- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2-1080-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- T. A.
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pas Stanley“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Opek“ įgaliotam asmeniui Laimonui Voguliui (dalyvauja nuotoliniu būdu per ZOOm programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pas Stanley“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Opek“, ieškinį atsakovui T. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Pas Stanley“ (toliau – ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Opek“ (toliau – nemokumo administratorė), prašo priteisti iš atsakovo T. A. (toliau – atsakovas) 173 507,33 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 28 d. 2025 m. gegužės 5 d., 2025 m. gegužės 14 d. ir 2025 m birželio 4 d. nutartimis teismas patvirtino ieškovės kreditorinių reikalavimų sąrašą bendrai 249 507,88 Eur sumai, nutartys įsiteisėjusios. Atsakovas, kaip ieškovės buvęs vadovas, 2024 m. gruodžio 23 d. prašyme iškelti ieškovei bankroto bylą nurodė, kad pagal preliminaru? ieškovės balansą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. įmonės sąnaudos viršijo pajamas 17 685,21 Eur. Ieškovės įsipareigojimai sudarė 180 524,72 Eur. Ieškovė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį realizavus galėtu? padengti kreditorių reikalavimus. Įmonės įstatinio kapitalo dydis 2 896 Eur yra nepakankamas atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės padėtis blogėja, todėl darytina išvada, kad ieškovė yra visiškai nemoki. Įmonės sunkumai nėra laikini ir nėra jokiu? ūkiniu?-komerciniu? prielaidu?, jog įmonės finansine? padėtis galėtu? artimiausiu metu pagerėti. Po nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjimo nemokumo administratorė informavo atsakovą apie jo pareigą perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą. Atsakovas perdavė įmonės 2025 m. vasario 28 d. balansą ir įmonės pirminės buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal pateiktus duomenis įmonės turtą sudarė tik skolininkų debitoriniai 21 935,08 Eur įsiskolinimai, įskaitant ir atsakovo 10 235,41 Eur skolą bei lėšos, esančios įmonės kasoje – 163 271,92 Eur. 2025 m. gegužės 18 d. atsakovas informavo, kad įmonės kasoje pinigų nėra, kadangi dėl neapdairiai vestos buhalterinės apskaitos buvo neapskaityta visa eilė įmonės turėtų išlaidų. Be to, atsakovas 2013 m. įmonę įsigijo iš Norvegijos piliečio S. K. su kasoje fiksuotais, bet realiai nesančiais grynaisiais, iš viso 177 560,36 Lt. Atsakovas nepateikė jokių pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie nebuvo apskaityti ir atvaizduoti įmonės finansinėje atskaitomybėje bei balanse. Be to, atsakovas, kaip įmonės vadovas, yra tiesiogiai atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos vedimą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Nepriklausomai nuo pasirinkto apskaitos vedimo metodo visos įmonės finansinės operacijos turi būti įforminamos buhalterinėje apskaitoje aiškiai ir suprantamai. Atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto – piniginių lėšų įmonės kasoje 163 271,92 Eur sumai bei geranoriškai nepadengė asmeninės debitorinės 10 235,41 Eur skolos, tarp atsakovo netinkamo pareigų vykdymo ir įmonės patirtos žalos yra neabejotinas priežastinis ryšys, todėl jis privalo atlyginti įmonei savo neteisėtais veiksmais, sprendimais ir sandoriais padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. A. ieškinį prašė atmesti kaip neįrodytą, kadangi jis įmonei jokios žalos nėra padaręs. Nurodė, kad teismui pradėjus bankroto bylą ir paskyrus nemokumo administratorę, jis jai perdavė visus įmonės dokumentus. Patvirtino, kad jis 2021 m. iš įmonės asmeniškai buvo paėmęs 10 000 Eur sumą, tačiau 2024 metų pradžioje dviem pavedimais minėtą pinigų sumą įmonei grąžino. Dėl kokios priežasties skolos grąžinimas neatsispindi įmonės finansiniuose dokumentuose, paaiškinti negalėjo. Kadangi minėtą skolą įmonei grąžino, šį ieškinio reikalavimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Dėl 163 271,92 Eur skolos nurodė, kad realiai jokių piniginių lėšų įmonės kasoje nėra. Tokia situacija įmonėje susiklostė dar nuo 2013 metų, kai atsakovas iš Norvegijos piliečio S. K. įsigijo 100 procentų įmonės akcijų. Įsigijus akcijas buvo nustatyta, kad kasoje fiksuotas 177 560,36 Lt (t. y. 51 425 Eur) likutis, kuris atsakovui nebuvo perduotas. Nurodyti pinigai liko S. K. žinioje, kuris po pirkimo– pardavimo sandorio sudarymo išvyko iš Lietuvos. Nuo to laiko atsakovas su juo negalėjo susisiekti, šio asmens gyvenamoji vieta jam nėra žinoma, todėl inicijuoti procesą dėl skolos išieškojimo iš S. K. jis neturi galimybių. Dėl šių aplinkybių įmonės kasoje susidarė tokios sumos likutis, kurio faktiškai nebuvo. Dėl likusių kasoje pinigų nominalių likučių atsakovas paaiškino, kad susipažinęs su įmonės apskaitos dokumentais pastebėjo, jog į įmonės apskaitą įtraukti ne visi dokumentai, patvirtinantys išlaidas. Įmonės veiklai užtikrinti dalį maisto ruošimui reikalingų produktų, higienos ir sanitarijos prekių ir pan. atsakovas pirkdavo už grynuosius pinigus. Šis faktas atsispindi įmonės veiklos 2025 metų dokumentuose. Tą patį atsakovas darydavo ir 2013–2024 metų laikotarpiu, kai buvo įmonės vadovas. Visus šiuos pinigus jis panaudojo įmonės veikloje, tačiau į apskaitą įtraukė ne visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas. Apskaitą tvarkydavo buhalterė, kuriai atsakovas galimai pateikė ne visus kvitus, patvirtinančius faktiškai turėtas įmonės veiklos sąnaudas, dėl ko ir susidarė tokia padėtis. Jo nurodytas aplinkybes galima nustatyti atlikus palyginamąją analizę tarp 2025 metų buhalterinės apskaitos duomenų ir ankstesnių laikotarpių, iš kurių matyti, kad 2013–2024 metų apskaitose trūko prekių, be kurių nėra galimas kavinės funkcionavimas, kurios yra apskaitytos 2025 metų apskaitoje. Visi pinigai, išskyrus 51 425 Eur, kurie liko pas S. K., buvo panaudoti įmonės veikloje ir šių lėšų atsakovas savo reikmėms nepasisavino, todėl reikalavimą dėl šių lėšų priteisimo prašė atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad reikalavimas priteisti iš jo kaip fizinio asmens 6 procentus metinių palūkanų, yra nepagrįstas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
4. Byloje nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d. UAB „Pas Stanley“ vadovas T. A. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti įmonei bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi UAB „Pas Stanley“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „OPEK“, nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 28 d. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2025-02-19 nutarčiai, UAB „Pas Stanley“ buvo pradėta bankroto procedūra. Nemokumo administratorius informavo įmonės vadovą T. A. perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą. 2025 m. balandžio 2 d. nemokumo administratoriui elektroniniu paštu buvo perduotas UAB „Pas Stanley“ buhalterinės apskaitos balansas 2025 m. vasario 28 d., o 2025 m. balandžio 9 d. buvo perduoti įmonės pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal pateiktus dokumentus buvęs UAB „Pas Stanley “ vadovas T. A. neperdavė nemokumo administratoriui įmonės turto – piniginių lėšų įmonės kasoje 163 271,92 Eur bei nepadengė asmeninės debitorinės skolos įmonei pagal atskaitingo asmens avanso apyskaitas sumoje 10 235,41 Eur, todėl nemokumo administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos iš vadovo priteisimo.
5. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Tokia įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė bylose, kuriose siekiama žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).
6. Bendrovės valdymo organams, tame tarpe ir vienasmeniam valdymo organui – vadovui, yra taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Pagal CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai, protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas).
7. Bendrovės vadovui civilinė atsakomybė gali kilti ir už kitų, specialiose teisės normose vadovui nustatytų pareigų nevykdymą arba pažeidimą. Vadovas, be kita ko, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FAĮ)) 9, 19, 21 straipsniai), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui, kai bendrovei yra iškeliama bankroto byla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu kartu apima ir pareigą tinkamai vesti šio turto apskaitą, (iš)saugoti bendrovės turtą ir duomenis apie bendrovės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį, o bendrovei iškėlus bankroto bylą – dokumentus ir turtą perduoti nemokumo administratoriui.
8. Ieškovė ieškinį reiškia CK 2.87 straipsnio pagrindu ir prašo priteisti 173 507,33 Eur žalą iš atsakovės buvusio vadovo T. A., kuris bendrovei vadovavo nuo jos įsteigimo iki nemokumo bylos iškėlimo. Ieškovė vadovo neteisėtus veiksmus grindė tuo, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei įmonei priklausančio turto – bendrovės kasoje buvusių lėšų ir negražino pagal avansines apyskaitas gautų sumų.
Dėl bendrovės kasoje buvusių lėšų priteisimo
9. Atsakovas 2025 m. balandžio 2 d. nemokumo administratoriui perdavė UAB „Pas Stanley“ buhalterinės apskaitos balansą, sudarytą 2025 m. vasario 28 d., taip pat kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių buvo ir kasos knygos duomenys apie laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. bei duomenys apie 2025 m. vasario 28 d. buvusį kasoje grynų pinigų likutį, kuris sudarė 163 271,57 Eur. Nemokumo administratoriui pareikalavus perduoti grynų pinigų likutį, atsakovas šių pinigų neperdavė.
10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad jis 2013 m. įmonę įsigijo iš Norvegijos piliečio S. K. su jau kasoje fiksuota, bet realiai nesančia 177 560,36 Lt (51 425 Eur) grynų pinigų suma. Patvirtino, kad minėta skola nebuvo niekur fiksuota, nes pardavėjas su tuo nesutiko. Kadangi atsakovas labai norėjo įsigyti įmonę, kavinė tuo metu buvo pelninga, todėl sutiko, kad skola nebūtų niekur raštu fiksuota, prisiėmė ją sau ir tikėjosi skolą pats po truputį grąžinti iš gauto įmonės pelno, dividendų. Vis tik to padaryti jam nepavyko ir skola tik didėjo. O kita kasoje fiksuotų pinigų dalis susidarė, nes per eilę metu atsakovas imdavo iš kasos pinigus, pirkdavo įmonei įvairias prekes ūkio reikmėms, dalies sąskaitų galimai nepristatydavo, kai pirkdavo kur pigiau, iš turgaus ir kur sąskaitų neišrašydavo, taip tos sumos ir kaupėsi. Matė susikaupusią skolą, kažkuriais metais, kai dar būdavo pelno, padengė skolos dalį iš sau išsimokėtų dividendų, bet 2019–2020 m prasidėjo krizė, skola tik didėjo ir susidarė tokio dydžio. Pripažino, kad neturi įrodymų, pavirtinančių, jog paimti iš kasos pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms.
11. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas, būdamas UAB „Pas Stanley“ vadovu, nesilaikė jam, kaip juridinio asmens vadovui, tenkančios pareigos tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą bei užtikrinti įmonės turto išsaugojimą (CK 2.87 straipsnio 1, 7 dalys, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 21 straipsniai). Atsakovas, pats patvirtindamas, kad įsigydamas įmonę su grynų pinigų skola kasoje, pripažino šios skolos egzistavimą ir įsipareigojo ją padengti. Tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonę iš tiesų pirko su tokia skola, todėl šis jo teiginys laikytinas nepagrįstu įrodymais. Visgi, jei įmonė ir buvo pirkta su skola, tai atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir akcininku, prisiėmė pareigą užtikrinti, kad šis įmonės turto trūkumas būtų padengtas iš įmonės pelno ar kitų teisėtų šaltinių. Kadangi jis pats nurodė, jog per kelis pelningus įmonės veiklos metus galėjo šią skolą padengti, tačiau to nepadarė, konstatuotina, kad atsakovas nevykdė savo, kaip vadovo, fiduciarinių pareigų veikti sąžiningai, protingai ir rūpestingai juridinio asmens naudai (CK 2.87 straipsnis). Taip pat atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kur buvo panaudota likusi 111 846,57 Eur iš kasos paimta pinigų suma. Vien atsakovo paaiškinimai apie iš kasos paimtų lėšų panaudojimą įmonės veiklai, nepagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais ar kitais įrodymais, negali būti laikomi tinkamu pinigų trūkumo pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas, prisiėmęs perkant įmonę buvusią skolą ir jos nepadengęs, taip pat netinkamai tvarkęs įmonės kasos lėšas, padarė įmonei turtinę žalą, todėl 163 271,57 Eur suma priteistina iš atsakovo kaip įmonei padaryta žala.
Dėl atsakovo pagal avansines apyskaitas negrąžintų piniginių lėšų priteisimo
12. Byloje nustatyta, kad atsakovas nemokumo administratoriui pateikė UAB „Pas Stanley“ buhalterinės apskaitos balansą, sudarytą 2025 m. vasario 28 d., kasos knygos išrašus ir įmonės debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, jog atsakovas įmonei pagal avansines apyskaitas skolingas 10 235,41 Eur sumą, kurios įmonei nepadengė.
13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad karantino metu ilgą laiką kavinė nedirbo, buvo užlietas rūsys, todėl teko atlikti rūsio remontą, minėti pinigai tam realiai ir buvo panaudoti, tačiau 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. vasario 12 d. mokėjimo pavedimais 10 000 Eur skolą įmonei grąžino. Nurodė, kad perduodamas dokumentus nemokumo administratoriui, matė nurodytą 2025 m. vasario 28 d. balanse ir debitorių sąraše šią skolą ir galvojo, kad dėl jos išsiaiškins vėliau, t. y. parodys mokėjimo pavedimus ir skola pasinaikins, todėl tokį balansą ir pasirašė.
14. Atsižvelgdamas į visas nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo paaiškinimai dėl tariamo 10 000 Eur skolos grąžinimo yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti objektyviais įrodymais. Atsakovas, pasirašydamas 2025 m. vasario 28 d. balansą ir debitorių sąrašą, aiškiai patvirtino, jog minėtą dieną jis įmonei yra skolingas 10 235,41 Eur sumą, todėl tokio pobūdžio dokumentai turi didesnę įrodomąją galią nei vėliau teisme pateikti jo paaiškinimai. Be to, atsakovas, būdamas įmonės vadovu, privalėjo užtikrinti, kad buhalterinėje apskaitoje būtų tinkamai atvaizduoti visi jo ankstesni finansiniai atsiskaitymai, todėl jo teiginiai, kad šią aplinkybę ketino išsiaiškinti vėliau, laikytini nepakankamai pagrįstais ir neatitinkančiais rūpestingo bei apdairaus vadovo elgesio standartų. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė 10 235,41 Eur sumos įmonei grąžinimo fakto, todėl laikytina, jog ši suma liko nepadengta ir įmonei yra padaryta žala, todėl ji taip pat priteistina iš atsakovo (CK 6.245–6.249 str.).
15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 173 507,33 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
16. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, kai skolininkas yra fizinis asmuo, jis privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pradelstą piniginės prievolės įvykdymą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 2 276 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pas Stanley“ juridinio asmens kodas 110708618, 173 507,33 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų tūkstančių penkių šimtų septynių eurų 33 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (173 507,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 276 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.