Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. nuteistas 15 BBND bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 10 BBND dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, tai yra, nuo 2009-08-13 iki 2015-05-21 pagal 2009-12-21 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos savo dukrai G. V. kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 300 Lt iki išlaikytinės pilnametystės, taip pat, sumokėti išlaikymo įsiskolinimą - 1200 Lt už laikotarpį nuo 2009-04-13 iki 2009-08-12, nors tai padaryti turėjo galimybę, nes dirbo ir gavo pajamas, dėl to per minėtą laikotarpį Vaikų išlaikymo fondui susidarė 3413,47 Eur turtinė žala.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo nepastoviai, jo darbai buvo sezoniniai 2-3 mėnesių trukmės, dirbdavo daugiausia užsienyje. Dirbo Vokietijoje šaldymo įmonėje gal porą mėnesių, Anglijoje taip pat dirbo porą mėnesių. Dirbo ir Lietuvoje, tik tiksliai neatsimena kuriuo metu. Supranta, kad reikia teikti dukrai išlaikymą, pripažįsta, kad turėjo galimybę mokėti išlaikymą, tiesiog nebuvo pajamų tiek, kiek jų reikėjo, kad būtų. Tiksliai nežino, kiek skyrė dukros išlaikymui, kartais duodavo grynai, paskutinį kartą tai buvo gal prieš porą metų. Šiuo metu jokių santykių nėra, nebendrauja su vaiko mama. Jo išsilavinimas pagrindinis, nesimoko, dirbo darbus nuo įvairaus profilio statybininko iki operatoriaus, sandėlio darbininko. Iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo dėl tol kad nebuvo pakankamai darbo. Neprisimena, kodėl išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini), bet tikrai ne dėl to, kad antstolis pradėjo išieškojimą. Šiuo metu nuo vasaros pabaigos jis turi pastovų darbą Anglijoje, skalbykloje. Paskutinį kartą su darbdaviu bendravo prieš porą dienų, darbo vieta dar jam laikoma. Jei teismas skirtų baudą, jis galėtų išvykti į Angliją dirbti ir susimokėtų piniginę baudą, nes per savaitę apie 600-700 eurų uždirba.

Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad su M. V. turi dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai M. kartu su ja negyveno ir dukra materialiai nesirūpino. Sutiko dukrai duoti tik pavardę. 2009 m. kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo iš M. V.. 2009 m. gruodžio 21 d. Šakių rajono apylinkės tesimo sprendimu iš M. V. buvo priteista dukros G. V. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Lt iki pilnametystės. Iš M. V. taip pat buvo priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-04-13 iki 2009-08-12 - 1200 Lt. Dukros išlaikymui iš M. V. yra gavusi tik vieną įmoką 2012 m. Daugiau jokių mokėjimų iš M. V. nebuvo. Su dukra nebendrauja ir jos išlaikymui pinigų neteikia. Praėjus metams nuo dukros gimimo, jos išlaikymui kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta: Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-23 prašymu Nr. (4.2) D2-14658 pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2010-04-19 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi S. S. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo G. V.. 2010-06-07 buvo priimtas sprendimas Nr. V2-5452 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nuspręsta nuo 2010-04-19 G. V. kiekvieną mėnesį mokėti po 56,48 Eur (195 Lt) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Skolininkui registruotu paštu 2011-09-23 išsiųstas priimto sprendimo nuorašas. Taip pat prašyme nurodoma, kad Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. M. V. įsiskolinimas išlaikymo fondui – 3413,47 Eur (11785,24 Lt) ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Prašyme nurodyta ir Fondo administracijos teisė reikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 str. 2 d. (b. l. 3-5); Šakių rajono apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimu, kuriuo priteistas išlaikymas G. V. iš M. V. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-08-13 iki išlaikytinės pilnametystės ir 1200 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2009-04-13 iki 2009-08-12 (b. l. 28-29); antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2015-08-27 pažyma Nr. S-13232 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, iš kurios matyti, kad pagal Šakių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1284-634 iš skolininko M. V. G. V. išlaikyti nustatyta mokėti po 86,89 Eur (300 Lt), indeksavus vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.208 str. – po 97,31 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išieškotojai S. S.. Išlaikymo (alimentų) skola 2015-09-01 yra 3173,79 Eur, atmetus Vaikų išlaikymo fondo sumokėtas sumas. 2011-08-19 buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į UAB (duomenys neskelbtini), atskaityta ir pervesta išieškotojai 127,17 Lt, skolininkas išėjo iš darbo 2011-09-27. 2015-04-21 buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į UAB (duomenys neskelbtini), tačiau 2015-04-21 skolininkas išėjo iš darbo. Daugiau mokėjimų iš skolininko darboviečių nebuvo (b. l. 10); 2010-06-07 sprendimu „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ Nr. V2-5452 (b. l. 7), kuriuo nuspręsta mokėti G. V., gim. 2009-04-13, 195 Lt dydžio išmoką kiekvieną mėnesį nuo 2010-04-19; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2015-10-06 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 34-1126 (b. l. 34-36); Lietuvos darbo biržos duomenimis, jog M. V. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. darbo biržoje nebuvo registruotas (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 164 str., kadangi veikdamas tyčia M. V. vengė išlaikyti dukrą. Iš įrodymų visumos neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytą nusikaltimą. Kaltinamojo M. V. parodymai, kad jis žinojo apie teismo sprendimą mokėti G. V. išlaikymą kas mėnesį po 300 Lt, tačiau nemokėjo, nors dirbo tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ir gavo pajamų, nors ir neoficialių, jo finansinės galimybės leido teikti išlaikymą dukrai, bet jis sąmoningai jo neteikė; bylos duomenys, kad nukentėjusioji kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją ir iš šio fondo nuo 2010-04-19 jos vaikui G. V. kas mėnesį paskirtos mokėti po 56,48 Eur (195 Lt) išmokos ir kad apie tai registruotu paštu 2011-09-23 fondo administracija informavo M. V.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad M. V. dirbo nuo 2010-09-20 iki 2015-04-21: UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2010-09-20 iki 2011-02-17, draudžiamosios pajamos – 3000,18 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2011-05-12 iki 2011-09-27, draudžiamosios pajamos - 2421,01 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2011-08-08 iki 2011-08-19, draudžiamosios pajamos - 518,28 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013-09-25 iki 2013-12-10, draudžiamosios pajamos -1342,65 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-15 iki 2015-04-21, draudžiamosios pajamos - 6936,14 Lt ir 774,60 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014-12-04 iki 2015-02-02, draudžiamosios pajamos - 740,30 Lt ir 60,92 Eur (b. l. Nr. 34-36); Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos duomenys apie tai, kad kaltinamojo įsiskolinimą 2015-05-21 sudarė 3413,47 Eur (11785,24 Lt) ir 5 procentus metinių palūkanų (b. l. 3-5), patvirtina, jog kaltinamasis M. V. nedėjo jokių pastangų vykdyti teismo sprendimą. Kaltinamojo vengimas išlaikyti vaiką pasireiškė jam visiškai nemokant alimentų ilgiau nei 5 metus, nors jis yra sveikas ir darbingas – byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad yra priešingai. Konstatuotina, kad M. V. dirbdamas neskyrė lėšų G. V. išlaikymui. Antstoliui A. Maliukevičiui pateikus vykdomąjį raštą UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau ir UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamasis M. V. nedelsiant išėjo iš darbo. Kaltinamasis kurį laiką oficialiai nedirbo, tačiau darbo biržoje registruotas nebuvo, kaip pats nurodė, išvyko į užsienį ir ten dirbo, todėl darytina išvada, jog turėjo pajamų save išlaikyti ir vengė bei iki šiol vengia savo pareigos tinkamai išlaikyti savo dukrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (2012 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis, žinodamas, jog jam priteista mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, negalėjo jo teikti, nors nuolat dirbo ir turėjo pajamų, taip pat kodėl nedėjo pastangų įgyti specialybę, nesiregistravo darbo biržoje. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net priverstinis išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byla Nr. 2K-139/2011). Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant M. V. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., t. y.: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo, kaltinamasis laikotarpiu nuo 2009-04-13 iki 2015-05-21 pajamų turėjo nuolat, dirbo Lietuvoje arba užsienio valstybėse – Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, turėjo galimybę teikti išlaikymą dukrai, tačiau jo sąmoningai neteikė, gautos pajamos buvo pakankamos išlaikyti save bei nepilnametę dukrą; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, sveikatos būklę – teisiamasis yra pilnametis, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 49), sveikas, darbingas, nebaustas, teistas. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – viešieji darbai. Tokia bausmės rūšis, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-06-15 nuosprendžiu paskirtos 10 BBND dydžio baudos nėra sumokėjęs, piktybiškai vengė mokėti išlaikymą dukrai, nors jo finansinės galimybės leido tai daryti, išlaikymo įsiskolinimas viršija 3000 Eur, kaltinamojo prašomos skirti švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, t. y. baudos (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.) skyrimas netaikytinas ir kaltinamajam skirtina 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 valandų viešųjų darbų.

Byla teisiamajame posėdyje nagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, 2016-01-13 teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas tik kaltinamasis M. V., nukentėjusioji S. S. teismo posėdyje nedalyvavo, su bylos medžiaga proceso dalyviai buvo susipažinę, todėl teismas tik pagarsino byloje esančių dokumentų pavadinimus, jokie liudytojai ar dar kokie kiti proceso dalyviai nebuvo kviečiami ir teismo posėdžio metu nebuvo apklausiami, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (žr., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-679-468/2015).

Kaltinamajam M. V. 2015-10-06 paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 12188249, išduotos 2009-09-09 Šakių PK MP) paėmimas (b. l. 65-67), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinį ieškinį reikšti atsisakė (b. l. 8).

Nukentėjusioji S. S. pareiškė 3318,40 Eur civilinį ieškinį (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1284-634/2009, G. V. priteistas išlaikymas, jis išieškomas priverstine tvarka, byloje pareikštas civilinis ieškinys tapatus teismo 2009-12-21 sprendimu priteistam išlaikymui, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 12188249, išduotos 2009-09-09 Šakių PK MP) paėmimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam išaiškintina, kad jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.