Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nepadarė jokio nusikaltimo. Nukentėjusioji pas juos dirbo nuo 2012 metų, buvo darbšti, įgavo pasitikėjimą, palaikė gerus santykius. Vėliau jis iš darbuotojų gavo informacijos, kad yra grobstomos lėšos. Fiziškai negalėjo būti visą naktį ir stebėti klubo veiklą, tam vadovaudavo L. M.. Ji nakties metu organizuodavo darbą. Pas jį ateidavo apsaugos darbuotojai M. B., M. C. ir beveik po kiekvieno savaitgalio pasakydavo, kad L. M. grobsto lėšas. Jie sakė, kad pas nukentėjusiąją atsiranda automobiliai, ji ruošiasi pirkti butus. Šias aplinkybes žino, nes L. M. pasakodavo apie savo planus, ką planuoja įsigyti. Ji ketino įsigyti kirpyklą, butą, jai reikėjo pinigų pradiniam įnašui. Vėliau jis iš apsaugos darbuotojų sužinojo, kad ji veda kažkokį sąsiuvinį ir jis jos paprašė parodyti, tuomet pamatė, kad galimai grobstomos lėšos. Jį dar labai išgąsdino tai, kad apsaugos darbuotojai sakė, jog ji vartoja narkotikus ir galimai jais prekiauja.

2017 metų pradžioje sausio-vasario mėn., jis nukentėjusiajai paskolino 30 000 Eur, nes ji sakė, kad nori pirkti kotedžą ir grožio saloną. Ji jam grąžino 10 000 Eur, atrodo, vasarą, po to, rudenį grąžino dar 10 000 Eur. Vėliau, kai paaiškėjo visa ši informacija apie L. M., jis paprašė įforminti likusią negrąžintą dalį paskolos – 10 000 Eur pas notarą. Nežino dėl kokių priežasčių L. M. jį apkalba, galbūt norėjo perimti klubo, kuriame jis yra vadovas, vadovavimą, nes važiavo pas akcininkus jį apkalbėti. Dėl 30 000 Eur paskolos buvo susitarta ir paskolos sutartis sudaryta žodžiu 2017 m. sausio mėn. Jis L. M. pasitikėjo, bendraudavo draugiškai, todėl šios paskolos neįformino. Ji dirbo, prašė dirbti kuo daugiau darbo dienų, nes jai reikia uždirbti pinigų sumokėti skolas. Visa 30 000 Eur suma L. M. buvo perduota vienu kartu grynais pinigais. 10 000 Eur ji grąžino vasarą, dar 10 000 Eur grąžino rudenį. Viso grąžino 20 000 Eur. Notarinę sutartį paprašė sudaryti kai sužinojo, kad grobstomos lėšos. Galvojo, kad gali neatgauti pinigų. Labiausiai jį išgąsdino narkotikų vartojimas darbo metu, galimai ir platinimas ir jie sutarė, kad važiuos pas notarą ir įformins tuos likusius negrąžintus 10 000 Eur. Jis L. M. pasiūlė sudaryti sutartį pas notarą 2017 metų spalio-lapkričio mėn. Pradžioje jis nelabai tikėjo apsaugos darbuotojais, kai jie pasakojo, kad L. M. galimai grobsto lėšas, nes tarp jų buvo pasitikėjimas, bet tada paprašė parodyti sąsiuvinį ir pamatė, kad galimai ji nesąžininga. 10 000 Eur yra negrąžinta paskolos dalis. Nukentėjusioji iškart kaip ir sutiko sudaryti sutartį. Pokalbis jai buvo liūdnas, tai gal todėl ji verkė per tuos telefoninius pokalbius, kurie užfiksuoti. Ji pas notarą atvažiavo pati. Jie atvažiavo skirtingais automobiliais. Notaras klausė ar tikrai ji skolinga, ar neturi pretenzijų ir ji su viskuo sutiko. 30 000 Eur sumą grynais pinigais L. M. perdavė klube (duomenys neskelbtini). Jis turėjo grynus pinigus. Nukentėjusioji turėjo sąsiuvinį, iš kokių duomenų nusprendė, kad lėšos grobstomos, šiuo metu neprisimena. Prokuratūra neįvertino šių dalykų ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl lėšų grobstymo. Dėl lėšų grobstymo jis į policiją nesikreipė. Sąsiuvinį pamatė prieš mažiau nei mėnesį iki pradedant ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Jis nespėjo išnagrinėti duomenų, esančių tame sąsiuvinyje, nes jį sulaikė policijos pareigūnai. Ikiteisminis tyrimas kitoje byloje vyksta jau penkerius metus. Pinigų perdavimo L. M. niekas nematė. Kad skolino pinigus, mano, žinojo žmona. Žmona vėliau sužinojo, kai jau reikėjo forminti patį faktą ir prieš tą faktą žmona sužinojo, kai reikėjo apsirašyti pas notarą. Kiek žino, nukentėjusioji prie žmonos buvo priėjusi, bet pastaroji nukreipė dėl paskolų kalbėtis su juo ir žmona jo ir L. M. pokalbiuose nedalyvavo. Neprisimena kada žmona tiksliai sužinojo, bet faktas, kad žinojo dėl paskolos. L. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, iš kurio išskirta nagrinėjama byla, nutrauktas, nes ji davė palankius teisėsaugai parodymus ir padėjo kažką atskleisti. Tai buvo ne vienintelis atvejis, kai jis skolino darbuotojams pinigus. Tokių didelių sumų gal neskolino, bet buvo, kad kitiems skolino 10 000 Eur. Darbuotojos prašė paskolinti plastinėms operacijoms ir jie pasirašinėjo trišales sutartis tiek su klinika, tiek su darbuotojomis. Tai nebuvo vienintelis atvejis. Sutartis pas notarą susijusi su paskolos negrąžinimu. M. Ž. jo pokalbiuose su L. M. nedalyvavo, tik, lyg buvo toje vietoje. Jis su L. M. kalbėjo, o M. Ž. klube tvarkėsi. Betarpiškai pokalbyje nedalyvavo. M. Ž. pas notarą dalyvavo, kadangi, atvykus pas notarą paaiškėjo, kad negali notaras įforminti paskolos be sutuoktinio sutikimo, todėl jis paskambino žmonai ir žmona atvažiavo, kad galėtų patvirtinti savo parašu. Jis prašė, kad L. M. atlygintų klubui padarytą žalą, bet ji nepripažino, kad savindavosi lėšas. Visos informacijos jis neturėjo, negalėjo imtis kažkokių veiksmų ir kreiptis į policiją. Jam aktualiausia buvo kaip susigrąžinti paskolintus pinigus (t. 6, b. l. 60-63).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad apie paskolą L. M. aplinkybės jai yra žinomos tiek, kiek pasakojo sutuoktinis J. Ž.. Su L. M. dirbo daug metų, buvo geri santykiai. Tai, kad vyras paskolino L. M. pinigus, sužinojo gal 2017 metų vasaros pabaigoje, gal rudenį. L. M. prieš tai buvo sakiusi, kad ketina pirkti kotedžą, kad jau yra išsirinkusi. Ji visada norėjo atidaryti savo saloną, turėti savo verslą.

Dėl paskolos susitarimo, pinigų perdavimo kaip, kada jie buvo perduoti, aplinkybių nežino. Tą dieną, kai buvo sudaryta sutartis pas notarą, ji važiavo į sporto klubą Antakalnyje. Važiavo iš Lazdynų. Tuo metu jai paskambino vyras, pasakė, kad reikia atvažiuoti, nes be jos sutikimo negalima įforminti paskolos pas notarą. Vyras jai pasakė dėl kokių priežasčių sudaroma sutartis. Kažkokią dalį paskolos L. M. buvo grąžinusi. Prieš tai vyras sakė, kad važiuoja pas notarą sudaryti sutarties su L. M. dėl skolos grąžinimo. Klube darbuotojai kalbėjo, kad L. M., tikėtina, grobsto pinigus ir galimai vartoja. Jie sakydavo, kad nukentėjusioji nusipirko gerą automobilį, o prieš tai važinėjo su paprastu automobiliu, šokėjos ir padavėjos sakė, kad pas ją persirengimo spintelėse laikoma daug pinigų. Su L. M. apie tai nekalbėjo. Sąsiuvinio ji nematė. J. Ž. pasakė, kad sąsiuvinyje yra parašyti skaičiai, o kokie skaičiai ji nežino, apie tai nekalbėjo. Tai, kad L. M. grobsto pinigus, sakė apsaugos darbuotojai M. C. ir M. B.. Kas dar sakė dabar tiksliai negali prisiminti. Apie tai kalbėjo ir kiti darbuotojai. Jai buvo žinoma kokią sumą J. Ž. paskolino L. M.. Buvo žinoma ir kokią sumą ji grąžino. Sutuoktinis pradžioje nukentėjusiajai perdavė 30 000 Eur. Po to ji jam atidavė 20 000 Eur per du kartus po 10 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad 20 000 Eur, nes tuomet galvojo apie tą suma, kuri buvo likusi, apie likutį. Dėl jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo sudaryta notaro sutartis dėl 20 000 Eur skolos, tai ji ten nedalyvavo, tik pasirašė kaip sutuoktinė. Ji visos sumos iškarto nežinojo, kada vyras L. M. davė tą sumą, kada grąžino. Jie nekalbėdavo apie tokius dalykus. Vyras savarankiškas, gyvena virš 25 metų kartu, vyru pasitiki. Tuo metu ji galvojo, kad likusi negrąžinta paskolos dalis yra 20 000 Eur, šiandien aplinkybes patikslina. 2017 m. lapkričio 2-6 dienomis su L. M. jokiuose pokalbiuose apie pinigus ji nedalyvavo. Būdama pas notarą, nematė jokios fizinės ar psichologinės prievartos prieš L. M.. Pas notarą gražiai bendravo. Notaras paklausė ar L. M. sutinka su ta suma ir ji sutiko. Notaras klausė ar jai buvo perduoti pinigai, L. M. atsakė, kad buvo perduoti. Ji nematė, kad J. Ž. L. M. atžvilgiu būtų naudojęs psichinę prievartą (t. 6, b. l. 60-63).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji M. Ž. parodė, kad apie tai, kad ji įtariama dėl turto prievartavimo parodė, jog prieš L. M. jokios psichinės prievartos nenaudojo. L. anksčiau yra dirbusi klube administratore, L. pasakojo, kad prašė J. Ž. paskolinti jai 20 000 Eur, kokiam tikslui nežino. Vyras jai paskolino 20 000 Eur, bet ji (M. Ž.) nedalyvavo, kai jis jai skolino pinigus ir nežino, ar tai buvo grynieji pinigai, ar ne. Ji (M. Ž.) buvo su ja ir vyru notarų biure, kur buvo sudaryta notaro sutartis dėl 20 000 Eus skolos L.. Jos niekas nevertė, visi pasirašė sutartį dalyvaujant notarui. Notaras klausė jos, ar ji neverčiama skolintis, L. atsakė, kad jos niekas neverčia, ji sutinka, kad jai pinigai buvo išduoti, dėl to ji pasirašo sutartį. Viskas kas parašyta įtarime yra melas ir šmeižtas. Nežino kodėl taip žmonės meluoja ir šmeižia (t. 2, b. l. 125-127).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad klube ,,O.t.“ pradėjo dirbti 2011 m., dirbo padavėja, jos darbas buvo aptarnauti klientus, priimti užsakymus, nunešti gėrimus, nurinkti indus. Po pusmečio kaltinamųjų siūlymu, tapo administratore, ja dirbo gal 5-6 metus, santykiai buvo geri, pykčių didelių nebuvo, nebent kažkokie pamokymai dėl darbo. 2017 m. lapkričio mėn. gavo žinutę iš J. Ž., kad reikia ateiti pasikalbėti į (duomenys neskelbtini). esančias patalpas, bet tą naktį turėjo dirbti kitame klube, nieko blogo nepagalvojo. Jai atvykus pasikalbėti, J. Ž. pasakė, kad ji daugiau nebedirbs toje vietoje, pasakė, kad jis žino, jog ji vogė iš klubo pinigus, išsinešdavo iš klubo alkoholį, kad turi tam įrodymų, sakė, kad žino apie jos vedamą sąsiuvinį. Kelios savaitės prieš tai J. Ž. užsiminė, kad žino, jog ji veda sąsiuvinį, kuriame yra viso klubo juodoji buhalterija. Nieko blogo negalvodama, parodė J. Ž. sąsiuvinį. Jai buvo pasakyta, kad su tuo sąsiuviniu gali kreiptis į mokesčių inspekciją, kad jai teks susimokėti daug mokesčių. Tuo metu J. Ž. jai pasakė, kad ji yra skolinga jiems už tai, ką pasisavino iš klubo, t. y. 20 000 Eur. Buvo tuomet labai pažeidžiama, negali pasakyti, kad J. Ž. labai bijojo, jis buvo kaip ir savas žmogus, pas juos pradėjo dirbti nuo 19 metų, visą laiką dirbo gerai. Neturėjo tuo momentu su kuo pasitarti, tada negalvodama, kitą ar dar kitą dieną jam padavė 10 000 Eur. Tos dienos ryte gal apie 9 val. - 9.30 val., klube buvo ir M. Ž., tiesiog pinigus padėjo ant stalo, pinigai buvo po 50 Eur kupiūromis. Daug nekalbėjo, tik susitarė su jais, kad reikia įforminti ir pasirašyti sutartį pas notarą, nes liko jiems skolinga dar 10 000 Eur. Kadangi ji tokių pinigų daugiau neturėjo, teko pasirašyti paskolos sutartį. Po kelių dienų buvo nuvykusi pas notarą (duomenys neskelbtini)., buvo ten su J. Ž., bet notaras pasakė, kad reikia ir M. Ž., kaip sutuoktinės, sutikimo. Tuomet pas notarą atvažiavo M. Ž.. Ji (L. M.) pasirašė sutartį, žinodama, kad negalės jiems tų pinigų atiduoti. Kuo greičiau norėjo viską pamiršti, išeiti iš tos vietos. Notaras dar jos paklausė ar ji gavo pinigus, jai neliko nieko kito, kaip pasakyti, kad gavo ir nuo to karto jų nebematė. Gal po mėnesio išgirdo, kad J. ir M. Ž. buvo sulaikyti, vyko kratos ir sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų. Pareigūnams viską papasakojo.

Atsakinėdama į klausimus, L. M. parodė, kad, kai dirbo vadybininke, jos pareiga buvo pasitikti žmones prie durų, paimti pinigus už įėjimą, pasižymėti kada lankytojas atėjo, turėjo pasirūpinti, kad merginos šoktų, kad muzika grotų, kad visi dirbtų. Klube buvo vedami lapeliai, kuriuose buvo pažymima kada ateina klientas, kiek sumoka pinigų, kada išeina, nuo ko atėjo, kokią sumą palieka. Baigus darbą, visus lapelius palikdavo tam tikroje vietoje su pinigais ir sąskaitomis. Labai retai kada J. Ž. ar M. Ž. perduodavo juos į rankas, dažniausia padėdavo ofiso kabineto spausdintuvo popieriaus talpykloje. Tame kabinete buvo buhalterės darbo vieta. Kai reikėdavo, su jais pasitardavo, aptardavome duomenis lapeliuose. Jie rašydavo sunumeruotas sąskaitas, kuriose nurodydavo ką perka lankytojas, kokia kaina, kokius gėrimus pirko, sumas nurodydavo. Kiek klientas sumokėdavo, tiek įrašydavo į tas sąskaitas. Žmonės ir grynais atsiskaitydavo, ir kortelėmis mokėdavo. Sąsiuvinį vedė dėl savęs nuo pirmos darbo dienos, kad žinotų, kiek ji uždirba, kokia buvo apyvarta, kiek arbatpinigių gauna, kad pasiskaičiuotų, kiek uždirbs tą mėnesį pinigų. Kai pradėjo dirbti klube ,,O.t.“, turėjo kažkokių santaupų, dirbo papildomai pagal individualią veiklą, susijusią su nagų priežiūra ir pinigus įnešdavo į savo sąskaitą. Į savo sąskaitą ir mamos pinigus įnešdavo, ne tik savo. Veiklą, susijusią su nagų priežiūra, vykdė namuose, šiuo metu jau kelis metus dirba salone. Tuo metu, kai dirbo klube „O.t.“, iš individualios veiklos jos pajamos buvo nedidelės – gal 500 Eur per mėnesį. Sąsiuvinyje rašydavo, kiek gaudavo atlyginimo ir ,,O.t.“. Iš ,,M.“ klubo išėjo per Naujus metus, gaudavo atlyginimą ten nemažą, be to, yra gana taupi ir susitaupydavo nemažai. Sąsiuvinį J. Ž. atidavė prieš 2 savaites iki jos išėjimo iš darbo. J. Ž. pasakė, kad žino apie jos vedamą sąsiuvinį, jis sakė, kad gali kas nors sužinoti, kad mokesčių reikės daug susimokėti. Ji neturėjo ką slėpti, todėl sąsiuvinį perdavė J. Ž.. Sąsiuvinyje rašydavo visą bendrą suprekiautą sumą, kad žinotų koks procentas jai teks prie algos. Kai perdavė J. Ž. sąsiuvinį, jis jį paėmė, ar ką nors sakė, nepamena, gal tik klausė ar neturi kitos sąsiuvinio dalies, nes įrašai buvo iki 2016 m., o ji dar turėjo viso laikotarpio, kai ten dirbo, sąsiuvinį.

Dėl vagystės J. Ž. pasakė, kad ji vagia iš klubo, kad klientams sako vieną kainą, o iš tiesų yra kita, viskas buvo filmuojama, jis sakė, kad ji (L. M.) išsinešdavo iš klubo alkoholį, sakė, kad darbuotojas apgaudinėja, kad nesutampa tai, kiek jos išgeria, ir kiek buvo parduota. Dėl to iš J. Ž. jautė kažkokį spaudimą. Kol dirbo su J. Ir M. Ž., buvo geri santykiai iki tol, kol jos paprašė pateikti sąsiuvinį ir buvo perkelta dirbti į kitą klubą, tada jau J. Ž. paskambino ir paprašė susitikti. Jai buvo paminėta 20 000 Eur suma, o kai atvežė 10 000 Eur, M. Ž. pasakė, kad ji jau yra skolinga, dar 20 000 Eur, bet vėliau susitarė dėl 20 000 Eur. Kai jai J. parašė žinutę, kad reikia atvažiuoti pasikalbėti, jai nuvažiavus buvo rūsio patalpoje, J. „koliojo“ ją, sakė, kad žino, jog ji vagia, kalbėjo visokius dalykus, užsiminė, kad yra vienturtė dukra, tada ji išsigando kad pasakys tėvams kur dirba, kuo užsiima, todėl dėl pinigų sutiko iš karto. Suprato, kad jai nėra kitos išeities. Ji greitu metu gavo 10 000 Eur iš mamos ir atidavė jiems kitą ar dar kitą dieną. Jų klausė, kodėl būtent tokios sumos reikalaujama, bet nieko jai nepaaiškino. Jai buvo liepta sumokėti kuo greičiau kaip skolą tuos pinigus, kuriuos, neva, ji paėmė iš klubo. Dėl kitos sumos dalies pasiūlė pasirašyti vekselį 10 000 Eur sumai pas notarą. J. Ž. paklausė ar gali atvežti pinigus. Pinigus gavo iš mamos, gal iš banko sąskaitos mama išgrynino ir ji nuvežė. Ji nesisavino klubui priklausančių pinigų, bet J. ir M. Ž. reikalavimo išsigando, jai sakė, kad jie turi ją kompromituojančią filmuotą medžiagą, nenorėjo, kad tokie dalykai kur nors būtų paviešinti, ją tokiu būdu bandė šantažuoti. J. Ž. sakė, kad sakė, kad turi jos sąsiuvinį ir, kad gali kreiptis į mokesčių inspekciją, kad jai teks susimokėti ir už arbatpinigius, ir už uždirbtus pinigus, o jis turėjo kitokią informaciją apie jai mokamą atlyginimą. 10 000 Eur atvežė kitą arba dar kitą dieną ryte po to, kai pinigus liepė atvežti. Jie buvo susitarę susitikti gal kitą dieną 9 val. klube, jai atvažiavus, pasitiko buhalterė, su ja laukė J. ir M. Ž., buhalterei viską paaiškino, kad reikalauja savininkai iš jos pinigų, kad yra verčiama išeiti iš darbo, kad atvežė jiems 10 000 Eur, verkė, rūkė cigaretes. Buhalterė patarė su jais pasikalbėti.

Po kiek laiko atvažiavo J. ir M. Ž., kalbėjo apie notarus, jie klausė ar ji nepažįsta kokio notaro. Pinigus – 10 000 Eur tiesiog padėjo klubo patalpose ant stalo, pinigai buvo po 50 Eur kupiūromis. Jokio raštelio, kad perdavė pinigus, iš jų nepaėmė. Pinigų perdavimo metu buvo ir J., ir M.. Tą dieną, kai jos prašė atvežti pinigus, M. nebuvo, tik J., kai perdavė pinigus. M. prieš tai jai užsiminė apie 30 000 Eur skolą, kad ji yra jiems tiek skolinga, o J. pasakė, kad užteks ir 20 000 Eur. M. pasakyta suma dėl 30 000 Eur buvo pasakyta jos atžvilgiu, ji taip pasakė, J. kalbėjo apie 20 000 Eur, gal jie tarpusavyje nesusikalbėjo. Viskas truko labai trumpai, gal apie 5 min. J. jai pasakė, kad paskambins ir pasakys, kur jai reikės atvažiuoti pas notarą pasirašyti, kad yra jiems skolinga. Pas notarą gal po keleto dienų atvažiavo viena, buvo gavusi J. Ž. žinutę, po kiek laiko atvažiavo J. Ž., tada reikėjo sulaukti M. Ž., nes jis vienas negalėjo pasirašyti sutarties. Tada pasirašė knygose, jos notaras klausė ar ji tikrai gavo pinigus, jai nebuvo kitos išeities, kaip tik pasakyti, kad pinigus gavo, dar turėjo susimokėti notarui už paslaugas. Jai atvažiavus pas notarą, sutartis jau buvo paruošta, ją perskaitė ir suprato, kad iš jų skolinasi 10 000 Eur. Buvo klausiama dėl palūkanų, J. Ž. pasakė, kad gal 1 proc. nustatyti, kad kuo mažiau būtų. Pinigus turėjo grąžinti per 1 mėnesį. Nesumokėjo jiems tų pinigų, nes neturėjo iš kur jų gauti. Vėliau kaltinamieji buvo sulaikyti, tuo viskas ir pasibaigė. M. Ž. jai pokalbio metu, kai padėjo 10 000 Eur klube, pasakė, kad 30 000 Eur jiems yra skolinga, tada J. Ž. pasakė, kad užteks 20 000 Eur. M. Ž. kažką irgi bandė jai sakyti dėl pinigų, dėl darbuotojų merginų. Ji suprato taip, kad jie abu iš jos tų pinigų reikalauja, nes tai buvo jų abiejų verslas.

Jai atlyginimas buvo mokamas kaip už vieną naktį ir kažkiek procentų už suprekiautą sumą per mėnesį, dalį gaudavo grynais, dalį į kortelę. J. Ž. pasakė, kad kreipsis dėl to į mokesčių inspekciją, kad sumokėtų mokesčius už arbatpinigius, kad jis turi kažkokius įrodymus, kuriuos gali parodyti jo mamai, kaltino ją, kad alkoholį iš klubo išnešė. J. Ž. pagrasino, kad jos tėvams parodys vaizdo medžiagą, tiksliau nepasakė kokią, sakė, kad tėvai sužinos, ką ji čia veikia klube. Suprato, kad yra kažkokia vaizdo medžiaga, kurioje matosi, kaip ji klube šoka su klientais, kaip jie ją apsikabina, glosto ir t.t. Kokios sankcijos jai grėsė už mokesčių nesumokėjimą už arbatpinigius, negali pasakyti, ji tiesiog nesuprato ką daro sutikdama sumokėti jiems pinigus. Į antrą susitikimą, kai jau atnešė pinigus, Ž. atėjo į klubą kartu. Ar jie kartu atvažiavo, nematė. Po sutarties pasirašymo pas notarą, J. Ž. pasakė, kad tai, kas buvo padaryta, tai buvo tik jų reikalas. M. tada buvo kartu. Grasinimus suprato kaip realius, ji bijojo jų, nes J. Ž. galėjo parodyti kažkokią medžiagą jos tėvams, žinojo, kad su keliomis merginomis iš klubo, J. Ž. turėjo teisinių reikalų. Su mama susiskambino, pasakė, kad iš jos yra reikalaujama pinigų ir išvažiavo namo. Iki įsidarbinant klube ,,O.t.“ dirbo kitame klube – ,,M.“, tai buvo jos pirma darbovietė, dar yra dirbusi degustatore parduotuvėse po 4 val. ten dirbdavo dar kai mokėsi mokykloje. Pajamų turėjo. Klube ,,M.“ dirbo apie pusantrų metų, ten dirbo padavėja, vėliau barmene. ,,O.t.“ įsidarbino būdama (duomenys neskelbtini) metų. ,,M.“ atlyginimas buvo apie 2000-3000 litų. Dirbo dar individualiai, teikė nagų priežiūros paslaugas namuose neoficialiai, gaudavo apie 500 litų pajamų. Tiksliai kiek gaudavo klube atlyginimo, negali pasakyti, sąsiuvinyje, kuris yra byloje, viskas matyti. Pokalbio su mama metu, mama pasiūlė padaryti pokalbio įrašą, kai perdavinės tuos 10 000 Eur., bet ji garso įrašo nedarė, kodėl, negali pasakyti. Į savo sąskaitą įnešdavo ir mamos duotus pinigus, kiek ji galėdavo, tiek jai duodavo. Sąsiuvinyje nurodydavo kiek jos pinigų įnešta, kiek mamos. Jai mama grynais duodavo pinigų, ji dirbo profesinėje mokykloje ir papildomai valydavo patalpas. Mama gaudavo oficialią algą, o už valymus įvairiai mokėdavo jai, kiek ji uždirbdavo negali pasakyti. 10 000 Eur jai davė mama, iš kur ji paėmė pinigus, negali pasakyti. Ji planavo lapkričio mėn. verslą ir mama tam jai davė pinigų, bet juos atidavė Ž.. Vėliau verslą ji nusipirko po metų. Jos pinigai, kurie buvo sąskaitoje, iš jų dalį atidavė mamai, kiek mamos pinigų buvo pas ją (L. M.) sąskaitoje, ji gal mašiną pirko tėčiui, gerai nepamena. Mama jai savo pinigus atiduodavo, nes buvo labai netaupi ir, kad neišleistų, pervesdavo ir laikė juos savo sąskaitoje. Mama jai pati pervesdavo pinigus į sąskaitą. Jos mama buvo gavusi palikimą, todėl pinigų turėjo. Žino, kad Ž. iš virėjo reikalavo pinigų taip pat, tai girdėjo iš gandų klube. Kas jai tai papasakojo, dabar nepamena. Ji iš baro pinigų nesisavino, alkoholio kelis buteliukus yra gavusi iš kliento ir išsinešusi namo, savo arbatpinigius pasiimdavo sau. Kitame ikiteisminiame tyrime buvo įtariamoji, apklausta specialiąja liudytoja, statusas nepasikeitė, jai nėra pareikšti įtarimai.

Buvo dvi sąsiuvinio dalys, jas abi atidavė policijai. Antroje sąsiuvinio dalyje vėlesni laikotarpiai nurodyti, pirmoje dalyje buvo duomenys iki 2016 m. Individualios veiklos pajamų sąsiuvinio nevedė, pajamas už individualią veiklą deklaravo už 2019 m., už ankstesnius metus – ne. Į policiją iš karto, po pinigų prievartavimo nesikreipė, nes bijojo. Bijojo, kad bus paviešinti kažkokie vaizdo įrašai, kad kreipsis į mokesčių inspekciją, norėjo kuo greičiau su jais atsisveikinti. Ikiteisminio tyrimo metu apie grasinimo pobūdį pasakojo, nepamena, ar minėjo apie tai, kad klientai su jomis vartodavo alkoholį, glostydavo ir kt. Klube vaizdo kameros buvo visur, ir prie įėjimo, ir viduje visur. Pas notarą nebuvo grasinama. J. Ž. apie kreipimąsi į policiją su ja nekalbėjo. Išėjus iš darbo ,,O.t.“, 3 mėnesius buvo registruota darbo biržoje, vėliau išsiėmė individualios veiklos liudijimą, dar vėliau įsidarbino klube ,,E.“ padavėja. M. vieną pažinojo, su juo dirbo ,,O.t.“ klube. B. pavardė jai nežinoma,

10 000 Eur iš mamos gavo kitą dieną gal vakare po to, kai J. Ž. jos reikalavo pinigų, mamai visko nepasakojo, mama jai davė pinigus tam, kad pirktų verslui įrangą. Viską smulkiai mamai papasakojo tik tada, kai ją išsikvietė policija. Mamai tik yra pasakiusi, kad iš jos yra reikalaujama pinigų, ji sakė neduoti. Sąsiuvinio lapo viršuje nurodyta suma yra tokia, kurią suprekiavo per mėnesį klube, ta suma mano, kad neturėtų sutapti su buhalteriniais įmonės dokumentais. Jos nurodyta suma yra didesnė, nei apskaityta buhalterijoje. Mama jai pati pervesdavo į sąskaitą pinigus. Pradžioje apie 500 litų uždirbdavo iš nagų priežiūros, vėliau gal ir daugiau, klientų padaugėjo. Dėl sąsiuvinio 30-jame lape užrašytų duomenų parodė, kad 2013-06-08 data nurodyta jos suprekiauta 21 000 litų suma, 71 litas yra jos arbatpinigiai. Nurodytos sumos, kurios buvo pervestos jos mamos, reikia patikrinti jos sąskaitos išrašą. Sumą sudaro jos alga klube, pajamos iš nagų priežiūros ir kažkiek mamos pinigų. Būdavo, kad jiems kartais sumokėdavo didesnes sumas kas kažkiek laiko ir taip išeidavo, kad didesnę sumą įnešdavo į sąskaitą. Dėl sąsiuvinio 34-me lape užrašytų duomenų parodė, kad sumos nurodytos gaunasi gautos iš abiejų klubų. Visada apsiskaičiuodavo apyvartas ir tai, kiek maždaug turėtų gauti algos. Daugiau iš niekur nėra pasiskolinusi pinigų. Pinigų būdavo visada daugiau, nei įnešama į sąskaitą. Sąsiuvinį vedė dėl savęs. Jai nebuvo žinoma, kad pagal įstatymą riekia apskaityti visus pinigus, žinojo, kad reikia viską įmušti į kasą, bet neįmušdavo tam, kad jai būtų daugiau sumokėta. Jos uždarbis priklausydavo nuo to, kiek suprekiaudavo. Nėra nei iš vieno darbuotojo girdėjusi, kad nereikia įnešti į kasą visų pinigų. Su kasa dirbo ji, kai dirbo administratore, gavusi grynus pinigus jų neįnešdavo į kasą. Sąsiuvinis buvo vedamas jos pačios, J. Ž. sužinojo apie tai tik vėliau, kai po to jos reikalavo pinigų. Ž. pildė lapelius su visais duomenimis, mano, kad apyvarta lapeliuose gali sutapti su jos nurodyta apyvartos suma, nebent keliais eurais gali būti skirtumas. Jai per visą darbo laikotarpį J. Ž. didelių pretenzijų neturėjo. Dėl klubo ,,O.t.“ apklausos metu buvo klausinėjama, tada paskambino J. pasakyti, kad ją apklausinėjo kažkaip neįprastai dėl klubo. Jis paklausė, ko ji veliasi į klubo reikalus. J. Ž. jai gal grasino, kad kreipsis į policiją, jei nesumokės pinigų, tiksliai neprisimena ką sakė. Ji sąsiuvinyje žymėjosi savo pamainos klube apyvartą per mėnesį. Jos mama gyvena (duomenys neskelbtini). Tą vakarą, kai kalbėjosi telefonu su mama, tik kalbėjo telefonu, mano, kad pas mamą nebuvo atvykusi. Įvykių metu ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Su mama susitiko mano, kad po 2 dienų. Ar su mama buvo tik du byloje minimi pokalbiai telefonu, negali pasakyti. Antro pokalbio šioje byloje ji nematė. Su mama kasdien susiskambindavo. Kai buvo nuvykusi pas akcininkus, jie buvo abu. Susitikimas vyko gamykloje, bet adreso nepamena. Buvo kalbama apie klubo apyvartas, jiems ji papasakojo, kad J. Ž. davė 10 000 Eur, papasakojo kaip vyko pats pinigų perdavimas, kad dar reikalaujama pinigų. Ji važiavo pas akcininkus tuo tikslu, kad jie jai pasakė, kad padės jai atgauti tuos pinigus, važiavo tam, kad jiems tą sąsiuvinį parodytų. Jie jai sakė, kad jei ji jiems parodys tą sąsiuvinį, akcininkai jai padės. Važiavo kalbėtis su akcininkais, nes jie jau žinojo apie ką bus kalbama, gal M. (B.) ar M. (C.) jiems papasakojo, gal labiau M. su jais bendravo. Vienas sąsiuvinis buvo pas ją, kitas pas J. Ž., turėjo juos du, akcininkams parodė tai, ką turėjo. Ką M. B. kalbėjo su akcininkais pradžioje, nežino, nes jos nebuvo, vėliau papasakojo visiems apie tikras baro apyvartas, kad ji neišsigalvoja, kad tikrai buvo daugiau pinigų, nei kasa rodė. Kaip ir sakė mama, ji pati (L. M.) paėmė 10 000 Eur iš mamos santaupų, mama tuo metu buvo namuose, tarp jų buvo pasitikėjimas. Paėmė po 50 Eur kupiūromis ir tas pačias atidavė J. Ž.. Po pokalbio su akcininkais, jie jai pažadėjo, kad padės atgauti tuos pinigus, bet po kelių dienų buvo sulaikymai. Kai J. Ž. perdavė sąsiuvinį su jos užrašais, jis pavartė ir pasakė, kad tokių dalykų negalima daryti – vesti tokio sąsiuvinio negalima, klausė ar antro tokio sąsiuvinio ji neturi, ji atsakė, kad neturi. Sąsiuvinyje, kur nurodyta, kad jos asmeninės lėšos į sąskaitą, J. Ž. tuo metu neklausinėjo, gal neatkreipė dėmesio. Po to ji gal kokias 4 dienas ten dirbo. Jei neklysta, paskutinę jos darbo naktį, paprašė B., kad jis į jos sąskaitą įdėtų pinigus, atrodo, 500 Eur. Pati negalėjo palikti klubo patalpų, nes buvo administratorė. Ar jos sąskaita tuo metu buvo tuščia, negali pasakyti. Ji po to iš karto padarė pavedimą kitam žmogui, todėl jai reikėjo, kad pinigai būtų sąskaitoje. Iš klientų pavedimų į jos sąskaitą nebuvo daryta.

Byloje yra pareiškusi 10 000 Eur civilinį ieškinį, prašo priteisti 10 000 Eur, kuriuos sumokėjo, taip pat 60 Eur, kuriuos sumokėjo notarui bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl šios situacijos labai blogai jautėsi ir šiuo metu nejauku teisme būti, patyrė daug nemalonumų, prieš tėvus nepatogu (t. 4, b. l. 166-172, t. 5, b. l. 3-10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-10 apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais L. M. parodė, kad 2017-11-10 ryte jai paskambino M. C., kuris pranešė, kad J. ir M. Ž.yra sulaikyti, kad klube „O.“ atliktos kratos. Sužinojusi tokią naujieną, ji, kaip dirbusi klube bei nukentėjusi nuo neteisėtų J. Ž. ir M. Ž. veiksmų, nutarė savanoriškai, niekeno neverčiama, laisva valia papasakoti apie klubą O. ir jame vykdomą neteisėtą veiklą. Nuo 2017-10-31 ji yra oficialiai atleista iš darbo klube, tačiau buvo priversta J. Ž. parašyti prašymą, kad iš darbo išeina savo noru. Visa tai matė ir I.. 2017-11-02 ją pasikvietė J.. Pokalbis prasidėjo nuo to, kad J. pradėjo ją kaltinti nebūtais dalykais, neva dėl jos jį „krato“ policija, neva ji vagianti O. pinigus. Jis turėjo vieną sąsiuvinį su savo užrašais, kuriame buvo surašyta klubo apyvarta per mėnesį, t. y. kiek jos suprekiauta, kiek arbatpinigių ji gaudavo per naktį ir konsumacijos gauti pinigai bei kiek asmeniškai uždirbo per mėnesį. J. grasindamas šiuo sąsiuviniu, pasakė, kad neva yra įsitikinęs, jog ji vogė klubo pinigus, jis dėl vagystės kreipsis į policiją ir pateiks sąsiuvinį, kaip neva jos vagysčių įrodymą. Sužinojęs, kad ji turinti automobilį, J. pagrasino, kad apie tai taip pat informuos policiją ir ji turės teisintis, iš kokių lėšų įgijo automobilį „BMW 120“. Pokalbio metu J. pareikalavo 20 000 eurų, neva ji tiek išvogė, kokiu būdu J. tai paskaičiavo, net neįsivaizduoja. J. grasinimų išsigando, bandė jam paaiškinti, kad jokių klubo pinigų nevogė, tačiau ji nesiklausė ir vis grasino policija. J. kalbėjo labai įtikinimai, jis ne kartą buvo sakęs, kad turi ryšių policijoje, kad jis nieko nebijantis ir pan. Todėl po tokių jo kalbų labai išsigando ir pamanė, kad turėdamas korupcinių ryšių policijoje J. gali ją neteisingai apkaltinti ir už tai ji gali būti nubausta. Sutiko su jo reikalavimu ir pažadėjo sumokėti jo reikalaujamą sumą. Tą pačią dieną E. jai pakišo pasirašyti lapą, dėl to, kad neva jai išmoka atostoginius, atlyginimą grynais, tačiau nei vieno euro neišmokėjo ir kiek žino, tokiu būdu yra atleistas ne vienas klube dirbęs žmogus. 2017-11-03 ryte atvažiavo į klubą (duomenys neskelbtini). Tuo metu ofise buvo I., kuriai papasakojo, kad J. reikalauja iš jos pinigų, pasiguodė jai. 2017-11-03 pokalbyje tarp jos ir J. Ž. dalyvavo ir M. Ž., ji puikiai suvokė ir žinojo, kad iš jos neteisėtai reikalaujama susimokėti 20 000 eurų. J. padavė 10 000 eurų, o M. pareikalavo dar 20 000 eurų. Tačiau J., pasakė, kad užteks ir 20 000 eurų, tačiau ji turės pasirašyti sutartį pas notarą, kad neva Ž. skolinga 10 000 Eur. Jų reikalavimu šia apsimestinę sutartį pasirašė pas notarą, kadangi buvo įbauginta J. Ž.. Jis pagrasino tuo, kad jei apie tokius neteisėtus jo veiksmus ji kam nors papasakos ir jis apie tai sužinos, tai jai blogai baigsis. J. Ž. pagrasino ir tuo, kad jei išėjusi iš darbo klube ji tokį patį darbą dirbs kitame klube, tai jis paskleis apie ją gandus ir neigiamą informaciją, kadangi pastaroji labai daug žino apie O. veiklą (t. 1, b. l. 139-144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-03 apklausta nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2017 metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, iš M. C. sužinojo, kad klube „O.“ buvo atliktos kratos, o M. Ž. ir J. Ž. sulaikyti. Tą kart sužinojusi apie minimų asmenų sulaikymą, nutarė netylėti ir kreipėsi savanoriškai, niekieno neverčiama, laisva valia į policiją, nes norėjo papasakoti apie klubą ir jame klestinčią neteisėtą veiklą, tai padarė ir dėl to, kad J. buvo grasinęs, jog jei kas nors atsitiks, tai visą kaltę suvers jai. Aptariamame klube dirbo nuo 2011 metų iki 2017 metų. Darbą klube susirado, skaitydama skelbimus internete, kur buvo siūlomi įvairūs darbai ir perskaitė skelbimą, kad UAB „O.“ siūlo barmenės darbą. Nuo 2017-10-31 ji oficialiai atleista iš darbo klube, tačiau buvo priversta J. Ž. nurodymu parašyti prašymą, kad iš darbo išeina savo noru. Visa tai matė ir I.. 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, ją pasikvietė J.. Pokalbis prasidėjo nuo to, kad J. pradėjo ją kaltinti nebūtais dalykais, neva dėl jos jį „krato“ policija, neva ji vagia O. pinigus. Jis tikriausiai turėjo galvoje tai, kad ji buvo pakviesta į policiją, kur su ja kalbėjosi policijos tyrėjai, kurių jokių duomenų nežino, kalbama buvo apie klubą O., jos teiravosi apie darbą klube. Pokalbio metu paaiškino, kad klube viskas tvarkoje, nieko apie galimą neteisėtą veiklą nepasakojo. Šis pokalbis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Po pokalbio policijoje, J. viską papasakojo, todėl mano, kad būtent dėl to J. ir priekaištavo, tikriausiai įtarinėjo, jog ji viską apie neteisėtą klubo veiklą papasakojo policijos pareigūnams. J. turėjo vieną sąsiuvinį su jos užrašais, kuriame buvo surašyta klubo apyvarta per mėnesį, t. y. kiek jos suprekiauta, kiek arbatpinigių ji gaudavo per naktį, iš konsumacijos gauti pinigai ir kiek ji asmeniškai uždirbo per mėnesį. J. grasindamas šiuo sąsiuviniu, sakė, jog jį perduos Valstybinei mokesčių inspekcijai, grasino, kad dėl to ji turės susimokėti didžiules baudas, grasino paskelbti apie ją klaidingą informaciją policijai, apkaltinti tuo, jog ji vogė klubo pinigus. J. žinojo, kad ji labai gerbia savo mamą, buvo tvirtai įsitikinęs, kad visus jo reikalavimus vykdys, kad tik apie neteisingą apkaltinimą nesužinotų mama. J. grasino dėl neva įvykdytos vagystės kreiptis į policiją ir pateikti aptariamą sąsiuvinį, neva kaip jos vagysčių įrodymą. Sužinojęs, kad ji turi automobilį, pagrasino, kad apie tai taip pat informuos policiją ir ji turėsianti teisintis iš kokių lėšų įgijo automobilį „BMW 120“. Pokalbio metu J. pareikalavo 20 000 eurų, neva ji tiek išvogė, kokiu būdu jis tai paskaičiavo, net neįsivaizduoja. J. grasinimų išsigando, bandė jam paaiškinti, kad jokių klubo pinigų nevogė, tačiau jis nesiklausė ir vis grasino policija. J. kalbėjo labai įtikinimai, jis ne kartą buvo sakęs, kad turi ryšių policijoje, kad jis nieko nebijantis ir pan. Todėl po tokių jo kalbų labai išsigando ir pamanė, kad turėdamas korupcinių ryšių policijoje J. gali ją neteisingai apkaltinti ir už tai ji gali būti nubausta. Sutiko su jo reikalavimu ir pažadėjo sumokėti jo reikalaujamą sumą. Tą pačią dieną E. pakišo pasirašyti lapą, dėl to, kad neva jai išmoka atostoginius, atlyginimą grynais, tačiau nei vieno euro neišmokėjo ir ,kiek žino, tokiu būdu yra atleistas ne vienas klube dirbęs žmogus. Ji bijojo kreiptis į policiją dėl J. Ž. grasinimų ir neteisėto reikalavimo sumokėti jam 20 000 eurų, nes J. nuolat akcentuodavo tai, kad jis yra nebaudžiamas ir galintis elgtis kaip tik norintis ir jam nieko nebus, nes neva ne viena mergina, dirbusi klube, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vekselių ir nieko nelaimėjo, tokiu būdu duodavo suprasti, kad neva turi korupcinių ryšių teisėsaugos institucijose. 2017 m. lapkričio pradžioje, tikslios dienos nepamena, ryte atvažiavo į klubą (duomenys neskelbtini). Tuo metu ofise buvo I., jai papasakojo, kad J. reikalauja pinigų, pasiguodė jai, I. išklausė ir viskas. Nežino ar ji (I.) apie tai žinojo iki kol ji pati papasakojo situaciją. Praėjus apytiksliai pusvalandžiui po pokalbio su I., susitiko su J. kavinės E. patalpose, tuo metu buvo ir M. Ž., ji puikiai suvokė ir žinojo, kad iš jos neteisėtai reikalaujama susimokėti 20 000 eurų. J. padavė 10 000 eurų grynais, o M. to nebuvo gana ir ji pareikalavo dar 20 000 eurų, neva ji turinti susimokėti 30 000 eurų. Tačiau J., pasakė, kad užteks ir 20 000 Eur ir dėl to reiks pasirašyti sutartį pas notarą, kad neva ji Ž. skolinga 10 000 eurų. Jų reikalavimu šia apsimestinę sutartį pasirašė pas notarą, kadangi buvo įbauginta J. Ž.. Jis pagrasino tuo, kad jei apie tokius neteisėtus jo veiksmus ji kam nors pasakos ir jis apie tai sužinos, tai jai blogai baigsis. J. Ž. pagrasino ir tuo, kad jei išėjusi iš darbo klube ji tokį patį darbą dirbs kitame klube, tai jis paskleis gandus ir neigiamą informaciją apie ją, kadangi pastaroji labai daug žinanti apie O. veiklą. Pagal paskolos sutartį įsipareigojimus Ž. turėjo įvykdyti iki 2017-12-15. Apie tai, kad J. Ž. neteisėtai reikalauja 20 000 eurų, ji papasakojo savo mamai N. M.(t. 1, b. l. 150-154).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-14 papildomai apklausta nukentėjusioji L. M. parodė, kad apklausos metu susipažinusi su 2017-12-08 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (t 1, b. l. 133-136), jį perskaičiusi ir patvirtino, kad 2017-11-02 apie 20 val., tikrai įvyko toks pokalbis tarp jos ir mamos N. M., kuri naudojasi abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), šiuo telefono numeriu mama naudojasi iki šiol, o jos telefono numeris iki šiol yra (duomenys neskelbtini). Perklausiusi minimo pokalbio garso įrašą, patvirtino, kad atpažįsta savo ir mamos balsus pokalbyje. Praėjus ne mažai laiko po šio pokalbio, buvo kažkiek primiršusi tuo metu jaustas emocijas, išgąstį ir didžiulę baimę, patirtą po J. Ž. grasinimų. (Pastaba: L. M. klausydama pokalbio apsiašarojo). Perklausius pokalbį, sukilo visos emocijos, sunku žodžiais išreikšti kaip tuo metu jautėsi, buvo tiesiog panikoje. Kadangi daug metų dirbo klube, betarpiškai bendravo su J. bei jo sutuoktine M. todėl puikiai žinojo, kad jie yra baisūs žmonės ir negerbia kitų, kadangi tiek vienas, tiek ir kitas visą laiką duodavo suprasti, kad yra nebaudžiami, kad gali padaryti ką tik norintys, galintys papirkti visus. Tik perklausiusi pokalbį, prisiminė, kad buvo įbauginta iki tokio lygio, jog nė negalėjo blaiviai mąstyti. Tą dieną, t. y. 2017-11- 02 ramiai nusiteikusi atvyko į darbą ir sulaukė J. skambučio ar žinutės, tiksliai nepamena, kad ji atvyktų pas J. pokalbiui. Manė, kad jis kviečiasi darbiniais klausimais, nieko blogo neįtarė, nes tokių pokalbių dėl darbo būdavo dažnokai. J. apie 30 minučių iki jos 2017-11-02 pokalbio su mama grasino, pokalbio metu rėkė, grasindamas, kad papirks visas šokėjas, kad tik šios paliudytų, jog ji vogė klubo pinigus, alkoholinius gėrimus, nors klube kiekvieną mėnesį buvo daroma inventorizacija ir nei vieną kartą jokių neatitikimų nebuvo nustatyta, juolab nei J., nei M. per šitiek metų jokių pretenzijų nebuvo pareiškę. Jie pasitikėjo ja, todėl, kai J. pradėjo kaltinti nebūtais dalykais, ji patyrė didžiulį šoką. Kai J. pagrasino, kad papirks šokėjas, jog šios melagingai paliudytų, kad ji vogė klubo pinigus, nuoširdžiai tuo patikėjo, nes puikiai žinojo, kad jei tik bent viena mergina, nepaklus J. ar M. reikalavimui, tai gaus didžiulę baudą, o jei kuri mergina ir nepabijotų gauti baudos, tai ji tvirtai įsitikinusi, kad J. tikrai pasiryžtų ir sumokėtų, bet kuriai merginai, kad tik ši duotų melagingus parodymus. Pokalbyje puikiai girdisi tuo metu jos jaustos emocijos po patirto J. Ž. psichologinio spaudimo. Išėjusi iš klubo per ašaras nematė kur eiti, verkė nesustodama, negalėjo patikėti, kad po šitiek metų, atiduotų klubui, ją galėjo taip žeminti ir trypti. Jai buvo baisu, buvo beprotiškai išsigandusi. Praėjus ne mažai laiko po aptariamo pokalbio su J. Ž., gali pasakyti, kad klube visur buvo vaizdo kameros, jos darbo vieta buvo filmuojama, vaizdo kamera buvo nukreipta taip, kad būtų matomi visi jos veiksmai, t. y. darbas su kasa, „juodų“ popierėlių rašymas, kuriuose ji fiksuodavo į kasą nemuštus pinigus, „juodų“ pinigų sudėjimas ir laikymas. Tačiau tuo metu, kai J. grasino, ji būdama visiškoje neviltyje, nė negalėjo jam atkirsti ir pasakyti, kad kaip jis gali ją kaltinti nebūtais dalykais, kai jos darbo vieta yra filmuojama, kai bandydavo jam kažką paaiškinti, tai jis nutraukdavo ir net nesiklausė. Pokalbyje mamai mini, jog iš pradžių nuvažiuos į namus ir po to atvažiuos pas ją į svečius. Tuometes jos emocijas matė draugas A. K., kuris žino visą susiklosčiusią situaciją ir gali papasakoti kokia jos emocinę būklę po pokalbio su J. Ž.. Nuo naktinio darbo klube buvo pavargusi. Ne kartą buvo kilusi mintis išeiti iš darbo, tą aptarinėjo su klube dirbančiomis mergaitėmis, ne kartą buvo tų merginų įkalbėta neišeiti iš darbo, tačiau po to, kai kažkuri iš jų persakė J. Ž., jog ji norinti išeiti iš darbo, tada jai buvo pakeltas atlyginimas „juodais“ pinigais iki 2 procentų nuo klubo apyvartos. Tuo metu, kai dirbo klube studijavo (duomenys neskelbtini), tačiau nė karto nebuvo išleista mokymosi atostogų. Per visą darbo laiką klube neturėjo atostogų, tik vieną kartą buvo neva „atostogose“, nes jai buvo atliekama operacija, tai net nežino ar oficialiai buvo įformintos atostogos, nes jokių atostoginių negavo. Dėl darbo klube buvo priversta sustabdyti mokslus, nes neišlaikė kelių egzaminų ir turėjo skolų (t. 1, b. l. 159-160).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, kad J. Ž. ir M. Ž. pažįsta. Šiuo metu dirba UAB ,,O.t.“ vadybininke, anksčiau dirbo buhaltere-kasininke. Nukentėjusiąją taip pat pažįsta. Jai nežinoma dėl kokių priežasčių nukentėjusioji išėjo iš darbo. Ji išėjo savo noru, gal savo verslą ketino pradėti, jai nežinoma. Iš kitų darbuotojų taip pat nežino nukentėjusiosios išėjimo iš darbo priežasčių. Nesakė, kad iš jos reikalauja pinigų. Prieš išeinant, nukentėjusioji buvo susirūpinusi, daug rūkė, tačiau dėl kokios priežasties išėjo nežino. Nukentėjusioji dirbo barmene–padavėja, kaip ir administratorė. Kaip darbuotoja buvo tvarkinga, dokumentus tvarkė tvarkingai ir ji, kaip buhalterė, jai priekaištų neturėjo. Nukentėjusioji pildydavo kasos knygą ir pagal ją priduodavo grynuosius pinigus ir kvitus kur buvo iš banko ataskaitos. Kvitai būdavo, kai atsiskaitydavo kreditine kortele, tai vienas kvitas būdavo atiduodamas klientui, o kitas jai. Jie turėdavo sudėti dienos apyvartą pagal kreditus ir sutikrinti su kasos knyga ar viskas atitinka. Nukentėjusioji ranka rašytų lapelių su sumomis ar skaičiais jai asmeniškai nenešė. Ji, kaip buhalterė, skaičiuodavo pajamas, atlyginimus. Kai jos nebūdavo skaičiuodavo V. pagal tabelį kiek darbuotojas dirbo. Ar buvo nusiskundimų dėl nukentėjusiosios darbo nežino, nes darbas vykdavo naktimis. Dienomis ji nukentėjusiosios nematydavo. Tik jei kildavo kokių nors neaiškumų su kasos knyga, tai prašydavo, kad ji ateitų ir aiškindavosi. Nukentėjusioji nieko dėl vadovybės veiksmų jai nėra sakiusi, nesiskundė. Jos artimai nebendravo. Atleidimo dieną L. M. atnešė pareiškimą išeiti iš darbo savo noru, ji paklausė dėl kokių priežasčių L. M. išeina, pastaroji atsakė, kad nusibodo, nori kažko savo. Ji dirbdavo nuo 9 iki 18 val., išskyrus ketvirtadienį. Jos darbo metu dirbo valytojos, padavėjos nedirbo. Klubas pradėdavo dirbti nuo 20-21 val. Kai būdavo choreografė, būdavo repeticijos, bet ji nedalyvaudavo, turėjo atskirą kabinetą. Ji bendraudavo su valytojomis, virėjomis, su šokėjomis nelabai bendravo, būdavo ateidavo apsaugos darbuotojai, paprašyti avanso, bet tai būdavo nedažnai. M. B. pažįsta, teko bendrauti. Jai klubo darbuotojai dėl klubo vadovybės niekuo nesiskundė. Be direktoriaus sutikimo avanso nemokėjo. Nukentėjusioji jai minėjo, kad norėtų atidaryti kirpyklą, girdėjo, kad ji užsiima manikiūro darymu. J. ir M. Ž. nukentėjusiąja pasitikėjo. Ji girdėjo, kad nukentėjusioji ketina įsigyti nekilnojamąjį turtą. Pradžioje girdėjo, kad išsinuomojo lyg kotedžą, po to girdėjo, kad pirko. Nukentėjusioji jos klausė ar J. Ž. gali paskolinti pinigų, tai ji atsakė, kad klaustų vadovybės. Kada tokie pokalbiai buvo nepamena. Ž. skolindavo darbuotojams pinigus. Kokios būdavo paskolų sumos, nežino (t. 4, b. l. 177-180).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba UAB ,,O.“ vyr. buhaltere. Nukentėjusiąją žino, ji ten dirbo, iš darbo išėjo savo noru, pateikė prašymą. Su nukentėjusiąja beveik nesusitikdavo, nes ji dirbo naktimis, o ji (liudytoja) dirbo tik dvi dienas per savaitę. Dėl kokių priežasčių L. M. išeina iš darbo, ji nežinojo, kiti darbuotojai jai nesakė. Kas formino atsiskaitymą ar buvo atsiskaityta, neprisimena, atrodo, ji tą dieną nedirbo jei ji nedirbdavo, tai I. jai siųsdavo žinutę, atsiųsdavo paskaičiavimo duomenis ir ji pateikdavo Sodrai darbuotojo atleidimo duomenis. Ji negirdėjo iš kaltinamųjų, kad kažkas iš darbuotojų būtų padaręs nuostolių ar liko skolingas. Ar buvo finansinių trūkumų, jai nežinoma, ji kasos nevesdavo, daugiau dirbo su bankiniais pavedimais. Pinigų skolinimų per įmonę nebūdavo, bet būdavo avansai, jei direktorius leisdavo, per banką ir grynaisiais pinigais. Girdėjo, kad darbuotojai eidavo skolintis pinigų pas direktorių, bet kokiomis sumoms nežino. Per įmonę nebuvo jokių paskolų. Buvo vienintelis atvejis su šokėja, kai norėjo daryti plastinę operaciją ir buvo sudaryta trišalė sutartis. Įmonė sumokėjo klinikai, o darbuotoja pasirašė vekselį. Su darbuotojais jokių paskolų nebuvo. Kaltinamieji yra prašę paskolos sutarčių pavyzdžių, laikotarpio nepamena. Vieną kartą direktorius klausė dėl paskolos formos kai įmonėje remontas vyko, kitą kartą vakare skambino klausė apie pasikeitimus, kadangi tada atsirado notarų privalomi patvirtinimai. Nepamena koks buvo metų laikas. Žino, kad L. M. darydavo manikiūrus, sakė, kad ketina toje srityje dirbti ar pati atidaryti grožio saloną. Apie nukentėjusiosios ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą negirdėjo, nukentėjusioji su ja tokiomis temomis nekalbėjo. Vieną kartą nukentėjusioji buvo atėjusi darbo metu ir klausė ar įmonė gali apmokėti dantų briketus. Ji (liudytoja) paaiškino, kad galima sudaryti trišalę sutartį arba gali tiesiogiai skolinti jai, o ji jau pati susimoka. Nežino kaip viskas baigėsi. Kada tas pokalbis buvo, neprisimena. J. ir M. Ž. pasitikėjo nukentėjusiąja. Ji buvo administratorė, ja pasitikėjo, buhalterinius dokumentus tvarkė tvarkingai, todėl jie naktimis nedažnai klube būdavo. Jie jos nekontroliavo, kitų darbuotojų apie ją neklausinėjo. Ji kai kurių darbuotojų, kurie dirbdavo naktimis, nėra mačiusi. M. B. žino. Jis būdavo ir dienos metu, nes jam reikėdavo vis avanso. Dažniausiai jam pervesdavo per banką. Jis turėjo lyg kažkokių reikalų su antstoliais. Jis vienintelis darbuotojas, kuriam nuolat reikėjo anksčiau avansą išmokėti. Klubo darbuotojai sakydavo, kad sunku dirbti naktimis, nuovargis didesnis, bet dėl darbo sąlygų nesiskundė, bent jau buhalterėms. Nepamena ar nukentėjusiajai mokėjo avansą, gal ir ne. Avansą mokėjo dažniausiai per banką, o kurie turėjo problemų su antstoliais, prašė grynais, kad mokėtų. Direktorius kai prašė sutarčių pavyzdžių ir kai nukentėjusioji klausė dėl briketų, buvo ne vienu metu. Atrodo, kad nukentėjusioji dėl paskolos briketams teiravosi anksčiau, kuriais metais, neprisimena. Nepamena ar matė nukentėjusiąja su briketais (t. 4, b. l. 177-180).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ji dirba notare. Paskolos sutartis buvo sudaryta jai nedalyvaujant, nes ją jos atostogų metu atstovavo L. Ž., kuris ir patvirtino sutartį. Todėl konkrečių aplinkybių negali patvirtinti. Pagal bendrą biure nustatytą tvarką tvirtinti tokio pobūdžio sandorius šalys turi atvykti, notaras arba jo atstovas nustato asmenybes pagal asmens dokumentus, šalys susipažįsta su tekstu, perskaito patys, notaras paaiškina, paklausia esminių dalykų. Akcentuojama suma, kokios būtų pasekmės, jei paskola nebūtų grąžinta, terminai. Jei šalys sutinka, pasirašo, notaras patvirtina. Jei notarui tik kyla įtarimas, kad naudojama prievarta ar žmogus abejoja, tuomet sandoris netvirtinamas arba atidedamas, arba iš vis netvirtinamas. L. Ž. neminėjo, kad jam kilo įtarimų. Jie aptarinėjo tą klausimą, kai gavo šaukimą atvykti į policijos komisariatą, pakėlė dokumentu. Ji jo paklausė. Kadangi jis ją atstovavo, buvo išlaikęs visus egzaminus, iki tol biure dirbo 10 metų, juo visiškai pasitikėjo. Šiuo metu jis dirba notaru, dėl jo reputacijos ar kvalifikacijos niekada nekilo abejonių. Kiek jai yra žinoma, sutarties sudarymo iniciatorius buvo advokato padėjėjas R. K.. Stengiasi klientą priimti kuo greičiau, priklausomai nuo darbo krūvio. 2017 m. jokios tvarkos nebuvo, jeigu notaras laisvas, gali paruošti dokumentus iš karto. Sutarties pasirašymas ir yra pinigų priėmimas – perdavimas, atskiras dokumentas nesudaromas. Visuomet klausiama, ar žmogus gavo pinigus. Tai yra esminis dalykas. Sutartis yra reali ir ji sudaroma būtent tuo pačiu momentu, kada perduodami pinigai. Tokių atvejų, kad pinigai būtų perduoti anksčiau, nebuvo. Jeigu asmenys ateina su grynais pinigais, tai jie atneša tuos pinigus. Pinigai turi būti perduoti kaip parašyta sutartyje. Nežino kaip buvo nagrinėjamu atveju. Jei sutartyje pasirašyta, kad pinigai perduoti sutarties pasirašymo momentu, tai taip jie ir turi būti perduoti, o jei neparašyta, tada gali prieš tai perduoti arba į sąskaitą pervesti. Jei sutartyje nurodyta, kad pinigai perduoti sutarties pasirašymo metu, tada jie skaičiuojami ir padedami notaro akivaizdoje (t. 4, b. 187-194).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. Ž. parodė, kad kaltinamųjų neprisimena. Paties notarinio veiksmo detalių ir aplinkybių detaliai neatsimena, nes sandoris sudarytas pakankamai seniai, gali tik pakomentuoti notarų biure galiojančią notarinių veiksmų atlikimo tvarką, taisykles, kuriomis siekia užtikrinti atlikto notarinio veiksmo teisėtumą. Pirmiausia klientai ar klientų atstovai kreipiasi į notarų biurą, pateikia pradinę informaciją dėl sudaromo sandorio, dokumentus. Kreipimasis gali būti atliekamas fiziškai atvykus, gali būti informacija atsiunčiama elektroniniu paštu. Šiuo konkrečiu atveju klientų atstovas, kaip supranta – kreditorių atstovas, kreipėsi į notarų biurą elektroniniu paštu. Tuomet yra paskiriamas atsakingas darbuotojas, kuris toliau rengia sutartį, sandorį, derina laiką ir paskiria klientams atvykimo į notarų biurą valandą bei dieną. Atvykus klientams, juos pirmiausia pasitinka biuro administratorius, klientai nurodo dėl ko atvyko, kokiu klausimu. Biuro administratorė iškviečia atsakingą darbuotoją ir darbuotojas atlieka pirminį bendravimą su klientais: nustato asmenų tapatybę, patikrindamas asmens dokumentus, jų galiojimą, patikrina viešuose valstybiniuose registruose informaciją apie asmenis: gyventojų registro tarnybos informaciją, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro informaciją ir kitų valstybinių registrų informaciją, atsižvelgiant į atliekamą notarinį veiksmą. Su šalimis aptaria esmines sudaromo sandorio detales esminius momentus, esant reikalui pakoreguoja patį sandorį ir perduoda šalims susipažinti. Tuomet notaras arba notaro atstovas ateina pas klientus arba klientai palydimi pas jį į kabinetą ir notaras arba notaro atstovas pratęsia bendravimą. Tiek darbuotojui bendraujant su klientais, tiek notarui arba notaro atstovui bendraujant su klientais, siekiama ne tik nustatyti asmenų tapatybę, bet ir įsitikinti jų faktiniu veiksnumu. Teisinis veiksnumas patikrinamas valstybiniuose registruose, faktinis veiksnumas tikrinamas bendraujant su klientu, žiūrima, ar asmuo susivokia aplinkoje, ar yra blaivaus proto, kaip jis bendrauja, kokio amžiaus yra asmuo, kaip jis yra apsirengęs, ar nėra apsvaigęs, ar nėra matomi psichiką veikiančių vaistų vartojimo požymiai, ar asmuo rišliai, suprantamai kalba, ar yra raštingas. Klientai yra supažindinami su atliekamu notariniu veiksmu, jo turiniu, galimomis teisinėmis pasekmėmis, įsitikinama ar asmuo suprato, kas rašoma dokumente, esant reikalui, užduodami papildomi kontroliniai klausimai. Kai įsitikinama, kad asmuo viską suprato, jis prie notaro ar notaro atstovo tą dokumentą pasirašo. Kilus įtarimui, kad asmuo nesusivokia aplinkoj, nesupranta atliekamo notarinio veiksmo turinio, pasekmių, kad asmuo yra verčiamas, tokiais atvejais atsisakoma atlikti notarinį veiksmą ir pagal situaciją gali pranešti atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Šiuo konkrečiu atveju, jokių įtarimų nekilo, kitaip šis sandoris nebūtų patvirtintas. Asmenys nėra uždaromi kabinete, jie gali laisvai vaikščioti koridoriumi, kuriame dirba ne tik notaras ir notaro atstovas, bet pakankamai žmonių, kurie sėdi gretimuose kabinetuose, yra du išėjimai iš notarų biuro. Dėl sutarties kreipėsi kreditorių atstovas advokatas R. K.. Jis pakankamai dažnai kreipdavosi pas juos dėl teisinių klausimų, notarinių veiksmų. Elektroniniu paštu buvo parašyta darbuotojai, su kuria dažniausiai advokato padėjėjas kontaktuoja, prašymas parengti atitinkamus dokumentus ir, atrodo, buvo pridėtos asmens dokumentų kopijos. Tipinių, standartinių notarinių veiksmų yra atliekama daug, todėl jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų įsiminęs šis notarinis veiksmas, neprisimena. Teisės aktai nenumato, kad notaras turi matyti patį pinigų perdavimo faktą. Apie tai yra klausiama sandorio šalių, skolininko, ar jis patvirtina, kad tuos pinigus gavo. Jei skolininkas patvirtina, kvestionuoti to pasakymo nėra pagrindo. Teisės aktai leidžia asmeniui skolinti pinigus tiek grynais, tiek pavedimu. Notaras netikrina ir neskaičiuoja pinigų. Kartais šalys perduoda pinigus notaro akivaizdoje, kartais pareiškia, kad pinigai jau yra gauti. Jei grynųjų pinigų suma viršija tam tikrą ribą, yra prašoma pateikti dokumentus, įrodančius, kad asmuo disponuoja tokiais pinigais. Nėra reikalavimo, kad pinigai būtų perduoti notaro akivaizdoje. Jei sutartyje nurodoma, kad pinigai turi būti perduoti notaro akivaizdoje, tuo atveju tas būtų privaloma. Šiuo atveju buvo tvirtinama tik paskolos sutartis, ar kažkokie kiti dokumentai buvo ruošiami, nežino, nes ne pats sutartį ruošė. Pačius asmenis, veidus atsimena (t. 4, b. 187-194).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 21 d. liudytojas L. Ž. parodė, kad 2017-11-05 advokato padėjėjas R. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė dokumentus, t. y. kreditorių M. Ž. ir J. Ž. bei skolininko L. M. asmens dokumentų kopijas E. Č. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Elektroniniame laiške parašė, kad sutarties sudarymui dėl 10 000 eurų paskolos siunčia aukščiau nurodytus dokumentus, nurodė paskolos grąžinimo terminą, t. y. iki 2017-12-15 ir 1 proc. palūkanas ir paprašė papildomai paruošti vekselį. Gautus duomenis E. Č. perdavė kolegai M. V., kuris turėjo paruošti sutarties projektą. Kadangi jis su kreditoriumi ir skolininku tiesioginio kontakto neturėjo, todėl spėja, kad apie paskirtą sutarties pasirašymo laiką advokato padėjėją informavo E. Č.. Paskolos pasirašymo diena ir laikas buvo numatyta 2017-11-06, 12.30 val. 2017-10-17 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 11P-28 "Dėl notarų atstovų skyrimo" jis buvo paskirtas notarės L. Š. atstovu laikotarpiu nuo 2017-10-23 iki 2017- 11-10, t. y. kai notarė atostogavo, todėl jis turėjo teisę atstovaudamas notarę tvirtinti sandorius. Sutartu laiku sutarties šalys, t. y. kreditoriai J. Ž. ir M. Ž. bei L. M. atvyko į notarų biurą (duomenys neskelbtini). Ar minėti asmenys į notarų biurą atvyko visi kartu ar atskirai, jis nežino. Prieš pasirašant sutartį, šalys elgėsi ramiai, bendravo, jokių išskirtinių elgesio požymių jis nepastebėjo. Kilus bet kokioms abejonėms dėl asmens gebėjimo suvokti sutarties turinį bei jos pasirašymo pasekmes, kilus abejonėms dėl asmens būsenos sutarties pasirašymo momentu, tokios sutarties jis netvirtina. Aptariamu atveju būtų pasielgęs lygiai taip pat ir sutarties tikrai nebūtų tvirtinęs, tačiau šalys elgėsi ramiai, aiškiai išreiškė savo valią, todėl jokių abejonių jam nekilo. Jo akivaizdoje pinigų perdavimo fakto nebuvo, tačiau skolininkas L. M. patvirtino, kad pinigus yra gavusi, todėl sutartis buvo pasirašyta. Skolininkė L. M. elgėsi ramiai. Negali tiksliai nurodyti, kas konkrečiai mokėjo už sutarties tvirtinimą ir su tuo susijusias išlaidas, tačiau pagal sutartyje nurodytas sąlygas matosi, kad mokėti turėjo skolininkas L. M.. Dėl sutarties tvirtinimo paaiškino, kad šalys atvyksta į notarų biurą, pateikia savo asmens dokumentus, sutarties rengėjui, šiuo atveju M. V., kuris padarė dokumentų kopijas, ištraukė išrašus iš registrų duomenų bazių, pakoregavo sutartį tiek kiek tai buvo susiję su duomenų pasikeitimais, duomenis surašė į notarinio registro knygą, šalys paskaitė sutarties projektą, tuomet atvyko jis, notaro atstovas, dar kartą sutikrino visus duomenis ir asmens dokumentus, su šalimis aptarė sutarties sąlygas, išsiaiškino visas sutarties aplinkybes, pagal įstatymą išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes. Įsitikino ar asmuo, t. y. L. M., tikrai pinigus gavo ir ar įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti pinigus. Šalių pageidavimu buvo patvirtinta beprocentė paskolos sutartis. L. M. patvirtinus, kad tikrai pinigus ji gavo iš kreditorių ir kad ji įsipareigoja pinigus grąžinti nustatytu terminu, sutartis buvo pasirašyta ir jo patvirtinta, jai suteiktas notarinio registro numeris 1-12767. Sutarties pasirašymo dieną buvo paruoštas ir vekselis, tačiau jis nebuvo tvirtintas. Jo ir R. K. tarpusavio santykiai yra dalykiniai, jokių asmeninių tarpusavio santykių neturi, jis kartais į notarų kontorą atsiunčia klientus dėl sutarčių sudarymo. Sutarties šalis, t. y. kreditorius J. Ž. ir M. Ž. bei skolininkę L. M. sutarties pasirašymo dieną matė pirmą ir paskutinį kartą, ar J. Ž. ir M. Ž. galėjo kada nors anksčiau ar vėliau (po aptartos sutarties pasirašymo) sudaryti kokius nors sandorius biure jis nežino (t.. 1, b. l. 54-55).

Pagarsinus parodymus, liudytojas nurodė, kad jie yra teisingi. Jei suma viršija 3000 Eur ir skolinama grynais pinigais, reikalinga notarinė sandorio forma. Jei pinigai skolinami pavedimu, šis dokumentas nėra reikalaujamas. Šalys pasirenka, ar pasirašyti paskolos sutartį ar paskolinius santykius įtvirtinti vekselio forma. Tai, kad L. M. pinigus gavo, jis įsitikino jos pareiškimo pagrindu. Abejoti asmens pasakymu, kad jis pinigus gavo, pagrindo nekilo. Jei asmuo pareiškia, kad pinigus gavo, bet jo elgesys sukelia įtarimų, sandoriai netvirtinami. Tvirtinama arba paskola, arba vekselis, bet jokiu būdu ne abu dokumentai, nes tai būtų dvigubas asmens įsipareigojimas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad J. Ž., M. Ž. ir L. M. pažįsta iš darbo santykių. Klube nebedirba dvejus su puse metų, ten dirbo 3 metus. Buvo situacija, kad jam buvo liepta stebėti L. M., nes ji buvo įtariama platinanti narkotikus klube. J. Ž. savaitę prieš jų pokalbį, paprašė jo stebėti L. M., nes jis (liudytojas) su ja savaitę turėjo dirbti kitame klube „D.“. Jis sutiko, nes jo ir L. M. tarpusavio santykiai nebuvo labai geri. Ji buvo artimiausias žmogus J. Ž., nuolat kitus darbuotojus skųsdavo. Visus 3 metus tarp jų buvo blogi santykiai. Pradėjus su L. dirbti, nieko neįprasto nepastebėjo, tačiau vieną naktį, apie 1 val., ji jo paprašė padaryti pavedimą. Jam tai pasirodė keista. Nuėjo į „Radisson Blu“ esantį „Swedbank“ bankomatą, padarė ne pavedimą, o sąskaitos papildymą, paėmė čekį. Kitą dieną paskambino J. ir pasakė, kad turi šiokios tokios informacijos, todėl galima sakyti, kad jis buvo šio pokalbio iniciatorius. Atvažiavo į klubą „O.t.“, papasakojo visą situaciją, parodė čekį ir prasidėjo pokalbis ką daryti. M. ir J. Ž. buvo susirūpinę, kad galimai ji užsiima neteisėta veikla ir nutarė ją atleisti. Jam esant, L. M. buvo paskambinta, kad ji atvažiuotų. Tuo pačiu jie norėjo atgauti savo pinigus, jų manymu, iš jų pavogtus.

Datos, kada L. M. paprašė papildyti sąskaitą, neprisimena. Atrodo, kad savaitės pradžioje, kai tik pradėjo kartu dirbti. Gali būti kad lapkričio pradžioje. 2018 m., duodamas parodymus, atsiminė geriau. Jie norėjo atgauti, jų manymu, pavogtus pinigus, nes visą tą laiką buvo daug gandų, pokalbių. Jis ne vieną kartą buvo priėjęs prie J. Ž. ir jie apie tai kalbėjo, bet jo informacija nebuvo priimta, L. M. buvo „neliečiama“. Tik likus 2 mėnesiams iki jos atleidimo, pas juos kažkodėl pasikeitė nuomonė ir pradėjo ją stebėti. Jis nėra pastebėjęs, kad L. M. būtų ką nors pasisavinusi, tiesiog klube būdavo visokių gandų. Jie su ta informaciją ateidavo pas J. Ž. ir kalbėdavo apie tai. Tiesiog ja tuo metu turbūt netikėjo. Pas juos su L. buvo tylusis karas, nes ji skųsdavo kitus darbuotojus, o jie skųsdavo ją. Tiesiogiai neapykantos vienas kitam nerodė. Atvejis, kai reikėjo papildyti sąskaitą, ji negalėjo palikti klubo, davė jam tuos pinigus, jis nuėjo, papildė sąskaitą ir atnešė jai čekį. Tai buvo naktį apie 24.00-01.00 val. tiksliai neprisimena. Jis sėdėjo prie išėjimo, kur buvo jo vieta, ji tiesiog priėjo ir paprašė, davė jam pinigus, iš kur ji pinigus paėmė, nežino. Ji davė savo kortelę, davė PIN kodą. Buvo kalbėta, kad ji toliau nebegali dirbti, nes kelia jiems rūpestį, galimai – pavojų. Jie kalbėjo, kad reikia ją atleisti ir tuo pačiu jie manė, kad ji vagia pinigus ir norėjo juos atgauti. Pinigų sumos neįvardino.

Dėl 20 000 Eur sumos sužinojo iš pačios L.. Jie susitiko klube, ji buvo susirūpinusi sukrėsta, atrodo, kad ir tą sutartį parodė. Paties J. Ž. ir L. pokalbio jis negirdėjo, pasišalino į „O.t.“ apačią prieš jai atvažiuojant. Žino tik aplinkybes, kuriomis pokalbis prasidėjo ir kuria linkme ėjo. Duodamas parodymus apie bauginimus, grasinimus, turėjo omenyje, kad jie norėjo apie ją pranešti policijai. J. ir M. Ž. to pokalbio metu jam minėjo, kad jie turi kompromituojančios informacijos, įrodančios, kad ji užsiėminėja neteisėta veikla – kad vagia pinigus ir galimai platina narkotines medžiagas tarp merginų. Kokia ta kompromituojanti informacija, jis nežino. Minėtas pokalbis vyko, kai parodė čekį, papasakojo, kas įvyko praeitą naktį. Jis pinigus į sąskaitą padėjo naktį, o pas J. atvažiavo kitą dieną, vakare, prieš darbą. Įdėjo į sąskaitą 200 ar 300 eurų. Jo santykiai su kaltinamaisiais tuo metu buvo normalūs, darbiniai. Jie juo pasitikėjo, dėl to ir kalbėjo su juo apie L., žinojo apie jo santykius su L., konfliktų su jai nebuvo. Būdavo dalykų, kurie jam nepatikdavo, t. y., kad nebūdavo išeiginių, kad daug darbo būdavo, bet tai buvo darbiniai santykiai. Ant L. jis pykdavo dėl to, kad ji jį skųsdavo, kad jis užmigdavo darbe ar kažkaip ne taip su klientais bendraudavo. Jeigu ji ką pastebėdavo, viską papasakodavo J. ir M. Ž.. Jis buvo atsakingas už apsaugą ir bendravimą su klientais. Palaikė vidinę tvarką. Jei stovėdavo lauke, galėdavo klientus pakviesti į klubą. Ir pačiame klube bendraudavo su klientais, kviesdavo į klubą. Negalima būdavo arbatpinigių prašyti, bet jie prašydavo. Jeigu L. sužinodavo, pasakydavo apie tai. Prašymas įnešti grynuosius pinigus jam sukėlė įtarimą, nes prieš tai buvo daug gandų dėl galimai L. vykdomos neteisėtos veiklos ir, juo labiau, kad pats J. Ž. paprašė ją stebėti. Be to, iki tol niekada nebuvo, kad L. M. prašytų įnešti pinigus naktį. Iš kur tie pinigai, nežino. Yra girdėjęs apie tai, kad klientai perveda pinigus į UAB „O.“ darbuotojų asmenines sąskaitas, bet nėra to matęs, nes tuo metu nedirbo. Negali įvardinti asmenų, iš kurių girdėjo minėtus gandus, nes ten labai daug žmonių dirbo. J. Ž. prašė jo stebėti L. dėl jos galimai narkotikų platinimo. Niekuomet nematė, kad L. M. vartotų ar pardavinėtų narkotikus. L. pati pasakojo, kad įnešė pradinį įnašą ir kad ruošiasi įsigyti būstą. Apie tai, kad ji turi kažkokį saloną, susijusį su nagų priežiūra, nežinojo, sužinojo tik paskui, kai nebedirbo, iš pažįstamų. Nežino lėšų, iš kurių visa tai buvo daroma, kilmės. Ž. skolindavo pinigus darbuotojams, ir jam skolindavo. Kai nuėjo su čekiu, kalbėjo tik su J. Ž., M. Ž. nebuvo. J. nusileido į apačią prie apsaugos. Neprisimena kas dar iš apsaugos darbuotojų dirbo. Nežino ar M. Ž. tuo metu buvo klube. Gal ji buvo viršutinėje klubo dalyje. Jie ne visada žinodavo, nes įeidavo pro kitus įėjimus. Kiek jam žinoma, M. Ž. dalyvavo pokalbyje, iš kurio jis pats pasišalino, nes matė, kad viršutinėje kavinėje M. liko su J. kartu. Vėliau, kai atėjo L., nematė ir nežino ar kuris nors iš Ž. pasišalino. Po to, kai L. buvo atleista, bendravo su ja porą kartų: vieną kartą – kai ji papasakojo apie tai kas su ja atsitiko, o kitą – kai su ja norėjo pakalbėti akcininkai, nes jiems buvo įdomu, kas vyko klube ir jie norėjo pamatyti vieną sąsiuvinį su apyvartomis, kurį turėjo L.. Apie sąsiuvinį akcininkai sužinojo iš jo (liudytojo) ir kito apsaugininko M. C.. Jiems buvo įdomu pabendrauti dėl klubo ir jie dviese pas akcininkus nuvažiavo. Jis atėjo dirbti į klubą per akcininką I. V., nes pažinojo I. dukrą. J. ir I. buvo bendrasavininkiai. Nepamena, bet atrodo, kad jis paskambino I., pasakė, kad išėjo iš klubo, kad jį atleido ir norėtų pasikalbėti. Jie su administratore E. nutarė išeiti iš klubo. Tai buvo penktadienis. Nutarė, kad išeis pirmadienį, apie tai visiems pranešė. Nežino kas papasakojo J. Ž., bet jis sužinojo apie tai, kad jie ruošiasi išeiti ir nebeketina ten dirbti, atvažiavo į klubą ir paprašė išeiti anksčiau. Pirmadienį jie nuvažiavo pasirašyti pareiškimus dėl atleidimo. Pas akcininkus nuėjo ne iš karto po atleidimo. Akcininkai buvo abu, jie domėjosi klubo apyvartomis, nes kaip suprato, pas juos nesutapdavo skaičiai. Apie tą sąsiuvinį žinojo daug kas klube. J. su M. taip pat žinojo, jiems irgi buvo įdomu pamatyti tą sąsiuvinį ir jie norėjo jį gauti. Pokalbis su akcininkais vyko keturiese: jis (liudytojas), M., I. ir O.. L. M. pirmą kartą nebuvo. Vėliau jau buvo penkiese su L., M. tarėsi su ja susitikti. Tada pokalbis vyko apie darbą klube, apyvartas, kiek žmonių būdavo, paprašė L. M. parodyti sąsiuvinį ir ji parodė. L. su savimi neturėjo sąsiuvinio, atvežė jos draugas. Pokalbių su akcininkais metu nebuvo kalbama apie direktoriaus pašalinimą. Akcininkai netikėjo tuo, ką jie kalbėjo. Neprisimena, ar L. akcininkams aiškino savo išėjimo iš darbo priežastis, apie tuos 20 000 Eur. Girdėjo visą pokalbį, nebuvo išėjęs. Akcininkai domėjosi kodėl jie išėjo iš darbo. Nežino, ar L. M. pasakojo akcininkams apie jos atleidimą iš darbo. Jis nėra teisininkas. Negalėjo minėti žodžio „neteisėtas“, „priverstinis“, nes negalėtų taip suformuluoti. Iš L. žodžių žino, kad tokios sumos – 20 000 Eur, ji iš J. ir M. niekada nesiskolino. Jis iš J. ir M. girdėjo, kad policijai pateiks L. M. kompromituojančią informaciją. Jie kartu tai aptarinėjo. Kai kvitą apie įneštus pinigus nunešė J. Ž., kartu buvo ir M. Ž.. Jis (liudytojas) pasakė, kas jam pasirodė keista. Jie nusprendė nieko nelaukti ir ją atleisti, nes susirūpino, kad ji kelia pavojų klubo darbui ir jiems patiems, nes tai gali sutrukdyti klubo darbui, kad juos gali patraukti atsakomybėn už tą neteisėtą veiklą ir tuo pačiu susigrąžinti iš jų pavogtus pinigus. J. su M. jam nesakė, kokią konkrečiai informaciją jie turi, bet sakė, kad turi. Jie turėjo video kameras ir privačiuose kambariuose, ir t. t. Jis neskaitė parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Fiksavo jo parodymus, jis pasirašė protokolą, prieš pasirašydamas permetė akimis, nemano, kad parašyta kažkas, ko nesakė, nebent dėl tų formuluočių, bet kaip ir viskas buvo gerai (t. 4, b. 187-194).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-17 apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad tikslios dienos neprisimena, tačiau 2017 metų lapkričio pradžioje kalbėjosi su J. ir M. bei aptarė tai, kad L. M. galimai vagia klubo pinigus. Tą dieną jis turėjo L. sąskaitos papildymo čekį, nes L. jo ir paprašė, tai padaryti. Jam kilo dar daugiau įtarimų, kad ji gali vogti klubo pinigus, šiais įtarimais ir pasidalino su M. bei J.. Būtent J. ir M., jam girdint, nutarė dėl to atleisti L. iš darbo, sukūrė jos įbauginimo ir pasipelnymo iš L. planą, girdėjo, kaip jie apsitarė, jog įbaugins L., kad turi vaizdo medžiagą apie tai, jog ji vagianti klubo pinigus, vartoja narkotines medžiagas ir platina jas klube, su šiuo vaizdo įrašu kreipsis į policiją. Vėliau jis sužinojo iš L., kad jiems pavyko ją įbauginti ir ji sutiko su neteisėtu Ž. reikalavimu sumokėti jiems 20 000 eurų. Iš L. žino, kad ji bijodama J. ir M. grasinimų, sutiko jiems sumokėti pinigus ir kitą dieną po grasinimų sumokėjo J. 10 000 eurų, o sekančią dieną J. bei M. reikalavimu vyko kartu su jais pas notarą, kur sudarė priverstinį sandorį neva ji pasiskolino iš J. ir M. 20 000 eurų, nors tokio sumos L. iš J. ir M. niekada nesiskolino (t.1 b. l. 44-46).

Pagarsinus parodymus, liudytojas M. B. juos patvirtino, nurodė, kad tuomet tiksliau prisiminė. Atsakinėdamas į klausimus parodė, kad kai L. pasakojo apie paskolą, ji buvo sukrėsta. Matė, kaip ji „O.“ verkdama ėjo į tualetą. Žodžių „Pasipelnymo planas“ jis negalėjo pasakyti. Galėjo pasakyti, kad J. su M. manė, jog ji iš jų vagia pinigus. Prieš tai buvo labai daug pokalbių, gandų, jie patys prieidavo prie J., ne vieną, ne du ir ne tris kartus kalbėjo, bet ta informacija buvo atmetama. Nežino, kas vėliau įvyko, kad jie įtikėjo tuo, kad vis dėl to L. M. vagia. Gal tyrėjas apibūdino tai, kaip planą. Planas buvo susigrąžinti pinigus, bet žodžio „pasipelnyti“ apklausos metu jis nesakė. Ar pasipelnyti, ar susigrąžinti reikia jų paklausti. Jo apklausos metu tyrėja uždavinėjo klausimus. Jis buvo iškviestas į policiją dėl kitos bylos – dėl klubo merginų, bet lygiagrečiai uždavinėjo klausimus ir dėl šios bylos. Kitoje byloje jį priskyrė prie nukentėjusiųjų, nes galvoja, kad jam sumokėjo ne visus pinigus, taip pat reiškė nepasitenkinimą, kad nebuvo mokami atostoginiai. Jis pats yra matęs L. M. sąsiuvinį. Ten buvo įrašai apie apyvartas. Jis su L. kiekvieną darbo vakarą įrašinėjo, kiek pinigų „ateidavo“ ir t. t. Asmeninių įrašų tame sąsiuvinyje nebuvo. Ten buvo tik skaičiai, kiekvienos darbo nakties apyvarta per visus metus. Sumos buvo didelės. Per 2015 metus suskaičiavo virš 1 mln. eurų klubo apyvartos. Bet tai jos įrašai, nes buvo dar ir kitų administratorių, nors L. dirbo praktiškai visą laiką. Mano, kad L. darė įrašus ir tam, kad paskaičiuotų, kiek ji užsidirbo, kadangi jie dar gaudavo procentus nuo apyvartos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. M. parodė, kad L. M. yra jos dukra. Sulaukė dukros skambučio, kad ji išeina iš darbo, kad ją atleidžia ir, kad kaltina ją nesuvokiamais dalykais, kad ji vagia. Prašė dukros atvažiuoti namo pasikalbėti, nes jos būsena buvo tokia, kad negalėjo suvokti, kas jai yra, ji buvo kaip nesava. Dukra tik sakė, kad ją kaltina nebūtais dalykais, kad ji vagia. Dukrai liepė grįžti namo pasikalbėti. Dukra sakė, kad iš jos vadovas reikalauja pinigų. Jo niekada nėra mačiusi, nepažinojo. Dukra grįžo namo, pasikalbėjo, ją ramino, pasakė, kad jokiais būdais nereikia jokių pinigų mokėti, nes dukra nieko nevogė. Dukra sakė, kad iš jos reikalaujama 20 000 Eur. Dukra labai verkė ir pažadėjo, kad tų pinigų vadovui nemokės. Šia tema su dukra buvo sunku kalbėti, ji nuolat verkė, bijojo, kad jai kas blogo nenutiktų. Dukra blogai jautėsi ir tai tęsėsi ilgą laiką. Po kiek laiko dukra jos paprašė savo verslui pinigų, nes norėjo pradėti veiklą ir jai reikia pinigų, kuriuos jos ilgą laiką taupė. Dukra pasakė, kad reikia jai 10 000 Eur. Ji žinojo apie jos ir jos (liudytojos) mamos santaupas, tie pinigai buvo namuose, ji žinojo kur jie laikomi ir pasiėmė. Dukra sakė, kad tvarkosi dokumentus dėl savo verslo, kad reikia vykdyti reikalavimus, patikėjo dukra, ji jai niekada nemelavo. Dukra atrodė nuolat pavargusi, jos daugiau nieko neklausinėjo dėl tų reikalaujamų pinigų. Po kiek laiko dukra pasakė, kad tuos verslui paimtus pinigus ji atidavė vadovui. Dukrą vadovas kaltino tuo, kad ji vagia iš klubo. Pradžioje dukra sakė, kad ją atleis iš darbo dėl tų kaltinimų, kad nebūtais dalykais ją kaltina vadovas. Dukros santykiai su darbdaviais jai nežinomi, ji tik sakė, kad kolektyvas buvo labai geras. Kai dukra pasiėmė pinigus iš namų, kaip sakė jos verslui, ji (liudytoja) buvo namuose. Nematė, kad ji būtų perskaičiavusi pinigus. Tai buvo jos ir jos mamos pinigai, įvairiomis kupiūromis. Nagrinėjamų įvykių metu dukra gyveno su ja. Dukra dirbo, Dukra dirbo, jos finansinė būklė buvo patenkinama. Dukra jokio išskirtinio turto neturėjo, jokių brangių pirkinių pirkti neketino. Po to dukra taip pat su ja gyveno. Dukra dirbo naktimis, ryte grįždavo namo. Ji nesiskundė dėl darbo sąlygų, grįždavo pavargusi ir eidavo miegoti, ji darbą vertino patenkinamai (t. 5, b. l. 3-10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 5 d. liudytoja N. M. parodė, kad negali pasakyti tikslios datos, tačiau žinojo, kad jos dukra L. M. dirbo naktiniame klube „O.“. Iki darbo klube „O.“, L. dirbo kitame naktiniame klube, kurio pavadinimo neprisimena, jis yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, barmene-padavėja. Iš pradžių ji į darbą klube „O.“ buvo priimta barmenės – padavėjos pareigoms, vėliau L. pasakojo, kad klubo vadovai ja pasitiki kaip gera darbuotoja ir pakėlė ją pareigose bei pavedė eiti klubo administratorės pareigas. Nors tarp jos ir dukros yra labai geri santykiai, ji yra vienintelis vaikas šeimoje, ji besąlygiškai ja pasitiki, tačiau niekada neklausinėjo, kas įeina į jos kaip administratorės pareigas. Tuo metu, kai L. dirbo klube, buvo labai patenkinta savo darbu, džiaugėsi gaunamu atlyginimu, nes visada sakydavo, kad jos atlyginimas yra didesnis nei jos, kuris yra apie 400 eurų. Taip pat L. džiaugėsi gerais santykiais su darbdaviais. Žinojo L. svajonę įsigyti ir plėtoti savo verslą kosmetologės – manikiūrininkės srityje. Ji nuolat apie tai kalbėjo. L. yra labai darbšti, nuo 16-os metų dirba įvairius darbus, yra be galo taupi, iš kiekvieno savo uždarbio dėjo centą prie cento, puikiai suprato, kad jos atlyginimas yra nedidelis, todėl niekada į ją nesikreipė finansinės paramos, į tėvą taip pat negalėjo kreiptis finansinės paramos, nes puikiai žinojo tėvo atsakymą, neva jam ir pačiam neužtenka pinigų pragyvenimui. Iš L. žodžių žino, kad darbo metu klube ji labai pavargdavo. Tuo metu ji studijavo (duomenys neskelbtini). Dėl didelio darbo krūvio ir pervargimo L. sustabdė studijas, nes klubo vadovas jos neišleisdavo į sesiją. Puikiai pamena, kai su L. kalbėjosi apie studijas ir L. pasakė, kad teiravosi vadovo apie išleidimą iš darbo į studijas, t. y. apie mokslo atostogas ir puikiai pamena, kad L. pasakojo, jog vadovas jai atkirto „aš nieko nesu baigęs, todėl nebūtina ir tau mokytis“. Tikslių datų įvardinti negaliu, tačiau daugiau nei prieš metus, rudenį L. informavo, kad lapkričio mėnesio viduryje ji tvarkys formalumus dėl savo verslo. Kadangi L. svajonės įgyvendinimui ji taip pat taupė visą gyvenimą, todėl L. iš anksto informavo apie tai, kad lapkričio mėnesio viduryje ji tvarkys dokumentus dėl verslo įsigijimo ir jai reikės pinigų. Pinigus L. verslui taupė tiek ji , tiek ir jos mama, kuri jau yra mirusi. Pinigus taupė iš savo gaunamo atlyginimo, iš lėšų, kurias gaudavo už sergančios motinos priežiūrą, kuri turėjo visišką negalią. Labai nustebo, kai lapkričio mėnesio pradžioje paskambino susijaudinusi L. ir pasakė, kad klubo „O.“ vadovai kaltina ją nebūtais dalykais, t. y. neva, kad ji vagia iš klubo. Tuo metu nepatikėjo L. žodžiais ir negalėjo patikėti tuo, jog ji gali būti kaltinama tokiais dalykais, tikslaus pokalbio turinio nepamena, tačiau L. buvo labai susijaudinusi, suprato, kad įvyko kažkas baisaus, L. buvo dideliame šoke, jos balsas buvo kaip nesavas, niekada anksčiau nebuvo girdėjusi tokio prislėgto L. balso. Bandė ją nuraminti, tačiau, kai po kelių dienų L. atvyko paimti jos sutaupytų 10 000 Eur, ji nė kiek nebuvo nurimusi. Klausė L. ar viskas gerai darbe, tačiau ji tik nuramino ją, pasakydama, kad viskas gerai ir neva ji važiuojanti tvarkyti savo verslo formalumų, nuoširdžiai tuo tikėjo. Negali žodžiais apibūdinti tuometės L. būsenos, jai kaip motinai labai sunku morališkai dėl savo vaiko, iki šiol negali patikėti, kad ją galėjo apkaltinti nebūtais dalykais, įbauginti. L. buvo kaip neprijaukintas, išgąsdintas, be galo įbaugintas žvėrelis, jos tokioje būklėje niekada nebuvo mačiusi. Negali tiksliai pasakyti kada, tačiau L. ilgai nuo jos slėpė tai, kad jos sutaupytus pinigus 10 000 eurų L. atidavė klubo „O.“ vadovams, kurie neteisėtai iš jos reikalavo pinigų ir jai grasino, L. apie tai kažkada prasitarė, tačiau ji šios temos neplėtojo, negalėjo tuo patikėti ir iki 2019-06-05 savo apklausos tuo netikėjo (t. 1 , b. l. 118-119).

Pagarsinus parodymus, liudytoja juos patvirtino. Atsakinėdama į klausimus, nurodė, kad su vadovu dukros santykiai buvo geri. Kaltinimai dukrai buvo nesuvokiami, nes ji svetimo daikto paimti negalėjo. Dukra pinigų savo verslui paprašė netrukus po to, kai minėjo, kad iš jos reikalaujama pinigų, gal po 1-2 dienų. Iš namuose laikytų santaupų dukra paėmė 10 000 Eur, ji jai leido, bet ten buvo daugiau pinigų. Santaupos buvo jos ir jos mamos. Jos mama gaudavo pensiją ir išmokas apie 1000 Eur, nes jai buvo paskirta slauga. Ji pati tuo metu dirbo, gaudavo gal 320 Eur atlyginimą, papildomų pajamų taip pat šiek tiek turėjo, nes papildomai dirbo, gaudavo skirtingai, priklausomai nuo darbo, gal apie 200 Eur. Tuo metu buvo sunki materialinė padėtis, o kai mama gyveno pas ją, buvo kažkiek lengviau. Mamą po insulto slaugė gal kokius 3 metus, pasikeisdama su seserimi. Dukra į ją nesikreipė finansinės paramos, nes žinojo, kad jos pajamos nėra didelės. Dukrai kartais duodavo pinigų: tai po 10, tai po 50 Eur. Kokios sumos buvo pas dukrą banko sąskaitose, nežino. Dukra jai pinigų duodavo, kai matydavo, kad sunku, maisto nupirkdavo. Iki tol, kol pas ją gyveno mama, vertėsi sunkiai. Mama 2017 m. jau buvo mirusi, gal prieš 1,5 metų. Namuose laikomos santaupos buvo neliečiamos, tai buvo pinigai skirti dukros verslui, juos taupė. Didelių sumų dukra jai neduodavo. Kai ją apklausinėjo policijoje, ar jai buvo pagarsintas ar parodytas jos pokalbio su dukra telefonu garso įrašas, neatsimena. Jei sakė, kad jis neįrodys vagystės, tai reiškia tą, kad vagystės nebuvo. Dukrai sakė, kad ji niekam pinigų nemokėtų, sakė, kad paaiškės teisybė. Jei žmogus nepadarė kažko, kaip jį galima kažkuo kaltinti. Pokalbyje kalbama apie 500 Eur, bet iš kur L. juos paėmė, negali pasakyti. Kai buvo fiksuotas pokalbis telefonu su L., nepamena ar ji (liudytoja) tuo metu dirbo. Šiuo metu dirba toje pačioje darbovietėje, (duomenys neskelbtini) archyvo vedėja. Minėto pokalbio metu kur ji buvo, nepamena, su dukra kalbėjo telefonu. Dukra netikėtai jai paskambino. Ar tą vakarą dukra nakvojo namuose, negali pasakyti, neprisimena. Ar matė ją tą vakarą, taip pat neprisimena. Dukros prašė, kad ji atvažiuotų namo, ji atvažiavo, bet kiek laiko prabuvo namuose, nepamena. Ar dukra nakvojo namuose, nepamena. Dukra retai nenakvodavo namuose. Ji tuo metu darbo naktimis. Santaupas laikė namuose sekcijoje, prie įvairių dokumentų. Kokia ten tiksliai suma buvo, negali pasakyti, nes kai jai reikėdavo, iš ten paimdavo, vėliau grąžindavo, pinigų apskaitos nevedė. Po pokalbio telefonu su dukra tų pinigų neperskaičiavo. Nežino, ar dukra skolinosi pinigus pas darbdavius. Iš santaupų pinigų L. pati nepaimdavo, ji jai būtų pasisakiusi, jei jai būtų reikėję, būtų paprašiusi. Dukros vadovo nėra mačiusi, nepažįsta. Jei dukrai būtų reikėję pinigų verslui, ji bet kada galėjo jų pasiimti. Maistui iš tų santaupų pinigų neimdavo, kartais jei neturėdavo pinigų sąskaitoje susimokėti mokesčius, paimdavo, bet juos grąžindavo. Apie dukros ketinimus įsigyti butą nieko nežino. Apie butą (duomenys neskelbtini) g. jai nežinoma. Dukra jai pasakė, kad iš santaupų pinigų paėmė 10 000 Eur, bet ji (liudytoja) neperskaičiavo jų po paėmimo, tikėjo dukra. Ji pasižiūrėjo ir pamatė, kad yra kažkiek likę, tiki dukra, kad ji daugiau nei 10 000 Eur nepaėmė. Šiuo metu santaupų neturi. Ar tą vakarą dukra nakvojo namuose, neprisimena. Dukra dirbo naktimis, ji nuolat dirbdavo naktimis, namo grįždavo ryte, kai ji dar miegodavo. Ji pati dirbo nuo 9 val., dukra grįždavo apie 7 val. Kada dukra išeidavo į darbą, tiksliai nežino, gal apie 17-18 val., nes būdavo darbe. Ar buvo pokalbis su dukra apie dešrelių šildymą, neprisimena. Jos mama mirė 2014 m. gegužės mėn. Pardavė jos namą prieš jos mirtį gal 2014 m. pradžioje, ji buvo įgaliojimą parašiusi dėl namo pardavimo. Kiek gavo pinigų, tiksliai neprisimena, gal apie 60 000 litų, tuos pinigus laikė namuose, dalis buvo banke, dalis – namuose. Banke buvo indėlis atidarytas, kur buvo padėti pinigai. Sumos nepamena. 2017 m. iš tų pinigų dar buvo likę santaupų. (duomenys neskelbtini) butas jai žinomas, ten bendrabučio tipo butas. Ten gyveno jos pažįstamos draugės draugė, ji sunkiai sirgo, kiek žino, ji norėjo, kad ji (liudytoja) ją prižiūrėtų, nes neturėjo jokių giminių ir norėjo palikti jai butą. Jų ryšiai nutrūko, ją surado pažįstama, pasakė, kad ta moteris labai sunkiai serga, po kiek laiko nuvažiavo jos aplankyti gal 2017 m., bet kaimynai pasakė, kad ji dingo, ji durų neatidarė, atvyko tarnybos ir rado šviesą degančią prie jos lovos. Kuriais tai metais buvo, nepamena. Jos dukra ten kažkuriuo metu gyveno, bet tiksliai neprisimena. Dukra gyveno pas mane, bet gyvendavo ir dar2017 m., (duomenys neskelbtini) bute. Dukros nuolatinė gyvenamoji vieta buvo bute (duomenys neskelbtini). Kai pardavė mamos namą, buvo sumokėta pavedimu, vėliau ji pinigus iš sąskaitos nuėmė, dalį pasiliko namuose, dalį padėjo į banką. Su savo seserimi tuos pinigus pasidalino per pusę. Kuomet dukra dirbo klube, ar dar kažką papildomai dirbo, jai nežinoma, nežino ar turėjo dar kokių pajamų. Kartais ji namuose užsiėmė nagų priežiūra, dirbdavo savo kambaryje, tai yra manikiūrus darydavo, ar tai veiklai turėjo kažkokius leidimus, nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas O. P. parodė, kad J. Ž. ir M. Ž. pažįsta. L. M. taip pat pažįsta iš matymo, matė ją vieną kartą. Jie nuomojo kubui ,,O.t.“ savo patalpas, tai buvo gal prieš 3 metus, J. laiku pradėjo nemokėti už nuomą, sakė, kad neturi pinigų, gal daro remontus ir t. t. Buvo ilgą laiką nesumokėta už patalpų nuomą ir jo kolega I. pasakė, kad turi kažkokį pažįstamą, kuris tame klube dirbo apsaugininku ir turi kažkokią informaciją jiems pasakyti. I. paprašė, kad jis tą žmogų pasikviestų pas juos į ofisą ir papasakotų ką žino. Tas žmogus pasakė, kad jie pinigų nematys, nes J. Ž. neina į darbą, turi kažkokių problemų, kad pasamdė kažkokią naują administratorę merginą, kuri dirba taip, kaip dirbtų sau, „mėto“ pinigus, kad ji nusipirko sau kotedžą, kad jis buvo pas ją, brangių gėrimų pas ją matė. Sakė, kad ji pinigus pasiima sau. Vėliau J. Ž. jis pasakė, kad yra tokia informacija, kad iš jo vagia pinigus ir dėl to jis neturi pinigų nuomai už patalpas. Praėjo maždaug gal mėnuo, tas apsaugininkas mums pasakė, kad su mumis nori pasikalbėti ta mergina, kuri klube dirba ir turi jiems informacijos. Sutiko, kad ji ateitų, ji atėjo ir pasakė, kad J. Ž. uždirba daug pinigų, kad jis juos apgaudinėja, kad ji gali tai įrodyti. Jie paprašė, kad ji tuos įrodymus jiems parodytų. Tada jos paklausė, kodėl ji vagia pinigus, ji atsakė, kad nevagia, o tiesiog kažkiek pinigų į savo sąskaitą pasiima ir tai buvo tarsi papildomas jos uždarbis. Jai buvo pasakyta, kad tai irgi yra vagystė, bet ji nurodė, kad tuos pinigus ji užsidirba papildomai. Ji jiems pateikė kažkokius skaičius, peržiūrėjo, jam jie nieko nesakė, ten buvo kažkokia apyvarta nurodyta, bet sunku suprasti, kad kažkas tuos pinigus uždirbo. Toks pokalbis buvo spalio arba lapkričio mėnesį, buvo ruduo, gal prieš kokius 3 metus. Žino, kad tada I. buvo 55 metai. Gal 2017-2018 m. L. M. norėjo parodyti, kiek pinigų yra uždirbama klube ir kodėl už nuomą jiems nemokama. Ar ji tuo metu tebedirbo tame klube, nežino. Apie piniginius santykius tarp J. Ž. ir L. M. nieko nežino. L. M. nesiskundė, kad J. Ž. ją apgaudinėja, tik sakė, kad ji nevagia pinigų iš klubo. Toks pokalbis su L. M. buvo apie jos turimus kažkokius duomenis, kuriuos gali jiems parodyti, jie pasikalbėjo ir viskas. Ji sakė, kad nieko nevagia, tik pasiima savo papildomą uždarbį. Šio pokalbio iniciatoriumi buvo klubo apsaugininkas, jis pasakė, kad su jais nori pasikalbėti L. M., tai gal jos iniciatyva buvo. Jis yra UAB ,,O.“ akcininkas, jam priklauso 25 proc. akcijų ir patalpų savininkas kartu su I. V. , nuomoja klubui patalpas. Šio pokalbio metu su L. M. buvo I. V. ir apsaugininkas. L. M. parodė kažkokius bloknotus su klubo apyvarta, kažkokiais skaičiais. Ji neminėjo, kad iš jos reikalaujama kažkokia pinigų suma, jam apie tai nežinoma. Jis tik vieną kartą matė L. M. šio pokalbio metu, o apsaugininką matė du kartus, jo vardo ir pavardės nežino. Pirmą kartą jį matė, kai jis jiems pasakė, kad mergina nori pasikalbėti su jais dėl turimos informacijos ir, kai atvyko su ja kartu pas juos į ofisą. Tai turbūt buvo tas pats asmuo abu kartus, bet lyg dar kažkas buvo, labai daug laiko praėjo, gerai nepamena, jam nebuvo labai svarbi ta informacija ir neįsidėmėjo (t. 5. b. 35-40).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. V. parodė, kad M. B. pažįsta, jam patarė įsidarbinti apsaugininku klube ,,O.t.“. L. M. girdėta, atrodo, ji buvo klubo administratorė, yra kelis kartus ją matęs. M. C. negirdėtas asmuo, neprisimena. M. B. gerai pažįsta, su juo buvo jau senokai susitikęs, gal prieš 3,5-4 metus, jis buvo pas jį į ofisą atvykęs. Jis jam paskambino prieš tai ir pasakė, kad nori su juo pasikalbėti, sakė, kad yra klube nesusipratimų, nes jie buvo klubo akcininkai, sakė, kad J. Ž. neina į darbą, kad ten betvarkė, kad administratorė ten daro ką nori, niekas jos nekontroliuoja. Kaip suprato, kad reikia kažką keisti administratorę ar direktorių naujais, kad situacija klube yra bloga. Jiems klubas ilgą laiką nemokėjo už patalpų nuomą, situacija pas juos buvo matyt bloga ir jau norėjo tas patalpas parduoti, J. Ž. norėjo imti paskolą, paimti akcijas ir nupirkti iš jų tas patalpas. M. B. jam paskambino ir tai papasakojo, kad niekas to biznio nekontroliuoja, kad reikia kažką daryti, jis jam davė užuominą, kad jį reikia paskirti administratoriumi arba aukščiau kur nors. Jis (liudytojas) pasakė, kad tokių įgaliojimų neturi, tokių klausimų nesprendžia, turi tik 25 proc. akcijų ir taip baigėsi jų pokalbis. Šis pokalbis su M. B. buvo telefonu, o į ofisą jis pas juos atvažiavo su administratore. Tada iš karto paskambino J. Ž., paaiškino situaciją, kad administratorė vagia iš jo, jis dar paminėjo, kad ji nusipirko kažkokią mašiną, klausimas už kokius pinigus butą nusipirko. Kalbėjo su J. Ž., buvo nuvažiavęs pas jį į klubą su O., aiškino jam ką žino, kad iš jo vagia pinigus, jis atsakė, kad priekaištų administratorei neturi, kad ji gerai tvarkosi, kad gerą algą gauna, kad jis jai ne kartą yra padėjęs. Jis negalėjo patikėti, kad ji gali vogti iš jo, sakė, kad jis pats viską išsiaiškins, jis negalėjo tuo patikėti. Jis dar sakė, kad už rankos jos nepagavo, J. Ž. viską papasakojo, ką buvo sakęs M. B.. M. B. jam pasakojo apie administratorės nusipirktą mašiną, butą, kad ji vagia iš J. Ž.. J. Ž. sakė, kad administratorė labai gerai dirba, kad gerą algą gauna ir sakė, kad jei būtų iš jos koks nors prašymas, jis jai niekada neatsakydavo, padėdavo ir finansiškai, ir morališkai, jis buvo labai ja patenkintas. Ta mergina buvo pas juos atvažiavusi, prieš tai M. B. pasakė, kad negali būti to, ką jis pasakoja, tada jis pasakė, kad su ja kartu atvažiuos pas juos į ofisą ir viską paaiškins. Po kiek laiko pas juos į ofisą (duomenys neskelbtini) atvažiavo ta mergina, buvo gal jau žiema ar ruduo, spalis arba lapkritis. Atvažiavo M. B. ir jo kažkoks draugas, vėliau ta mergina atvažiavo. Administratorė mergina sakė, kad nevogė jokių pinigų, sakė, kad ji sau prie algos prisidėdavo kiek uždirbdavo papildomai, kad ji tuos pinigus uždirbdavo ir tais pinigais naudojosi. Sakė, kad reikia keisti J. Ž. į M. B. arba ją, su užuominomis, kad reikia keisti direktorių. Jis (liudytojas) pasakė, kad J. Ž. turi 50 proc. akcijų ir jie nieko negali padaryti ir išspręsti tokius klausimus. Ta mergina pasakė, kad nieko nepavogė, o kiek pasiimdavo tai buvo papildomai prie jos gaunamos algos, kad tai buvo jos uždirbti pinigai. Susitikimą organizavo M. B. Mano, kad M. B. norėjo, kad jis būtų paskirtas klubo administratoriumi arba direktoriumi vietoj J. Ž.. L. M. pateikė jiems kažkokius užrašus, ji rodė bloknotą kažkokį, ten buvo sunku ką suprasti, jie net nežiūrėjo ir nesiaiškino, tik išgirdo tai, ką ji norėjo pasakyti. Ji norėjo pasakyti, kad nevogė pinigų, kad uždirbo pinigus kitu būdu. L. M. neminėjo, kad iš jos kažkas reikalauja pinigų. Ji jiems dėl to nesiskundė, ji norėjo patvirtinti, kad ji yra sąžininga, norėjo, kad M. B. taptų direktoriumi, o ji liktų administratore. Iki to susitikimo, kas vogė iš klubo, nežinojo, jei administratorė turėjo prieigą prie pinigų ir aišku, kad galėjo vogti, ji tuo galėjo pasinaudoti. J. Ž. seniai pažįsta, senai kartu dirbo ir nemano, kad jis galėjo vogti pinigus. J. Ž. jam gal kažką ir minėjo apie paskolas klubo darbuotojams, sakė tik, kad jei reikėdavo, darbuotojams visada padėdavo, tik nežino kokia forma. Jis sakė, kad ir administratorei padėjo ne kartą, negalėjo patikėti, kad ji gali jį taip pavesti, vogti, nes jos alga buvo labai gera, santykiai jų taip pat buvo geri (t. 5. b. 35-40).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. C., parodė, kad J. Ž. pažįsta, jis buvo klubo ,,O.t.“ direktoriumi, kokias pareigas klube ėjo M. Ž., nežino. L. M. buvo administratore. Jis dirbo apsaugos darbuotoju klube ,,O.t.“. Santykiai su visais buvo tik darbiniai. Prisimena L. M. pokalbį su klubo akcininkais. Susitikimo iniciatoriumi buvo M. B., jis norėjo nuvykti pas akcininku, bet, galimai, turėjo kažkokių kitų tikslų. Žinojo kas buvo nutikę su L. M. ir pasiūlė jai, kad gal jai galėtų padėti akcininkai. Jie trise – jis, M. B. ir L. M. buvo nuvykę pas akcininkus pasikalbėti dėl iš L. M. reikalaujamų 20 000 Eur ir dėl vekselio. Pokalbyje dalyvavo ir akcininkai O. ir I., jų pavardžių šiuo metu neprisimena. Akcininkams išdėstė visą informaciją ir pasakė, kad iš L. M. buvo reikalaujama 20 000 Eur, dėl vekselio, kad ji kažkokią dalį – atrodo 10 000 Eur J. Ž. jau buvo perdavusi, akcininkai pažadėjo, kad padės šiuo klausimais. Pokalbis buvo, atrodo, žiemą, gal gruodžio mėnesį, tiksliau gal pora mėnesių po jo išėjimo iš klubo, tuo metu klube jis nebedirbo. Jam buvo žinoma situacija dėl L. M., M. B. jam papasakojo, kad dar dirbdamas klube, bendravo su J. Ž. ir jie tarpusavyje bendravo apie tai, kaip paimti iš L. M. pinigų. Manė, kad ji vogė jų pinigus iš klubo ir norėjo, kad L. M. juos atlygintų. Susitikimo su akcininkais metu, nepasakytų, kad jie būtų labai nustebę, tik pasakė, kad turėtų padėti ir daugiau nieko. M. B. akcininkams norėjo parodyti, kad J. Ž. neteisėtai veda savo veiklą, rodo skaičius vienokius, o yra iš tikrųjų visai kitaip. Jis žinojo, kad L. M. turi sąsiuvinį, kuriame žymėjo kiekvienos dienos apyvartas ir M. B., paėmęs šį sąsiuvinį, įrodinėjo akcininkams, kad J. Ž. yra neteisus. Kiek žino iš kalbų, L. Ž. jau buvo davusi 10 000 Eur, tai girdėjo iš L. M. ir M. B.. To pokalbio su akcininkais metu, L. M. jau nedirbo klube. Jis klube dirbo apie 3 metus. Kad J. Ž. klubo darbuotojams būtų suteikęs kokias nors paskolas, nėra girdėjęs. Tai, kad iš L. M. buvo reikalaujama pinigų, sužinojo tik tada, kai ji jau buvo perdavusi 10 000 Eur, sakė, kad buvo tokia emocinė situacija, kad ji neturėjo kur dėtis ir padarė tokį kvailą žingsnį. Ji dar minėjo, kad buvo psichologinis poveikis jai daromas, kad buvo grasinama jog paviešins jos darbo pobūdį, video įrašus, kaip ji bendrauja su klientais. Kadangi tokia striptizo klubo veikla, nelabai buvo norima, kad kas nors žinotų apie darbą tokioje vietoje, ji norėjo to išvengti, kad kas nors iš artimųjų tai sužinotų, ką ji ten veikdavo. Ji tiesiog pabijojo prieš tėvus negražiai pasirodyti, kad iškiltų viskas į viešumą. Kuomet L. M. jam apie viską papasakojo, nepamena, bet jie bendravo ir išėję iš to darbo, kažkurio pokalbio metu ji jam apie tai ir papasakojo, smulkiau aplinkybių nepamena. Su L. dirbo 2015-2017 metais, vėliau taip pat kartu dirbo 2018 m. UAB ,,J.“ naktiniame striptizo klube ,,E.“ ir vėliau gal 2019 m. UAB ,,B.“ kitame, šalia esančiame naktiniame klube ,,D.“, ten pat iki šiol dirba L. M.. Anksčiau šis klubas priklausė ,,O.t.“ ir vadinosi ,,D.“. Dėl pinigų pasisavinimo ar vagysčių iš klubo ,,O.t.“ niekas už rankos nebuvo pagautas, jam nieko nežinoma, o kalbėti daug ką galima. Jis asmeniškai iš klubo jokių pinigų nesisavino.

Dėl 2016 m. gruodžio 12 d. 600 Eur pavedimo į jo sąskaitą iš klubo kliento – gali papasakoti, tai buvo eilinis vakaras, kuris užtruko gan ilgą laiką, pasiturintis žmogus Lietuvoje svečiavosi jų klube ir liko be pinigų, bet norėjo jiems atsidėkoti, pasiūlė nuvežti jį iki jo namų, nes jis negalėjo jiems palikti arbatpinigių. Nebuvo jokios kalbos apie konkrečią sumą, bet jie nuvežė jį iki jo namų (duomenys neskelbtini), jis išlipo, jie palaukė jo, paskui grįžo ir parodė banko pavedimų išklotinę, kur buvo nurodyta, kad jis pervedė į ją (liudytojo) sąskaitą 600 Eur ir nurodė paskirtyje – klubo vaišinimas. Tai patvirtinantį dokumentą jis turi ir, esant reikalui, galėtų pateikti. Tuos pinigus pasidalino tuomet dirbę jis, L. M. ir padavėja. Ar J. Ž. teikdavo kokią nors pagalbą klubo darbuotojams, nežino. Aplinkybės, kad jis kažkam iš šokėjų skolino pinigus krūtų didinimo operacijai, nežinojo. L. M. jam apie visas aplinkybes pasakojo senokai, kažkiek laiko praėjus po to, kai ji jau buvo perdavusi pinigus J. Ž., jau anksčiau minėjo parodymuose. Apie jo darbą klube ,,O.t.“ buvo apklaustas, bet ne šioje byloje. Apklausoje galimai minėjo aplinkybes, kurias šiandien posėdyje nurodė, bet dabar neprisimena. Buvo apklaustas vieną kartą. Mano, kad jo parodymai šiandien ir nurodytos aplinkybės, yra svarbios jo santykiuose su J. ir M. Ž. ir L. M. darbo klube ,,O.t.“. Viską, kas yra svarbu, papasakojo ir tyrėjams, bet ką konkrečiai, nepamena. Ar apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias nurodė teismui, nepamena. Apklausa vyko sekmadienį, jam paskambino ir pakvietė į apklausą, didelis srautas žmonių buvo tada, ne viską pamena. Iš darbo klube ,,O.t.“ išėjo, nes jam pasiūlė išeiti savo noru, liepė pagalvoti, kodėl jam tai pasiūlė išeiti iš darbo savo noru, sakė gal vėliau pasakys, bet iki šiol nieko nežino. Su J. Ž. buvo tik darbiniai santykiai, konfliktų konkrečių nebuvo. Kai vyko pokalbiui su akcininkais dėl L. M. situacijos, kad iš jos J. Ž. prašė 20 000 Eur. Iniciatoriumi šio pokalbio su akcininkais buvo M. B., kuris ir pasiūlė, jis labiau pažinojo akcininkus, jis turėjo savo tikslų, o jis (liudytojas) pasisiūlė į pagalbą L. M., kad gal jie galėtų jai padėti.

Jis atvyko į policiją savo noru, nes kvietimai siunčiami raštu ir paštu, o jis atvyko į apklausą laisvanoriškai pagal skambutį, tą ir turėjo omenyje duodamas parodymus. Apklausos metu jei neužsiminė apie pinigų reikalavimą, jei jo to neklausė, to ir nesakė. Dėl L. M. reikalų nepamena ką jis tiksliai apklausoje sakė, pilnai apklausos detalių nepamena. Su L. M. prieš teismo posėdį šiandien ryte susitiko prie apygardos teismo įėjimo, nes buvo kviečiamas į teismo posėdį 9 val. Jie mašinas pasistatė stovėjimo aikštelėje, pamatė vienas kitą ir kartu atėjo į teismą apie 9 val. ryte. Iki šios dienos ryto su L. M. bendravo, nes nuolat palaiko ryšius, gal prieš pora dienų irgi bendravo (t. 5, b. l. 35-40).

Iš 2017-12-08 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuotas nukentėjusiosios L. M. ir jos motinos, liudytojos N. M. pokalbis, kurio metu L. M. nurodo, jog ją atleido iš darbo, kaltina pinigų vagystėmis ir reikalauja iš jos sumokėti 20 000 Eur (t. 1, b. l. 134-136 b. l.).

Iš 2019-06-03 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. M. pateikė 2017-11-06 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 165).

2019-06-10 apžiūros protokole užfiksuota, kad 2019-06-03 nukentėjusioji L. M. savanoriškai pateikė 2017-11-06 paskolos sutartį, kuri susideda iš 2 - jų, A4 formato lapų, kurie surišti raudonos spalvos juostele, juostelė užtvirtinta dviem antspaudais "LIETUVOS RESPUBLIKA NOTARĖ L. Š." šalia parašas ir dar vienu antspaudu "Susiūta, sunumeruota ir antspaudu patvirtinta 02 lapai". Sutartis sudaryta 2017-11-06 dėl 10 000 eurų sumos skolinimosi, t.y. dėl to, kad kreditoriai J. Ž. ir M. Ž. skolininkui L. M. paskolina 10 000 eurų. Minimoje sutartyje įtvirtinta, jog skolininkas (L. M.) patvirtino, kad Paskolos suma sutarties pasirašymo momentu Kreditoriaus (J. Ž. ir M. Ž.) perduota L. M.. Taip pat sutartyje nurodyta, kad Kreditorius pareiškė, jog skolinamų lėšų (10 000 eurų) įsigijimo šaltinis – santaupos (darbo užmokestis, dividendai). Sutartyje nurodytas Paskolos sumos grąžinimo terminas – 2017-12-15. Aptariamos sutarties sudarymo išlaidas mokas skolininkas (L. M.) – 13 sutarties punktas. Sutarties pasirašyta kreditorių J. Ž. ir M. Ž. bei skolininkas L. M.. Sutartį patvirtino Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovas L. Ž.. Sutarčiai notariniame registre suteiktas numeris „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 168-169).

Iš 2017-12-09/2017-12-10 kratos protokolo matyti, kad, atliekant kratą UAB „O.t.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, buvo rasta ir paimta: iš J. Ž. rankinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 38-53).

2018-01-17 apžiūros protokole užfiksuota, kad sutartis, rasta ir paimta iš J. Ž. rankinės susideda iš 2 - jų, A4 formato lapų, surištų raudonos spalvos juostele, juostelė užtvirtinta dviem antspaudais „LIETUVOS RESPUBLIKA NOTARĖ L. Š.“ šalia parašas ir dar vienu antspaudu "Susiūta, sunumeruota ir antspaudu patvirtinta 02 lapai". Sutartis sudaryta 2017-11-06 dėl 10 000 eurų sumos paskolinimo, t.y. dėl to, kad kreditoriai J. Ž. ir M. Ž. skolininkui L. M. skolina 10 000 eurų. Šioje sutartyje įtvirtinta, jog L. M. patvirtino, kad Paskolos suma sutarties pasirašymo momentu Kreditoriaus (J. Ž. ir M. Ž.) perduota jai (L. M.).Taip pat sutartyje nurodyta, kad Kreditorius pareiškė, jog skolinamų lėšų (10 000 eurų) įsigijimo šaltinis yra santaupos (darbo užmokestis, dividendai). Sutartyje nurodytas Paskolos sumos grąžinimo terminas - 2017-12-15. Aprašomos sutarties sudarymo išlaidas apmoka skolininkas (L. M.) - 13 sutarties punktas. Sutartis pasirašyta kreditorių J. Ž. ir M. Ž. bei skolininkės L. M.. Sutartis patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovo L. Ž.. Sutartis užregistruota notariniame registre ir jai suteiktas numeris „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 54-55).

Iš 2018-02-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuoti J. Ž. telekomunikaciniai įvykiai susiję su paskolos sutarties sudarymu (t. 2, b. l. 23-31).

Iš 2020-06-17 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. 20:14 val. buvo užfiksuotas liudytojos N. M. ir nukentėjusiosios L. M. telefoninis pokalbis, iš kurio matyti, kad N. M. ir nukentėjusioji kalba apie pinigus – dėl 500 Eur paėmimo, kuriuos turėjo atiduoti bendradarbei, taip pat, kad iš nukentėjusiosios kažkas reikalauja sumokėti 20 000, nurodydamas, kad jei nenori turėti problemų, nes ji ir „M.“ vogė. N. M. siūlo nemokėti pinigų, įrašinėti asmens, kuris reikalauja pinigų, pokalbius (t. 4, b. l. 98-100).

Iš 2020 m. birželio 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. 20:58 val. buvo užfiksuotas liudytojos N. M. ir nukentėjusiosios L. M. telefoninis pokalbis, iš kurio matyti, kad N. M. ir nukentėjusioji kalba apie valgio gaminimą, N. M. klausia nukentėjusiosios ar ji apsiramino, kalbama apie tai, kad kažkas L. M. kaltina vagystėmis, kad sužinojo, kad ji turi butą, aptaria situaciją, N. M. pataria neduoti jam pinigų. Vėliau N. M. siūlo nukentėjusiajai pasiimti nedarbingumo pažymėjimą, kad negalėtų atleisti iš darbo, nukentėjusioji sako, jog nori, kad greičiau viskas baigtųsi, kad su kažkuo nenori turėti reikalų, apie atleidimą iš darbo, ką ketina daryti atleista iš darbo, kad kažkas sužinojo apie jos turimą butą, kad galėjo sužinoti per pažįstamus. Pokalbio metu L. M. sako, kad gal rytoj, atvažiuos, atveš pinigus, N. M. sako, kad nereikia jai pinigų (t. 5, b. l. 21-26).

Iš 2021 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. užfiksuoti: L. M. SMS žinutės, taip pat pokalbiai su liudytojais N. M., I. K., kitais asmenimis, įvardintais A. D., A. K., kaltinamuoju J. Ž., Swedbank darbuotoja (dėl paskolos).

Iš 2021 m. kovo 2 d. duomenų, gautų vykdant procesinė prievartos priemonę, numatytą BK 154 straipsnyje, apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta gautų bazinių stočių išklotinių analizė ir nustatyti L. M. naudojamo abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) prisijungimai prie telekomunikacinių bazinių stočių. Apžiūros metu nustatyta, kad L. M. abonentinis telefono numeris laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. 06:58:36 val. iki 2017 m. lapkričio 7 d. 00:35:09 val., buvo prisijungęs prie 61 bazinės stoties 289 kartus (t. 5, b. l. 87-110).

Kaltinamieji J. Ž. ir M. Ž. neigia prievartavę ar kitaip neteisėtai reikalavę 20 000 Eur iš nukentėjusiosios L. M., nurodydami, kad nukentėjusiajai J. Ž. buvo paskolinęs 30 000 Eur, iš kurių 20 000 Eur L. M. grąžino, o kilus konfliktui ir L. M. praradus J. Ž. pasitikėjimą, dėl likusios negrąžintos paskolos dalies – 10 000 Eur surašė notarinę rašytinę paskolos sutartį, patvirtindami anksčiau žodžiu sudarytą paskolos sutartį ir užtikrindami jos grąžinimą. Kaltinamasis J. Ž. nurodė, kad 30 000 Eur L. M. paskolino 2017 m. sausio pradžioje. Dalį paskolos – 10 000 Eur ji grąžino 2017 m. vasarą, dar 10 000 Eur L. M. grąžino 2017 m. rudenį.

Kaltinamasis J. Ž. teigia, jog tarp jo ir L. M. buvo geri santykiai bei pasitikėjimas, todėl paskola buvo suteikta be jokių rašytinių dokumentų ir sutarčių. Išnagrinėjus bylą teisme, kaltinamųjų iškelta versija dėl 30 000 Eur paskolos suteikimo L. M. nepasitvirtino.

Nukentėjusioji L. M. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš jos 2017 m. lapkričio 2 d. J. Ž. pareikalavo 20 000 Eur už jos neva pasisavintas klubo „O.t.“ pinigines lėšas. Paveikta grasinimų kreiptis į policiją ir susidoroti, ji 2017 m. lapkričio 3 d. J. Ž. perdavė 10 000 Eur grynais pinigais. Nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes apie 20 000 Eur reikalavimą netiesiogiai patvirtina ir užfiksuoti telefoniniai nukentėjusiosios L. M. telefoniniai pokalbiai, liudytojų M. B. bei M. C. parodymai.

Iš 2017-12-08 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuotas nukentėjusiosios L. M. ir jos motinos, liudytojos N. M. pokalbis, kurio metu L. M. nurodo, jog ją atleido iš darbo, kaltina pinigų vagystėmis ir reikalauja iš jos sumokėti 20 000 Eur. Liudytoja N. M. parodė, kad sulaukė dukros skambučio (nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d.), kad ji išeina iš darbo, kad ją atleidžia ir, kad kaltina ją nesuvokiamais dalykais, kad ji vagia. Ji prašė dukros atvažiuoti namo pasikalbėti, nes jos būsena buvo tokia, kad negalėjo suvokti, kas jai yra, ji buvo kaip nesava. Dukra tik sakė, kad ją kaltina nebūtais dalykais, kad ji vagia. Dukra sakė, kad iš jos vadovas reikalauja pinigų.

Gynyba teigia, jog J. Ž. kalbėjimas pakeltu tonu buvo susijęs ne su pinigų reikalavimu, o aiškinantis galimas vagystes iš klubo. Šiuos argumentus paneigia nukentėjusiosios parodymai, kad J. Ž. iš jos reikalavo 20 000 Eur, grasindamas kreiptis į policiją ir susidoroti, liudytojo M. B. parodymai. Liudytojas M. B. parodė, kad dėl 20 000 Eur sumos sužinojo iš pačios L.. Jie susitiko klube, ji buvo susirūpinusi sukrėsta. Paties J. Ž. ir L. pokalbio jis negirdėjo, iš patalpos išėjo prieš jai atvažiuojant. Žino tik aplinkybes, kuriomis pokalbis prasidėjo ir kuria linkme ėjo. Duodamas parodymus apie bauginimus, grasinimus, turėjo omenyje, kad jie norėjo apie ją pranešti policijai. J. ir M. Ž. to pokalbio metu jam minėjo, kad jie turi kompromituojančios informacijos, įrodančios, kad ji užsiėminėja neteisėta veikla – kad vagia pinigus ir galimai platina narkotines medžiagas tarp merginų. Jie norėjo atgauti savo pinigus, jų manymu, iš jų pavogtus. Iš L. žodžių žino, kad tokios sumos – 20 000 Eur, ji iš J. ir M. niekada nesiskolino. Jis iš J. ir M. girdėjo, kad policijai pateiks L. M. kompromituojančią informaciją. Jie kartu tai aptarinėjo. Kai L. pasakojo apie paskolą, ji buvo sukrėsta. Matė, kaip ji „O.“ verkdama ėjo į tualetą. Liudytojo M. B. parodymus patvirtina ir liudytojo M. C. parodymai, jog jis, M. B. ir L. M. buvo nuvykę pas akcininkus pasikalbėti dėl iš L. M. reikalaujamų 20 000 Eur ir dėl vekselio. Akcininkams išdėstė visą informaciją ir pasakė, kad iš L. M. buvo reikalaujama 20 000 Eur, dėl vekselio, kad ji kažkokią dalį – atrodo 10 000 Eur J. Ž. jau buvo perdavusi, akcininkai pažadėjo, kad padės šiuo klausimais. Pokalbis buvo, atrodo, žiemą, gal gruodžio mėnesį (t. 4, b. l. 187-194). Aplinkybę, kad nukentėjusioji perdavė J. Ž. 10 000 Eur, patvirtina ir 2021 m. vasario 26 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų L. M. telefoninių pokalbių turinys – 2017 m. lapkričio 4 d. 22:21:46 val. pokalbio su protokole nurodomu asmeniu – M. V., L. M. sako, kad <...> M. pasakė, kad vieną kartą mes su klientu, klientai, M. pervedė 6000 eurų ir mes pasidalijom, 300 M., aš 150 ir Tania. Tai jisai M., kai M. išmetė, jisai šitą informaciją papasakojo ir man J., karoče, nesumokėjo už 2000, nesumokėjo konsumo, nesumokėjo už atvestą šokėją, tai čia gaunasi penki su puse tūkstančio, ir sakė, jeigu nori neturėti problemų su mentais ir viskuo, dar tu man skolinga 20 000. Aš jam 25 tūkstančius turiu atiduot <...>. Toliau nukentėjusioji pasakoja apie grasinimus jos atžvilgiu, po to L. M. sako, kad <...> Tai va, ir jisai man sakė, kad tavęs čia, ir karoče, mes pasirašėm, aš jam sumokėjau jau 10 000, nu tipo šitą atidaviau, sumokėjau 10 000 ir per notarą iki gruodžio 15 d., aš jam turiu dar sumokėti <...>. 2017 m. lapkričio 3 d. 10:14:16 val., kalbėdama su A. K., L. M. sako, kad „Nu žodžiu, jisai mane be pinigų nepriima, nori šiandien 10 000 ir iki 15 dienos visus kitus <...> iki gruodžio 15 d.“ A. K. klausia „Iki gruodžio 15-os, ir šiandien 10 gabalų nori?“ J. M. atsako „Taip“ (t. 5, b. l. 111-215). Iš minėto protokolo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į banką Swedbank, vėliau į UAB „Mogo“ dėl paskolų suteikimo. Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai O. P. ir I. V. nepatvirtino nukentėjusiosios ir liudytojo M. B. parodymų apie tai, jog L. M. į juos, kaip UAB „O.“ akcininkus, kreipėsi dėl iš jos J. Ž. reikalaujamos 20 000 Eur sumos, tačiau šios aplinkybės nustatytos kitais byloje surinktais įrodymais ir minėtų liudytojų parodymais nebuvo paneigtos.

Iš 2018 m. vasario 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d., 20.51 val. J. Ž. skambina E. Ž., kad ryte susitartų dėl notaro, nes <...> reikia paskolinti pinigų žmogui, kad išrašytų vekselį, L. norėsim paskolint pinigų <...> sakyk, kad aš skolinsiu <...>. 2017 m. lapkričio 3 d. 10.03 val. J. Ž. skambina buhalterei V. K. ir klausia <...> ar galima žmogui paskolinti įmonės pinigų <...> reikia skubiai sutvarkyti šį reikalą <...> mes skolinsim 20 tūkstančių <...> aš grynais noriu <...>. Po to, 10.08 val. J. Ž. skambina į notarų biurą, nesusitarus dėl priėmimo, skambina R. K., klausia jo dėl notaro, sako, kad nori paskolinti grynais 20 tūkstančių. Taigi minėto protokolo duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad 2017 m. lapkričio 2 d., jai vakare atvykus į klubą pagal J. Ž. kvietimą, buvo pareikalauta 20 000 Eur.

Iš 2018 m. vasario 7 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo išrašo matyti, kad kontroliuojant J. Ž. telefoninius pokalbius, užfiksuota, jog J. Ž. 2017 m. lapkričio 3 d. 10:03:42 val. skambinant buhalterei V. K., prieš jai atsiliepiant, J. Ž. sako „Tu, L., žiūrėk <..> įlindai į šūdą tokį“. Atsiliepus V. K., J. Ž. teiraujasi ar „O.“ gali asmeniui paskolinti pinigų – J. Ž. sako, kad <...> Mes skolinsim kažkur 20 tūkstančių <...>. taip pat J. Ž. nurodo, kad paskola būtų grynaisiais pinigais. V. K. sako, kad tokiai paskolos sumai privalomas notaro patvirtinimas. Po pokalbio su V. K., J. Ž. 10:08:58 skambina į notarų biurą dėl notaro paslaugų, tačiau jam pasakoma, jog šiandien (lapkričio 3 d.) nepriims. Tuomet 10:27:33 val. J. Ž. skambina R. K. ir teiraujasi ar pastarasis turi pažįstamą notarą, pastarajam atsakius, kad turi, J. Ž. sako, kad „Man, klausyk, gali man pareguliuot paslaugą tokią. Man reikia, žinai, žmogui pinigų paskolinti per notarą 20 tūkstančių“. Taigi iš minėtų pokalbių matyti, kad J. Ž. 2017 m. lapkričio 3 d. ryte apie 10 val., tiek su V. K., tiek su R. K., kalba apie 20 000 Eur paskolos sumą ir ši suma sutampa su nukentėjusiosios nurodoma iš jos J. Ž. 2017 m. lapkričio 2 d. pareikalauta pinigų suma (t. 2, b. l. 23-26). Iš 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp J. Ž., M. Ž. ir L. M., sutartis sudaryta ne dėl 20 000 Eur, o dėl 10 000 Eur (t. 2, b. l. 56-58). Kontroliuojant L. M. telefoninius pokalbius, 2017 m. lapkričio 4 d. 22:21:46 val. užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis su M. V., kurio metu jos aptaria darbo paieškas klubuose, taip pat L. M. pasakoja apie tai, kad iš jos reikalaujama 20 000 Eur, jei norinti neturėti problemų su policija <...> ir sakė, jeigu nori neturėti problemų su mentais ir viskuo, dar tu man skolinga 20 000 <...>, nurodo, kad <...> jisai man grasino, metė ten visus popierius į mane <...>. <...> Nu tai tu įsivaizduoji? Tipo, kad aš čia privogiau <...> ten <...> pinigų ten, karoče, sakau, jeigu jūs nenorit, tai aš nebedirbsiu, sako, aišku, kad tu nebedirbsi, ten taip rėkėm mes, ten tu neįsivaizduoji, jisai man ten gras... <...> Visi įrodymai, aš visiem <...> vekselius nuimsiu, žinai mane, taip pradėjo gasdint, <...> ,aš žinok, M., išsigandau, žinok. <...> Tai va, ir jisai man sakė, kad čia tavęs čia, ir, karoče, mes pasirašėm, aš jam sumokėjau jau 10 000, nu, tipo šitą atidaviau, sumokėjau 10 000 ir per notarą iki gruodžio 15 d. aš jam turėsiu dar 10 sumokėt <...> neturiu išvis pinigų, aš užstačiau mašiną <...> ir man iki gruodžio 15 reikia 10 000, aš neįsivaizduoju, kur aš surasiu, nežinau <...> (t. 5, b. l. 154-156). Iš to paties protokolo matyti, kad prieš paskolos sutarties pasirašymą 2017 m. lapkričio 6 d. 10:58:16 val. L. M. skambino į Mogo.lt dėl 10 000 Eur paskolos, dėl paskolos suteikimo bendravo su A. K. ir jo nurodomais kitais neįvardintais asmenimis (t. 5, b. l. 169-187).

Nors liudytoja V. K. nurodė, kad yra girdėjusi, kad darbuotojai eidavo skolintis pinigų pas direktorių (J. Ž.), bet kokiomis sumoms nežino, kad buvo vienintelis atvejis su šokėja, kai norėjo daryti plastinę operaciją ir buvo sudaryta trišalė sutartis, įmonė sumokėjo klinikai, o darbuotoja pasirašė vekselį, su darbuotojais jokių paskolų nebuvo, nepatvirtina kaltinamųjų versijos, jog nukentėjusiajai buvo suteikta paskola. Šios versijos nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Nagrinėjamų įvykių metu L. M. atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, t. y. klausomasi jos telefoninių pokalbių, apie kurias jai nebuvo žinoma, todėl, duomenys gauti taikant šias priemones, atspindi realią buvusią situaciją. Duomenų, jog nukentėjusioji, bendraudama su įvairiais asmenimis ir nurodydama, kad iš jos reikalaujama 20 000 Eur suma, susijusi su J. Ž. įtarimais vagystėmis, iš kurių 10 000 Eur ji jau sumokėjo, modeliavo melagingais duomenimis grindžiamą situaciją. Be kita ko, aplinkybę, kad iš L. M. gavo 10 000 Eur 2017 m. rudenį, nurodė ir pats kaltinamasis J. Ž., tik teigdamas, kad ši suma buvo paskolos dalies grąžinimas.

Vertinant nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad 10 000 Eur, kuriuos ji perdavė J. Ž., paėmė iš mamos, matyti, kad jie nevisiškai sutampa su liudytojos N. M. parodymais dėl 10 000 Eur gavimo ir byloje nebuvo neginčijamai nustatyta jog po to, kai J. Ž. pareikalavo iš L. M. 20 000 Eur iki pinigų perdavimo J. Ž. sekančią dieną, ji būtų vykusi pas motiną N. M. ir iš jos gavusi minėtą sumą, tačiau iš kitų byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų byloje nustatyta, kad 10 000 Eur suma J. Ž. buvo perduota. Kaip jau minėta, šios aplinkybės neneigia ir kaltinamasis J. Ž., nurodydamas, kad L. M. 2017 m. rudenį jam perdavė 10 000 Eur, tik teigdamas, kad tai buvo paskolos grąžinimas, kas byloje yra paneigta.

Kaip matyti iš užfiksuotų nukentėjusiosios ir kaltinamojo J. Ž. pokalbių dėl susitikimo, nukentėjusioji ir J. Ž. 2017 m. lapkričio 3 d., kuomet buvo perduota 10 000 Eur suma, susitiko ne apie 10 val., kaip nurodyta kaltinime, o apie 15 val., todėl ši aplinkybė patikslintina.

Kaltinime nurodoma, jog paskolos sutartis pas notarą buvo pasirašyta apie 12.20 val. Iš 2021 m. vasario 26 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2017 m. lapkričio 6 d. 12:20:49 val. L. M. siunčia J. Ž. SMS žinutę „busiu po keliu min“, J. Ž. 12:23:35 val. atsako „ok“. 12:28:49 val. L. M. skambina J. Ž., kuris sako, kad ji ne ten nuėjo, 12:39:36 val. ir 12:48:37 val. užfiksuoti L. M. pokalbiai su neįvardintomis merginomis dėl darbinės veiklos, 12:53:11 val. V. K. skambina L. M., pastaroji nurodo, kad perskambins po kokių 15 min. 13:23:13 val. L. M. skambina A. K. ir nurodo, kad <...> žodžiu, tu girdi, šiandien mene vėl pradėjo gąsdinti, kad jeigu aš ten, aš turiu labai daug video apie tave, jeigu tu bent nueisi tipo į striptizo klubą, aš tau, tave ten, tau gyvenimą sunaikinsiu <...>, taip pat L. M. pokalbio metu sako, kad už notaro paslaugas buvo liepta sumokėti jai (t. 5, b. l. 187-92). Taigi iš minėtuose protokoluose užfiksuoto asmenų pokalbių laiko, 12:20 val. Nukentėjusioji dar nebuvo atvykusi į notarų biurą. Iš minėtų duomenų matyti, kad paskolos sutartis buvo pasirašyta apie 13 val., todėl šis laikas patikslinamas.

2021 m. vasario 17 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras į bylą pateikė 2017 m. gruodžio 9 d. kratos, atliktos pas M. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), kratos protokolą, iš kurio matyti, kad seife buvo rasta 10 000 Eur (t. 5, b. l. 70-76). Iš kvito dėl pinigų perdavimo saugojimui, matyti, kad 10 000 Eur yra 200 kupiūrų po 50 Eur (t. 5, b. l. 77). Visgi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje minėtiems pinigams nėra taikomas, minėti pinigai su šiuo atskirtu ikiteisminiu tyrimu, dėl kurio nagrinėjama byla, nebuvo siejami. Kaip byloje nustatyta, nukentėjusioji 10 000 Eur J. Ž. perdavė 2017 m. lapkričio 3 d., o krata atlikta 2017 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko nuo pinigų perdavimo.

Kaltinamiesiems J. Ž. ir M. Ž. pareikštas kaltinimas, jų veiksmus kvalifikuojant kaip turto prievartavimą, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamieji įspėti dėl galimo veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

BK 181 straipsnyje ir 294 straipsnyje numatytų veikų požymiai yra atribojami atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės, ar aiškiai viršydamas tokios teisės ribas. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į esamos ar tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šiuos nusikaltimus skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra valdomas kito asmens, neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas paprastai yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą taikyti – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2009). Esant prievartiniam reikalavimui patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias CK numatytais pagrindais, kai toks reikalavimas yra nelygiavertis prievolei, spręstina, ar veikoje nėra turto prievartavimo nusikaltimo sudėties. Tuomet turto prievartavimo dalykas yra ta reikalaujamo perduoti turto dalis, kuri aiškiai viršija prievolės apimtį, apibrėžtą įstatymų ar sutarties nurodymų.

Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) mano, kad jis ar įgyvendindamas kito asmens teisę turi reikalavimo pagrindą į pas kitą asmenį esantį turtą, o esant turto prievartavimui – kad jokio teise pagrįsto reikalavimo iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę, o prievartaudamas turtą kaltininkas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti CK 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Kasacinėje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-357/2012, 2K-114/2014, 2K-504-139/2015, 2K-187-697/2018; 1A-221-387/2021).

BK 294 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyvioji pusė – veika – pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens neįgyvendintos (tiek ginčijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos) vykdymas. Taigi, kaltininkas arba asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro arba tariamo teisinio santykio subjektas. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tikros teisės buvimo nepaneigia tai, kad teisės turėtojas negali jos pagrįsti įrodymais. Antai, tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų formuojamoje praktikoje tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, būtina nustatyti, kad kaltininkas negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės. Nagrinėjamu atveju, būtent ir susiklostė tokia teisinė situacija, kai kaltinamasis J. Ž. savavališkai ėmėsi vykdyti objektyvaus pagrindo neturinčią, tačiau jo sąmonėje egzistavusią teisę susigrąžinti iš klubo „O.t.“ neva nukentėjusiosios L. M. pasisavintas klubo lėšas.

Tai, kad J. Ž. galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog nukentėjusioji savinosi klubui priklausančias pinigines lėšas byloja tiek iš dalies paties J. Ž., tiek nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, taip pat į bylą pateikti nukentėjusiosios įrašai sąsiuvinyje apie klubų, kuriose ji dirbo, apyvartas bei įrašai apie jos asmenines lėšas. Nors realiai ir faktiškai nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji savinosi klubui priklausantį turtą, neįvardinta tariamai pasisavintų lėšų suma, tačiau kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, kaltinamasis J. Ž. apie tai galėjo susidaryti nuomonę iš liudytojo M. B. parodymų apie tai, kad L. M. jo paprašė darbo klube metu įnešti į jos sąskaitą grynuosius pinigus, taip pat iš įrašų L. M. vedamuose užrašuose sąsiuvinyje, yra nurodomos ne tik klubo apyvartos sumos, tačiau ir įrašai apie pačios nukentėjusiosios asmenines lėšas, kaip, antai ,<...> pervesta į sąskaitą <...>. Kaip matyti iš minėto sąsiuvinio įrašų, juose nurodomos pakankamai didelės sumos (ir dešimtimis tūkstančių), tarp jų, pačios nukentėjusiosios, nurodant, kad pervedama į sąskaitą. Todėl kaltinamasis J. Ž. galėjo būtų įsitikinęs dėl, jo nuomone, nukentėjusiosios pasisavinamų lėšų dydžio – 20 000 Eur, kurią nukentėjusioji turėtų atlyginti, dėl ko buvo pareikalauta tokio dydžio suma.

Nors kaltinamasis J. Ž. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis su sąsiuvinyje esančia informacija nebuvo susipažinęs, tačiau šią aplinkybę paneigia faktas, kad jis sąsiuvinį turėjo pakankamai ilgą laiką, be asmenų, kurie J. Ž. informavo apie tai, kad L. M. galimai savinasi klubo „O.t.“ lėšas, apie tai galėjo susidaryti nuomonę iš sąsiuvinyje L. M. įrašų apie, kaip ji teigė, jos ir mamos turimas ir gaunamas bei nurodomas sąskaitose esančias pinigines lėšas. Byloje nenustatyta, to nenurodo ir kaltinamasis J. Ž., kokia piniginių lėšų suma, net preliminariai, galėjo būti nukentėjusiosios neva pagrobta. Nors tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, kaltinamasis J. Ž., kaip minėta, galėjo susidaryti nuomonę, nors ir nepatvirtintą, jog L. M. savinasi klubo „O.t.“ turtą.

Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog J. Ž. prievarta reiškiamos turtinės pretenzijos nukentėjusiajai L. M., turėjo subjektyviai vertinamą pagrindą. Nors nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad ji klubo „O.t.“ turto nesisavino, o byloje nėra faktinių duomenų, kurie pagrįstų, jog nukentėjusioji būtų tai dariusi, tačiau tai, esant pirmiau aptartų duomenų visetui, nepaneigia aplinkybės, kad J. Ž. veikė realizuodamas tariamą teisę į iš klubo pasisavintas pinigines lėšas, tik tam pasirinko netinkamą tokios teisės įgyvendinimo būdą. Jo pasirinktas tariamos teisės įvykdymo būdas neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Taigi byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo J. Ž. konfliktas kilo ne be jokios priežasties, kaip nurodyta kaltinime, o dėl to, jog J. Ž. įtarė, jog nukentėjusioji savinasi klubui priklausantį turtą. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. Ž. tyčia, darant jam inkriminuotus veiksmus, buvo nukreipta ne į nukentėjusiosios vertimą be teisėto pagrindo perduoti turtą, o į savavališką, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, turimos tariamos teisės įgyvendinimą.

Savavaldžiavimą kvalifikuojančiais požymiais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį yra pripažįstami psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas savavaldžiaujant. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). Psichinė prievarta kaip savavaldžiavimo požymis pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-895/2020). Laikoma, kad panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiajam padaryta didelė žala tada, kai neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeliama nukentėjusiajam bejėgiškumo būsena, įtampa, dvasiniai sukrėtimai ar nuolatinis psichologinis diskomfortas, depresija ar kitokia liguista būsena, sveikatos pablogėjimas ar net psichikos sutrikimas. Tokius padarinius (didelę žalą) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin šiurkštus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl raginimo įvykdyti tikrą ar tariamą kaltininko nurodomą pareigą (pvz. grąžinti skolą), bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012).

Kaltinamajam J. Ž. inkriminuoti psichinio poveikio veiksmai, kad jis baugino nukentėjusiąją grasindamas jai, jog neįvykdžius reikalavimo perduoti 20 000 Eur, kreipsis į policiją ir, turimų ryšių pagalba, su ja susidoros. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. M. apie grasinimo pobūdį nurodė, kad J., grasindamas šiuo sąsiuviniu, pasakė, kad neva yra įsitikinęs, jog ji vogė klubo pinigus, jis dėl vagystės kreipsis į policiją ir pateiks sąsiuvinį, kaip neva jos vagysčių įrodymą. Sužinojęs, kad ji turinti automobilį, J. pagrasino, kad apie tai taip pat informuos policiją ir ji turės teisintis, iš kokių lėšų įgijo automobilį „BMW 120“. Pokalbio metu J. pareikalavo 20 000 Eur, neva ji tiek išvogė, kokiu būdu J. tai paskaičiavo, net neįsivaizduoja. J. grasinimų išsigando, bandė jam paaiškinti, kad jokių klubo pinigų nevogė, tačiau jis neklausė ir vis grasino policija. J. kalbėjo labai įtikinimai, jis ne kartą buvo sakęs, kad turi ryšių policijoje, kad jis nieko nebijantis ir pan. Todėl po tokių jo kalbų labai išsigando ir pamanė, kad turėdamas korupcinių ryšių policijoje, J. gali ją neteisingai apkaltinti ir už tai ji gali būti nubausta. Sutiko su jo reikalavimu ir pažadėjo sumokėti jo reikalaujamą sumą (t. 1, b. l. 139-144). Tai, kad buvo grasinama kreiptis į policiją ir susidoroti, nukentėjusioji pasakojo ir kalbėdama telefonu su M. V. (t. 5, b. l. 111-215).

Nukentėjusiosios L. M. parodymai dėl prieš ją pavartoto psichinio poveikio aplinkybių viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs. Tai, kad nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad jai buvo grasinama ne tik policija ir susidorojimu, bet ir paviešinti ją kompromituojančią medžiagą (vaizdo įrašus kuriuose ji galėjo būti nufilmuota bendraujanti su klientais naktiniame klube, kuriame dirbo), nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją pavartoto psichinio smurto kaltinamajam J. Ž. inkriminuotomis aplinkybėmis. Juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Nagrinėjamu atveju, teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl prieš ją panaudotos psichinės prievartos, padaryta psichinė žala vertintina kaip didelė, nes, nukentėjusioji buvo įbauginta, kaltinamojo J. Ž. veiksmais buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija, nukentėjusioji prarado saugumo jausmą, nes jis apie L. M. buvo surinkęs kai kuriuos duomenis ir tai nukentėjusiajai kėlė pagrįstą nerimą. Nukentėjusioji nurodė, kad J. grasindamas sąsiuviniu, pasakė, kad neva yra įsitikinęs, jog ji vogė klubo pinigus, jis dėl vagystės kreipsis į policiją ir pateiks sąsiuvinį, kaip neva jos vagysčių įrodymą. Sužinojęs, kad ji turinti automobilį, J. pagrasino, kad apie tai taip pat informuos policiją ir ji turės teisintis, iš kokių lėšų įgijo automobilį „BMW 120“. Pokalbio metu J. pareikalavo 20 000 Eur, neva ji tiek išvogė, kokiu būdu J. tai paskaičiavo, net neįsivaizduoja. J. grasinimų išsigando, bandė jam paaiškinti, kad jokių klubo pinigų nevogė, tačiau ji nesiklausė ir vis grasino policija. J. kalbėjo labai įtikinimai, jis ne kartą buvo sakęs, kad turi ryšių policijoje, kad jis nieko nebijantis ir pan. Todėl po tokių jo kalbų labai išsigando ir pamanė, kad turėdamas korupcinių ryšių policijoje J. gali ją neteisingai apkaltinti ir už tai ji gali būti nubausta.

Taigi apibendrinus darytina išvada, kad surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis J. Ž., pareikšdamas pretenzijas nukentėjusiajai dėl jo teigimu, nukentėjusiosios vagysčių iš klubo „O.t.“, panaudodamas psichinę prievartą, ir reikalaudamas iš nukentėjusiosios L. M. pinigų sumos – 20 000 Eur, kuri, teismo nuomone, neviršijo J. Ž. įsitikinimu, galėjusios būti pasisavintos pinigų sumos, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, vykdė nukentėjusiosios L. M. ginčijamą UAB „O.“ teisę į padarytos žalos atlyginimą, kas atitinka CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą vieną iš teisių ir pareigų atsiradimo pagrindą – žalos padarymą. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos CK 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, žalos padarymo, etc.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Byloje nenustatyta, kad J. Ž. būtų reikalavęs iš nukentėjusiojo suteikti tam tikro turto būtent jiems ar reikalavęs gerokai daugiau pinigų, negu nukentėjusioji L. M., jo manymu, buvo skolinga.

Kaltinamasis J. Ž. suvokė pavojingą nusikaltimo pobūdį (t. y. kad veikia neteisėtai, nesikreipdamas į teisėsaugos institucijas ar kitas kompetentingas institucijas), savo interesus nusprendė realizuoti pats, numatė, kad dėl naudojamos psichinės prievartos prieš L. M., pastarajai gali būti padaryta didelė žala (sukelta baimė, nesaugumo jausmas), ir to norėjo.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, kad kaltinamasis J. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, naudodamas psichinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą UAB „O.“ tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, t. y.: jis, 2017 m. lapkričio 2 d. apie 20.00 val., būdamas naktinio klubo „O.t.“ direktoriumi, klubo patalpose, adresu Rūdninkų g. 14, Vilnius, panaudodamas psichinę prievartą UAB „O.“ darbuotojos, nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu – įtardamas, jog pastaroji įvykdė UAB „O.“ priklausančio turto vagystę, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, dėl vagystės kreiptis į teisėsaugos institucijas, savavališkai vykdė ginčijamą tariamą teisę atgauti iš L. M. tariamai jos pagrobtą UAB „O.“ turtą bei reikalaudamas jam perduoti 20 000 Eur grynųjų pinigų sumą, grasino nukentėjusiajai, jog neįvykdžius reikalavimo kreipsis į policiją ir turimų ryšių pagalba su ja susidoros. Tokiu būdu įbauginęs bei palaužęs nukentėjusiosios L. M. valią, susitiko su nukentėjusiąja 2017 m. lapkričio 3 d. apie 15.00 val., ir priėmė dalį – 10 000 Eur neteisėtai reikalautos sumos; tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu panaudotos psichinės prievartos palaužta valia, neteisėtų veiksmų pasėkoje išgavęs nukentėjusiosios pažadą dėl likusios 10 000 Eur sumos perdavimo atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus – pasirašyti notarų biure apsimestinę paskolos sutartį 10 000 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 6 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini). notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė su nukentėjusiąja apsimestinį sandorį – paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur sumai, nors paskolos realiai nesuteikė. Tokie kaltinamojo J. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos požymius, todėl veika iš BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotini į BK 294 straipsnio 2 dalį.