Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančių fizinių asmenų V. D. ir G. D. bankroto administratorės R. Ž. prašymą dėl fizinių asmenų bankroto bylos pabaigos, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Šiaulių bankas, valstybės įmonė Turto bankas, A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose (toliau tekste – ir teismas) gautas bankrutuojančių fizinių asmenų G. D. ir V. D. bankroto administratorės R. Ž. prašymas dėl fizinių asmenų bankroto bylos pabaigos.

Bankroto administratorė prašė priimti nutartį baigti V. D. ir G. D. bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus fizinių asmenų kreditorių finansinius reikalavimus: akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių bankas – 103 325,07 Eur; A. M. – 35 495,74 Eur; valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko – 190,52 Eur. Prašymas grindžiamas tuo, kad bankroto administratorė 2022 m. balandžio 8 d. paruošė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (toliau – ir Aktas), nustačiusi, jog fiziniai asmenys V. D. ir G. D. tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo plane (toliau – ir Planas) prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, kad parengto Akto kopijas bankroto administratorė teikė bankrutuojantiems fiziniams asmenims ir kreditoriams. Bankrutuojantys fiziniai asmenys Aktą pasirašė, o kreditorių susirinkimo pirmininkės AB Šiaulių bankas įgaliotas atstovas, įvertinęs pateiktą medžiagą, nurodydamas priežastis, nepasirašė administratorės parengto Akto, kuriame nuspręsta pritarti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigai ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus. Bankroto administratorė 2022 m. gegužės 2 d. surašė Akto nepasirašymo protokolą, nurodė nepasirašymo priežastis.

Nesutikdama su kreditorių susirinkimo pirmininko nurodyta Akto nepasirašymo priežastimi, kad G. D. nepramoko švedų kalbos, todėl neįgijo darbo kaip buvo numatyta fizinių asmenų nemokumo atkūrimo plane, bankroto administratorė prašyme bankroto bylos pabaigos pažymėjo, jog G. D. darbo neradimą Plano laikotarpiu lėmė svarbios aplinkybės: pandemijos laikotarpis, masinis darbuotojų atleidinėjimas ir naujų darbuotojų nepriėmimas į darbo vietas Švedijoje. Be to, V. D. uždirbo daugiau pajamų nei buvo planuota ir į depozitinę sąskaitą kreditorinių reikalavimų tenkinimui pervesta didesnė suma. Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko nurodytų priežasčių, jog buvęs V. ir G. D. bankroto administratorius be pagrindo pasisavino daugiau lėšų, nei jam buvo skirta kreditorių susirinkimo sprendimu ir nurodyta Plane, dėl ko kreditorius negavo plane numatytų mokėjimo, ir tai laiko Plano neįgyvendinimu, bankroto administratorė nurodė, kad bankroto administratoriaus vardu atidarytos depozitinės sąskaitos, skirtos fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti, lėšomis disponuoja bankroto administratorius. Todėl fiziniai asmenys, sumokėję lėšas į depozitinę sąskaitą, niekaip negalėjo jomis disponuoti, jų susigrąžinti, atlikti mokėjimų kreditoriams ar atlikti kokių nors kitų veiksmų. Dėl šiomis lėšomis disponavusio buvusio bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lexuna“ kaltų veiksmų depozitinės sąskaitos lėšos buvo išmokėtos UAB „Lexuna“, o ne kreditoriams, kaip buvo numatyta Plane. O bankrutuojantys asmenys dėl šių UAB „Lexuna“ neteisėtų veiksmų nėra niekaip kalti, jie dirbo, gavo darbo užmokestį gerokai didesne apimtimi nei buvo numatyta Plane, visą gautą darbo užmokesčio perviršį pervesdavo į depozitinę sąskaitą, o iš šios sąskaitos mokėjimus kreditoriams turėjo pareigą atlikti tik bankroto administratorius. Be to, kreditoriai turi reikalavimo teises į UAB „Lexuna“ dėl negautų pajamų, kurias UAB „Lexuna“ išsimokėjo sau iš V. ir G. D. depozitinės sąskaitos. Depozitinės sąskaitos išrašus naujoji bankroto administratorė yra pateikusi kreditoriams žalos prisiteisimui iš UAB „Lexuna“. UAB „Lexuna“ ir jos įgaliotam asmeniui N. S. lieka prievolės atsiskaityti už V. D. ir G. D. su AB Šiaulių bankas – 4 445,09 Eur sumai, su A. M. – 1 540,43 Eur, su VĮ Turto banku – 8,15 Eur. Šios sumos lieka kreditoriams, kaip reikalavimo teisės į UAB „Lexuna“ ir N. S., nes nebuvo paskirstytos kreditoriams, kaip numatyta Plane, o buvo pasisavintos UAB „Lexuna“ ir jos įgalioto asmens. Fiziniai asmenys ruošė savo Planą, dėjo pastangas, kad šis Planas būtų ir buvo įgyvendintas, tinkamai įvykdė savo pareigas, numatytas jų Plane, ir atkūrė savo mokumą.

Bankroto administratorės prašymas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Taigi, klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020; kt.). Baigus fizinio asmens bankroto procesą, visi mokesčiai, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 30 straipsnio 4 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai) (duomenys neskelbtini) nutartimi fiziniams asmenims V. D. ir G. D. iškelta bankroto byla, jų bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“. Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi patikslintas (padidintas) kreditoriaus A. M. finansinis reikalavimas.

Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių asmenų V. D. ir G. D. mokumo atkūrimo planas, kuriame numatytas 36 mėnesių (3 metų) šio plano įgyvendinimo laikotarpis. Teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. sausio 25 d., atstatydino UAB „Lexuna“ iš bankrutuojančių fizinių asmenų V. D. ir G. D. bankroto administratorės pareigų, paskyrė naują bankroto administratorę R. Ž..

Teismui pateiktais duomenimis 2022 m. balandžio 1 d. įvykusio bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 150 Eur dydžio suma už bankroto administravimą naujai paskirtai bankroto administratorei, 2022 m. balandžio 7 d. bankrutuojantys asmenys sumokėjo į depozitinę sąskaitą paskutinę bankroto administravimui skirtą sumą, o bankroto administratorė 2022 m. balandžio 8 d. kreditoriams paskirstė depozitinėje sąskaitoje buvusią 0,83 Eur dydžio sumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto administratorė kartu su prašymu dėl fizinių asmenų bankroto proceso pabaigos parengė 2022 m. balandžio 8 d. Aktą, kurį pasirašė bankrutuojantys fiziniai asmenys ir bankroto administratorė, ir pateikė jį teismui, prašydama užbaigti bankroto bylą, nurašyti nepatenkintus kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma yra 139 011,33 Eur. Kadangi kreditorių susirinkimo pirmininkė nepasirašė Akto, bankroto administratorė pateikė teismui šio Akto 2022 m. gegužės 2 d. nepasirašymo protokolą, kuriame nurodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. Akto nepasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkė AB Šiaulių bankas, kuri 2022 m. balandžio 27 d. rašte bankroto administratorei išdėstė Akto nepasirašymo priežastis: 1) Akte pateiktais duomenimis, buvęs bankroto administratorius UAB „Lexuna“ iš depozitinės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 8 896,47 Eur, vietoje Plane patvirtintos 2 902,80 Eur sumos, t. y. 5 993,67 Eur didesnę sumą, nei buvo patvirtinta Plane; 2) buvęs nemokumo administratorius UAB „Lexuna“ per visą Plano įgyvendinimo laikotarpį kreditorių reikalavimų tenkinimui sumokėjo 2 023,24 Eur, kai pagal Planą turėjo būt sumokėti 4 051,80 Eur sumą, taip pat kreditorių reikalavimų tenkinimui turėjo būti paskirstyta bankrutuojančių asmenų papildomai į depozitinę sąskaitą pervestos sumos (perviršis); 3) buvusio bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ nesumokėtos sumos kreditoriams sudaro: AB Šiaulių bankui – 4 445,09 Eur, A. M. – 1 540,03 Eur, VĮ Turto bankui – 8,15 Eur. Apibendrinus, AB Šiaulių banko, kaip kreditorės, interesai ir teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, t. y. nes jai nepervesta visa suma, kuri turėjo būti pervesta pagal patvirtintą Planą, todėl, kaip kreditorių susirinkimo pirmininkė, nemano, kad Planas yra įgyvendintas, todėl negali pasirašyti Akto.

Teismas, susipažinęs su pateikto AB Šiaulių banko 2022 m. balandžio 27 d. rašto turiniu, nustatė, kad be administratorės teismui pateiktame 2022 m. gegužės 2 d. Akto nepasirašymo protokole nurodytų AB Šiaulių banko priežasčių (išvadų), AB Šiaulių bankas buvo nurodęs bankroto administratorei dar kelias papildomas išvadas/pastabas dėl Plano ir Akte pateiktos informacijos, t. y.: 1) nepateikti duomenys apie G. D. pramoktą švedų kalbą ir pastangas susirasti darbą, kaip buvo numatyta Plane, G. D. viso Plano įgyvendinimo metu nedirbo; 2) V. D. viso Plano įgyvendinimo laikotarpiu dirbo Švedijoje, uždirbo daugiau piniginių lėšų, nei buvo numatyta Plane, o visą gautą perviršį pervedė į bankroto administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą; 3) Plane numatyta, jog bankrutuojantys asmenys planuoja gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais, 1 721,81 Eur per mėnesį, viso Plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojama gauti 61 985,16 Eur pajamų, faktiškai gautos pajamos - 68 256,10 Eur, į depozitinę sąskaitą pervesta 10 929,78 Eur; 4) Plane numatytos išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti 1 538,71 Eur per mėnesį, o per visą Plano įgyvendinimo laikotarpį – 55 393,56 Eur, bankrutuojantys asmenys nepanaudojo daugiau lėšų, nei buvo numatyta; 5) Plane numatyta kreditoriams skirtina 112,55 Eur suma per mėnesį, o per visą Plano įgyvendinimo laikotarpį – 4 051,86 Eur. Faktiškai kreditorių reikalavimų tenkinimui vietoje planuotos 4 051,80 Eur sumos į depozitinę sąskaitą pervesta 8 026,98 Eur, t. y., 3 975,18 Eur didesnė suma, nei numatyta Plane (perviršis); 6) Plane numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimui skiriama 65 Eur per mėnesį, o išlaidoms bankroto procedūroms atlikti – 5,55 Eur per mėnesį, taip pat nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo dienos skirti 363,00 Eur. Viso per Plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administravimo išlaidoms skirtina suma – 2 902,80 Eur.

Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorių susirinkimo pirmininkė AB Šiaulių bankas nepritarė klausimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos užbaigimo svarstymui, pateikė bankroto administratorei išvadas/pastabas, su kuriomis bankroto administratorė ir bankrutuojantys asmenys nesutinka.

Teismas iš 2022 m. balandžio 8 d. Akte, AB Šiaulių banko 2022 m. balandžio 27 d. rašte nurodytų kreditorės AB Šiaulių banko išvadų ir bankroto administratorės prašyme baigti bankroto bylą pateiktų argumentų sprendžia, kad bankroto administratorė motyvuotai atsakė į suinteresuoto asmens pateiktas pastabas/išvadas bei sutinka su bankroto administratorės vertinimu dėl V. D. ir G. D. Plano įgyvendinimo ir kad visos gautos bankrutuojančių asmenų lėšos buvo sąžiningai pervedamos į depozitinę sąskaitą, o depozitinės sąskaitos lėšomis disponavo tik buvęs bankroto administratorius UAB „Lexuna“, ir būtent jis netinkamai vykdė savo pareigas kreditorių atžvilgiu bei neteisėtai neatsiskaitė su kreditoriais ne mažesne nei 5 993,67 Eur suma.

Teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimo pirmininkės AB Šiaulių banko nurodytas išvadas, Akto nepasirašymo priežastis ir administratorės prašyme dėl bankroto bylos užbaigimo išdėstytus motyvus, argumentus dėl minėtų kreditorės AB Šiaulių banko išvadų/pastabų, laiko, kad kreditorių susirinkimo pirmininkės nurodytos išvados, Akto nepasirašymo priežastys neužkerta kelio V. ir G. D. bankroto bylos baigimui.

Pagal teismų praktiką, svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant Plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti Plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-678-524/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

FABĮ 16 straipsnio 6 punkte numatyta bankrutuojančio fizinio asmens pareiga, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Bylos duomenimis, negalima teigti, jog bankrutuojantys V. D. ir G. D. nevykdė šios pareigos, duomenų apie bankrutuojančių asmenų nenurodytas, neteisingai nurodytas ar nuslėptas pajamas ir išlaidas byloje nėra.

Teismas pažymi, kad trejų metų terminas ir Plane nurodytos priemonės fizinių asmenų mokumui pagerinti (tarp jų – ir mokėjimus kreditoriams), yra Plano sąlygos, t. y. sudarytas susitarimas su kreditoriais, todėl, siekiant teisingos kreditorių ir skolininkų (fizinių asmenų) interesų pusiausvyros, privaloma paisyti Plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. O kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet iškyla poreikis keisti tam tikras plano sąlygas (plano dalį), gali būti kreipiamasi į teismą su prašymu patvirtintą bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planą pakeisti, pakoreguoti, atsižvelgiant į kreditorių pasiūlymus ir pageidavimus, jų motyvuotas nuomones. Pagal FABĮ 17 straipsnio 1 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi, įstatyme reglamentuojama bankrutuojančio fizinio asmens teisė, bet ne pareiga teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Nustatyta, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys V. D. ir G. D. teise patikslinti planą nepasinaudojo.

Įstatymas taip pat suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui, jeigu Plano įgyvendinimo laikotarpiu nustatoma jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie bankroto administratorių, kreditorių pasiūlymus dėl plano tikslinimo byloje nėra. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog bankrutuojantys V. ir Giedrė Dagiai nesąžiningai naudojosi jiems FABĮ suteiktomis teisėmis ar iš esmės nevykdė jiems nustatytų pareigų.

Be to, FABĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka bankroto proceso metu kreditoriai turi teisę gauti visą reikiamą informaciją apie bankroto eigą, tarp jų – ir apie bankroto proceso metu fizinių asmenų gaunamas pajamas, jų panaudojimą ir paskirstymą (FABĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kreditoriams užtikrinta teisė teikti pasiūlymus, kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą, skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus ar kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo. Teismo vertinimu, bankrutuojantys asmenys negali būti priklausomi nuo bankroto administratoriaus ar kreditorių veiksmų, o kylant ginčui tarp kreditorių ir bankroto administratoriaus, pareiškėjams būtų užkertamas kelias baigti bankroto bylą, kas neatitiktų FABĮ 30 straipsnio nuostatų. Kaip yra pažymėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-678-524/2021, pareiškėjams negali būti perkeliama visa atsakomybė, neatsižvelgiant į bankroto administratoriaus ar kreditorių neveikimą ar netinkamą veikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kreditorės AB Šiaulių banko keliami klausimai, susiję su bankrutuojančių asmenų veiksmais, pavyzdžiui, dėl pajamų perviršio įnešimo į depozitinę sąskaitą, G. D. neįsidarbinimo ir kt., būtų buvę keliami ankstesnėse bankroto proceso stadijose.

Nagrinėjamu atveju kreditorė AB Šiaulių bankas, manydama, kad bankroto administratorius netinkamai atlieka savo pareigas, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ar fiziniai asmenys netinkamai vykdo Planą pagal FABĮ nuostatas, turėjo teisę, minėta, gauti visą reikiamą informaciją apie bankroto eigą, teikti pasiūlymus, kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą, skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, kreiptis į teismą ir prašyti atitinkamai atstatydinti bankroto administratorių (FABĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas), prašyti nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas), tačiau to nedarė, o tik pasibaigus bankrutuojančių V. D. ir G. D. Plano įgyvendinimo terminui, pareiškė išvadas, prieštaravimus dėl fizinių asmenų netinkamo Plano vykdymo, buvusio bankroto administratoriaus nesąžiningo pareigų vykdymo ir nesutikimą su fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimu.

Kartu pažymima, jog įstatymas numato, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius (FABĮ 24 straipsnio 5 punktas). Sprendimas tenkinti bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl bankroto administratoriaus kaltės fizinio asmens bankroto proceso metu, atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-678-524/2021).

Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai yra išvardinti FABĮ 10 straipsnyje, nurodytas sąrašas yra baigtinis ir, teismo vertinimu, negali būti vertinamas plečiamai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi, fizinio asmens bankroto byla yra nutraukiama tik esant pažeidimams, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui. Nagrinėjamu atveju FABĮ 10 straipsnyje jokių nurodytų pažeidimų nenustatyta, todėl teismas laiko, jog pagrindo nutraukti V. D. ir G. D. bankroto bylą nėra.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. D. ir G. D. Planas buvo teismo patvirtintas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, 2022 m. balandžio 7 d. atliktas paskutinis Plane numatytas mokėjimas kreditoriams. Daroma išvada, jog bankroto byloje V. D. ir G. D. įvykdė teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. balandžio 6 d., patvirtintą Planą, ir FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta. Todėl, atsižvelgdamas į bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos stadiją, bankrutuojančių asmenų elgesį, bankroto proceso trukmę, teismas sprendžia, kad yra pagrindas užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą. Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų, sudarytų prielaidas pažeisti skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros principą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esantį bankroto administratorės R. Ž. pateiktą V. D. ir G. D. 2022 m. balandžio 8 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, bankroto administratorės prašymas tenkinamas, konstatuojama, kad V. D. ir G. D. bankroto byla yra baigta (FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalys).

Baigus fizinių asmenų bankroto procesą, nurašomi plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai: AB Šiaulių bankas – 103 325,07 Eur; A. M. – 35 495,74 Eur; VĮ Turto banko – 190,52 Eur (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).

Apie teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą bankroto administratorė per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigojama pranešti kreditoriams ir FABĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (FABĮ 30 straipsnio 5 dalis).

Bankroto administratorė taip pat įpareigojama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinio asmens asmeninę sąskaitą (FABĮ 30 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

užbaigti fizinių asmenų V. D. ir G. D. bankroto bylą.

Nurašyti V. D. ir G. D. kreditorių likusius finansinius reikalavimus: AB Šiaulių bankas – 103 325,07 Eur; A. M. – 35 495,74 Eur; VĮ Turto banko – 190,52 Eur.

- pranešti apie teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreditoriams ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai;

- ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti fiziniam asmeniui saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į fizinio asmens asmeninę sąskaitą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.