- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- eII-61-927/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01898-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27644-2025 ROIK: 25285380710 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. R. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27644-2025 buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dėl to, kad jis, 2025 m. rugsėjo 15 d., apie 14:21 val., Ukmergės kelyje, Avižienių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, pėsčiųjų perėjoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.4 ir 140.7 punktų reikalavimus. Skundžiamu nutarimu R. S. paskirta 180 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gruodžio 15 d. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą perduotas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu Pareiškėjas prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės bei jos neskirti. Pareiškėjas nusižengimo neginčija, savo kaltę pripažįsta pilnai ir sutinka su jam paskirta bauda. Skunde paaiškina, kad pažeidimas buvo susijęs su jo priimtu sprendimu atlikti priekyje važiuojančios transporto priemonės (krovininio automobilio) lenkimą, kertant ištisinę liniją, dėl to, kad važiuojant iš paskos krovininio automobilio, jam buvo apribotas kelio matomumas priekyje, o šio automobilio judėjimo greitis kelis kartus nelauktai keitėsi. Vienu momentu krovininis automobilis pradėjo staigiai stabdyti, ko pasekoje jis turėjo staigiai stabdyti taip pat, bet to negalėjo daryti, kadangi automobilyje važiavo jo motina, kuri yra garbingo amžiaus, o staigus stabdymas jai galėjo sukelti skausmą. Atlikdamas transporto priemonės lenkimo manevrą, jis iš anksto įsitikino, kad nesukels pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Nurodo bet kokiu atveju suprantantis, kad sprendimas atlikti manevrą, pažeidžiantį Kelių eismo taisykles, buvo priimtas dėl jo kaltės, nes nebuvo pasirinkęs tinkamo vairavimo stiliaus.
Skunde nurodo, jog jam gyvybiškai svarbu turėti galimybę naudotis transporto priemone dėl šių priežasčių: yra neįgalus, su (duomenys neskelbtini) proc. darbingumu bei ribota judėjimo laisve dėl skausmų, kuriuos sukelia judėjimas. Jis gyvena vienas ir transporto priemonė duoda jam galimybę nuvažiuoti į parduotuvę ir tvarkyti kitus gyvybiškai svarbius reikalus. Važiavimas visuomeniniu transportu jam sukeltų papildomus sveikatos sutrikimus bei skausmų paūmėjimą. Jo dabartinės finansinės galimybės nesuteikia jam galimybės naudotis taksi paslaugomis (jo gaunama pensija yra (duomenys neskelbtini) eurai, neturi kitų pajamų šaltinų, niekur nedirba). Be to, jis priverstas šiuo metu rūpintis savo garbingo amžiaus motina (šiuo metu jai sukako (duomenys neskelbtini) metai), kuri gyvena viena, kitoje Vilniaus miesto dalyje. Ji reikalauja nuolatinės priežiūros iš jo pusės ir reguliaraus jos lankymo. Nesant galimybės vairuoti transporto priemonę, iš esmės būtų apribotos ir jo galimybės ją prižiūrėti. Taip pat, jo brolis, gim. (duomenys neskelbtini) m., yra vienišas, ligotas ir riboto matomumo, jis taip pat priverstas juo rūpintis. Jis vienintelis tarp kitų šeimos narių (brolio, tetos ir pusseserės), kurie jau yra garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos, kuris turi ir vairuoja transporto priemonę. Tokiu atveju, yra vienintelis, kuris padeda jiems su maisto pristatymu, priežiūra, poliklinikos ar vaistinės lankymu bei kitų klausimų, kurie reikalauja išvykimo iš namų, sprendime.
Apibendrindamas, prašo teismo pripažinti aukščiau nurodytas aplinkybes gyvybiškai svarbiomis jo tolimesniam gyvenimui ir nurodo, kad jos suteikia teismui pagrindą panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą trims mėnesiams, kuri buvo skirta Skundžiamu nutarimu. Pareiškėjas nurodo sutinkantis, kad kaip alternatyvią sankciją už padarytą nusižengimą jam paskirtų maksimalaus dydžio baudą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, bei jis papildomai praeitų kelių eismo mokymo programą dėl padaryto nusižengimo.
4. Teismo posėdyje Pareiškėjas savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad jo motina yra ne tik garbaus amžiaus, bet ji po dviejų kelių operacijų. Kadaise vairavo pati. Kai jis stabdo automobilį, ji irgi stabdo iš įpročio. Nurodė, kad matė vaizdo medžiagą. Teigė, kad jis sustabdė lenkiant, prie pat pėsčiųjų perėjos, įsitikinęs, kad niekam netrukdo. Jis buvo sustojęs kairėje kelio pusėje, per gatvę ėjo mergaitė, mokyklinio amžiaus, matė, kad mašina stabdė, ta, kurią jis lenkė, tada pats sustabdė. Jis lenkė 6 metrų ilgio transporto priemonę. Parodė, kad jis savo veiksmais pažeidė taisykles, bet gyvenimo taisyklių jis nepažeidė. Motinai, visų pirma, padarė geriau, niekam pavojus negresia. Būtų dar staigiau stabdoma, jei už to sunkvežimio sustotų. Nurodė, jog jam atmintyje, sunkvežimis buvo dešinėje, jis vienu metu matė ir merginą, einančią per gatvę, ir sunkvežimio priekį. Teigė, kad jis aplamai visada atsargiai vairuoja, prieš 20 metų viršijo greitį, tada tėvas dar buvo gyvas. Po to daugiau nebuvo jokių pažeidimų. Teismui pagarsinus jo padarytus nusižengimus, jis nurodė, jog tai nerimti nusižengimai, mažo pavojingumo. Teismo prašė atsižvelgti, kad (duomenys neskelbtini) proc. likęs darbingumas. Nurodė, kad jis be mašinos nežino ką darys. Paaiškino, kad vienas gyvena, jo brolis prašė padėti, jis brolį nuvežė į parduotuvę, brolis apsipirko, mama irgi prašė nuvažiuoti pensiją paimti. Jis visiems artimiesiems ir pažįstamiems padeda, jie žino, kad jis nedirba, yra laisvesnis. Teigė, kad sutinka sumokėti didesnę baudą, nes jam skyrė pagal minimumą. Galutinai prašė teismo neskirti trijų mėnesių teisės atėmimo. Parodė, kad daug apie tai galvojo ir mąstė, pasikeitė jo elgesys, jis rimčiau žiūri į tuos dalykus. Pastebėjo, kad daug vairuotojų daro tą pažeidimą, o jis galvoja, kaip čia galima taip, jis atsakingas žmogus.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, jog Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, vaizdo įrašu ir kita medžiaga. Nurodė, jog Pareiškėjas padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, taip sukeldamas realią grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Nors administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo pripažino kaltę ir gailėjosi, tokios aplinkybės buvo įvertintos, tačiau jų nepakanka teisės vairuoti atėmimo netaikymui, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo anksčiau jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nustatyta, kad tai nėra vienkartinis ar atsitiktinis atvejis, o kartojamas, neatsakingas elgesys kelyje.
Dėl pareiškėjo argumentų taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėjo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.
Institucijos nuomone, Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei remiantis ANK 34 straipsnio 1-3 dalimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažino kaltę ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, jam buvo paskirta bauda, artima minimaliam nuobaudos dydžiui, taip pat minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas. Mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas, įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
Galutinai prašė teismo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą bei administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai
6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. Nagrinėjamu atveju R. S. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 180 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. 2025 m. rugsėjo 15 d., apie 14:21 val., Ukmergės kelyje, Avižienių kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat Variant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, pėsčiųjų perėjoje, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.4 ir 140.7 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal KET 140.4 punkto nuostatas, lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. Pagal KET 140.7 punkto nuostatas, lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Kelių eismo taisyklių 3 priede, 1.1 punkte, be kita ko, nurodoma, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
10. ANK 420 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje Pareiškėjas sutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu ir padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės. Pareiškėjas R. S. prašo netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo, motyvuojant tuo, kad nusižengimą padarė dėl to, jog kartu su juo automobilyje važiavo jo motina, kuri yra garbingo amžiaus, o staigus stabdymas jai galėjo sukelti skausmą. Jo motina, kai jis stabdo automobilį, irgi stabdo, iš įpročio. Nurodė, jog tokį jo pažeidimo padarymą lėmė ir tai, kad važiuojant iš paskos krovininio automobilio, jam buvo apribotas kelio matomumas priekyje, o šio automobilio judėjimo greitis kelis kartus nelauktai keitėsi. Teigė, kad atlikdamas transporto priemonės lenkimo manevrą, jis iš anksto įsitikino, kad nesukels pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Jis sustabdė lenkiant, prie pat pėsčiųjų perėjos, įsitikinęs, kad niekam netrukdo. Jis buvo sustojęs kairėje kelio pusėje, per gatvę ėjo mergaitė, mokyklinio amžiaus, matė, kad mašina stabdė, ta, kurią jis lenkė, tada pats sustabdė. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad be mašinos nežino ką darys. Būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones grindė tuo, jog yra neįgalus, su (duomenys neskelbtini) proc. darbingumu bei ribota judėjimo laisve, gyvena vienas, dėl sveikatos bei finansinės padėties negali naudotis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis, be to, jis priverstas rūpintis savo motina bei broliu, kuriems reikalinga jo priežiūra bei lankymas. Nurodė, kad jis vienintelis tarp kitų šeimos narių, kuris turi ir vairuoja transporto priemonę, todėl vienintelis padeda jiems klausimais, kurie reikalauja išvykimo iš namų.
12. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
13. Teismas, susipažinęs su Pareiškėjo skundu, daro išvadą, kad skundas iš esmės grindžiamas Pareiškėjui bei jo artimiesiems kylančiais nepatogumais dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme. Juolab, kad nurodytos aplinkybės dėl kilsiančių nepatogumų jau buvo žinomos dar iki nusižengimo darymo, tačiau tai nesulaikė Pareiškėjo nuo priešingo teisei elgesio. Teismas pažymi, jog nors Pareiškėjas nusižengimą padarė, kaip jis teigia, nenorėdamas savo mamai sukelti skausmo, kadangi važiavo iš paskos krovininio automobilio, kuris kelis kartus staigiai keitė važiavimo greitį (stabdė), o Pareiškėjas, kadangi važiavo kartu su mama, nenorėjo staigiai stabdyti, todėl atliko transporto priemonės lenkimo manevrą, iš anksto įsitikinęs, kad nesukels pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jo, kaip padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės, valdytojo veiksmai šiuo atveju kėlė pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir jam pačiam bei kartu transporto priemonėje buvusiai mamai. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuotas nusižengimas, prieš perėją stovi kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja, priešais Pareiškėją protingu greičiu važiavęs krovininis automobilis, kurio vaizdo registratoriumi yra užfiksuotas įvykis, sustoja prieš pėsčiųjų perėją, tikslu praleisti per ją norinčią eiti moksleivę. Vaizdo įraše labai aiškiai matyti, kad mergaitei vos pradėjus eiti per pėsčiųjų perėją, prie jos, priešingoje eismo juostoje, didesniu greičiu privažiuoja Pareiškėjo vairuojamas automobilis, kuris atlieka lenkimo veiksmą, ir prie pat perėjos, pamatęs einančią mergaitę, staigiai stabdo, mergaitei nuėjus, automobilis nuvažiuoja toliau. Aptartos aplinkybės bei vaizdinė medžiaga paneigia Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog prieš jį važiavęs krovininis automobilis atliko staigų stabdymo veiksmą, be kita ko rodo, jog lenkimo veiksmą Pareiškėjas turėjo pradėti dar prieš krovininiam automobiliui stabdant. Teismas pažymi, jog pagal KET reikalavimus Pareiškėjas privalėjo reaguoti į krovininio automobilio greičio mažinimą ir pats mažinti greitį bei stabdyti, o ne atlikti lenkimo manevrą. Vien galimas skausmo mamai sukėlimo faktas nesudaro pagrindo nesilaikyti nustatytų taisyklių, juolab, kad nagrinėjamoje situacijoje Pareiškėjas staigiai stabdė prieš pėsčiųjų perėją, tokiais savo veiksmais taip pat galėdamas sukelti savo motinai skausmą. Atitinkamai stabdyti būtų turėjęs ir važiuojant sunkvežimiui iš paskos, o tokiu atveju stabdymo faktas nebūtų buvęs staigus. Be kita ko, pažymėtina, kad pats Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jis sąmoningai pasirinko ne tik kirsti ištisinę liniją, bet ir lenkti pėsčiųjų perėjoje. Pareiškėjas teigė, kad jis savo veiksmais pažeidė taisykles, bet gyvenimo taisyklių jis nepažeidė. Motinai, visų pirma, padarė geriau, niekam pavojus negresia. Būtų dar staigiau stabdoma, jei už to sunkvežimio sustotų. Teismo vertinimu, tokie Pareiškėjo parodymai rodo, jog pareiškėjas nesupranta savo veiksmų pavojingumo, jų nevertina kaip pavojingų, mano, kad Kelių eismo taisyklių galima nesilaikyti formaliai, jo žodžiuose neįžvelgtinas kritinis jo veiksmų vertinimas, savo asmeninių interesų sureikšminimas, lyginant su visuomenės saugumu. Todėl, įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo požiūrį į jo paties padarytą nusižengimą, darytina išvada, kad nusižengimas vertintinas kaip itin pavojingas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo jokių neigiamų padarinių.
14. Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas draudžiamus lenkimo veiksmus prilygino tokioms pat alternatyvioms pavojingo vairavimo veikoms kaip pavojingos situacijos kelyje sukėlimą, pažeidus Kelių eismo taisykles, ar išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, sukeliant pavojingą situaciją kelyje, kai kitos transporto priemonės priverčiamos staiga keisti važiavimo kryptį. Šiuo atveju lenkimas perėjoje pavojingas tuo, kad lenkiančio automobilio vairuotojas gali nepastebėti į perėją išėjusio pėsčiojo ar pėstysis nepastebėti lenkiančio automobilio, kadangi vairuotojas bus susikoncentravęs į lenkimo manevrą, lenkimo manevrui padidinęs važiavimo greitį. Taigi, įstatymų leidėjas automatiškai šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą įvertino kaip pavojingo vairavimo veiksmą, už kurį numatytos griežtesnės sankcijos, nei už kitus KET pažeidimus vairuojant, nepriklausomai nuo to, kad neigiami padariniai ir nekilo. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, įstatymų leidėjas nustatė privalomą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą, todėl preziumuojama, jog vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas ir administracinio poveikio priemonės–specialiosios teisės atėmimo netaikymas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, nustatytų ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
15. Kartu teismas pažymi, jog paskirta administracinio poveikio priemonė R. S. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog kiekvienu atveju skiriama administracinio poveikio priemonė teisės pažeidėjui sukelia neigiamas pasekmes, apie kurias asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokių pasekmių atsiradimas pažeidėjams nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas sankcijas, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti itin teigiamai, jokių kitų aplinkybių, kurios teismo galėtų būti įvertintos kaip išimtinės, dėl ko būtų nukrypta nuo imperatyvių įstatymo nuostatų skirti administracinio poveikio priemonę, teismas nenustatė. Administracinio poveikio priemonės neskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
16. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima Pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės, Skundžiamas nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati, jos keisti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. S. (R. S.) skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27644-2025 (ROIK: 25285380710), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.