Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-12-13, 2004-12-29 nutarimai). Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinės byla Nr. I-4419-629/2016 pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, kurią atstovavo Lukiškių TI-K dėl žalos atlyginimo. Nagrinėtoje byloje teismas sprendė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nuo 2015-08-28 iki 2016-02-05 nesudarytos galimybės gauti verdančio vandens greito paruošimo maistui, arbatai, kavai paruošti. Taigi, iš esmės buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktu teismas palieka skundą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir administracinėje byloje Nr. I-4419-629/2016, kurioje priimtas 2016-06-23 sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas šios bylos dalį, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą už laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2016-02-05 neužtikrintą galimybę gauti verdančio vandens, palieka nenagrinėtą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio kameros ploto, dėl to galėjo būti matomas pareigūnų. Dėl to, kad nebuvo užtikrinamas privatumas, patyrė išgyvenimus, kreipėsi į psichologą, ne kartą dėl to skundėsi Lukiškių TI-K administraciją, tačiau Lukiškių TI-K administracija į skundus nereagavo ir juos atmesdavo. Atsakovės atstovas nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Šiuo aspektu svarbi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje minėtas teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, nes jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (2012-05-10 sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009-03-12 sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją). Taigi, šioje byloje teismas taip pat daro išvadą, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas sienele nuo likusio kameros ploto tik iš dalies, neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą, naudojantis tualetu ir pažeidė pareiškėjo orumą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio.

Nustatyta, kad pareiškėjas su 2015-10-01 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas raštu atsakyti, kodėl nuo 2015-08-28 iki šio kreipimosi datos kameroje nėra veidrodžio (t. I, b. l. 35, 72, 125). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015-10-01 skundą, 2015-10-29 raštu Nr. 96-2897 „Dėl veidrodžio“ nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra veidrodžiai, tačiau pasitaiko atvejų, kad patys suimtieji ar nuteistieji juo sudaužo ar sunaikina. Informavo pareiškėją, kad po jo kreipimosi, naujas veidrodis priklijuotas jo gyvenamojoje patalpoje (t. I, b. l. 34, 71, 124).

Pareiškėjas su 2015-12-28 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas raštiškai atsakyti, kodėl kameroje Nr. 221 nėra veidrodžio (t. I, b. l. 33, 123). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015-12-28 skundą, 2016-01-07 rašte Nr. 96-43 „Dėl veidrodžio“ nurodė, kad Lukiškių TI-K 2015-10-29 raštu Nr. 96-2897 į analogišką skundą jau atsakė, todėl šio skundo nenagrinės. Pažymėjo, kad 2016-01-05 patikrinus kamerą, kurioje tuo metu buvo pareiškėjas, veidrodis buvo (t. I, b. l. 32, 122). Pareiškėjas su 2015-12-18 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame nurodė, kad kameroje Nr. 124 neįrengtas radijo taškas ir nėra veidrodžio (t. I, b. l. 42, 107). Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2016-12-18 skundus, 2016-01-15 raštu Nr. 96-198 „Dėl kalinimo sąlygų“ informavo pareiškėją, kad kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje yra veidrodžiai. Visose kamerose prie sienų priklijuoti veidrodžiai, tačiau pasitaiko, kad patys suimtieji ir nuteistieji piktybiškai juos sudaužo ar kitaip suniokoja (t. I, b. l. 38, 39, 104, 105).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-05 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo” patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimo įrengti veidrodį kameroje ar sanitariniame mazge neliko. Tokio reikalavimo nenustato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma. Taigi, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nustatė Lukiškių TI-K pareigą sanitariniame mazge įrengti veidrodį. Minėtai normai nuo 2015-11-01 netekus galios, tokio įpareigojimo teisės aktai nenustato. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui su 2015-10-01 skundu kreipusis į Lukiškių TI-K direktorių, naujas veidrodis buvo priklijuotas jo gyvenamojoje patalpoje (t. I, b. l. 34, 71, 124). Be to, Lukiškių TI-K visuose atsakymuose pareiškėjui nurodo, kad kamerose įrengti veidrodžiai, tačiau patys suimtieji ir nuteistieji juos sudaužo ar kitaip suniokoja (t. I, b. l. 34, 32, 38, 39, 71, 104, 105, 122 124). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus nėra pagrindo.

Pareiškėjo teigimu kamerų sienos buvo nubyrėjusios, buvo neįmanoma jas išvalyti. Kamerose drėgna, šalta, dėl to dažnai sirgdavo ir kreipdavosi į gydytojus.

Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus. Iš 2015-12-23 patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2936 matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, 2015-12-10, 2015-12-21 atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015-12-15 išmatuota oro temperatūra buvo 19 oC, santykinė oro drėgmė – 55 proc., ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimą, kur nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė nei 18 oC, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 proc. (t. I, b. l. 44–46, 109–111); iš 2015-10-07 Patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2256 matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-09-30, 2015-10-07 atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad kameroje Nr. 208, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-08-28 iki 2015-10-18, išmatuota oro temperatūra buvo 20,3 oC, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 oC, santykinė oro drėgmė – 44,5 proc. ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc. (t. I, b. l. 128); iš 2015-10-26 Patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2437 matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-10-16, 2015-10-22 ir 2015-10-26 atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad kameroje Nr. 208, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-08-28 iki 2015-10-18, sienų paviršiai tinkami lengvam valymui, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (t. I, b. l. 129, 130). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus kamerose, kurios buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų susijusių su temperatūra, drėgme, kamerų būkle nenustatė, pareiškėjo argumentai, kad kamerų sienos nubyrėjusios, kamerose šalta, drėgna atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad būnant Lukiškių TI-K nuo 2015-08-28 iki 2016-01-07 nebuvo išduotas asmens ženklas, o asmenims nenešiojantiems ženklo skiriamos nuobaudos, todėl bijojo eiti į lauką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2015-08-28 atvykus į Lukiškių TI-K, jam 2015-11-10 buvo išduota kortelė su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Šią aplinkybę patvirtina Lukiškių TI-K 2016-07-14 pažyma Nr. 24-5999 „Dėl A. T. skundo“ (t. II, b. l. 56). Taigi, šiuo atveju kortelė nebuvo iš karto išduota pareiškėjui, tačiau byloje nėra duomenų apie pareiškėjui dėl to kilusias pasekmes. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad dėl kortelės jokių pretenzijų pareiškėjui nereiškė.

Pasak pareiškėjo, jam būnant Lukiškių TI-K nebuvo išduotas televizorius ir radijo imtuvas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-01 nutarimu Nr. 28-1158(1) pareiškėjui paskirta 12 mėnesių nuobauda drausmės grupėje (t. I, b. l. 86, t. II, b. l. 82), o 2015-07-22 nutarimu Nr. 28-681(1) pareiškėjui paskirta 6 mėnesių nuobaudą ją atliekant kamerų tipo patalpose (t. I, b. l. 84, 85, 96, t. II, b. l. 80, 81). Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyta, kad elektros prietaisai ir kiti daiktai direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas (3 dalies 3 punktas). Konstatuotina, kad su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad ilgą laiko tarpą buvo laikomas vienas, o tai prilygo kankinimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015-08-28 iki 2015-11-18, nuo 2015-11-24 iki 2015-11-26, nuo 2015-11-28 iki 2015-11-30, 2015-12-02, 2015-12-15, 2016-01-19, 2016-02-04 Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, o 2015-11-27, 2015-12-01 ir 2016-02-03 buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu jis 96 dienas buvo laikomas vienas, tačiau iš pareiškėjo 2015-10-13 prašymo Lukiškių TI-K direktoriui, matyti, kad šiuo prašymu jis kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių prašydamas palikti jį toliau atlikti bausmę Lukiškių TI-K, motyvuodamas tuo, kad nori būti vienas ir pasitaisyti (t. I, b. l. 101). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjo laikymas atitiko jo valią, todėl negalima konstatuoti, kad laikomas vienas jis kankinosi.