- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- eB2-1857-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01721-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė (pirm.)
- Atsakovas
- „Herera“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, Asociacija LATGA, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius, Ekskomisarų biuras, Lietuvos gretutinių teisių asociacija, Eilona, RIVILĖ
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ skundą dėl bankrutavusios „Herera“ 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Nemokumo administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Herera“, 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą antruoju („Dėl debitorinių skolų realizavimo tvarkos patvirtinimo”) darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl BUAB „Herera“, turto realizavimo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nemokumo administratorius nurodo, kad keturiuose kreditorių susirinkimuose nebuvo pritarta ir nepagrįstai atsisakyta pritarti debitorinių skolų realizavimo tvarkos projektui. Nemokumo administratorius 2022 m. vasario 10 d. elektroniniu paštu informavo kreditorius apie 2022 m. vasario 25 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą. Kartu su pranešimu administratorius kreditoriams pateikė debitorinių skolų realizavimo tvarkos projektą, kuriuo, be kita ko, pasiūlė A. A. 660 833,04 Eur įsiskolinimą BUAB „Herera“ pardavinėti tokia tvarka: I etapas - A. A. debetinį įsiskolinimą pardavinėti I – ose viešose varžytynėse, pradinę pardavimo kainą nustatant 50 000 Eur; II etapas - nerealizavus turto I – ose varžytynėse, skelbti antrąsias ir pradinę pardavimo kainą nustatyti 30 000 Eur; III etapas - nerealizavus turto dvejose varžytynėse, turtą pardavinėti laisvu pardavimu, o būtent: I – ame etape nustatant – 20 000 Eur. II – ame etape – 10 000 Eur. III – ame etape – 5 000 Eur. IV – ame etape 2 500 Eur. V – ame etape – 1 000 Eur. VI – ame etape - už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie turto pardavimą skelbiant viešai interneto svetainėse. Pasiūlymai dėl turto įsigijimo renkami 14 dienų nuo paskelbimo apie turto pardavimą kiekviename etape dienos.
3. Teigia, kad tokia turto pardavimo tvarka buvo pasiūlyta įvertinus realią galimybę parduoti turtą, atsižvelgus į antstolės N. L. pateiktą informaciją, taigi įvertinus ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau VMI, turėdama balsų daugumą, balsavo prieš šią tvarką, nepasiūlė alternatyvaus varianto.
4. Balsuodama prieš, VMI nurodė, kad BUAB „Herera“ turto negalima parduoti, nes kreditoriui nėra sumokėta suma pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą, kurio įvykdymui yra laikinai apribotos A. A. nuosavybės teise priklausančius pinigus. Nemokumo administratorius pažymi, jog net ir teisiškai pagrįstu laikant kreditoriaus išsakytus argumentus, jo naudai priteista ir BUAB „Herera“ bankroto byloje patvirtinta 247 969,70 Eur suma negalėtų būti dengiama areštuotų piniginių lėšų dydžiu, kadangi pagal bankroto procesą reguliuojančias teisės normas, kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (JANĮ 93 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsti ir VMI argumentai, jog nemokumo administratorius nesikreipė dėl A. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kadangi antstolė N. L. nurodė, jog skolininko sutuoktinės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – asmeninė nuosavybė, todėl jokios turto dalys negali būti nustatomos. Toks deklaratyvus nesutikimas vertintinas kaip bankroto proceso vilkinimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 4 d., 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. vasario 25 d. įvyko BUAB „Herera“ kreditorių susirinkimai, kuriuose buvo svarstomas savo turiniu identiškas administratoriaus pasiūlytas nutarimo projektas dėl debitorinių skolų realizavimo tvarkos patvirtinimo.
6. 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu VMI, nesutikdama su nemokumo administratoriaus siūlymu, nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas išdavė 2020 m. kovo 13 d. vykdomąjį raštą dėl Nr. 1-9-255/2018, kuriuo teismas nusprendė Klaipėdos AVMI naudai priteisti 100 299,55 iš UAB „Herera“ ir subsidiariai iš A. A.. Vykdomajame rašte nurodyta, kad iki nuosprendžio įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. A. priklausantį turtą pinigines lėšas: 141 400 Rusijos rub.; 4 370 litų; 167 doleriams; 850 Danijos kronų; 250 Švedijos kronų; 5 Latvijos latams; 2125 Didžiosios Britanijos svaras sterlingams; 570 Eur; 3000 Japonijos jenų; 30 Šveicarijos frankų; 100 Norvegijos kronų; UAB „Arsela“, m. k. 302800983, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems pinigams – 2 796 litams ir 5 Eur. Suma pagal 2020 m. kovo 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-9-255/2018 turi būti sumokėta UAB „Herera“ ar išieškota iš A. A., todėl negali būti parduota. VMI taip pat nurodė, kad nemokumo administratorius nepateikė informacijos apie Klaipėdos apygardos teismo išduotą 2020 m. kovo 13 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-9-255/2018. Papildomai pažymi, kad A. A. sutuoktinė turi nekilnojamojo turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nemokumo administratorius nurodo, kad A. A. sutuoktinei nekilnojamasis turtas priklauso asmenine nuosavybe, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, kad A. A. sutuoktinės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas priklausytų sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise.
10. JANĮ 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys. Skundą nagrinėjamoje byloje pareiškė BUAB „Herera“ nemokumo administratorius, kuris yra nemokumo bylos dalyvis (JANĮ 34 straipsnio 1 dalis). Remiantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. Dėl to konstatuotina, kad nemokumo administratorius turi teisę ginčyti kreditorių komiteto sprendimus teisme (lot. locus standi).
Žemesnės instancijos teismas
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
12. Remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis ir teismų praktika, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.
13. Pagal JANĮ 49 straipsnio 4, 5 dalis, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.
14. Remiantis protokolo medžiaga nustatyta, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 252 022,52 Eur iš 259 702,09 Eur, kas sudaro 97,04 proc., taiga kvorumas yra. Pasisakydami dėl ginčijamo antrojo darbotvarkės klausimo „už” nemokumo administratoriaus pasiūlymą balsavo 1,61 proc., „prieš“ – 98,39 proc.
15. Iš nurodytų duomenų konstatuotina, kad 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo metu procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, jų nenurodė ir pareiškėja, todėl toliau vertintinas priimto sprendimo teisėtumas.
16. JANĮ 86 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).
18. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85 – 92 straipsniuose. JANĮ 85 straipsnyje nustatyti privalomi vadovautis juridinio asmens turto pardavimo principai: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie reikalavimai siejami su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017). Pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo principai, kurie jau anksčiau buvo suformuluoti teismų praktikoje, nagrinėjant šalių ginčus dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
19. JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Vieni esminių klausimų, susijusių su veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso tikslo siekiu, yra įmonės turto realizavimas įstatymo nustatyta tvarka. JANĮ detaliai reglamentuoja įmonės turto realizavimo tvarką ir nustato turto pardavimo principus: rinkos kainos principą, pagal kurį turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principą, reiškiantį, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principą, reiškiantį, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas).
20. Sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Spartus turto realizavimas už mažesnę kainą ar ilgos turto realizavimo procedūros – visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
21. Vis tik, kreditorių susirinkimas, nepatvirtindamas nutarimo parduoti įmonės turtą, nemokumo administratoriaus nustatyta tvarka, turi nustatyti tokią šio turto pardavimo tvarką, kuri atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kompetenciją, paprastai nustato parduotino realizuotino turto tvarką įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).
22. Byloje nemokumo administratoriaus pateikti įrodymai objektyviai patvirtina, kad išieškoti iš A. A. 660 833,04 Eur įsiskolinimą BUAB „Herera“ ne tik kad ekonomiškai netikslinga ir nenaudinga, tačiau ir praktiškai neįmanoma, tą patvirtina tiek 2022 m. vasario 9 d. antstolės Nr. S-22-62-5354 pažyma, tiek 2022 m. kovo 24 d. išieškojimo negalimumo aktas, kuriame nurodyta, kad buvo užklaustos kredito įstaigos bei įvairūs registrai ir nustatyta, kad kredito įstaigose skolininko (A. A.) vardu piniginių lėšų nėra, šiuo metu nedirba, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. 2022 m. kovo 24 d. taip pat buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Dėl to, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo sprendimu nebuvo atsižvelgta į atsiskaitymo gavimo galimybės. Šiuo atveju, įvertinus pateiktų įrodymų visumą matyti, kad spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei realizavimo procedūros, kurių metu didinamos administravimo išlaidos, tuo tarpu skolos išieškojimo galimybės abejotinos.
23. Pažymėtina ir tai, kad VMI keturiuose kreditorių susirinkimuose nuo 2021 m. lapkričio 4 d. nepritaria nemokumo administratoriaus siūlymui, tačiau, būdama suinteresuota kuo operatyvesniu bankroto procesu ir mažesniais administravimo kaštais, nepateikė jokių alternatyvių variantų, be to, turėdama pareigą pagrįsti savo teiginius, kad egzistuoja galimybė išieškoti skolą iš A. A., tokių savo teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Dėl to, apribojimai pagal VMI naudai išduotą vykdomąjį raštą galėtų tęstis neribotą laiką, tokiu būdu visiškai stabdant bankroto procedūras.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime priimtas sprendimas antruoju („Dėl debitorinių skolų realizavimo tvarkos patvirtinimo”) darbotvarkės klausimu prieštarauja anksčiau aptartiems bankroto proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams, todėl yra pagrindas nemokumo administratoriaus skundą tenkinti ir klausimą dėl BUAB „Herera“, turto realizavimo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
25. BUAB „Herera“ pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išvadas iš VMI. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teismo vertinimu, bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, nagrinėjamu atveju pasitelkdama teisinę pagalbą, savarankiškai prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų. Skundu ginčijamas sprendimas nepritarti parduodamo turto tvarkai yra įprastas ir kasdienis nemokumo administratoriaus veikloje sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su nemokumo administratoriaus atliekamomis darbinėmis funkcijomis, skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo nei teisės, nei fakto klausimu sudėtingos, dėl kurių reikėtų ypatingų žinių, kurių neturėtų pats nemokumo administratorius, ir dėl kurių reikėtų profesionalios teisinės pagalbos. Konstatuotina, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, todėl BUAB „Herera“ prašymas jas priteisti netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, JANĮ 55 straipsniu,
nutaria:
BUAB „Herera“ nemokumo administratoriaus skundą tenkinti.
Panaikinti 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą antruoju darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl BUAB „Herera“ turto realizavimo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.