Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-323-227/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-196-948/2017 pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu prašo nutraukti vykdomąją bylą motyvuodama tuo, kad pasibaigė įstatymo nustatytas priverstinio baudos išieškojimo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl jų nebekartoja. Pareiškėja prašė panaikinti antstolės I. B. 2017-01-04 nurodymą Nr.S-17-115-652 priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei vykdomąją bylą Nr. 0115/12/00507/1 nutraukti dėl išieškojimo senaties termino suėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundo netenkino. Apeliantė laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl išieškojimo senaties reikia nustatyti tik tai, ar yra praėję 2 metai nuo baudos paskyrimo ir įvertinti skolininko veiksmus dėl vengimo mokėti baudą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra praėję daugiau nei 2 metai nuo baudos paskyrimo, o ji nevengė skolos grąžinti, vykdymo eiga domėjosi, faktas, kad jos sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų, nereiškia, kad ji vengė mokėti baudą. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad nei Civilinio proceso kodekse, nei Administracinių teisės pažeidimų kodekse nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, šioje nutartyje buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nutarimas vykdymui buvo perduoti laikantis ATPK 308 straipsnyje įtvirtinto 3 mėnesių termino, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, svarbu nustatyti, dėl kieno netinkamų veiksmų užsitęsė vykdomoji byla, t. y. 1) dėl antstolio nepakankamo aktyvumo vykdymo procese ar 2) dėl skolininko neveikimo.Iš vykdomosios bylos Nr. 0115/12/00507/1 nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2012-08-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-534-830/2012 dėl 5100 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės L. J. antstolei pateiktas buvo 2012-11-06 ir nuo šios dienos antstolė I. B. atliko vykdymo veiksmus vykdomoje byloje nepertraukiamai visą vykdymo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas nebekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, su jomis sutinka, dėl jų nustatymo prieštaravimų nereiškia ir apeliantė. Darytina išvada, kad nuo vykdomosios bylos pradėjimo momento iki pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo nėra susidaręs 2 metų (ar daugiau) laikotarpis, per kurį antstolė nebūtų atlikusi jokių veiksmų ir būtų buvusi pasyvi vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu. Priešingai, vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš skolininkės buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant įvairiems Lietuvos Respublikos registrams ir tikrinant skolininkės turtinę padėtį. Taigi, negalima daryti išvados, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl antstolės aplaidumo, neveikimo ar netinkamų kitų antstolės pareigų vykdymo. Nors apeliantė teigia, kad antstolė nėra valdžios institucija, o privatus asmuo, tačiau įvertintina, kad būtent antstoliai atlieka priverstinį skolų (šiuo atveju - baudos) išieškojimą ir yra reikšminga vertinti jų atliekamų veiksmų sistemingumą, sprendžiant dėl to, ar nuobaudos įvykdymas yra atidžiai kontroliuojamas. Apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ji būtų atlikusi kokius nors veiksmus siekiant išvengti baudos mokėjimo ar trukdžiusi vykdyti išieškojimą. Nurodo, kad ji darė įmokas, vykdymo eiga domėjosi, o piniginių lėšų sąskaitoje nepakankamas turėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tik antstolei sistemingai atliekant vykdymo veiksmus, tikrinant Sodros duomenų bazę, atliekant užklausas bankams, VĮ Regitra, VĮ Registrų centras, buvo nustatinėjamos skolininkės darbo vietos, areštuojamos banko sąskaitos, ko pasėkoje skolininkė negalėjo laisvai disponuoti gaunamomis lėšomis. 2012-11-29 antstolei surašius patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto 2012-12-21 buvo gautas skolininkės prašymas nuimti areštą nuo banko sąskaitos bei įsipareigojimas kas mėnesį mokėti po nuo 100 Lt iki 500 Lt, tačiau įmoka buvo atlikta tik vieną kartą 2013-01-28. Nustačius, kad skolininkė įsidarbino (apie ką skolininkė neinformavo), 2013-07-05 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas vykdyti UAB „Kosmelita“, o jau 2013-09-04 buvo gautas pranešimas apie jos atleidimą iš darbo. Antstolei nustačius, kad skolininkė vėl įsidarbino, 2014-06-05 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas vykdymui UAB „Saurida“, tačiau 2014-09-04 gautas pranešimas, kad L. J. iš darbo atleista. Tik po 2014-09-09 priimto patvarkymo areštuoti skolininkės lėšas 2015-01-05 skolininkė pateikė prašymą panaikinti sąskaitai areštą bei pranešė, kad įsidarbino. 2015-01-06 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir išsiųstas vykdyti UAB „Kosmelita“, tačiau 2016-12-20 gautas pranešimas apie L. J. atleidimą iš darbo. 2017-01-04 priimtas patvarkymas areštuoti skolininkės lėšas, po ko 2017-01-05 skolininkė pateikė prašymą panaikinti areštą banko sąskaitai, nes į sąskaitą bus pervedamas atlyginimas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ilgą išieškojimo trukmę lėmė pačios skolininkės veiksmai, nes pareiškėja dažnai keitė darbo vietas, galimai dėl atliekamų antstolės veiksmų skolininkė nutraukdavo darbo santykius, pasižadėjusi baudą mokėti dalimis, šio pažado netesėjo, nes sumokėta tik viena įmoka (100 Lt), per visą išieškojimo laikotarpį kreipdavosi į antstolę tik areštavus banko sąskaitas. Todėl pagrįstai teismas sprendė, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjos vengimo sumokėti paskirtą baudą. Pripažintina, kad pareiškėja, žinodama apie jai paskirtą baudą ir faktą, kad nėra jos sumokėjusi, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, ji nepateikė įrodymų, kad sąžiningai elgėsi, dėjo pastangas baudai padengti.Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, darytina išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, kadangi yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė vengė atlikti jai paskirtą nuobaudą ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jos vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.Dėl kitų atskirojo skundų motyvų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako, kadangi jie neturi reikšmės sprendžiant dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeista.