- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- eI2-5556-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06888-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėja, AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė, Savivaldybė) 220,00 turtinės žalos atlyginimo, 11,24 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2017 m. birželio 29 d. lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė “(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė AB “Lietuvos draudimas” buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti valytuvo apdailą, priekinį stiklą, priekinį kapotą, kairės pusės priekinį sparną, priekines dešinės pusės duris, priekinį dešinės pusės statramstį. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką buvo vadovautasi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (toliau – ir Taisyklės). Kadangi buvo pripažinta, jog transporto priemonės remontas neekonomiškas, pareiškėja išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, lygią skirtumui tarp vardinės ir likutinės transporto vertės, t. y. 1315,15 Eur. Pareiškėja siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, bandė spręsti ginčą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovė atlygino ieškovei tik dalį turtinės žalos, todėl prašo priteisti neatlygintą žalos dalį, kuri sudaro 220,00 Eur.
Pažymėjo, jog pagal LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Civilinio kodekso 6.263 straipsnio pagrindu, nes, nevykdydama pareigos tinkamai tvarkyti želdynus, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), dėl jos pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo pareiškėjos draudėjui atsirado turtinė žala, atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2017 m. birželio 29 d. lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini).”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė AB „Lietuvos draudimas” buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko).
Pažymėjo, jog atsakovė neginčydama žalos padarymo fakto ir civilinės atsakomybės sąlygų, iš dalies sutikdama su pareiškėjos žalos dydžio vertinimu, jai sumokėjo 1095,15 Eur iš reikalautos 1315,15 Eur sumos. Tačiau pareiškėja, pateikdama prašymą atlyginti 1315,15 Eur žalą, atsakovei nepateikė visos prašomos žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.
Atsakovės nuomone, pareiškėjos pateiktoje 2017 m. liepos 17 d. Išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodyta 2000 Eur vardinė (rinkos) vertė yra per didelė, kadangi skaičiavimas buvo atliekamas pagal užsienio rinkoje esančių automobilių vertes. Tvirtino, jog VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje pateikiama 2002 m. tapataus automobilio modelio ((duomenys neskelbtini) 2.5 DTI C. C.) vidutinė rinkos vertė buvo 1780 Eur. Nustatant vidutines automobilių rinkos kainas, šia informacine baze vadovaujasi tiek Lietuvos Respublikos muitinė, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. VšĮ „Emprekis“ duomenys teismų praktikoje yra pripažįstami tinkamais, todėl jais turi būti vadovaujamasi nagrinėjant ginčą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl žalos dydžio, ją atlyginant regreso tvarka.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 29 d. nuvirtus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė “ (duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusi prie namo, esančio A. Stulginskio g. 62, Kaune. Minėta transporto priemonė AB “Lietuvos draudimas” buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Draudikui pripažinus, jog transporto priemonės remontas neekonomiškas, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, kuri sudaro 1315,15 Eur.
CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-422/2018).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė netinkamai vykdė pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, tvarkyti želdynus valstybinėje ne miško ūkio paskirties žemėje, todėl privalo atlyginti žalą, padarytą pareiškėjos apdraustam turtui (automobiliui), kuri atsirado nukritus medžiui ant automobilio ir jį apgadinus. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja atsakovės būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos.
Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjos pateiktoje 2017 m. liepos 17 d. Išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodyta 2000 Eur vardinė (rinkos) vertė yra per didelė, kadangi skaičiavimas buvo atliekamas pagal užsienio rinkoje esančių automobilių vertes. Savivaldybės nuomone, sprendžiant ginčą, turi būti vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ duomenų baze ir joje pateikiama 2002 m. tapataus automobilio modelio, t. y. (duomenys neskelbtini) 2.5 DTI C. C. vidutine rinkos vertė, kuri ginčo metu buvo 1780 Eur.
Konkrečiu atveju matyti, jog draudikas, vadovaudamasis aukščiau paminėtais teisės aktais, nustatė, kad automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, todėl pareiškėja išmokėjo draudėjui draudimo išmoką, lygią skirtumui tarp vardinės (rinkos) ir likutinės transporto vertės, kuri sudaro 1315,15 Eur.
Pareiškėja draudimo išmoką apskaičiavo iš transporto vardinės vertės iki įvykio atėmusi transporto priemonės likutinę vertę po įvykio (2000 – 569 = 1431 Eur). Pareiškėjos pateiktoje 2017 m. liepos 17 d. Išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės apžiūros protokolą Nr. 1866276 vardinė transporto priemonės vertė nurodyta 2000 Eur. (automobilio apgadinimo laipsnis – 0,365, apgadinimo laipsnio pataisos koeficientas – 0,7, transporto priemonės populiarumo koeficientas – 0,8, rizikos dėl neįvertintų gedimų koeficientas – 0,8). Išvadoje transporto priemonės likutinė vertė nurodyta 569 Eur, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių – 1431 Eur. Kompensacija sudaro 1315,15 Eur, kuri gaunama iš likutinės vertės, t. y. 1431 Eur atimant išskaitą 115,85 Eur.
Atsakovė objektyvių duomenų, kad buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų, atliekant transporto priemonės žalos nustatymo procedūrą, teismui nepateikė. Įrodinėdama ginčo automobilio rinkos vertės dydį, rėmėsi, apie, jos teigimu, tapataus automobilio 2002 m. “ (duomenys neskelbtini).” 2,5 DTI C. C. vardinę transporto priemonės vertę (1780 Eur.) pagal VšĮ ,,Emprekis“ duomenis (vadovavosi skelbimuose apie panašias parduodamas transporto priemones kainomis VšĮ ,,Emprekis“ informacinėje sistemoje).
Pagal Tvarkos 8 punktą transporto priemonės vidutinė rinkos vertė, tai tam tikros markės, modelio ir komplektacijos neapgadintos (nesužalotos) transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje pateiktą skaičiavimo metodiką. Transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduota konkreti transporto priemonė vertinimo dieną sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių transporto priemonę parduoti ir norinčių pirkti asmenų po tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų (Tvarkos 9 punktas).
Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101, 1 punktas nustato kelių transporto priemonių (toliau – transporto priemonių) vertinimo metodų ir duomenų parinkimo bei taikymo reikalavimus. Pagal Instrukcijos 2 punktą šios instrukcijos reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams. Instrukcijos 5 punktas numato, jog transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Pagal Instrukcijos 8 punktą Transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuojama pagal vidutinę rinkos vertę, ją atitinkamai koreguojant, Instrukcijos 9 punkte nurodyta principinė rinkos vertės apskaičiavimo formulė.
Pareiškėja į bylą pateikė 2017 m. liepos 17 d. vyresniojo transporto žalų vertintojo D. M. surašytą Išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, kurioje vardinė ginčo automobilio vertė nurodyta 2000 Eur. Taip pat pateikė 2017 m. liepos 17 d. Transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuotę ir vyresniojo transporto žalų eksperto D. G. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad automobilio rinkos vertė įvertinta lyginamuoju metodu, kurio esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos žinomos vertintojui. Minėtoje skaičiuotėje buvo lyginama transporto priemonės O. O. 2002 m. vidutinė rinkos vertė, atrinkti automobiliai iš esamų pasiūloje kuo artimesnės ridos, pagaminimo metų, komplektacijos, mažiausios ir didžiausios vertės nevertinamos, informacijos šaltiniai autopliusas.lt ir mobile.de, nustatyta ginčo automobilio vidutinė rinkos vertė – 2000 Eur.
Iš draudiko eksperto vertės skaičiuotės matyti, jog ji parengta pasirinkus septynis lyginamuosius objektus pagal analogiško modelio automobilių skelbimus Lietuvos interneto skelbimų portale www.autoplius.lt ir www.mobile.de, įvertinus skelbimuose nurodytų automobilių pagaminimo metus, ridą, automobilių variklių savybes, įrangą, palyginus minėtas lyginamųjų objektų ir ginčo automobilio savybių skirtumus ir atlikus lyginamųjų objektų vertės korekcijas.
Nors atsakovė nesutiko su draudiko apskaičiuota draudimo išmoka, tačiau ji nepateikė duomenų, paneigiančių draudiko nustatytas automobilio rinkos ir likutines vertes.
Teismas pažymi, kad atsakovės pateikti skaičiavimai yra paremti viešosios įstaigos „Emprekis“ bendro pobūdžio internetinės duomenų bazės informacija, kuria konkrečios transporto priemonės rinkos vertės draudžiamojo įvykio metu nustatymui vadovautis nėra pagrindo.
Atsakovė akcentavo, kad pareiškėjos pateiktoje 2017 m. liepos 17 d. Išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę nurodyta 2000 Eur vardinė (rinkos) vertė yra per didelė, kadangi skaičiavimas buvo atliekamas pagal užsienio rinkoje esančių automobilių vertes, tačiau pareiškėjos pateikta 2017 m. liepos 17 d. Rinkos vertės skaičiuotė patvirtina, jog vyresnysis transporto žalos ekspertas buvo pasirinkęs septynis lyginamuosius objektus, tiek iš Lietuvos rinkoje, tiek iš užsienio rinkoje parduodamų automobilių. Pagal (duomenys neskelbtini) 2002 m. analogiško modelio automobilių skelbimus Lietuvos interneto skelbimų portale www.autoplius.lt matyti, jog tokio paties modelio ir panašių savybių automobilį Lietuvos naudotų automobilių rinkoje siūloma įsigyti ir už didesnę kainą (2176 Eur), nei pareiškėjo nustatyta rinkos vertė. Atsakovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad draudiko atlikti transporto priemonės rinkos vertės skaičiavimai yra neteisingi, kad nustatyta automobilio rinkos vertė yra per didelė, todėl atsakovės teiginiai, kad draudikas nustatė per didelę automobilio rinkos vertę laikytini nepagrįstais.
Teismo vertinimu, draudiko pareiga tirti įvykius ir nustatyti žalos dydį implikuoja pareigą turėti kvalifikuotus darbuotojus, sugebančius tinkamai įvertinti padarytą žalą, o jų parengtos išvados, kilus ginčui dėl jų teisingumo, tačiau nesant jas paneigiančių objektyvių ar nenustačius esminių trūkumų, laikytinos patikimais įrodymais. Teismas neturi pagrindo nesutikti su draudiko eksperto parengta ekspertinio pobūdžio Išvada. Pagal kasacinio teismo praktiką, kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta neatlikus tyrimo arba jis atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Išvada nėra paneigta kitos ginčo šalies pateiktais duomenimis, todėl laikytina pakankamu ir patikimu įrodymu dėl automobilio rinkos vertės nustatymo.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo teigti, kad draudikas neteisingai apskaičiavo ir draudėjui išmokėjo per didelę draudimo išmoką. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad draudikas draudimo išmoką apskaičiavo pagal Taisyklių 14 punkte nustatytas draudimo išmokos apskaičiavimo, kai turto remontas yra ekonomiškai netikslingas, taisykles.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iš dalies tenkindama 2017 m. rugpjūčio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ prašymą „Dėl išmokos išieškojimo“ išmokėjo pareiškėjai 1095,15 Eur sumą, liko neišmokėta 220,00 Eur draudimo išmokos suma, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjai kaip neišmokėtos pagrįstos turtinės žalos atlyginimas.
Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško (anksčiau CK 483 straipsnyje vadintas „pilnutinio“) žalos atlyginimo principas, todėl taikant šį principą atsakovė privalo atlyginti pareiškėjai visus jos patirtus nuostolius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-291/02). Pareiškėja reikalauja iš atsakovės 11,24 Eur kompensacinių palūkanų. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas (220 Eur (skola) x 0,05 proc./365 (dienų skaičius metuose) x373 (pradelstų dienų skaičius) kaip minimalius nuostolius, atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės sumokėti reikalaujamą draudimo išmokos dydį, tenkinamas (CK 6.37 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.261 straipsnis).
Pareiškėja prašo priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant laikotarpį nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl remiantis išdėstytu, iš atsakovės priteistina pareiškėjai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos 220,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas pagrįstas.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokato padėjėja I. V.. Pareiškėja pateikė PVM sąskaitos faktūros išrašą, kuris patvirtina, kad ji realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja prašo priteisti 70,08 Eur už ieškinio parengimą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, regreso byla Nr. 1880931. Maksimali priteistina suma už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme – 0,3 (Rekomendacijų 8.1 punktas). Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros (Nr. DP18-145) nustatyta, kad aukščiau minėta paslauga buvo teikta 2018 m. rugpjūčio mėnesį.
Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą maksimali suma gali būti priteista 268,56 Eur (895,20 Eur x 0,3). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš atsakovės 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, 11,24 Eur (vienuolika eurų, 24 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos (231,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjai akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.