Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-37469-545/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-30
Bylos Nr.
e2YT-37469-545/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31509-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Rima Bražinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-37469-545/2020
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-31509-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė palikėjo R. M. palikimą, pagal įstatymą ir pagal (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Po palikėjo – tėvo R. M. mirties pareiškėjas nesikreipė su pareiškimu per įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi turto paveldėjimo byla po R. M. mirties notaro biure nebuvo užvesta. Juridinio fakto nustatymas reikalingas kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti man paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusiojo R. M. turtą.

1.2. Palikėjas mirė santuokoje su pareiškėjo motina T. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. 22-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Šiuo metu notarų biure yra vedama turto paveldėjimo byla po T. M. mirties.

1.3. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjo vaikas.

1.4. Pareiškėjas paveldėtiną turtą (butą ir žemės sklypą su sodo namu) valdo ir tvarko, turtu rūpinasi po palikėjo R. M. ir T. M. mirties, kaip savo turtu. Butą ir sodo namą tvarko, bei aptvarkė žemės sklypą. Pareiškėjas po palikėjo mirties mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, už butą esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sumokėjo sodininkų bendrijai SB „Planeta“ 2020 m. metinį nario mokestį (65,98 Eur). Taip pat apmokėjo palikėjo įsiskolinimą AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad VMI prie FM negavo pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Palikimo priėmimo procedūros dėl R. M. palikimo VMI prie FM nėra pradėtos. Prašo klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo šioje byloje spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)pareiškėjo tėvai R. M. ir T. M. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) R. M. ir T. M. susilaukė sūnaus A. M. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas R. M. mirė santuokoje. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina T. M. Vilniaus 22-ojo notarų biuro notarės 2020-09-04 raštas patvirtina, kad po R. M. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nenustatyta.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad A. M., po tėvo R. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, pagal įstatymą ir pagal (duomenys neskelbtini)oficialųjį testamentą.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas A. M. priėmė palikimą, atsiradusį po R. M. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi tėvui priklausiusiu turtu, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po R. M. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po R. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė tėvo R. M., palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.

Dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir pagal oficialųjį testamentą.

13. pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turi faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą po tėvo mirties, taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties pagal įstatymą ir pagal oficialųjį (duomenys neskelbtini)testamentą. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas faktiškai jį pradėjus valdyti, pagal įstatymą, pagal testamentą yra savarankiški palikimo priėmimo pagrindai. Tesimas tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas priėmė tėvo, palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti. Terminas palikimui priimti pagal įstatymą ar testamentą yra praleistas, pareiškėjas neprašo atnaujinti termino. Net ir atnaujinus terminą priimti palikimui pagal įstatymą ir testamentą šie reikalavimai yra pertekliniai, kadangi nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareikėjo prašymas dalyje dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir testamentą atmestinas.

14. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė