Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticum TV“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 87,27 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. su atsakovu pratęsė terminuotą paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė įsipareigojo nenutraukiamai teikti paslaugas, o atsakovas jomis naudotis ir atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (iki 2024 m. vasario 1 d.). Susidarius įsiskolinimui, 2022 m. gruodžio 30 d. abonentinis kabelis buvo atjungtas nuo kreditorės paslaugų. Atjungus paslaugas, liko neapmokėta 82,26 Eur suteiktos nuolaidos (10 mėnesių ir 30 dienų po 7,50 Eur/mėn.) ir 5,01 išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2018/01/05-k24 (toliau – Sutartis) (t. 1, 9-11 b. l.). Pagal Sutartį ieškovė tiekė atsakovui interneto ir televizijos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo teiktos interneto ir televizijos paslaugos. Atsakovas yra fizinis asmuo, gyvenamosios vietos adresu užsisakęs paslaugas, kurios įprastai naudojamos asmeniniams tikslams. Kitokio sutarties pobūdžio ieškovė neįrodinėjo, todėl teismas sprendžia, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis.

Ieškovė prašo iš atsakovo (vartotojo) priteisti 87,27 Eur skolą, kurią sudaro 82,26 Eur suteiktos nuolaidos ir 5,01 Eur išlaidos, susijusios su ikiteisminiu skolos išieškojimu.

Dėl 82,26 Eur suteiktų nuolaidų

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad nuolaidos atsakovui buvo suteiktos 10 mėnesių ir 30 dienų po 7,50 Eur/mėn., todėl prašo priteisti 82,26 Eur suteiktų nuolaidų sumą.

Reikalavimas dėl suteiktų nuolaidų atlyginimo laikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius. Būtent taip tokio pobūdžio reikalavimai yra suprantami ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1261-794/2019).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pasak ieškovės, šalių 2018 m. sausio 5 d. sudaryta Sutartis buvo pratęsta 2021 m. lapkričio 30 d. Tam pagrįsti ieškovė pateikė raštą atsakovui, kuriame informuojama, jog Sutarties abonentinio mokesčio nuolaidos taikymo laikotarpis baigsis 2022 m. vasario 1 d., todėl atsakovui siūloma apmokėti ,,žalią sąskaitą“ ir taip išreikšti sutikimą su pasiūlymu. Pasiūlymo sąlygos: abonentinis mokestis su nuolaida bus taikomas visą 24 mėnesių laikotarpį (nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d.); norint paslaugų atsisakyti anksčiau numatyto laikotarpio pabaigos, reikės kompensuoti per naudojimosi paslaugomis laikotarpį faktiškai suteiktas nuolaidas (Pasiūlymo 1 ir 4 punktai) (t. 1, 12 b. l). Ieškovė pateikė teismui atsakovui išrašytą išankstinio mokėjimo sąskaitą 1,00 Eur sumai.

CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pasiūlymas apmokėti ,,žalią sąskaitą“ ir taip išreikšti sutikimą su pasiūlymu laikytinas oferta, pagal kurį, atsakovo akceptas būtų išreikštas ,,žalios sąskaitos“ apmokėjimu. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog atsakovas kokia nors forma akceptą išreiškė, t. y. kad apmokėjo ,,žalią“ sąskaitą.

Teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Sutartis buvo pratęsta 2021 m. lapkričio 30 d., taip pat pagrindžiančius reikalaujamą priteisti 82,26 Eur suteiktų nuolaidų sumą. Ieškovė pateikė teismui 2018 m. sausio 5 d. užsakymą, kuriame numatyta, jog nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d. abonentui suteikiama 7,50 Eur nuolaida. Iš šio priedo taip pat matyti, kad nuolaidos taikomos iki 2020 m. vasario 1 d., tuo tarpu ieškovė ieškiniu nuolaidas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d. Jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovui nuo 2022 m. vasario 1 d. buvo teikiamos nuolaidos ar nustatyti vartotojui suteiktų nuolaidų dydį, ieškovė nepateikė.

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė byloje nei nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo, nei dydžio, todėl reikalavimas dėl 82,26 Eur suteiktų nuolaidų priteisimo iš atsakovo negali būti tenkinamas.

Dėl 5,01 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5,01 Eur išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu. Ieškinyje nurodo, kad 2023 m. sausio 6 d. atsakovui siuntė priminimą dėl skolos, 2023 m. vasario 8 d. – griežto raginimo laišką, susisiekė telefonu. Reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė administracijos direktoriaus 2009 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 53 ,,Dėl tiesiogiai patiriamų išlaidų susijusių su pagrindinių įsiskolinimų išieškojimu taikymo“ (toliau – Įsakymas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Sutarties 4.25 punkte šalys susitarė, kad abonento pareigos yra: padengti išlaidas susijusias su pagrindinių įsiskolinimų išieškojimu: 1) 4,34 Eur skolų administravimo mokestį, jei pagrindinis įsiskolinimas nepadengiamas per 10 darbo dienų nuo ,,Priminimo“ laiško išsiuntimo dienos; 2) 7,24 Eur skolų išieškojimo mokestį, jei pagrindinis įsiskolinimas nepadengiamas per 10 darbo dienų nuo ,,Griežto raginimo dėl įsiskolinimo“ laiško išsiutimo dienos. Įsakyme numatyti Tiesioginiai patiriamų išlaidų, susijusių su pagrindinių įsiskolinimų išieškojimu taikymo įkainiai, kuriuose numatyta 25,00 Lt (7,24 Eur) įkainis už ikiteisminį skolos išieškojimą (skolininko duomenų patikrinimą, griežto raginimo formavimą ir siuntimą); 15,00 Lt (4,34 Eur) skolų administravimo mokestis, kurį be kita ko apima priminimo laiško formavimas ir siuntimas.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė teismui nei griežto raginimo, nei priminimo laiškų, skirtų atsakovui. Byloje nesant duomenų, kad ji šiuos raštus rengė ir siuntė atsakovui, spręstina, kad Sutarties 4.25 punkte numatyti terminai negali būti laikomi suėjusiais. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo prievolės prašomas 5,01 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas apmokėti.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti nuostolius (suteiktas nuolaidas) ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Reikalavimai dėl skolos už suteiktas paslaugas pagal Sutartį atsakovui pareikšti nebuvo. Netenkinus reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, jų ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.