Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-151-198/2015

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01370-2013-7

2015 m. kovo 27d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., A. Ž., P. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-839/2014 pagal ieškovų A. K., A. Ž., P. L. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Alsuodis“ dėl visuotinių narių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. S. ir J. G. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat teismas pripažino, kad 2006-08-20 Klubo susirinkime priimti sprendimai yra teisėti. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog A. Ž. nedalyvavo 2006-08-20 Klubo susirinkime, be to, atsižvelgęs ir į tai, kad net ir darant prielaidą, jog P. K. nebuvo Klubo narys, susirinkime dalyvavo 3 iš 5 narių, t.y. dauguma. Teismas, įvertinęs tai, kad 2006-08-20 susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė Klubo narių, padarė išvadą, jog kitiems Klubo nariams buvo tinkamai pranešta apie susirinkimą. Konstatavus, kad 2006-08-20 Klubo susirinkimas ir jame priimti sprendimai yra teisėti, teismas padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo laikyti negaliojančiais vėlesnių ginčijamų Klubo susirinkimų sprendimų, nes nuo 2006-08-20 Klubo narių skaičiui padidėjus iki devynerių, vėlesniuose susirinkimuose dalyvavo Klubo narių dauguma.

Be to, teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys bylos aplinkybių viseto kontekste neleidžia konstatuoti, jog atskiri Klubo susirinkimai neįvyko. Taip pat teismas pažymėjo, kad Pagal Klubo įstatus naujų Klubo narių priėmimas priskirtas tiek Klubo tarybos, tiek ir visuotinio Klubo narių susirinkimo kompetencijai.

2013-08-11 susirinkimą ir jame priimtus sprendimus teismas pripažino teisėtais, nes net ir pripažinus ieškovų pašalinimą iš Klubo neteisėtu, nustatyta, kad susirinkime (įskaičiuojant į Klubo narių skaičių ir ieškovus) dalyvavo Klubo narių dauguma.

Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį dalyje dėl 2006-08-20, 2007-05-23, 2008-05-22, 2009-09-22, 2010-08-23, 2011-05-26, 2012-09-15 Klubo susirinkimų sprendimų ginčijimo atmetė ne tik kaip nepagrįstą, bet ir kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai jokiu būdu negalėjo sužinoti ir nežinojo apie galimą savo teisių pažeidimą daugiau kaip septynerius metus, skaičiuojant nuo 2006-08-20 susirinkimo.

Apeliaciniu skundu nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas A. Ž. dalyvavo 2006-08-20 Klubo susirinkime, o P. K. yra laikytinas Klubo nariu nuo jo įsteigimo momento bei taip pat dalyvavo 2006-08-20 Medžiotojų Klubo susirinkime, todėl 2006-08-20 Klubo susirinkime priimti sprendimai yra teisėti ir nėra pagrindo pripažinti neteisėtais kitų ginčijamų Klubo susirinkimų sprendimų.

Apeliaciniu skundu tvirtinama, kad teismas netinkamai taikė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, CK 2.90, 2.91 straipsnius bei LR Visuomeninių organizacijų įstatymo nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nepagrįsta teismo išvada, kad P. K. buvo Klubo narys. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Klubas būtų įsteigtas reorganizavus kitą medžiotojų klubą padalijimo būdu, nes 2002-03-16 medžiotojų klubo „Aisetas“ ir Klubo bendro susirinkimo protokolas negali būti laikomas medžiotojų klubą „Aisetas“ reorganizavimą padalijimo būdu patvirtinančiu dokumentu. Sprendimas reorganizuoti klubą „Aisetas“ nebuvo priimtas, nebuvo vykdomos jokios reorganizavimo procedūros, o Klubas buvo įsteigtas vadovaujantis steigiamojo susirinkimo protokolu. Be to, apeliantai tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Klubo nariai, nurodyti 2001-06-05 steigiamojo susirinkimo protokole bei pridedame narių sąraše, būtų išreiškę valią dėl P. K. tapimo Klubo nariu.

Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat tvirtina, kad teismas išėjo iš ieškinio nagrinėjimo ribų, nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nagrinėjo Klubo 2001-06-05 steigiamojo susirinkimo protokolo galiojimo klausimą ir nepagrįstai pripažino P. K. steigėju bei suteikė jam Klubo nario teises bei pareigas. Pažymi, kad toks nario teisių ir pareigų nustatymas turi esminės reikšmės sprendžiant dėl 2006-08-20 Klubo narių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ir kitų, po 2006 m., į Klubą priimtų asmenų materialinių teisių ir pareigų nustatymo. Be to, teismas, pasisakydamas, jog P. K. laikytinas Klubo nariu nuo jo įsteigimo momento, turėjo ex officio pasisakyti ir dėl Klubo 2001-06-05 steigiamojo susirinkimo galiojimo, nes pasisakė dėl niekinio sandorio teisinių padarinių. Tačiau to nepadaręs teismas nesilaikė pareigos ex officio pripažinti atitinkamą sandorį niekiniu bei tinkamai motyvuoti sprendimą.

Ieškovų nuomone, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą padarė esminius įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, dėl ko neteisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Ieškovai apeliaciniu skundu tvirtina, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų M. P., R. L. ir A. L. parodymų, iš kurių matyti, jog jokie nauji Klubo nariai nebuvo priimami, kad E. S. prašėsi būti priimamas klubo nariu tik 2009 m., taip pat liudytojo A. L. parodymų, jog J. G. skambino ir siūlė atbuline data priimti nariu į Klubą, o E. S. pasirašė Klubo protokolus atbuline data.

Ieškovai tvirtina, kad teismas trečiojo asmens į bylą pateiktus garso įrašus nepagrįstai įvertino kaip nepatikimus, nes CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog garso įrašai yra laikytini tinkama įrodinėjimo priemone, jeigu jie yra padaryti nepažeidžiant įstatymų. Ieškovai teigia, kad teismas įstatymo pažeidimų nenustatė ir pažymi, kad bylai reikšmingo pokalbio, vykusio 2013-05-28 autentiškumą patvirtino liudytojas G. K.. Pokalbio metu atsakovo vadovas neverčiamas nurodė, jog Klube „yra valdyba ir keturi nariai“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Sutikdamas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant įrodymus, taikant teisės normas, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, nagrinėjamu aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl pasisako dėl ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.

Nagrinėjamu atveju, ieškovai 2006-08-20, 2007-05-23, 2008-05-22, 2009-09-22, 2010-08-23, 2011-05-26, 2012-09-15, 2013-07-20 ir 2013-08-11 atsakovo susirinkimų sprendimus iš esmės ginčijo tuo pagrindu, jog jie priimti ne teisėtų klubo narių, bet asmenų, kurie nebuvo teisėtai priimti į klubą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai asociacijos narys teisme ginčija jam paskirtų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario teisių apribojimo pagrindus, tiek ir procedūrinius taikytų poveikio priemonių aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovų pašalinimas iš medžiotojų klubo „Alsuodis“ buvo nepagrįstas tik dėl procedūrinių pažeidimų, kadangi iš esmės ieškovų pašalinimo iš klubo klausimas buvo išnagrinėtas nesuteikiant ieškovams galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo buvus pagrindui svarstyti narių pašalinimo klausimą, nes ieškovai nario mokesčio nebuvo mokėję kelis metus iš eilės, nedalyvavo Klubo veikloje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl senaties taikymo 2006-08-20, 2007-05-23, 2008-05-22, 2009-09-22, 2010-08-23, 2011-05-26, 2012-09-15 Klubo susirinkimo sprendimas ginčyti. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai turėjo galimybę sužinoti apie savo pažeistas teises anksčiau, nes byloje esantis 2006-08-20 Klubo susirinkimo protokolas turi esminių trūkumų, todėl negali būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu, jog bent vienas iš ieškovų dalyvavo susirinkime. Apeliantai tvirtina, kad apie ginčijamus Klubo narių susirinkimų sprendimus sužinojo tik gavę atsiliepimą į ieškinį, prie kurio ir buvo pridėti susirinkimų protokolai. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 1.125 str. 4 d.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie pažeistas teises momento (CK 1.127 str. 1 d.). Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovai, būdami Klubo nariais ir steigėjais rūpestingai ir atidžiai domėjosi Klubo veikla, dalyvavo rengiamuose susitikimuose ir pan., t.y. nustatyti materialieji nario teisių apribojimo pagrindai. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovai nuo 2006 m. būtų kėlę klausimą (raštu ar žodžiu) dėl jų nuomone netinkamos Klubo veiklos organizavimo, pirmininko pakeitimo ar kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai praktiškai nuo 2007 m. mokesčių nemokėjo, nesidomėjo Klubo veikla ir joje nedalyvavo. Pažymėtina, kad apeliantai šių faktinių aplinkybių neginčija. Sutiktina, kad ieškovams, esant Klubo steigėjams, turėjo būti pakankamai gerai žinomi Klubo įstatai ir jų reikalavimai. Iš Klubo įstatų matyti, kad klubo nariai privalo, dalyvauti visuotiniuose klubo narių susirinkimuose (įstatų 4.5 p.), reguliariai mokėti nario mokestį (įstatų 4.8), prisidėti bei dalyvauti įvairiuose klubo renginiuose (įstatų 4.9). Be to, Klubo įstatų 5.7 punktas numato, kad pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus turi atsiskaityti už veiklą, taip pat, kad pirmininkas gali būti perrenkamas kartą per metus (5.8 p.). Tačiau ieškovai šių pareigų nevykdė, suteiktomis teisėmis nepasinaudojo, tame tarpe pretenzijų, kad nebuvo neva kviečiami dalyvauti susirinkimuose, nereiškė. Nustatinėjant šiai bylai reikšmingas aplinkybes pirmos instancijos teismas įvertino apeliantų elgesį pagal apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, į tai, kad vienas iš apeliantų A. Ž. dalyvavo 2006-08-20 ir bei 2007-05-23 Klubo susirinkimuose. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai turėjo galimybę sužinoti apie savo pažeistas teises anksčiau yra teisėta bei pagrįsta byloje esančiais duomenimis.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas išėjo iš ieškinio nagrinėjimo ribų, nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė. Teismas nagrinėja bylą pareikšto ieškinio ribose. Šiuo atveju ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti Medžiotojų klubo ,,Alsuodis“ 2006-08-20, 2007-05-23, 2008-05-22, 2009-09-22, 2010-08-23, 2011-05-26, 2012-09-15, 2013-07-20 ir 2013-08-11 vykusių visuotinių narių susirinkimų metu priimtus sprendimus negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, ar yra pagrindas šiuos sprendimus pripažinti negaliojančiais. Skundžiamu sprendimu teismas nesprendė dėl P. K. pripažinimo atsakovo nariu bei nenustatė jam jokių materialiųjų teisių ar pareigų ir neįtakojo šio asmens teisinės padėties, nes reikalavimo kas liečia P. K. ieškovai ieškiniu nereiškė. Apeliantai 2001-06-05 atsakovo steigiamojo susirinkimo protokolo taip pat neskundė, dėl šio susirinkimo protokolo ieškiniu reikalavimų nėra pareikšta jokių. Nenustačius, jog buvo nuspręsta dėl minėtų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bylos duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Ž. nedalyvavo 2006-08-20 Klubo susirinkime. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad kartu 2006-08-20 Klubo narių susirinkimo protokolu pateiktas dalyvių sąrašas dalyvių nepasirašytas. Tai, kad A. Ž. dalyvavo 2006-08-20 Klubo susirinkime paliudijo kiti jame dalyvę asmenys, liudytojai, kurių parodymais nėra pagrindo abejoti.

Pasisakant dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011). Pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos, pagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmos instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 str. įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Dėl apeliantų argumento, kad teismas nepasisakė dėl liudytojų parodymų, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Utenos rajono apylinkės teismas, todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymais pagristai iš dalies tenkino ieškovų ieškinį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.