo reikalavimas LR CK 1.80 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
38. Atsakovas pastebi, kad privačių asmenų prisiimamos prievolės ir jų vykdymas/nevykdymas per se nereiškia viešosios tvarkos ar geros moralės pažeidimo. Atsakydamas į ieškovo argumentus nagrinėjamoje byloje, atsakovas pažymi, jog privataus juridinio asmens UAB „Finansų srautai“ 2006 metais atlikti ginčo mokėjimai kreditoriui T. R., viešuoju interesu nepasižymėjo, todėl nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti juos prieštaraujančiais viešajai tvarkai. Kadangi aptariami mokėjimai atlikti, suėjus paskolų grąžinimo terminui, tai nėra pagrindo interpretuoti juos kaip prieštaraujančius gerai moralei, taip pat ginčo sandoriai negali būti laikomi nei ieškovo BUAB „Finansų srautai“, nei jos kreditorių teisių pažeidimu.
39. Bankroto administratorius įgijo tik tiek teisių, kiek jų turėjo R. J. ir A. P.. Tai reiškia, kad pasibaigus 10 metų terminui, per kurį R. J. ir A. P. galėjo reikšti ieškinius dėl mokėjimų T. R. negaliojimo, bankroto administratoriaus ieškinys šių asmenų interesais pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Šiame kontekste pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių aplinkybių nenurodė. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta konstatuotina, kad ieškovas BUAB „Finansų srautai“ praleido ieškinio senaties terminą sandoriams ginčyti, atsakovas T. R. prašo taikyti ieškinio senatį ir tai sudaro savarankišką pagrindą patikslintam ieškiniui atmesti.
40. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą. Įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu M. A. IĮ. Pasiūlė pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir dubliką.
41. Trečiasis asmuo M. A. IĮ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovo BUAB „Finansų srautai“ patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; trečiojo asmens M. A. IĮ naudai iš ieškovo BUAB „Finansų srautai“ bankroto administravimo išlaidų sąmatos priteisti visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas; 2001-06-28 akcijų pirkimo-pardavimo sandorį tarp ieškovo BUAB „Finansų srautai“ ir R. J. dėl UAB „Molesta“ 32 999 vnt. akcijų pardavimo už 30 000 Lt bei 2001-07-19 akcijų pirkimo-pardavimo sandorį tarp ieškovo BUAB „Finansų srautai“ ir R. J. dėl UAB „Molesta“ 32 999 vnt. akcijų pirkimo už 995 000 Lt kainą pripažinti niekiniais ir/arba negaliojančiais bei taikyti tokio sandorio teisines pasekmes.
42. Nurodė, kad ieškovo atstovas, t. y. bankroto administratorius, negali reikšti ieškinio dėl galimai padarytų atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimų. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ieškinyje išdėsto argumentus, kad atsakovas T. R. pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas, todėl 2006-10-04 (2 mokėjimai) ir 2006-12-04 (1 mokėjimas) mokėjimai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 str. pagrindu. Trečiojo asmens M. A. IĮ nuomone, Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų ir CK 6.930¹ str. nuostatų esminis panašumas bei šių normų tikslai leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje ieškovo atstovas bankroto administratorius, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, taip pat negali reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų pažeidimo pagrindu.
43. Trečiojo asmens M. A. manymu, ginčijami sandoriai (mokėjimai) nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nuostatų, nes atsakovas T. R. jau 2001-11-31 įgijo teisę reikalauti iš Ieškovo piniginių lėšų grąžinimo. Byloje atsakovo T. R. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis nuo 2001-11-31 įgijo teisę reikalauti Ieškovo, kad šis grąžintų daugiau nei 2 mln. litų skolą. Tuo tarpu kiti ieškovo kreditoriai, t. y. R. J. ir A. P., atitinkamai tokias reikalavimo teises įgijo tik 2001-12-31 ir 2005-12-31. Nepaisant to atsakovas T. R. 2006 m. atliktais mokėjimais padengė tik dalį Ieškovo skolos sau, o kitais mokėjimais iš dalies dengė Ieškovo skolas kitiems kreditoriams, t. y. R. J. ir A. P..
44. Pažymėjo, kad priešingai nei patikslintame ieškinyje nurodė ieškovo atstovas, ginčijami sandoriai neprieštaravo gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 str.). Atsakovas T. R. turėdamas pirmumą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo prasme prieš kitus kreditorius (R. J. ir A. P.), gautas pinigines lėšas padalino ir minėtiems kreditoriams. Tokių veiksmų, kuomet turint pirmumą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo prasme yra atsiskaitoma ne tik su pirmenybiniu kreditoriumi, bet ir su kitais kreditoriais, Trečiojo asmens M. A. IĮ nuomone, negalima įvertinti kaip turinčių tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei. Trečiojo asmens M. A. IĮ manymu, be kitą ko, ir išdėstytų argumentų pagrindu, teismas turėtų pripažinti, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
45. Nurodė, kad sandoris, sudarytas 2001-06-28 tarp Ieškovo ir R. J. dėl UAB „Molesta“ 32 999 vnt. akcijų pardavimo už 30 000 Lt kainą, o taip pat 2001-07-19 sandoris, kuriuo UAB „Molesta“ perleido tam pačiam R. J. tas pačias UAB „Molesta“ akcijas jau už 995 000 Lt turi būti pripažinti negaliojančiais CK numatytais pagrindais. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų 2001-05-25 įsigijo už 178 194 Lt kainą. Tada 2001-06-28 sandoriu tarp Ieškovo ir R. J. tas pačias akcijas R. J. pardavė tik už 30 000 Lt kainą, o po 21 dienos tas pačias akcijas atpirko iš to paties R. J. už 33 kartus didesnę kainą, t. y. 995 000 Lt. Tokie Ieškovo sandoriai, kuomet pirkėjui prekė (šiuo atveju – akcijos) parduodama už 33 kartus mažesnę kainą ir po 21 dienos tą pačia prekė perkama iš to paties pirkėjo tik jau už 33 kartus didesnę kainą, pažeidžia viešosios tvarkos ir geros moralės normas bei prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams siekti pelno, taip pat galimai turi apsimestinio sandorio pažymių.
46. Teisme gautas trečiojo asmens M. A. IĮ prašymas (netiesioginis ieškinys) dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir/ar negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Trečiasis asmuo M. A. IĮ teismo prašė pripažinti niekiniais ir/arba negaliojančiais 2001-06-28 sandorį tarp UAB „Finansų srautai“ ir R. J., kuriuo bendrovė pardavė 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų R. J. už 30 000 Lt, ir 2001-07-19 sandorį tarp UAB „Finansų srautai“ ir R. J., kuriuo bendrovė įsigijo iš R. J. 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų už 995 000 Lt, bei taikyti niekinių ir/arba negaliojančių sandorių teisines pasekmes; taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovo R. J. BUAB „Finansų srautai“ naudai priteisti 720 000 Lt (208 526,41 EUR) skolos; pripažinti negaliojančia 2013-01-10 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10, kuria atsakovas R. J. perleido UAB „Lietuvos melioracija“ reikalavimo teises į UAB „Finansų srautai“ skolą; trečiojo asmens M. A. IĮ naudai iš atsakovo R. J. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
47. Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dirbtinai, prieštaraujant gerai moralei, siekiant sukurti realiai ir faktiškai neegzistavusią atsakovo R. J. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ dėl 995 000 Lt skolos. Kitaip tariant, tikras Ginčijamų sandorių tikslas ir ketinimas nebuvo perleisti akcijas R. J. bei UAB „Finansų srautai“ gauti pelną, o Ginčijamais sandoriais buvo siekiama sukurti fiktyvią R. J. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ dėl 995 000 Lt skolos.
48. Trečiojo asmens nuomone, atsižvelgiant į itin trumpus terminus tarp sandorių, galima daryti išvadą, kad UAB „Finansų srautai“ iš VĮ „Turto fondas“ 2001-05-25 už 178 194 Lt kainą įsigijus 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų, jau tuo metu buvo nuspręsta šias akcijas pelningai parduoti UAB „Lietuvos melioracija“. Tačiau, prieš parduodant akcijas UAB „Lietuvos melioracija“, buvo sudaryti Ginčijami sandoriai, kurie jokios realios naudos UAB „Finansų srautai“ neatnešė, o tik sukūrė atsakovo R. J. fiktyvią reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ dėl 995 000 Lt skolos. Atlikus Ginčijamus sandorius ir sukūrus atsakovo R. J. fiktyvią reikalavimo teisę (pardavus už mažesnę kainą, o atpirkus už žymiai didesnę ir likus UAB „Finansų srautai“ įsiskolinimui R. J.), galiausiai 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų už 1 150 000 Lt kainą 2001-07-20 (nepraėjus net 2 mėnesiams nuo tada, kai jos buvo įsigytos iš VĮ Turto fondas) buvo parduotos UAB „Lietuvos melioracija“.
49. Pažymėjo, kad teismas Ginčijamus sandorius turėtų pripažinti niekiniais vadovaujantis CK 1.80 str., 1.81 str., 1.86 str. ir 1.87 str. pagrindais. Papildomai, teismas ginčijamus sandorius gali pripažinti kaip negaliojančius pagal CK 1.82 str.
50. Ginčijamų sandorių fiktyvumą pagrindžia tai, kad sudarydami tokį sandorį UAB “Finansų srautai” ir R. J. siekė sukurti tik išorinį skolos reikalavimo teisės santykio atsiradimą, t. y. R. J. reikalavimo teisės į UAB “Finansų srautai” dėl 995 000 Lt skolos atsiradimą. Tuo tarpu, akcijų nuosavybės teisės perėjimo Ginčijamais sandoriais šalys nesiekė. Ginčijamų sandorių šalys suprato, gerai žinojo ir nesiekė 32 999 vnt. UAB „Molesta“ akcijų perleisti R. J., t. y. kad minėtos akcijos nuosavybės teise priklausytų R. J.. Šalys iš anksto žinojo, kad šios akcijos bus perleistos UAB „Lietuvos melioracija“. Ginčijami sandoriai, atsižvelgiant į jų sudarymo trumpą laikotarpį, nelogišką kainų skirtumą, turėjo paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą - išlygą, jog Ginčijami sandoriai neturės teisinių padarinių (R. J. nuosavybės teise neįgys akcijų), o fiktyviai bus sukurta tik jo reikalavimo teisė į UAB “Finansų srautai” dėl 995 000 Lt skolos. Tokie Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti tariamaisiais (niekiniais) ir negaliojančiais.
51. Nurodė, kad Ginčijamus sandorius pripažinus niekiniais ir/arba negaliojančiais turėtų būti taikomos niekinių ir/arba negaliojančių sandorių teisinės pasekmės - vienašalė restitucija, t. y. BUAB „Finansų srautai“ naudai iš atsakovo R. J. turi būti priteista atsakovui sumokėta 720 000 Lt (208 526,41 EUR) suma.
52. Ieškovas BUAB „Finansų srautai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį trečiojo asmens M. A. IĮ netiesioginį ieškinį atmesti. Priteisti atsakovo BUAB „Finansų srautai“ naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
53. Nurodė, kad trečiasis asmuo ieškinį pareiškė ne skolininko BUAB „Finansų srautai“ vardu (kas būtina netiesioginio ieškinio atveju), nes BUAB „Finansų srautai“ yra patraukta atsakovu, o savo vardu, kaip tiesioginį ieškinį, nors toks ieškinys neturi jokio teisinio pagrindo ir negali būti pareikštas, nes trečiasis asmuo neturi jokios reikalavimo teisės, o be to pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, nes Ginčijami sandoriai, kurie sudaryti prie 19 metų, nors M. A. IĮ reikalavimo teisę į BUAB „Finansų srautai“ įgijo dar 2008 m. ir manydama, kad turi teisę ir pagrindą ginčyti šiuos sandorius, tai jau galėjo daryti, tačiau to nedarė, nors kaip nurodė nagrinėjant BUAB „Finansų srautai“ tyčinio bankroto bylą, įgijęs reikalavimą ketino investuoti į bendrovę ir žinojo apie visus sudarytus sandorius ir kreditorius.
54. Pažymėjo, kad ieškinys negali būti pareikštas todėl, kad nėra visų būtinųjų netiesioginio ieškinio sąlygų. Antros sąlygos - BUAB „Finansų srautai“ kaip kreditoriaus M. A. IĮ skolininkė neturi jokios turtinės teisės R. J. ir neatsisako jos įgyvendinti. Trečios sąlygos - nėra skolininko (šiuo atveju BUAB „Finansų srautai“) turtinės teisės, kurios jis neįgyvendina, ir kuri taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas (R. J.) turi pareigą vykdyti savo prievolę. Akivaizdu, kad ginčo atveju, R. J. neturi jokios pareigos BUAB „Finansų srautai“, priešingai R. J. turėjo reikalavimo teisę į BUAB „Finansų srautai“, ją perleido UAB firmai „Lietuvos melioracija“ ir šį reikalavimo teisė yra patvirtinta galiojančia ir nenuginčyta Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nutartimi civ. b. Nr. B2-3990-577/2014. Ketvirtos sąlygos - BUAB „Finansų srautai“ neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai. M. A. IĮ nenurodė kokiu būdu ir kaip pažeidžiami jo kaip kreditoriaus interesai, priešingai, susidaro vaizdas, kad teikiamu netiesioginiu ieškiniu yra siekiama apginti atsakovo T. R. interesus, vilkinant procesą ir sudarant kliūtis BUAB „Finansų srautai“ prisiteisiant iš jo neteisėtai išsimokėtas pinigines lėšas.
55. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Ginčijami sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai - šią aplinkybę patvirtina vien jau tai, kad Vilniaus apygardos teismas, BUAB „Finansų srautai“ bankroto byloje 2014-12-01 nutartimi tvirtindamas jos kreditorių reikalavimus, patvirtino ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“ (kurios dalis perimta iš R. J.) reikalavimą, kuris grindžiamas Ginčijamais sandoriais - todėl šiuo atveju nėra pagrindo ex officio spręsti dėl jų galiojimo. Taip pat Ginčijamų sandorių akivaizdų neteisėtumą paneigia faktas, kad galutiniame rezultate UAB „Molesta“ akcijos buvo parduotos UAB firmai „Lietuvos melioracija“ už gerokai didesnę kainą nei pirko iš R. J., o tai leidžia teigti, kad jokia žala UAB „Finansų srautai“ nepadaryta ir joks bendrovės interesas nepažeistas.
56. Nurodė, kad UAB firma „Lietuvos melioracija“ nėra byloje atsakovu, todėl reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, nes BUAB „Finansų srautai“ nėra šios sutarties šalimi, jai nėra žinomos sandorio sudarymo aplinkybės, todėl ir negali dėl to pasisakyti. Tik atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas šios sutarties pagrindu 2014-12-01 nutartimi civ. b. Nr. B2- 3990-577/2014 yra patvirtinęs UAB firmos „Lietuvos melioracija“ kreditorinį reikalavimą, o nutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl būtent ši nutartis pagrindžia UAB firmos „Lietuvos melioracija“ kaip kreditoriaus statusą bankroto byloje ir jo reikalavimo teisę.
57. Atsakovas pagal netiesioginį ieškinį R. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį; trečiojo asmens M. A. IĮ netiesioginį ieškinį atmesti. Priteisti atsakovo R. J. naudai iš M. A. IĮ ir T. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
58. Nurodė, kad iš esmės pritaria ieškovo BUAB „Finansų srautai“ atsiliepime į netiesioginį ieškinį pateiktiems argumentams ir prašymui atmesti netiesioginį ieškinį, kadangi praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi netiesioginis ieškinys pareikštas nesant visų netiesioginio ieškinio sąlygų, kadangi reikalavimas pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp R. J. ir UAB firmos „Lietuvos melioracija“ pareikštas byloje atsakovu nedalyvaujant UAB firmai „Lietuvos melioracija“, todėl toks reikalavimas kaip netinkamai pareikštas negali būti tenkinamas. Be to, už tokį reikalavimą turėtų būti mokamas žyminis mokestis, nes BUAB „Finansų srautai“ nėra šio sandorio šalimi.
59. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nevykdo savo įrodinėjimo pareigos, neteikia jokių įrodymų, pagrindžiančių sandorių neteisėtumą. Vienintelis trečiojo asmens argumentas yra susijęs su kelių sandorių vienu metu sudarymu ir jų kainų skirtumu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų tikrąją akcijų vertę sandorių sudarymo metu. Todėl neaišku, ar kaip teigia trečiasis asmuo BUAB „Finansų srautai“ perleido akcijas už per mažą kainą, ar R. J. pardavė UAB „Finansų srautai“ už per didelę kainą. Į bylą nėra pateiktas nė vienas įrodymas (nepriklausomo vertintojo atlikta akcijų vertinimo ataskaita), kuris pagrįstų trečiojo asmens teiginius dėl sandorių kainos neatitikimo rinkos vertei. Taip pat reikia pažymėti, kad kiekviena sutartis tai yra sandorio šalių derybų ir laisvo susitarimo klausimas, nes sutarties sąlygos nustatomos šalių laisva valia. Sudarant ginčijamus sandorius šalys, t.y. UAB „Finansų srautai“, atstovaujama T. R. ir R. J. susitarė dėl tokių sąlygų, kurios ir buvo įtvirtintos sandoriuose, nė viena sandorio šalis jų neginčijo, nė vienas kreditorius nereiškė pretenzijų (j ų ir nebuvo), nes tos sąlygos nepažeidė nė vieno iš jų interesų, tai visiškai nesuprantama, kaip tokie sandoriai gali prieštarauti imperatyvioms nuostatoms (net nenurodyta kokioms), viešajam interesui (nėra jokio viešo intereso), būti tariamas ar apsimestinis (kas vienu metu neįmanoma), ar prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui.
60. Pažymėjo, kad ginčo atveju nėra nurodyta kokios imperatyvios teisės normos ginčijamais sandoriais buvo pažeistos, taip pat koks viešas interesas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pažeistas (nes kreditorių tuo metu nebuvo). Ginčo atveju visiškai neaišku koks šalių ketinimas buvo nukreiptas į priešingo viešajai tvarkai ir gerai morale tikslo pasiekimą, nes kaip ir minėta, jokių kreditorių nebuvo, šalių sandoris sudaryta laisvas valia, nepažeidžiant jokių teisės aktų. Nurodė, kad ginčo atveju jokios valios simuliacijos nebuvo, nes akcijų perleidimas vyko sutartyse sudarytomis ir šalių sutartomis sąlygomis, buvo sudaryti sandoriai, buvo vykdomi atsiskaitymai pagal juos (ką patvirtina ir bylos duomenys, kad dalį kainos UAB „Finansų srautai“ R. J. sumokėjo), todėl kalbėti apie sandorių tariamumą nėra jokio pagrindo. Ginčo atveju trečiasis asmuo net nenurodė kokį sandorį šiuo atveju buvo siekiama pridengti ir kokiu sandoriu turėtų būti pripažinti trečiojo asmens nurodomi ginčijami sandoriai. Ginčo atveju ieškinį pareiškė neturintis teisės sandorių ginčyti asmuo, kadangi M. A. nėra nei bendrovė nei akcininkas. Kadangi CK 1.82 str. pagrindu sandoriai yra nuginčijami, tai teismas ex oficio negali tokio sandorio pripažinti niekiniais.
61. Trečiasis asmuo M. A. IĮ pateikė dubliką, kuriuo prašo pakeisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos melioracija“ procesinę padėtį į atsakovės procesinę padėtį; trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, M. A. IĮ ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
62. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Trečiasis asmuo apie ginčijamus sandorius sužinojo tik nagrinėjant šią civilinę bylą. Tai, kad Trečiasis asmuo iš atsakovo T. R. įsigijo reikalavimo teises 2008 m. niekaip nepatvirtina, kad Trečiasis asmuo žinojo būtent apie 2001 m. sudarytus ginčijamus sandorius. T. R. reikalavimo teisės, kurias įsigijo Trečiasis asmuo, kilo iš kitų sandorių, o ne ginčijamų. Tyčinio bankroto byloje Trečiasis asmuo nepatvirtino, kad žinojo apie šioje byloje ginčijamus sandorius. Taip pat, jam nebuvo žinomi ginčijami sandoriai ir tada, kai buvo svarstomos galimybės investuoti į Finansų srautų veiklą. Taigi, Finansų srautai teiginys, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas bei prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįsti, nes Trečiasis asmuo apie ginčijamus sandorius sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo eigoje.
63. Pažymėjo, kad egzistuoja visos netiesioginio ieškinio sąlygos. Šios bylos kontekste turtinė teisė gali būti ir teisė ginčyti sandorį. Nuginčijus sandorius būtų sukurta restitucijos prievolė - turtinė teisė. Be to, šios bylos atveju susiklostė tokia situacija, kad Ginčijami sandoriai yra niekiniai ir CK 1.78 str. 5 d. pagrindu niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva).
64. Nurodė, kad BUAB „Finansų srautai“, atstovaujama bankroto administratoriaus, savo neveikimu ir atsisakymu ginčyti sandorius pažeidžia visų kreditorių interesus. Trečiasis asmuo 2019-07-04 kreipėsi į Finansų srautai bankroto administratorių, kad šis peržiūrėtų ginčijamus sandorius ir juos ginčytų. Tačiau bankroto administratorius atsisakė tai padaryti. Finansų srautai atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai tik pagrindžia Finansų srautai bankroto administratoriaus interesą ginti du kreditorius (UAB „Lietuvos melioracija“ ir A. P.), o ne visų kreditorių interesus. Tai, kad bankroto administratorius atstovauja dviejų kreditorių (UAB „Lietuvos melioracija, vadovaujama R. J., ir A. P.) interesus patvirtina ir tos aplinkybės, kad daug kartų, bet nesėkmingai, buvo bandoma inicijuoti įvairias bylas, pavyzdžiui, Finansų srautai, atstovaujama bankroto administratoriaus, bandė prisiteisti žalos, dėl laiku nekeltos bankroto bylos, atlyginimą iš buvusio vadovo T. R.. Ieškinys buvo atmestas, o apeliacinė instancija sprendimo nepakeitė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-285-661/2019). Šioje byloje nesėkmingai buvo bandyta net atnaujinti procesą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A2-23813-868/2019).
65. Atsakovas pagal netiesioginį ieškinį BUAB „Finansų srautai“ pateikė tripliką, kuriuo palaiko savo atsiliepime išdėstytus reikalavimus.
66. Papildomai nurodė, kad netiesioginio ieškinio institutas nėra taikomas siekiant nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, o trečiasis asmuo neįrodė visų netiesioginio ieškinio sąlygų, o nesant nors vienai, netiesioginis ieškinys nėra galimas, taigi ieškinys atmestinas vien jau tuo pagrindu. Trečiasis asmuo dublike nepateikė ir jokių naujų argumentų, įrodymų, kad ginčijami sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai, tokie, kad teismas galėtų juos pripažinti negaliojančiais ex officio. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo kreditorių, sandorių sąlygos yra šalių susitarimo reikalas, o jeigu tokiais sandoriais nepažeidžiamos kreditorių teisės, įstatymų nuostatos, tai nėra pagrindo juos pripažinti niekiniais.
67. Pažymėjo, kad BUB „Finansų srautai“ taip pat palaiko savo prašymą taikyti ieškinio senatį, nes ginčijami sandoriai yra sudaryti prieš 19 metų, jų ginčijimo senaties terminai senai pasibaigę. Kaip ir nurodo pats trečiasis asmuo, ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo momento, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Šiuo atveju trečiasis asmuo 2008 m. įgijęs reikalavimo teisę ir pareiškęs reikalavimą dėl jos įgyvendinimo turėjo domėtis ir sužinoti dėl kokių aplinkybių su juo nėra atsiskaitoma, todėl turėjo žinoti apie ginčijamų sandorų sudarymą, tuo labiau, kad kaip ir nurodė trečiasis asmuo tyčinio bankroto byloje, M. A. buvo artimai pažįstamas su T. R., žinojo apie visus kreditorius, skolas, jų susidarymo priežastis ir ketino investuoti į BUAB “Finansų srautai“, todėl akivaizdu, kad trečiasis asmuo ne tik galėjo bet ir turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, nes kaip potencialus investuotojas neabejotinai domėjosi visais bendrovės sudarytais sandoriais ir iš jų kilusiomis skolomis.
68. Atsakovas pagal netiesioginį ieškinį R. J. pateikė tripliką, kuriuo palaiko savo atsiliepime išdėstytus reikalavimus.
69. Pažymėjo, kad M. A. ir T. R. bendrais veiksmai ne kartą veikė ir toliau veikia prieš R. J., apie tai detaliai buvo pateikti duomenys bankroto administratoriui prašant taikyti T. R. laikinąsias apsaugos priemones, todėl ir šis netiesioginis ieškinys yra akivaizdus siekis nepagrįstai sutrukdyti iš T. R. prisiteisti pinigines lėšas. Dar kartą akcentavo, kad ginčijami sandoriai yra sudaryti prieš 19 metų, jų ginčijimo senaties terminai suėjo, ir yra prašoma taikyti ieškinio senatį, restitucija nėra galima, todėl trečiasis asmuo manydamas, kad UAB „Finansų srautai“ vadovas T. R. tokiais sandoriais padarė bendrovei ir jos kreditoriams žalą, gali tokios žalos reikalauti iš T. R. kaip akcininko ir vadovo, kuris priėmė tokius sprendimus sudaryti sandorius, o ne ginčyti tokius sandorius ir reikalauti vienašalės restitucijos. Tuo labiau, kad kai buvo sudaromi sandoriai bendrovė neturėjo jokių kreditorių, juo nebuvo ir M. A. IĮ, todėl sudaryti sandoriai nepažeidė kreditorių teisių ir interesų, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, o buvo sudaryti vadovaujantis šalių laisvės sudarant sandorius principu ir šalių sutarimu suderintomis sąlygomis. Trečiojo asmens teikiami duomenys apie bylas nėra niekaip susiję su šios bylos reikalavimais, tuo labiau, kad ir T. R. su M. A. taip pat veikia prieš R. J. ir jo valdomas įmones ir taip pat yra pradėta ne viena teisminė byla.
70. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pakeitė trečiojo asmens UAB „Lietuvos melioracija“ procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo.
Ieškovo ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.
71. Ieškovo atstovas - bankroto administratorius UAB „Būrai“ paskutiniame patikslintame ieškininiame pareiškime nurodo, jog prašo pripažinti negaliojančiais jo atstovaujamos bendrovės sudarytus sandorius su atsakovu T. R., kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. mokėjimų atlikimo metu galiojusio 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463, 3 straipsnio 3 dalies nuostatai, reglamentavusiai mokėjimų eilės tvarką. Trečio straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad tuo atveju, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:
1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus;
4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams.
Trečio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai.
72. Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-178-469/2019 išaiškinus, kad CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo šio straipsnio pagrindu, svarstytina, ar reglamentavo nemokios įmonės atsiskaitymą su kreditoriais tvarką, ar buvo skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas Nr. VIII-1463, galiojęs iki 2009 -07-01 d. Teismas daro išvadą, kad CK 6.930¹ straipsniu Civilinis kodeksas buvo papildytas 2013 m. balandžio 18 d. (įstatymo Nr. XII-239) , perkeliant iš esmės į šią normą nuostatas, buvusias netekusiame galios Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme, todėl vertinama, kad iki Civilinio kodekso papildymo galiojusios mokėjimų eilės tvarką reglamentavusio įstatymo normos taip pat nereglamentavo nemokios įmonės atsiskaitymų, kad jo normos netaikomos skolininko bankroto atveju. Teismas daro išvadą, kad bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio ne tik CK 6.930¹ straipsnio, bet ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pagrindu, todėl šiais argumentais ieškinys atmestinas.
73. Kasacinio teismo nutartyje, priimtoje 2019 m. gruodžio 9 d., išaiškinta, kad įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams, sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus. Ar bankrutavusios bendrovės vadovas, t. y. atsakovas T. R. pažeidė šias įstatymo nuostatas ir tuo padarė žalą bendrovei, buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Finansų srautai“ ieškinį atsakovui T. R. dėl žalos atlyginimo, kur reikalavimai atsakovui buvo pareikšti tuo pagrindu, kad jis, būdamas bendrovės vadovu ir pagrindiniu akcininku, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tuo padarė bendrovei žalą. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2A-285-661/2019, kasacinį skundą byloje atsisakyta priimti.
74. Ieškovas patikslintu ieškiniu ginčija mokėjimus, atlikus 2006 m. atsakovui T. R. CK 6.66 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad atsakovas išsimokėjo 356 232,62 Eur, kai bendrovė buvo pradelsusi atlikti mokėjimus atsakovui R. J. - 288 171,92 Eur ir trečiajam asmeniui A. P. - 152 340,13 Eur. Ieškovo patikslintas ieškinys, pateiktas bylą nagrinėjant jau teismo posėdyje, buvo įvertintas ne kaip ieškinio pagrindo pakeitimas, todėl teismas jį priėmė, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo atsisakyti jį priimti remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą. Teismas vertino, kad byloje gali būti išspręstas ginčas tarp šalių iš esmės, nes kiekviename iš trijų anksčiau teiktų patikslintų ieškininių pareiškimų ieškovas nurodė tokias aplinkybes, kaip termino grąžinti paskolą T. R. nebuvimas laikotarpiu, kai jam buvo išmokėti pinigai, ir tos pačios eilės kreditoriams R. J. ir A. P. įsipareigojimų pradelsimas skolos išmokėjimo T. R. laikotarpiu. Tokių aplinkybių, kaip ieškovo nemokumas skolos išmokėjimo laikotarpiu, pirmenybės suteikimas sau pačiam, pažeidžiant kitų dviejų kreditorių teises, nurodymas ieškinyje leido teismui vertinti, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės atitiko ieškinio pagrindą, numatytą CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, todėl byla buvo nagrinėjama pagal paskutinį patikslintą ieškinį.
75. Atsakovui T. R. prašant taikyti ieškininę senatį ieškovo reikalavimui pareikšti, ieškovo atstovė nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo 2019-12-09, t. y. teisės normų praktikos suformavimo dienos, kadangi bankroto administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti, kad negali reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo, esant eiliškumo pažeidimui ir kad eiliškumo pažeidimo atveju turi reikšti ieškinį tik actio Pauliana instituto pagrindu. Tokie argumentai atmestini, nes kasacinio teismo įstatymo taikymo praktikos suformavimas kitoje byloje negali būti vertinamas kaip asmens sužinojimas apie savo teisės pažeidimą. Tai, kad kreditorius R. J. yra bendrovės, pervedusios lėšas ieškovui trečiojo asmens UAB firmai “ Lietuvos melioracija“ vadovu ir savininku, leidžia daryti išvadą, kad apie tai, jog ieškovas gavo lėšų ir turi galimybę apmokėti skolinius įsipareigojimus R. J., jam buvo žinoma, kreditorius A. P. buvo bendrovės akcininku nuo 2002 m., todėl turėjo galimybę žinoti bendrovės finansinę padėtį, tame tarpe ir skolos apmokėjimą atsakovui T. R.. A. P. ir R. J. yra susiję giminystės ryšiais asmenys, tai leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas jų galėjo žinoti apie ginčijamus sandorius betarpiškai po jų sudarymo ir turėjo galimybę per vienerius metus nuo jų sudarymo ginčyti pagrindais, numatytais CK 6.66 straipsnyje, jiems praleidus vienerių metų terminą šiems mokėjimams ginčyti, tokios teisės neturi ir bankroto administratorius, nes jis negali įgyti daugiau teisių, nei jų turi kreditoriai, kurių interesus atstovaudamas reiškia ieškinį bankroto administratorius. Tai, kad šie kreditoriai, turėdami galimybę ginti savo teises jų negynė ilgą laiką, nesikreipė dėl skolų priverstinio išieškojimo iš bendrovės, leidžia daryti išvadą, kad sutiko su termino grąžinti skolas pratęsimu vėlesniam laikui. Tai, kad kreditoriai patys jau buvo praleidę vienerių metų terminą ginčyti sandorius, sudarytus bankrutavusios bendrovės su vienu iš kreditorių, atsakovu T. R., reiškia, kad bankroto administratorius neturi daugiau teisių, nei jų turėjo kreditoriai R. J. ir A. P.. Pastariesiems praleidus ieškininės senaties, vienerių metų terminą ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, ta aplinkybė, kad bendrovei iškelta bankroto byla, nėra priežastimi praleistą terminą atnaujinti, vertinti, kaip praleistą dėl svarbios priežasties. , taigi ieškovo reikalavimai atmestini kaip pareikšti praleidus ieškininės senaties terminą. Ieškovui iškelta bankroto byla Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi, bankroto administratorius, arba kreditoriai, kurių teisės buvo pažeistos ginčijamais sandoriais, turėjo galimybę pareikšti ieškinį per vienerių metų terminą nuo tos dienos, kurią kreditoriai sužinojo arba turėjo sužinoti apie jų teises pažeidžiantį sandorį ( CK 6.66 straipsnio 3 dalis ).
76. Ieškovas reikalavimą reiškia tuo pagrindu, kad sandorių sudarymo laikotarpiu nebuvo suėję paskolos grąžinimo T. R. terminai. Atsakovo pateikti įrodymai apie tai, kad jis 2001-11-02 pateikė prašymą bendrovei grąžinti jam paskolas, o vienintelis bendrovės akcininkas jis pats 2001-11-09 susirinkime nutarė patvirtinti 2001-11-02 dienos prašyme nurodytų paskolų grąžinimo terminą iki 2001-11-31 d., nėra patikimais įrodymais aplinkybei, kad šis prašymas ir protokolas buvo bendrovės dokumentų sudėtinė dalis, įrodyti. Ieškovas teigia, kad jie yra suklastoti, nes tarp perduotų bankroto administratoriui tokių dokumentų nėra ir nebuvo, ekspertizės, atliktos kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, akte nurodyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įsipareigojimai T. R. nebuvo pradelsti, remiantis šiais įrodymais byloje daroma išvada, kad sandorių sudarymo metu nebuvo pradelsti įsipareigojimai atsakovui T. R., tačiau pripažinti negaliojančiais bendrovės įvykdytus mokėjimus nėra pagrindo dėl to, kad tokiam reikalavimui pareikšti yra praleistas ieškininės senaties terminas, todėl ieškinys atmetamas.
77. Ieškovas reiškia reikalavimą ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, nurodo, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau kaip aplinkybes, pagrindžiančias ieškinį šiuo pagrindu, nurodo tas pačias, kaip reiškiant reikalavimą kitais dviem pagrindais – T. R. vykdytą nesąžiningą pervedimą sau piniginių lėšų, pažeidžiant kitų dviejų kreditorių interesus, pažeidžiant mokėjimų eiliškumą. Motyvai, kuriais atmetamas reikalavimas dėl mokėjimų eiliškumo pažeidimo nurodyti 71-ame teismo sprendimo punkte, todėl jie nekartojami. Tai, kad privačios bendrovės veikla buvo vykdoma tarp privačių asmenų ir kitų privačių bendrovių, bendrovės kreditoriais tapo privatūs asmenys, sudarinėję sandorius savo turtiniais interesais, tokie sandoriai nėra susiję su viešąja tvarka, jos pažeidimu. Tai, kad savanaudiškas sandoris gali būti priskiriamas prie geros moralės normų neatitinkančio sandorio, nereiškia, kad šioje byloje vykdytas atsakovo savanaudiškas sandoris gali būti įvertintas tokio lygio geros moralės pažeidimu, kad jis galėtų būti pripažintas niekiniu kaip gerai moralei prieštaraujantis. Pripažintina, kad esant žymiai didesniam, nei savanaudiškumas, geros moralės normų pažeidimui gali būti taikomas CK 1.81 straipsnis.
Dėl trečiojo asmens reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorius
78. Tretysis asmuo M. A. individuali įmonė netiesioginį ieškinį reiškia ieškovą nurodydamas atsakovu byloje, tačiau teismas ieškovo procesinės padėties keisti neturi pagrindo, ieškovui palaikant savo pareikštą ieškinį byloje. Trečiojo asmens reikalavimas reiškiamas ieškovo interesais, tačiau pats ieškovas nepalaiko trečiojo asmens reikalavimo.
79. Reikalavimų pagrindu nurodžius prieštaravimą gerai moralei, siekiant sukurti realiai ir faktiškai neegzistavusią atsakovo R. J. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ dėl 995 000 Lt skolos, tuo iš esmės teigiama, kad sandoris sudarytas priešingai juridinio asmens tikslams ( CK 1.82 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu gali pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas ar juridinio asmens dalyvis ( CK 1.82 straipsnio 3 dalis ). Taigi, tretysis asmuo, kaip bendrovės kreditorius, šiuo pagrindu neturi teisės reikšti ieškinio, todėl šiuo argumentu jo reikalavimas atmetamas. Tai, kad ginčijamų sandorių tikslas ir ketinimas galimai nebuvo perleisti akcijas R. J. bei UAB „Finansų srautai“ gauti pelną, o ginčijamais sandoriais buvo siekiama sukurti fiktyvią R. J. reikalavimo teisę į UAB „Finansų srautai“ dėl 995 000 Lt skolos, yra sandoriais, prieštaraujančiais bendrovės veiklos tikslams, jais buvo padidinta bendrovės skola R. J., tačiau sandorį sudarius bendrovės įgaliotam atstovui, t. y. atsakovui T. R. ir asmenims, turintiems teisę ginčyti šiuo pagrindu sandorius jų neginčijant, kreditoriaus reikalavimai atmestini.
80. Reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais vadovaujantis CK 1.80 str. atmestinas dėl to, kad ieškinyje nenurodyta, kokiai imperatyviai įstatymo normai prieštarauja sandoris. CK 1.86 str. pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu būtų pagrindas tuo atveju, jei atsakovas R. J. nebūtų įgijęs nuosavybės teisės į perkamas akcijas. Tretysis asmuo nurodo, kad R. J. siekė sukurti tik išorinį skolos reikalavimo teisės santykio atsiradimą, t. y. R. J. reikalavimo teisės į UAB “Finansų srautai” dėl 995 000 Lt skolos atsiradimą, tačiau sandorį pripažinti tariamu būtų pagrindas tuo atveju, jei būtų neketinama sukurti teisinių pasekmių, šiuo atveju gi ketinimas buvo turėti skolinį bendrovės įsipareigojimą, o tai yra teisinė pasekmė. Tretysis asmuo nenurodė, kokiam sandoriui pridengti buvo sudaromi ginčijami sandoriai, todėl neįrodyta byloje, jog sandoriai buvo apsimestiniai ( CK 1.87 straipsnis ). Tai, kad bendrovė pirko iš atsakovo R. J. akcijas už žymiai didesnę kainą, negu jas buvo pardavusi tam pačiam asmeniui ( 995 000 Lt ir 30 000 Lt ) leidžia daryti išvadą, jog sandoriai buvo sudaromi kitais tikslais, nei parduoti ar įsigyti turtą, tačiau reiškiantis ieškinį tretysis asmuo sandorių sudarymo laikotarpiu nebuvo ieškovo kreditoriumi, todėl jo teisės nebuvo šiais sandoriais pažeistos, kad sandoriai buvo sudaryti tuo tikslu, kad bendrovės kreditoriai ateityje neturėtų galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimo, šios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos, todėl reikalavimai atmestini.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ ieškinį ir trečiojo asmens M. A. individualios įmonės netiesioginį ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.