- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-1365-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16797-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- A. P., R. P.
- Ieškovas
- P. R.
procesinio dokumento kategorijos: 50.8; 121.14; 121.18; 121.20.
2014 m. liepos 9 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Cirulienės ir Rūtos Palubinskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-882-713/2014 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams A. P. ir R. P. dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos nutraukimo nepasibaigus terminui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas (naujasis žemės sklypo savininkas ir nuomotojas) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau KAVA) (buvusios žemės savininkės ir nuomotojos) ir atsakovo (nuomininko) 2005 m. liepos 12 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2005-0090 negaliojančia ir ją nutraukti nuo termino įregistruoti viešame registre pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2005 m. spalio 12 d. Ieškinyje nurodoma, kad KAVA minėta valstybinės žemės nuomos sutartimi 0,3199 ha žemės sklypą (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui išnuomojo 30 metų, nurodant, jog atkūrus nuosavybės teises į šį žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal šią valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą KAVA 2005 m. spalio 28 d. įsakymu N. 02-05-10703 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 2-8076 buvo atkurtos D. S., kuri šį žemės sklypą 2006 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei priėmimo–perdavimo akto pagrindu pardavė ieškovui. Atsakovas per 3 mėnesius savo lėšomis įsipareigojo žemės nuomos sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (sutarties 21 p.), tačiau iki 2005 m. spalio 12 d. prievolės neįvykdė, o ir išsinuomotu žemės sklypu niekada nesinaudojo. Atsakovas Kauno rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, terminais ir dydžiais nevykdė prievolės mokėti žemės nuomos mokesčio nuo indeksuotos žemės sklypo vertės (iš viso 11 517 Lt už 6,5 m.). Įvertinus tai, jog minėta sutartis įstatymų nustatyta tvarka nuo jos sudarymo momento ne tik kad nebuvo įregistruota viešame registre, bet ir nuo jos sudarymo momento nebuvo vykdoma, turi būti pripažintina negaliojančia ir nutraukta nepasibaigus terminui (CK 6.559 straipsnis, 6.564 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia KAVA 2005 m. liepos 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2005-0090 ir ją nutraukė nuo termino įregistruoti viešame registre pasibaigimo dienos – 2005 m. spalio 12 d. šiais motyvais:
1. Dėl nuomojamojo žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas į bylą pateikė antstolės G. A. 2013 m. gruodžio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0088/13/70 (b. l. 53–63), kuriame užfiksuoti faktai teismui leido spręsti, kad išnuomotu žemės sklypu atsakovai nesinaudoja; atsakovams nuosavybės teise priklausantis mūrinis pastatas–sandėlis yra avarinės būklės, apleistas, neprižiūrimas, stogas kiauras, apaugęs krūmokšniais, ko teismo posėdyje atsakovas neginčijo. Žemės sklypo nenaudojimą teismas prilygino žemės sklypo naudojimui ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010), kas buvo pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
2. Dėl žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje ginčo nekilo, jog atsakovas žemės nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovai įspėti apie sutarties nutraukimą 2013 m. birželio 7 d. raštu (b. l. 17) daugiau kaip prieš du mėnesius. Po įspėjimo atsakovai sutarties Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir nepradėjo jos vykdyti. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje į bylą pateikė 2014 m. sausio 29 d. pašto perlaidos kvitą, kuriuo ieškovui persiuntė 636,31 Lt už žemės sklypo nuomą (b. l. 65), tačiau ieškovas pinigų nepriėmė. Teismo nuomone, toks atsakovo elgesys nelaikytinas sutartinių įsipareigojimų vykdymu, nuomos mokesčio sumokėjimu, nes pateikus ieškinį teismui ir iškėlus civilinę bylą, terminai neskaičiuojami, be to, iki bus išnagrinėta byla, tik nuo kitos šalies valios priklauso priims šalis vykdymą ar jo nepriims. Kokio dydžio nuomos mokestį atsakovas turėjo mokėti ieškovui, teismas plačiau nenagrinėjo, nes sprendė, jog tai neturi įtakos priimtinam sprendimui.
3. Dėl žemės nuomos sutarties neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (CK 6.559 straipsnis). Teismas iš byloje esančių dokumentų (b. l. 13–14; 15–16) nustatė, kad tiek atsakovams priklausančių pastatų, tiek jam išnuomoto ieškovui priklausančio žemės sklypo paskirtis tapati ir registruojant sutartį VĮ Registrų centre žemės sklypo paskirties keisti nereikėjo, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad dėl skirtingai nurodytos žemės sklypo naudojimo paskirties sudarytoje žemės nuomos sutartyje ir viešame registre, atsakovas negalėjo per 3 mėnesius nuo žemės nuomos sutarties sudarymo (t. y. nuo 2005 m. liepos 12 d.) įregistruoti sutarties Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas prie atsiliepimo pateikė 2005 m. rugsėjo 26 d. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimą (b. l. 36), kuriuo Valstybės įmonė Registrų centras sustabdė sutarties įregistravimą 1 mėnesiui ir pasiūlė kreiptis į tuometinę žemės nuomotoją KAVA dėl duomenų patikslinimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į KAVA ar į pasikeitusius žemės sklypo savininkus dėl duomenų patikslinimo, ar kad atsakovas būtų skundęs Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimą atidėti sutarties įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka. Pagal kasacinę praktiką pasikeitus nuomotojui, teisės ir pareigos naujam savininkui pereina tik tuo atveju, jei nuomos sutartis nustatyta tvarka buvo įregistruota viešame registre, o Civilinio kodekso (toliau CK) 6.559 straipsnio nuostatos neatleidžia atsakovo nuo pareigos nuomos sutartį įregistruoti viešajame registre. Dėlto teismas atmetė atsakovo argumentus, jog žemės nuomos sandorio faktas buvo išviešintas tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovui pasirašant 2006 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovui įgijus žemės sklypą ieškovui kaip nuomotojui pereina visos pareigos.
4. Dėl atsakovės procesinės padėties pakeitimo (CPK 45 straipsnis). Byloje atsakovei nepareikšti jokie reikalavimai, ji byloje suinteresuota tiek, kiek sprendžiami klausimai dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančių pastatų-sandėlių, esančių jų nuomojamam ieškovui priklausančiame žemės sklype (b. l. 13–14; 15–16), todėl jos procesinę padėtį šioje byloje teismas sprendimu pakeitė į trečiojo asmens, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti šiais argumentais:
1. Dėl nuomojamojo žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ir padarydamas išvadą, jog apeliantas (nuomininkas) naudoją žemę ne pagal paskirtį, dėl ko nutraukė žemės nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtintas vienas iš pagrindų nuomotojo (ieškovo) reikalavimų nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, peržengė ieškinio faktinio pagrindo ribas, nes ieškovas ieškinyje šio faktinio žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvo nurodęs. Ieškovas tik teisminio nagrinėjimo stadijoje pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau rašytinio pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kad žemės nuomos sutartį prašo nutraukti ir dėl to, jog apeliantas žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį byloje, nereiškė. Be to, šiuo teisiniu pagrindu žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo 2005 m. spalio 12 d. Be to, įspėjime dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ieškovas nurodė tik aplinkybes, susijusias su jos neįregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir nuomos mokesčio nesumokėjimu, todėl buvo pažeistas CK 6.564 straipsnio 2 dalies reikalavimas apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojui (ieškovui) privalomai raštu pranešti kitos paskirties žemės nuomininkui (atsakovui) – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.
2. Dėl žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žemės nuomos mokesčio skola bylos nagrinėjimo metu buvo padengta, todėl nuomotojas (ieškovas) prarado teisę nutraukti žemės nuomos sutartį pagal CK 6.654 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006), nepaisant to, jog ieškovas žemės nuomos mokestį priimti atsisakė. Visų pirma, priešingai nei sprendė teismas, ieškinio pareiškimas teisme sutartinių įsipareigojimų vykdymo privalomumo nestabdo. Antra, jeigu ieškovas, remdamasis CK 6.654 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vienašališkai nesikreipdamas į teismą žemės nuomos sutarties nenutraukė, o kreipėsi į teismą dėl jos nutraukimo, tai apeliantui, įvykdžius pareigą sumokėti nuomos mokestį iki nuomos sutarties nutraukimo teismo sprendimu, ieškovas privalėjo jį priimti ir prarado teisę reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta minėtu pagrindu. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kokio dydžio nuomos mokestį apeliantas turėjo mokėti ieškovui neturi įtakos sprendimo rezultatui, todėl plačiau nenagrinėjo. Ieškovas reikalavo iš apelianto nepagrįstai didelio nuomos mokesčio, todėl jis jo ir nemokėjo. Ieškovas pranešimu apie žemės nuomos sutarties nutraukimą už 6,5 metus reikalavo 7 635,75 Lt, nurodydamas kad šią sumą apskaičiavo žemės sklypo indeksuotą vertę padauginęs iš nuomos mokesčio tarifo: 12 mėnesių ir 6,5 metų (11 517 Lt x 0,85/100 proc. x 12 mėn. x 6,5 metų = 7 635,75 Lt). Pagal LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 2 punktą žemės nuomos mokesčio tarifas yra nustatomas metams, o ne mėnesiui, todėl ieškovas skaičiuodamas nuomos mokesčio dydį nepagrįstai mokesčio tarifą daugino iš 12 mėnesių. Taigi, iš esmės reikalavo 12 kartų didesnės nuomos mokesčio sumos nei jam priklauso pagal teisės aktus ir taip piktnaudžiavo savo teisėmis.
3. Dėl žemės nuomos sutarties neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (CK 6.559 straipsnis). Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog žemės nuomos sutarties neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre per šioje sutartyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą yra savarankiškas pagrindas pripažinti žemės nuomos sutartį negaliojančia ir ją nutraukti nuo 2005 m. spalio 12 d. (CK 6.559 straipsnis). Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis). Taigi, žemės nuomos sutarties neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre iš principo negali būti jos pripažinimo negaliojančia pagrindu. Tokios teisinės pasekmės nenumato CK 6.559 straipsnis. Be to, iš ieškinio turinio ir ieškovo pateiktos 2006 m. birželio 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, 2 punkto turinio matyti, kad ieškovas, sudarydamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo apie žemės nuomos sutartį ir netgi prisiėmė įsipareigojimą, kad jam pereis visos žemės nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2005 m. liepos 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2005-0090, jeigu šalys nesusitars kitaip. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui dar prieš įsigyjant žemės sklypą buvo žinoma apie žemės sklypo nuomos sutartį ir jis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino, jog jam pereina žemės nuomotojo teisės, todėl CK 6.559 straipsnio normos tikslas išviešinti žemės nuomos sandorio faktą ieškovo atžvilgiu buvo pasiektas ir be nurodytos sutarties įregistravimo viešajame registre.
4. Dėl atsakovės procesinės padėties pakeitimo (CPK 45 straipsnis). Byloje nei viena iš šalių, o tuo labiau ieškovas, reikalavimo dėl atsakovės procesinės padėties pakeitimo nereiškė, todėl jeigu jau teismas sprendė, kad atsakovei reikalavimai nepareikšti, tai jos atžvilgiu ieškinį turėjo atmesti, o ne pakeisti jos procesinę padėtį teismo sprendimu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą šiai argumentais:
1. Dėl nuomojamojo žemės sklypo nenaudojimo pagal paskirtį, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas nepagrįstai įrodymų tyrimą ir vertinimą laiko ieškinio faktinio pagrindo ribų peržengimu. Teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje pasisakydamas, kad CK 6.564 straipsnis leidžia nutraukti nuomos sutartį nepasibaigus terminui, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuo bylos esmės nenutolo, ištyręs pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nutraukti sutartį nepasibaigus terminui yra pagrindas ne tik pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet ir pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
2. Dėl žemės nuomos mokesčio nemokėjimo, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais nustatyto dydžio ir terminais žemės nuomos mokesčio apeliantas nemokėjo nuo pat valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (t. y. 2005 m. liepos 12 d.). Jeigu apeliantas kaip fizinis asmuo būtų vykdęs sutartinius įsipareigojimus ieškovui, žemės nuomos mokestį jis turėjo mokėti kartą į metus iki einamų metų gruodžio 31 d., skaičiuojant laikotarpį nuo 2007 m. birželio 29 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Apeliantas, sumokėjęs įsiskolinimą tik po parengiamojo posėdžio, nepagrįstai teigia, jog ieškovas prarado teisę nutraukti žemės nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo tada, kai įsiskolinimas išnyko. Su tokia apelianto nuostata būtų galima sutikti, jeigu jis nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2007–2012 m. būtų padengęs 2013 m. birželio 7 d. įspėjime nurodytu terminu, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., nors ir ne tokio dydžio kaip buvo paskaičiuota įspėjime, tuomet ginčas būtų kilęs dėl šio mokesčio dydžio. Įvertinus, jog dydis nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, teismas pagrįstai plačiau dėl to nepasisakė.
Atsiliepimas
3. Dėl žemės nuomos sutarties neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, kaip pagrindo nutraukti sutartį prieš terminą (CK 6.559 straipsnis). Apeliantas žemės nuomos sutarties 21 punktu įsipareigojo sutartį savo lėšomis per 3 mėnesius įregistruoti Nekilnojamo turto registre (b. l. 7), tačiau to nepadarė. Žemės sklypu nesinaudojo, žemės nuomos mokesčio nemokėjo. Apeliantas atsakyme į 2013 m. birželio 7 d. pasiūlymą–įspėjimą nurodytas teiginys, jog nuomos sutartis gali įsigalioti tik nuo to momento, kai bus pakeista žemės paskirtis, leidžianti įregistruoti žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre, leidžia konstatuoti, jog pats apeliantas iki ieškinio padavimo laikė sutartį negaliojančia, todėl jos ir net nepradėjo vykdyti. Visos šios aplinkybės sąlygojo ieškovo prašymą nuomos sutartį pripažinti negaliojančia nuo termino įregistruoti sutartį pasibaigimo dienos, nes pagal CK 6.559 straipsnio nuostatas pasikeitus žemės savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujam savininkui, jeigu sutartis buvo įstatytų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Šio įsipareigojimo nevykdymas laikytinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Tuo būdu teismas pagrįstai sutartį pripažino negaliojančia ir ją nutraukė būtent nuo 2005 m. spalio 12 d., o ne nuo sprendimo priėmimo dienos. Būtų galima sutikti su apeliantu, jog įstatymų nustatytas tam tikrų sandorių teisinės registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, jei apeliantas nuomos sutartimi nebūtų papildomai įsipareigojęs per 3 mėnesius nuomos sutartį įregistruoti registre. Šio įsipareigojimo nevykdymas laikytinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymu.
4. Dėl atsakovės procesinės padėties pakeitimo (CPK 45 straipsnis). Teismas, ieškovui sutikus, pagrįstai pakeitė atsakovės procesinę padėtį. Civilinio proceso kodeksas (toliau CPK) 45 straipsnis reglamentuoja netinkamos šalies pakeitimą tinkama šalimi tvarką, bet ne procesinės padėties pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp KAVA ir apelianto 2005 m. liepos 12 d. buvo sudaryta 0,3199 ha žemės sklypo (kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinė nuomos sutartis Nr. N52/2005-0090 (toliau – Sutartis ) (b. l. 5–7). Žemės sklypas išnuomotas 30 metų, skaičiuojant nuo šios Sutarties sudarymo dienos.
Ginčydamas šią Sutartį į teismą kreipėsi ieškovas (trečiasis žemės sklypo savininkas ir nuomotojas), kuris išnuomotos žemės savininku tapo pagal 2006 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 8–9), sudarytą su D. S. (antrąja savininke ir nuomotoja), kuri nuosavybės teisę į apeliantui išnuomotą žemės sklypą įgijo pagal KAVA 2005 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 2-8076, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; kt.). Pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną arba kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320 straipsniai). Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
Aptariamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą prašė Sutartį pripažinti negaliojančia, taip pat ją nutraukti. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančia KAVA 2005 m. liepos 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2005-0090 ir ją nutraukė nuo termino įregistruoti viešame registre pasibaigimo dienos – 2005 m. spalio 12 d., konstatuodamas sprendime, kad ieškovas ieškinį įrodė – Sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl ieškovui negalioja, o ją nutraukė, todėl, kad atsakovas nenaudojo jam išnuomoto žemės sklypo ir nemokėjo nuomos mokesčio (CK 6.559 str., 6.564 str. 1 ir 2 d., CPK 178 str.).
Dėl teisės normų, kurių pagrindu buvo tenkinamas ieškinys pažymėtina, jog CK 6.559 straipsnis nustato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tokiu atveju sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis nesikeičia, o pirmesnįjį savininką bei nuomotoją pakeitęs naujasis savininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias tiek pareigas, tiek ir teises. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad žemės nuomos sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiškia ir tai, kad ji toliau galioja tomis pačiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2012). Taigi, šioje normoje reglamentuota sutarties galiojimo tęstinumas visa apimtimi naujiesiems savininkams kartu su nuo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo momento atsiradusiomis bei sutarties viso galiojimo laikotarpiu kilusiomis pasekmėmis.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad jam Sutartis negalioja, tačiau taip pat tenkino ieškovo reikalavimą ir ją nutraukė prieš terminą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Pagal šių teisės normų teisinį reglamentavimą žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka, tokiu būdu spręsdamas dėl Sutarties nutraukimo skundžiamu teismo sprendimu teismas pripažino jos tęstinumą ir galiojimą ieškovui (CK 6.559 str.), kas sudaro pagrindą konstatuoti pirmosios instancijos teismo motyvacijos, įrodymų vertinimo ir išvadų prieštaringumą.
Apeliantas laiko, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, nes pažeidė draudimą sprendime peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo aspektu kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, nes ieškinyje iš esmės buvo nurodomos aplinkybės ir argumentai tik dėl Sutarties neįregistravimo viešajame registre, kas gali sukelti CK 6.559 straipsnyje nurodytas teisines pasekmes, t.y. žemės nuomos sutarties naujajam žemės savininkui galiojimą/negaliojimą. Bet ieškinyje buvo nurodyta ir taip: „o ir išsinuomotu žemės sklypu mano turimomis žiniomis niekada nesinaudojo“ bei „Atsakovas nevykdė ir prievolės mokėti žemės nuomos mokestį nuo indeksuotos žemės sklypo vertės (11517,00 Lt)“, kas leistų manyti, kad ieškovas siekė žemės sklypo, kuris išnuomotas atsakovams 30 metų ir kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuomos sutartį nutraukti dėl nuomos sutarties pažeidimo, bet ieškinio pagrindo šioje dalyje tinkamai neišdėstė (CK 6.564 str.), tuo sutrukdydamas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą). Apeliantas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pasiūlyme-įspėjime buvo nurodoma tik dėl Sutarties neįregistravimo teisinių pasekmių bei siūloma sumokėti nuomos mokestį, t.y. nebuvo nurodoma apie aplinkybes dėl žemės sklypo nesinaudojimo. Tik baigiamosiose kalbose raštu ieškovo atstovė nurodė teisinius pagrindus CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (b.l. 68-69) teigdama, kad apeliantas naudoja žemę ne pagal Sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir, kad ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, t. y. rėmėsi Sutarties pažeidimo kriterijais, tačiau taip pat nurodė, kad Sutartis, ne tik kad nuo jos sudarymo momento nebuvo vykdoma, bet ir įstatymų nustatyta tvarka nuo jos sudarymo momento nebuvo įregistruota viešame registre, todėl turi būti pripažintina negaliojančia ir nutraukta nuo termino įregistruoti viešame registre pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2005 m. spalio 12 d.
Kolegija konstatuoja, kad sutarties galiojimas/negaliojimas pasikeitus žemės nuomotojui ir sutarties nutraukimas turini esminių skirtumų. Dėl Sutarties galiojimo pasikeitus žemės nuomotojui teisinių pasekmių nurodyta pirmiau. Sutarties nutraukimas reiškia sutartinių santykių pasibaigimą, kuomet turi būti atsižvelgta į CK 6.217 straipsnyje suformuluotas bendrąsias taisykles, susijusias su esminio sutarties pažeidimo reglamentavimu, o nagrinėjamu atveju specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti yra skirtos CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriose nurodomus sutarties pažeidimus įstatymo leidėjas neįvardijo kaip esminius, tačiau siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu ir nustatyti ar tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių (žalos) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010). Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kuomet ji išnagrinėta pagal neaiškiai suformuluotą ieškinio pagrindą, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, lemiantis bylos grąžinimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors apeliacinės instancijos teismas ir sprendžia fakto klausimus, tačiau dėl tirtinų ir vertintinų aplinkybių pobūdžio ir apimties, galimai poreikio reikalauti naujų įrodymų (CK 6.217 str. 2 d.), tikslinti ieškinio reikalavimus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o ją išsprendus iš esmės būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.