- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2-27809-1098/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21764-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „PONTEM“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PONTEM“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ieškovė) 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PONTEM“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 254,03 Eur skolos, 2,35 Eur palūkanų, 40,00 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminį mokestį ir 242,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas) atlyginimą.
2. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais (el. b. l. 1-4):
2.1. Pradinė kreditorė UAB „Ademax“ vykdydama atsakovės UAB „PONTEM“ užsakymus atliko darbus, nurodytus kartu su ieškiniu pateikiamose PVM sąskaitose-faktūrose. Atsakovė pretenzijų dėl darbų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų, kaip išrašytų be pagrindo, negrąžino, dalį sumos sumokėjo, tačiau pilnai su pradine kreditore nėra atsiskaičiusi iki šiol.
2.2. 2019 m. birželio 13 d. ieškovė ir UAB „Ademax“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o UAB „Ademax“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė (naujoji kreditorė) išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
2.3. Remiantis ieškovės 2019 m. birželio 14 d. pranešimo atsakovei duomenimis, atsakovė buvo skolinga ieškovei 454,03 Eur skolos už pradinės kreditorės atliktus darbus. Atsakovė po minėto pranešimo gavimo dalį skolos už pradinės kreditorės atliktus darbus sumokėjo, ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės nesumokėtą pagrindinę skolą sudaro 254,03 Eur.
2.4. Šalių ginčas kilęs iš sutarties, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kreditorius įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos (po 30 kalendorinių dienų) turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, atsakovė už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, privalo sumokėti įstatyme numatytas palūkanas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, iš viso 2,35 Eur:
2.4.1. 2019 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. gegužės 26 d.) – 6,88 Eur skola (likutis) x 8,00 % palūkanos x 53 pradelstos dienos / 365 dienų = 0, 08 Eur.
2.4.2. 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas remiantis Įstatymo nuostatomis suėjo 2019 m. gegužės 29 d.) – 35,09 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 50 pradelstų dienų / 365 dienų = 0,38 Eur.
2.4.3. 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas remiantis Įstatymo nuostatomis suėjo 2019 m. gegužės 29 d.) – 24,16 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 50 pradelstų dienų / 365 dienų = 0, 26 Eur.
2.4.4. 2019 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas remiantis Įstatymo nuostatomis suėjo 2019 m. gegužės 30 d.) – 63,55 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 49 pradelstos dienos / 365 dienų = 0,68 Eur.
2.4.5. 2019 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas remiantis Įstatymo nuostatomis suėjo 2019 m. birželio 12 d.) – 93,97 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 36 pradelstos dienos / 365 dienų = 0,74 Eur.
2.4.6. 2019 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas remiantis Įstatymo nuostatomis suėjo 2019 m. birželio 16 d.) – 30, 38 Eur skola x 8,00 % palūkanos x 32 pradelstos dienos / 365 dienų = 0, 21 Eur. Viso palūkanų – 2,35 Eur.
2.5. Ieškovė yra įgijusi teisę į įstatymines palūkanas, todėl vadovaujantis MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, taip pat turi teisę iš atsakovės reikalauti 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 15,00 Eur žyminį mokestį ir 242,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „PONTEM“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovės atsiliepimas į ieškinį iš esmės grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais (el. b. l. 40-41):
Atsiliepimas
4.1. Atsakovė iki ieškinio gavimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 5 d., suformavo mokėjimo nurodymą AB Luminor Bank ir pasirašiusi antru elektroniniu parašu 2019 m. liepos 25 d. 14.24 val. atliko pavedimą į pradinio kreditoriaus UAB „Ademax“ sąskaitą. Atsakovės teigimu, tokiu būdu ji įvykdė pirminės kreditorės reikalavimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškinį tenkinti.
4.2. Vadovaujantis ieškovės su pradine kreditore UAB „Ademax“ 2019 m. birželio 13 d. pasirašytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į UAB „PONTEM“, 11 punktu, pradinė kreditorė UAB „Ademax“ įsipareigojo nedelsiant informuoti naują kreditorę apie reikalavimo teisės ar dalies reikalavimo patenkinimą. Galimai pradinė kreditorė neinformavo naujosios kreditorės apie 254,03 Eur reikalavimo patenkinimą, todėl atsakovė nėra už tai atsakinga bei neturi nešti atsakomybės dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Prašyme taip pat nurodė, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį neginčija, jog buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą, neginčija, kad naujoji kreditorė yra ieškovė. Reikalavimo perleidimo sutartis tarp pradinės kreditorės UAB „Ademax“ ir ieškovės buvo sudaryta 2019 m. birželio 13 d., atsakovei informacija apie reikalavimo perleidimą buvo pateikta 2019 m. birželio 14 d. Būtent nuo šios dienos, remiantis CK 6.109 straipsnio 7 dalimi, vieninteliu tinkamu prievolės įvykdymo būdu laikytinas atsiskaitymas su nauja kreditore. Atsakovė žinodama apie reikalavimo teisės perleidimą, 2019 m. liepos 25 d. atliko pagrindinės skolos mokėjimą pradinei kreditorei, tokiais savo veiksmais pažeidė CK 6.109 straipsnio 7 dalies imperatyvą, nes netinkamai įvykdė prievolę (el. b. l. 56-57, 59).
6. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 58-59).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
7.1. Pradinė kreditorė UAB „Ademax“ išrašė atsakovei UAB „PONTEM“ šias PVM sąskaitas-faktūras: 2019 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) 206,38 Eur sumai (el. b. l. 8); 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) 35,09 Eur sumai (el. b. l. 10); 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) 24,16 Eur sumai (el. b. l. 15); 2019 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) 63,55 Eur sumai (el. b. l. 12); 2019 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) 93,97 Eur sumai (el. b. l. 17); 2019 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) 30,38 Eur sumai (e.. b. l. 19). Minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų darbų atlikimas buvo patvirtintas pradinės kreditorės UAB „Ademax“ ir atsakovės UAB „PONTEM“ pasirašytais Techninės priežiūros ir remonto darbų užsakymo/priėmimo-perdavimo aktais (el. b. l. 9, 11, 13, 14, 16, 18, 20).
7.2. 2019 m. birželio 13 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Ademax“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ademax“ perleido, ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujoji kreditorė, perėmė reikalavimo teisę į atsakovės 454,03 Eur dydžio skolą (el. b. l. 21-22, 24). 2019 m. birželio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu 7.1. punkte nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai buvo suėję. Reikalavimo perleidimo sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad reikalavimo teisė naujajai kreditorei pereina nuo sutarties pasirašymo momento, 11 punkte, kad skolininkei po sutarties pasirašymo sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal sutartį naujajai kreditorei, pradinė kreditorė apie tai privalo nedelsiant informuoti naująją kreditorę; pradinei kreditorei neinformavus naujosios kreditorės apie perleisto reikalavimo ar jo dalies padengimą, pradinė kreditorė privalo atlyginti naujajai kreditorei visus pastarosios patirtus nuostolius dėl reikalavimo teisės, įgytos pagal sutartį, įgyvendinimo skolininkės atžvilgiu.
7.3. Ieškovė (naujoji kreditorė) 2019 m. birželio 14 d. atsakovei elektroniniu paštu info@pontem.lt išsiuntė pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą bei reikalavimą įvykdyti prievolę, pridėjo reikalavimo teisės perleidimo sutartį (el. b. l. 6-7, 25, 27).
7.4. Atsakovė UAB „PONTEM“ 2019 m. liepos 5 d. suformuotu mokėjimo nurodymu, patvirtintu dviem parašais (2019 m. liepos 5 d. 15:06:20 I. N. ir 2019 m. liepos 25 d. 14:24:50 L. B.) pradinei kreditorei UAB „Ademax“ sumokėjo 254,03 Eur sumą (el. b. l. 42).
8. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė laiku neapmokėjo pradinės kreditorės UAB „Ademax“ jai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas nutarties 7.1 punkte, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovę 2019 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei. Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovė atliko pagrindinės skolos sumokėjimą pradinei kreditorei UAB „Ademax“. Atsakovė neginčija fakto, kad buvo tinkamai informuota apie pradinės kreditorės UAB „Ademax“ reikalavimo teisės perleidimą naujajai kreditorei – ieškovei. Byloje keliamas klausimas, ar atsakovei, žinant apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, sumokėjus pagrindinę skolą pradinei kreditorei, naujoji kreditorė turi teisę reikalauti šios skolos sumokėjimo ir kitų išlaidų atlyginimo.
9. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).
10. C K 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
11. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį neginčija fakto, kad tinkamai buvo informuota apie pirminės kreditorės UAB „Ademax“ reikalavimo teisės perleidimą naujajai kreditorei – ieškovei. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė (naujoji kreditorė) 2019 m. birželio 14 d. atsakovei elektroniniu paštu info@pontem.lt išsiuntė pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą su reikalavimu įvykdyti prievolę iki 2019 m. birželio 21 d., pridėjo reikalavimo perleidimo sutartį (el. b. l. 6-7, 25, 27). Pranešdama apie kreditorės pasikeitimą naujoji kreditorė tokiu būdu informavo skolininkę (atsakovę) apie tai, kokiam naujam asmeniui ši turi atlikti prievolės įvykdymą. Pažymėtina, kad atsakovės elektroninio pašto adresas, kuriuo jai buvo išsiųstas ieškovės pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, sutampa su atsakovės elektroninio pašto adresu, nurodytu atsakovės atsiliepime į ieškinį. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pirminės kreditorės UAB „Ademax“ reikalavimo teisės perleidimą naujajai kreditorei – ieškovei, todėl turėjo žinoti ir žinojo apie perleistos prievolės įvykdymą naujajai kreditorei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pagrindinę skolą pradinei kreditorei sumokėjo po ieškovės 2019 m. birželio 14 d. pranešimo gavimo bei po civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 23 d.), t. y. žinodama, kad pradinė kreditorė reikalavimo teisę į ją perleido ieškovei. Teismo vertinimu, vien mokėjimo dokumento suformavimas 2019 m. liepos 5 d. nepatvirtina fakto, kad mokėjimas buvo atliktas tą pačią dieną, nes suformuotas dokumentas buvo tinkamai pasirašytas tik 2019 m. liepos 25 d.
12. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kad skolininkė žinodama apie reikalavimo teisės perleidimą ir įpareigojimą atsiskaityti su naująja kreditore sumoka įsiskolinimą pradinei kreditorei, o ne reikalavimo teisę perėmusiai naujajai kreditorei, naujoji kreditorė (ieškovė) turi teisę reikalauti prievolės, pagrįstos galiojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, įvykdymo, nes atsakovė įvykdydama prievolę pradinei kreditorei veikė savo rizika. Apie reikalavimo teisės perleidimą tinkamai informavus atsakovę, prievolės įvykdymas pradiniai kreditorei negali būti laikomas tinkamu (CK 6.106 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 254,03 Eur skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
14. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma.
15. Kadangi atsakovė jai išrašytų pradinės kreditorės UAB „Ademax“ PVM sąskaitų-faktūrų, nurodytų nutarties 7.1 punkte, laiku ir tinkamai neapmokėjo, ieškovei iš viso priteistinos 2,35 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos.
16. Remiantis MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Minėta įstatymo nuostata reglamentuoja kreditoriaus, su kuriuo skolininkas laiku neatsiskaitė, teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą, kaip kompensaciją už skolos išieškojimą ne teismo tvarka. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 40,00 Eur sumos iš atsakovės priteisimo (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386-252/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1031-230/2019).
17. Ieškovė prašo priteisti 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, numatytas MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Kadangi CK 6.210 straipsnio nuostatos suteikia ieškovei teisę prašyti įstatymuose numatyto dydžio palūkanų, o pagal MAPSKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 8,00 procentus, (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html), ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, iš viso – 257,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 257,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,45 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos viršija minimalią valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PONTEM“ (juridinio asmens kodas 221412030) 296,38 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 38 ct) skolą, 8,00 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 257,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PONTEM“ (juridinio asmens kodas 221412030) 3,45 Eur (trijų eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.
Išaiškinti atsakovei, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660) bei mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.