- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 1A-718-582-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00201-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Valdas Vitunskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. S., R. K.
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Eugenijus Senovaitis
Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-718-582-2013
Teisėjas: Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00201-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
2013 m. rugpjūčio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Ši bausmė subendrinta pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. d. taisykles visiško sudėjimo būdu su 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2012-07-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir subendrinta 2012-12-04 to paties teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-473-119/2012, ir V. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę skaičiuojant nuo 2012-03-13, į šią nustatomą galutinę bausmę įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal 2012-07-02 nuosprendį, subendrintą 2012-12-04 nutartimi. R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Ši bausmė subendrinta pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. d. taisykles visiško sudėjimo būdu su 3 m. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2012-03-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir subendrinta 2013-01-31 to paties teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-859/2012, ir R. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę skaičiuojant nuo 2012-03-01, į šią nustatomą galutinę bausmę įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal 2012-03-01 nuosprendį, subendrintą 2013-01-31 nutartimi.
Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys visiškai patenkintas priteisiant jam penkiasdešimt penkis litus nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo solidariai iš R. K. ir V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. ir V. S. pagal LR BK 284 str. 1 d. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2013-01-06 apie 17.15 val. J. Biliūno g. 14, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav. esančių Kybartų pataisos namų, kur atlieka bausmę, nuteistųjų bendrabučio 5-ojo aušto virtuvėje, kitų nuteistųjų akivaizdoje, - viešoje vietoje, tyčia mušdami nuteistąjį D. S., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: R. K. sudavė kumštimi po vieną smūgį į kaktą ir veidą, V. S. – tris smūgius į šoną ir vieną smūgį į veidą, toliau jau abu kartu sudavė po keletą smūgių kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, - bendru mušimu padarė nukentėjusiajam galvos, veido, krūtinės kairės pusės sumušimus, nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas abiejų paausių srityse bei krūtinėje ir tuo nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą.
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., sumažinti jam bausmės laiką, bausmes subendrinti ne sudėjimo būdu.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad jis nėra recidyvistas, pats nukentėjusysis yra konfliktinė asmenybė, nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams jis neparodė, nesutrikdė pataisos namų tvarkos ir rimties, o tik iš asmeninių paskatų sudavė nukentėjusiajam, nes nukentėjusysis jį įžeidinėjo, jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, civilinis ieškinys atlygintas.
Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d.
Apeliantas skunde nurodė, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nėra objektyvių ir konkrečių įrodymų, kad būtent jis padarė nusikaltimą. Nukentėjusysis konfliktavo su R. K., o jis tik norėjo juos išskirti, ką ir padarė, jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį nesiėmė. Patalpoje kur įvyko konfliktas buvo ir daugiau asmenų, todėl nukentėjusįjį galėjo sumušti kitas asmuo. Nukentėjusysis buvo užsidengęs veidą, todėl negalėjo matyti kas jį mušą. Liudytojai M. Š. ir R. S. jokio įvykio nematė, teisme jie apklausti nebuvo. Nukentėjusysis charakterizuojamas neigiamai, jis V. S. apkaltino norėdamas susidoroti. Apeliantas charakterizuojamas teigiamai, pataisos namų tvarkos sutrukdyti nenorėjo, bandė sustabdyti konfliktą.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis D. S. atsiliepimu prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistasis V. S. ir jo gynėja prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo R. K. skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apie tai, kad tiek nukentėjusiojo D. S., tiek netiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų: R. B., D. B., N. D., R. S. liudijimai procese, skirtingai nei kaltinamųjų pozicija, buvo išsamūs, logiški ir nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys sutampa bei papildo vieni kitus, atitinka ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (įvykio vietos ir daiktinio įrodymo apžiūromis nustatytus duomenis, teismo medicinos specialisto išvadą, nukentėjusiojo medicininės apžiūros iškarto po nusikaltimo įvykio rezultatus ir kt.), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Teismas nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymus vertina patikimais ir teisingais, teismas nenustatė jokio, net ir netiesioginio, pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimų teisingumu, išankstinio šališkumo ar nusistatymo kaltinamųjų atžvilgiu, - tiek nukentėjusysis, tiek ir pareigūnai teisme nurodė, kad anksčiau jokių incidentų tarp kiekvieno iš jų ir kaltinamųjų nebuvę, jie nebuvo susipykę, to nepaneigė ir patys kaltinamieji, todėl teismas neįžvelgia jokio kaip galimo motyvo nukentėjusiajam ir liudytojams kaltinamuosius sąmoningai apkalbėti.
Nukentėjusysis D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pasilieka prie savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, jį puolė abu kaltinamieji, patvirtina, kad smurtą prieš jį naudojo kaltinamasis R. K. ir kaltinamasis V. S.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad jį mušė abu kaltinamieji, pradėjo R. K., kumščiu sudavė į kaktą, kairės pusės žandikaulį, paskui V. S. sudavė smūgius į kairįjį šoną, sugriebė už marškinėlių ir dešine ranka sudavė į žandikaulį. Tik po šių smūgių nukentėjusysis rankomis užsidengė galvą, todėl nepagrįstas yra teiginys, kad nukentėjusysis negalėjo matyti kas jį muša.
Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo R. S. parodymai, šis liudytojas jį apklausiant parodė, kad pamatė iš virtuvės be marškinėlių išbėgantį nukentėjusįjį D. S., suprato, kad jis bus nukentėjęs, D. S. nubėgo laiptais žemyn. Jis tuomet iš karto užėjo pasižiūrėti į virtuvę, ten rado daug nuteistųjų, t.y. šis liudytojas konflikto nematė. Niekas iš proceso dalyvių neprašė į posėdį kviesti ir apklausti liudytoją M. Š., tuo labiau, kad pats apeliantas V. S. skunde nurodo, kad M. Š. ir R. S. jokio įvykio nematė. Nukentėjusiojo D. S. parodymus apie tai, kad jį sumušė abu nuteistieji V. S. ir R. K. patvirtina liudytojo D. B. parodymai apie tai, kad pavakary prie posto atėjęs nukentėjusysis D. S. pranešė, kad buvo tik ką sumuštas abiejų kaltinamųjų, - V. S. ir R. K.. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo R. B. parodymai. Šie parodymai patvirtina liudytojo D. B. parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad kaltinamieji įžūliai elgėsi pataisos namuose, kur galioja ypatingas teisinis režimas, visiems nuteistiesiems viešai prieinamos ir jų lankomos virtuvės patalpoje, keleto kitų, pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje, čia bet kuriuo momentu dėl buitinių reikalų galėjo pasirodyti ir daugiau nuteistųjų, kaltinamųjų vieši smurtiniai veiksmai, sukeltas triukšmas ir sąmyšis atkreipė aplinkinių, - kitų kaltinamųjų, dėmesį, sukėlė nepatogumus, todėl spręstina, jog jie abu nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusio asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje paprastai lankosi žmonės. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai ar per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai, turtui.
Tai, kad smurto veiksmai atlikti laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje prieš nuteistąjį, nereiškia, kad jie atlikti ne viešojoje vietoje ir kad vieno nuteistojo veiksmai prieš kitą negali pažeisti viešosios tvarkos. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis Nr. 2K-33/2004). Laisvės atėmimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais (2009 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009).
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų. Jeigu daroma išvada, kad minėtais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, jie gali būti kvalifikuojami pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už jų padarymą, pvz., fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje naudoja smurtą prieš kitą asmenį nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.
Savo asmeniniams santykiams spręsti nuteistieji V. S. ir R. K. pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nėra jokio pagrindo veiką perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d.
Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas nuteistajam R. K. paskyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, motyvus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, t. y. ankstesnius teistumus, šio nusikaltimo padarymą atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neigiamą charakteristiką, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ir LR BK 54 str., 56 str., 61 str. nurodytų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis R. K. nusikaltimą padarė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas 7 kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis yra recidyvistas.
Nuteistasis R. K. prašo subendrinti paskirtas bausmes ne sudėjimo būdu. BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Pažymėtina, kad nurodytu atveju skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, kitų bausmių subendrinimo būdų įstatymas nenumato. Visiškas ar dalinis bausmių sudėjimo taikymas yra teismo prerogatyva, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę tinkamai subendrino su terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2012-03-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir subendrinta 2013-01-31 to paties teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-859/2012, BK 64 straipsnio nuostatos nepažeistos.
Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistųjų R. K. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti.