Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M., jo atstovui advokatui Tadui Zarembai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. buvo surašytas pareiškimas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) nustatyta tvarka ir laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. atskirai nepranešė apie pakartotinio susirinkimo sušaukimą ir taip nesilaikė ABĮ 26 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos, be to, nepateikė įstatymu nustatytos informacijos akcininkams, t. y. nepateikė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir tokiu būdu pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonės akcininkai jo sutuoktinė E. M. ir V. S.. Įmonė nuo 2012 m. neveda ūkinės veiklos. Akcininkas V. S. inicijuoja ieškinius. Jis, kaip direktorius, yra priverstas laikytis įstatymų, kiekvienas akcininkų susirinkimas vykdomas pagal įstatymus. Pranešimas apie kalbamą akcininkų susirinkimą buvo išsiųstas akcininkui ir jo advokatei. Laukė akcininko nustatytu laiku, bet jis neatvyko. Balandžio 23 d. buvo nustatytas pirmasis akcininkų susirinkimas. Antrasis – balandžio 30 d. Išsiuntė pranešimus registruotu paštu V. S. ir jo advokatei. Jie taiko praktiką, kad vienu pranešimu praneša apie abu susirinkimus, nes į pirmus susirinkimus V. S. niekada neateidavo, ateidavo tik į antrą. Tokią praktiką naudojo, nes žinojo, kad V. S. į pirmą susirinkimą niekada neateidavo. V. S. neinformavo, kad jis serga, o į pakartotinį susirinkimą jis neatvyko. Kitas akcininkas irgi neatėjo, kodėl ji neatėjo, nežino. Jie niekada nemaišo verslo reikalų ir šeimyninių. Protokolas nebuvo rašomas, nes niekas iš akcininkų neatėjo. Gavo rekomendaciją iš juristo, kad reikia veiksmą įforminti kažkaip, todėl surašė pažymą. Jo (A. M.) niekas neprašė nieko pateikinėti, todėl V. S. pažymos neišsiuntė. Iš V. S. prašymo pateikti protokolus negavo. V. S. su juo bendrauja jo asmeniniu el. paštu. Pripažįsta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra neįvykęs. Įstatymas uždraudė vėlesniu laiku sušaukti akcininkų susirinkimą, jis reglamentuoja akcininkų susirinkimo sušaukimą. Daugiau neorganizavo susirinkimo, kaip numato įstatymas.

Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad 2020 m. balandžio 15 d. V. S. išsiuntė informacinį pranešimą A. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir cc el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 83).

Iš A. M. pranešimo advokatei Zitai Vizbarienei matyti, kad šis pranešimas išsiųstas el. paštu 2019 m. sausio 29 d., jame nurodoma, kad dėl V. S. siunčiamų pranešimų, jis buvo priverstas įvesti atitinkamą apsaugą į el. paštą ir telefoną (b. l. 84).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės įstatų matyti, kad juose numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo ir balsavimo tvarka (b. l. 86-98).

Dėl A. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

ANK 119 straipsnis nustato juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas pirmiausia yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti bei jų apsaugai ir pan.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal 4 dalį teisė gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę yra neturtinės akcininkų teisės. Tam, kad akcininkai galėtų įgyvendinti šias teises, jie turi būti tinkamai informuoti apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą. Tuo tikslu įstatymo leidėjas ABĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, be kita ko, turi būti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo darbotvarkė (ABĮ 26 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Pagal ABĮ 26 straipsnio 4 dalį pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Pareiškėjas V. S. pareiškime nurodo, jog Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka buvo pažeista, kadangi vienu pranešimu jam buvo pranešta ir apie visuotinį akcininkų susirinkimą, ir apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjui V. S. buvo išsiųstas pranešimas apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, vyksiantį 2020 m. balandžio 23 d., o kartu šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas, kad neįvykus eiliniam susirinkimui, pakartotinis eilinis akcininkų susirinkimas vyks – 2020 m. balandžio 30 d. Šis pranešimas išsiųstas pareiškėjui V. S. gyvenamosios vietos adresu bei jo atstovei advokatei Z. Vizbarienei darbovietės adresu (b. l. 4). Iš 2020 m. gegužės 21 d. V. S. prašymo matyti, kad V. S. susirinkime nedalyvavo, jam apie susirinkimą buvo pranešta tinkamai (b. l. 5). Pareiškėjas V. S. apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jam buvo žinoma apie 2020 m. balandžio 23 d. akcininkų susirinkimą – gavo pranešimą, kuriame kartu buvo nurodyta ir pakartotinio susirinkimo data. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė duomenis, kad tuo metu sirgo, bandė prisiskambinti bendrovei, bet nepavyko. Bendrovė el. paštą sunaikino, kuris priklausė įmonei. O jis (V. S.) tuo adresu (duomenys neskelbtini) siuntė pranešimą, jam parašė, kad šis paštas negalioja. Siuntė prašymą pateikti susirinkimo protokolą el. paštu ir SMS žinute tuo numeriu, kuris nurodytas. Registruotu paštu nesiuntė, nes buvo karantinas, laiškai nebuvo įteikiami. Taigi matyti, kad išties V. S. buvo žinoma susirinkimo data, vis tik jis nors ir teismui nurodė, kad tuo metu sirgo ir pateikė Sodros išrašą apie gautą nedarbingumo pašalpą (b. l. 24), tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu informavo įmonės vadovą apie savo nedarbingumą ir negalėjimą dalyvauti susirinkime, taip pat nenurodė, jog būtų prašęs pakeisti susirinkimo datą ir laiką. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 27 straipsnio 1 dalį, visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. [...] Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas V. S., žinodamas, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik du akcininkai (jis ir E. M. (b. l. 7)), o jis, būdamas vienu iš šių akcininkų, pats neatvyko į eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, aiškiai suprato, jog šis susirinkimas neįvyko nesant kvorumo ir pakartotinis susirinkimas turi vykti pranešime nurodytu laiku, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. Nepaisant to, jis nenuvyko ir į šį visuotinį susirinkimą, kartu neinformavo įmonės vadovo apie savo nedarbingumą. Pažymėtina, kad iš A. M. ir E. M. teisme duotų parodymų matyti, kad neįvyko ir šis susirinkimas, kadangi į jį neatvyko nė vienas iš akcininkų. Taigi apibendrinant konstatuotina, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos ABĮ nuostatos, reglamentuojančios pakartotinio susirinkimo organizavimo tvarką, kadangi įstatymas nedraudžia tuo pačiu pranešimu nustatyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo, ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo datos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad V. S. ignoruoja susiklosčiusią praktiką bendrovėje, nes akcininkų susirinkimas ir pakartotinis susirinkimas vienu pranešimu šaukiamas ne pirmi metai ir anksčiau jokių pretenzijų pareiškėjas nereiškė. Antai iš A. M. pateiktų duomenų matyti, kad išties, Bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika vienu pranešimu informuoti akcininkus apie eilinio ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo laiką ir datą, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d. pranešime nurodoma, kad 2019 m. balandžio 22 d. šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus, pakartotinis eilinis akcininkų susirinkimas šaukiamas 2019 m. balandžio 29 d. (b. l. 45). Vertinant tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes bendrovė faktiškai turi tik du akcininkus – A. M. sutuoktinę ir pareiškėją V. S., kuriems priklauso po lygiai 50 vnt. bendrovės akcijų, toks pranešimo apie visuotinius akcininkų susirinkimus (eilinį ir pakartotinį) būdas yra visiškai logiškas. Šiame kontekste pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-482-687/2015).

Apibendrinant darytina išvada, kad A. M. viename pranešime pateikęs eilinio ir pakartotinio akcininkų susirinkimo datą, kas V. S. buvo žinoma, nepažeidė ABĮ nuostatų ir nepasielgė V. S. atžvilgiu nesąžiningai, kartu nepažeidė pastarojo, kaip įmonės akcininko, neturtinių teisių.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog V. S. tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje akcentavo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas iki šiol nėra surengtas, taip iš esmės darydamas išvadą, kad A. M. yra trunkamojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, būsenoje. Vis tik pažymėtina, kad pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tuo tarpu ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu visuotinio susirinkimo kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Taigi, ABĮ iš esmės nustato pareigą bendrovės vadovui sušaukti visuotinį susirinkimą ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o šiam neįvykus, pareigą sušaukti pakartotinį susirinkimą ir tik to bendrovės vadovui tyčia nepadarius, gali būti svarstoma dėl jo atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Vis tik bendrovės vadovui nepavykus suorganizuoti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ir pakartotinio eilinio visuotinio susirinkimo dėl akcininkų kaltės, ABĮ nenustato bendrovės vadovui pareigos šaukti neribotą skaičių pakartotinių susirinkimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne visada nuo bendrovės vadovo gali priklausyti galimybė sušaukti susirinkimą (pvz., į šaukiamą susirinkimą sąmoningai (tyčia) neatvyksta nė vienas akcininkas). Atitinkamai ne kiekvienas eilinio susirinkimo nesušaukimas gali būti pripažįstama akcininko neturtinių teisių pažeidimu. Taip eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo teisinis reglamentavimas aiškintinas siekiant užtikrinti įmonės vadovo teisių apsaugą nuo galimų nesąžiningų akcininkų veiksmų, sąmoningai ignoruojant pranešimus apie eilinį akcininkų susirinkimą, o vėliau dėl susirinkimo nesušaukimo kreipiantis į teismą dėl vadovo administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį taikymo. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į ABĮ 24 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą teisinį reglamentavimą, nustatantį, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė akcininkams galimybę ginti savo teises, susijusias su eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ne)sušaukimu, kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju A. M. veikoje nesušaukiant eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką apibūdinančio būtinojo subjektyviojo šios veikos požymio – kaltės, kadangi nei eilinis, nei pakartotinis visuotiniai akcininkų susirinkimai neįvyko ne dėl to, kad vadovas jų nebūtų šaukęs, o dėl to, kad pagal šaukimus į juos neatvyko nė vienas iš dviejų bendrovės akcininkų. Nesant būtino ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo požymio, nėra ir šio administracinio nusižengimo sudėties.

Dėl pareiškėjo V. S. pareiškime dėstomo kaltinimo A. M. nepateikus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir taip pažeidus ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas pažymėtina, kad minėta norma nustato akcininko neturtinę teisę, gauti šio ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Taigi, šią akcininkų neturtinę teisę bendrovės vadovas privalo realizuoti tik gavęs rašytinį akcininko prašymą. ABĮ nėra nustatyta bendrovės vadovui pareiga pateikti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų kopijas savo iniciatyva. Šiuo atveju V. S. kartu su pareiškimu į bylą pateikė 2020 m. gegužės 21 d. prašymo, adresuoto A. M., kopiją. Šiame prašyme išdėstytas prašymas išduoti 2020 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (b. l. 5). Kartu pridėta elektroninio laiško kopija, kuria, pasak V. S., minimas 2020 m. gegužės 21 d. prašymas išsiųstas A. M. el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Vis tik pažymėtina, kad byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šį laišką ir prie jo prisegtą dokumentą A. M. gavo. Kita vertus, iš paties pareiškėjo V. S. pateikto dokumento matyti, kad dar 2020 m. balandžio 15 d. jis siuntė A. M. informacinį pranešimą apie nepasirašytas finansines ataskaitas, deklaracijas su prašymu skubiai atsiųsti pasirašytas šių dokumentų kopijas el. paštu adresu (duomenys neskelbtini), cc: (duomenys neskelbtini), o A. M. 2020 m. balandžio 18 d. atsakė V. S. būtent ne iš el. pašto (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 83). Taigi matyti, kad dar iki 2020 m. gegužės 21 d. siunčiamo prašymo, V. S. buvo žinomas ir kitas A. M. kontaktinis el. pašto adresas, todėl tai, kad V. S. minimą 2020 m. gegužės 21 d. prašymą skubiai pateikti visuotinio akcininko susirinkimo protokolą pareiškėjo advokatė Z. Vizbarienė išsiuntė tik el. paštu (duomenys neskelbtini), sustiprina pagrindą manyti, jog išsiuntė sąmoningai, žinant, kad A. M. tokio prašymo negaus. Tuo tarpu teisme apklaustas A. M. parodė, kad minimo el. laiško ir prašymo nėra gavęs. Pažymėtina, kad byloje abejonių nekeliančių įrodymų, kad A. M. būtų gavęs V. S. 2020 m. gegužės 21 d. prašymą, byloje nėra, o pats V. S. apklausiamas teisme parodė, kad minimo prašymo registruotu paštu nei bendrovės registracijos adresu į (duomenys neskelbtini), nei buveinės adresu į (duomenys neskelbtini), nesiuntė. Taigi teismas neturi pagrindo neabejotinai spręsti, kad A. M. gavo V. S. 2020 m. gegužės 21 d. prašymą. Juo labiau, kad paties V. S. atstovė advokatė Z. Vizbarienė teismui pateikė A. M. 2017 m. spalio 12 d. ir 2019 m. sausio 29 d. pateiktus raštus, kuriais pastarasis informuoja apie tai, kad bendrovė su akcininkais bendraus tik popierinių dokumentų pavidalu ir elektroninio pašto nebeturi (b. l. 84, 85). Pažymėtina, kad ir pats V. S. apklausiamas teisme parodė, kad į paštą atėjo patvirtinimas, jog A. M. prašymą gavo, tačiau negalėjo kitame teismo posėdyje pateikti tokio susirašinėjimo kopijos.

Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nepašalintos abejonės, jog A. M. gavo V. S. 2020 m. gegužės 21 d. prašymą, atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad jis turėjo pareigą pateikti pastarajam bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją. Kartu nėra pagrindo spręsti, kad A. M. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

Neįrodžius fakto, kad A. M. gavo V. S. 2020 m. gegužės 21 d. prašymą, teismas plačiau nepasisako dėl A. M. atstovo argumentų, kuriais šis tvirtina, kad jo atstovaujamasis neturėjo galimybės pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo šiam susirinkimui neįvykus ir atitinkamai nerašius protokolo, o tik surašius pažymą.

Kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo ir išvadai, jog nepateikus protokolo buvo pažeistos akcininko V. S. neturtinės teisės, nes jis negalėjo įstatyme nustatytu terminu pateikti pastabas dėl protokolo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepaisant to, kad A. M. negavo V. S. prašymo dėl protokolo pateikimo, pats V. S. prašymą pateikė praleidęs pastaboms pateikti įstatyme nustatytą terminą. Pastebėtina, kad pagal ABĮ 24 straipsnio 4 dalį, visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jau pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog V. S. žinojo pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo datą – 2020 m. balandžio 30 d., bet pats jame nedalyvavo ir nepateikė prašymo atidėti susirinkimą kitam laikui ir neinformavo apie savo nedarbingumą. Tuo tarpu prašymą dėl protokolo pateikimo išsiuntė 2020 m. gegužės 21 d., t. y. praleidęs ABĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą 10 dienų terminą. Kita vertus, byloje šiuo metu tapo aišku, kad iš esmės ir pakartotinis surinkimas neįvyko, atitinkamai protokolas nebuvo surašytas, o parengta tik pažyma, taigi A. M., net jei ir būtų gavęs prašymą, neturėjo galimybės pateikti prašomą dokumentą.

Taigi teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju A. M. veikoje taip pat nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką apibūdinančio būtinojo subjektyviojo šios veikos požymio – kaltės. Kaip jau minėta, nesant būtino ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo požymio, nėra ir šio administracinio nusižengimo sudėties.

Bendrame kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas) turi įstatymu nustatytas ne tik teises, bet ir pareigas. Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatyta 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta bendroji juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis sąžiningai ir savo veiksmais neriboti juridinio asmens teisių bei galimybių vykdyti savo pareigas. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti ir jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai, priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi, kad jų veiksmai (neveikimas) nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Taigi vertinant, ar juridinio asmens dalyvio veiksmai yra nesąžiningi, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai taikytina ir juridinio asmens dalyviams, o nagrinėjamu atveju V. S., būdamas bendrovės akcininku, taip pat privalėjo elgtis atitinkamai pagal minėtas įstatymo nuostatas, tačiau byloje nustatytų faktų visuma (įmonė daug metų nevykdo veiklos, nuolat keliamos administracinių nusižengimų bylos įmonės vadovui ir pan.) rodo, kad šiuo atveju V. S. siekia ne apginti savo, kaip akcininko, neturtines teises, o sukelti kuo daugiau nepatogumų A. M., t. y. V. S. nesielgia kaip sąžiningas juridinio asmens dalyvis (akcininkas).

Dėl procesų išlaidų priteisimo

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 361 straipsnis numato, kad po nuosprendžio priėmimo teismas gali išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, tame tarpe minėtas BPK straipsnis expressis verbis numato, jog teismas gali išspęsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 2 dalis). BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, ir kad proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. BPK 103 straipsnio 6 punkte numatyta, kad proceso išlaidomis gali būti pripažįstamos tokios išlaidos, kurias, be kita ko, teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014). Skirtingai nei tais atvejais, kai procesas pradedamas valstybės institucijų iniciatyva ir BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M., gindamas savo interesus, kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos administracinio nusižengimo byloje suteikimo ir prašo priteisti 680 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, sumokėtos advokatui už teisines paslaugas (b. l. 73-75). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. M. prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Pažymėtina, kad A. M. atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, parengė 2020 m, rugsėjo 15 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo ir gynybos argumentus su priedais ( b. l. 34-54), 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymą (1,5 lapo) dėl įrodymų prijungimo (b. l. 68-72), taip pat du prašymus dėl išlaidų priteisimo, naudojosi registro duomenimis tiesiai teismo posėdyje, nes V. S. nepateikė įmonės įstatų ir kt. Teismas, iš dalies atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus priteistinus maksimalius dydžius sprendžia, kad prašoma priteisti suma už advokato paslaugas nėra akivaizdžiai per didelė, įvertinus bylos sudėtingumą, specifinių žinių poreikį, advokato suteiktas paslaugas, jų apimtį, posėdžių trukmę, atitinkamai advokato laiko sąnaudas, V. S. elgesį ir tikslus teikiant akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644, 646, 666 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti A. M. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti iš pareiškėjo V. S. (V. S.) A. M. 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.