- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- I-4419-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05004-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 43), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas paaiškino, jog patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią psichologinėmis kančiomis, depresija, nes nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. jam būnant Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė gauti verdančio vandens greito paruošimo maistui, arbatai, kavai paruošti. Pareiškėjas pažymėjo, kad atliko nuobaudą drausmės grupės sąlygomis, todėl jam buvo uždrausta turėti virdulį, tačiau maistą, kavą ir arbatą, kuriems paruošti reikia karšto vandens, jis galėjo pirkti. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu jis yra žeminamas, baudžiamas kankinimu. Taip pat nurodė, kad gydytojai jam buvo rekomendavę valgyti avižas, kurių jis negalėjo pasiruošti be karšto vandens.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 17–18, 68).
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 str. yra išaiškinta nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Minėto straipsnio 1 d. yra nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-38 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis, elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių gyvenamosios kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą.
Paaiškino, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. pareiškėjas 12 mėnesių atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės laikymo sąlygomis, o nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas perkeltas 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, bei kamerų tipo patalpose, jis negalėjo naudotis ir turėti virdulį.
Lukiškių TI-K pažymėjo, kad kasdien po tris kartus į dieną pareiškėjui buvo pateikiama kartu su maistu karšta arbata bei kompotas, todėl pareiškėjo skunde minimi teiginiai, kad jis neturėjo galimybės vartoti karštų gėrimų, neatitinka tikrovės. Lukiškių TI-K teigimu, būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad skunde minimais Lukiškių TI-K atsakymais jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti, todėl toks pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras eilinį kartą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 64).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš elektrinio virdulio nesuteikimo.
Nustatyta, kad pareiškėjui 2014 m. spalio 1 d. buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 12 mėn. (b. l. 21). Be to, 2015 m. liepos 22 d. pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams (b. l. 19). Pareiškėjas į kamerų tipo patalpas perkeltas 2015 m. rugpjūčio 28 d.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) nuostatas tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos turi būti aprūpintos vienu elektriniu virduliu. Pažymėtina, kad Aprūpinimo normų pastaboje nurodyta, kad elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas jo nurodomu laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. būtent atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpose, todėl Lukiškių TI-K neprivalėjo pareiškėjo aprūpinti elektriniu virduliu. Be to, teismas pažymi, kad elektrinis virdulys pareiškėjui nepriklausė ir pagal BVK 96 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad drausmės grupės laikymo sąlygomis laikomiems ar perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems draudžiama naudotis tam tikrais elektriniais prietaisais, kurie įsigyti pačių nuteistųjų arba jiems perduoti sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, tarp tokių elektrinių prietaisų nurodomas ir virdulys. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįsto elektrinio virdulio nesuteikimo, pareiškėjui atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Kaip minėta, pažeidimas dėl elektrinio virdulio nesuteikimo pareiškėjui nenustatytas, todėl nėra vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui galimai kilusią žalą, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.