- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-370-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28094-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus B. A., J. B. ir E. A. (E. A.) iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovių B. A. ir J. B. solidariai 1 800 Eur negautų pajamų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė B. A. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį kuriame inter alia nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas jos patikslintas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018, kurioje ginčijamas buto, (duomenys neskelbtini) ir 197/1149 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), perleidimas iš jos (atsakovės B. A.) M. R. ir iš M. R. – ieškovui V. J.. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei bus patenkintas minėtas ieškinys, tai turės įtakos sprendimui šioje byloje, todėl mano, kad egzistuoja įstatymo numatyti pagrindai šiai bylai sustabdyti.
3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka. Pažymėjo, jog įstatymas gina sąžiningo įgijėjo teises, todėl atsakovei neįrodžius jo nesąžiningumo, ginčo turtas negali būti iš jo išreikalautas. Atitinkamai, šiuo metu jis yra teisėtas turto savininkas ir kol nuosavybės teisė nėra nuginčyta, jis turi teisę naudotis ir disponuoti savo nuosavybe. Mano, jog bylos sustabdymas yra nesuderinamas su proceso operatyvumo principu, sustabdžius bylą bus pažeista jo teisė į teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01920-2018-8).
6. Teismas byloje nurodė, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 162³ straipsnį byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnyje įstatymų leidėjas numatė privalomus bylos sustabdymo pagrindus, kuriuos nustačius teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo grindžiamas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, t. y. negalėjimu nagrinėti teismo žinioje esančios bylos iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, o konkrečiai Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4981-794/2018.
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 yra nagrinėjamas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaro P. D. (P. D.) 2017 m. balandžio 6 d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. PD-1717, pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.195 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti M. R. butą, (duomenys neskelbtini) ir 197/1149 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); Panevėžio rajono 3-ojo notaro biuro 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo pardavimo sutartį, notaro registro Nr. PD-1669 pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti atsakovei (B. A.) butą, (duomenys neskelbtini) ir 197/1149 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp B. A. ir M. R. pripažinti negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento.
8. Konstatuota, kad Vilniaus apygardos teisme bus sprendžiamas klausimas dėl sutarties, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė prašymą dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, kurio perėjimo ieškovui teisėtumas yra ginčijamas minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje. Įvertinus šių dviejų civilinių bylų ryšį, t. y. kad civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 priėmus B. A. palankų sprendimą, šios civilinės bylos Nr. e2-34356-863/2018 nagrinėjimas netektų prasmės, nes ieškovas neturėtų reikalavimo teisės į ginčo patalpas, teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ši byla negali būti nagrinėjama iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01920-2018-8). Kartu teismas pažymėjo, jog visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2725-661/2018), todėl bylos sustabdymas savaime negali būti vertinamas kaip teisės į teismą pažeidimas. Taip pat pažymėta, kad klausimas dėl to, ar ieškovas yra sąžiningas įgijėjas bus sprendžiamas kaip tik minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį.
10. Nurodo, kad teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje. B. A. ir atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 M. R. teisiniai santykiai negali turėti įtakos ieškovo V. J., kaip sąžiningo įgijėjo nuosavybės teisių varžymui.
11. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
12. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44, kt.).
13. Teismas nepagrįstai nenustatė ir nevertino, kad Vilniaus apygardos teisme ( toliau – ir VAT) priimtas nepagrįstas B. A. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018, kurioje ginčijamas buto, (duomenys neskelbtini) ir 197/1149 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), perleidimas iš jos (atsakovės B. A.) M. R. ir iš M. R. – ieškovui V. J., yra pareikštas akivaizdžiai nesąžiningai, juo B. A. sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą civilinės bylos Nr. e2-34356-863-18 išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ieškovas dėl tokio neteisėto veikimo patiria nuostolių – negauna mėnesinių 450 Eur buto nuomos pajamų, butas dėvisi, mažėja jo rinkos vertė, nesumokami komunaliniai mokesčiai. B. A. civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 pasiskelbė beturte, ją VAT atleido nuo žyminio mokesčio, todėl šių nuostolių išieškojimas iš jos bus neįmanomas arba labai apsunkintas ir ilgas, Teismas nepagrįstai nenustatė CPK 95 str. 1 d. numatyto atsakovės B. A. piktnaudžiavimo, jai nepaskyrė 5000 Eur baudos, o 50 nuošimčių iš šios baudos neskyrė ieškovui.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja tokie santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose. Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 34 punktas). CK 4.96 straipsnis gina sąžiningo įgijėjo teises. Šios straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Atsakovei B. A. civilinėje byloje Nr. e2-34356-863-18 nepaneigus ieškovo V. J. sąžiningumo, bei neįrodžius, kad turtą ji prarado dėl nusikaltimo, B. A. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 taps beprasmis, o tai suponuoja išvadą, kad civilinės bylos Nr. e2-34356-863-18 stabdyti ir varžyti atsakovo nuosavybės teisių nėra pagrindo.
Atsiliepimas
15. Teismas nepagrįstai netyrė ieškovo atsiliepime į prašymą stabdyti bylą nurodytos aplinkybės, jog atsakovė B. A. veiksmus ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, nes ji į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo, nors po to, kai atsakovė 2017-04-04 pardavė savo butą praėjo vieni metai ir septyni mėnesiai laiko.
16. Bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis neužtikrina tinkamos ieškovo teisių bei teisėtų interesų gynybos, ją ilgam laikotarpiui pažeidžia, neužtikrina kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo. Todėl šios bylos sustabdymas yra vertintinas kaip teisės kreiptis į teismą pažeidimas.
17. Teismas byloje nepagrįstai netyrė, nenustatė ir nevertino argumento bei aplinkybių, kad ieškovas yra sąžiningas turto įgijėjas, kad V. J. yra teisėtas turto savininkas ir kol jo nuosavybės teisė nėra nuginčyta, jis turi teisę naudotis ir disponuoti savo nuosavybe. VMAT nepagrįstai nenurodė teisės aktų nuostatų, dėl kurių ieškovo kaip sąžiningo įgijėjo klausimas negali būti ir VMAT atsisakomas spręsti civilinėje byloj Nr. e2-34356-863-18. Teismas pažeidė CPK 5.1 str., 7 str., 12 str., 17 str. nuostatas, ieškovo teisė į teisingą teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; kt.).
18. Teismas byloje nepagrįstai netyrė, nenustatė ir nevertino, jog civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 B. A. palankaus sprendimo priėmimas yra neįmanomas.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB draudimo bendrovė „Lavisos garantas“ v. V. B. prekybos įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004, kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SIA “Parekss lizings” v. UAB “Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB “Geonafta” ir Svenska Petroleum Exploration AB, bylos Nr. 3K-7-268/2005 , kt.).
20. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009 išaiškino, kad civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą tik tuo atveju, kai tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Kai nėra dviejų bylų įstatymo reikalaujamo teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą (žr., pvz., cituotą sprendimą Herbst v. Germany, § 78, kt.) bei neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).
21. Siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą teismas turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą, tačiau šių veiksmų teismas nepagrįstai ir neteisėtai neatliko, pažeidė CPK 176-180, 185 str. nuostatas.
Atsiliepimas
22. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti atskirajame skunde.
23. Atsakovė B. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad priešingai negu teigia ieškovas, teismas nesustabdęs šios bylos negali nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus, priešingai teismas teisingai konstatavo, kad jei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 patenkins atsakovės B. A. ieškinį, tai bus konstatuota, kad ji yra teisėta ginčo buto savininkė, todėl klausimas dėl jos iškeldinimo iš buto negali būti sprendžiamas.
24. Priešingai negu nurodo ieškovas, atsakovė B. A. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 prašo visas sutartis dėl jos nekilnojamojo turto perleidimo pripažinti negaliojančiomis ne dėl to, jog ieškovas yra sąžiningas įgijėjas, o dėl to, jog jo ir M. R. sutartis yra apsimestinė.
25. Nėra ginčo, kad sustabdžius šią civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas, bet priešingai negu nurodo ieškovas, tai nėra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio pažeidimas.
26. Priešingai negu nurodo ieškovas, teismas neturi teisės vertinti Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 priimto atsakovės B. A. ieškinio pagrįstumo. Klausimą, ar jis yra sąžiningas atsakovės B. A. nekilnojamojo turto įgijėjas, jis privalės įrodinėti ne šioje civilinėje byloje, o Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018. Be to, teismas nekompetentingas šioje byloje tirti klausimą, ar civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 B. A. palankaus sprendimo priėmimas yra įmanomas ar neįmanomas.
27. Teismas tinkamai šioje byloje pritaikė CPK 163 straipsnį, tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, todėl nutartis sustabdyti šią civilinę byla yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
29. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta nagrinėjama byla dėl kitos bylos, nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje faktinių aplinkybių įvertinimas ir priimtas sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, todėl vadovaudamasis CPK 164 str. 3 p. sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.
31. Pagal CPK 163 str. 3 p., teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 str. 3 p. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 str. 3 p. įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 str. 3 p., ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.
34. Šiuo atveju civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaro P. D. (P. D.) 2017 m. balandžio 6 d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. PD-1717, pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.195 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti M. R. butą, (duomenys neskelbtini) ir 197/1149 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); Panevėžio rajono 3-ojo notaro biuro 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo pardavimo sutartį, notaro registro Nr. PD-1669 pripažinti negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies, 1.90 straipsnio, 1.91 straipsnio pagrindais nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – priteisti atsakovei (B. A.) butą, (duomenys neskelbtini) ir 197/1149 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp B. A. ir M. R. pripažinti negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento, yra sprendžiamas tarp šalių sudarytų sandorių galiojimo klausimas, prašoma taikyti restituciją natūra ir ginčo turtą grąžinti B. A.. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, laikydamas, kad galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 bus reikšmingas nagrinėjant šioje civilinėje byloje atsakovų iškeldinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai, kad tarp civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, yra pagrįstas. Civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes šioje civilinėje byloje: o būtent – civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 nustatyti faktai (sandorių galiojimo faktas, ar ieškovas yra sąžiningas įgijėjas, kt.) turės tiesioginę teisinę reikšmę išsprendžiant ieškovo reikalavimus bei priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvertinus šių dviejų civilinių bylų ryšį, t. y. kad civilinėje byloje Nr. e2-4981-794/2018 priėmus B. A. palankų sprendimą, šios civilinės bylos Nr. e2-34356-863/2018 nagrinėjimas netektų prasmės, nes būtent ieškovas neturėtų reikalavimo teisės į ginčo patalpas. Taigi, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 str. 3 p. pagrindu atitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirtį.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad civilinė byla sustabdyta pagrįstai, todėl apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.