- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-225-357/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Lopšeliui
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Lopšeliui – darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2017 m. liepos 26 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Lopšeliui – darželiui „(duomenys neskelbtini)“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.
2. 2018 m. gruodžio 27 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 4 d. nutartimi priėmė ieškovės R. J. ieškinio atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui Lopšeliui – darželiui „(duomenys neskelbtini)“, atsisakymą ir bylą nutraukė.
4. Teismas nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą dėl bylos nutraukimo grąžinti iš naujo spręsti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – žyminį mokestį. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Taigi, minėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo panaikinti ir dėl to atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas.
5.2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo neišnagrinėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, todėl tokia nutartis tampa nepagrįsta ir pažeidžianti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, kuri dėl ieškovės pateikto ieškinio patyrė bylinėjimosi išlaidų interesus.
5.3. Ieškovės ieškinys buvo pagrinde grįstas argumentais dėl nepagrįsto drausminės nuobaudos skyrimo, kuriuos paneigė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl byla buvo išspręsta atsakovės naudai, o ne pačios ieškovės naudai ir liko vienintelis klausimas dėl drausminės nuobaudos. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, liko neįvertintas drausminės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimas, neanalizuotos pažeidimo aplinkybės, drausminės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)įrodytumas, DK nustatytų terminų nuobaudai skirti laikymasis. Tai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas neturi kompetencijos spręsti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau iš principo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo paneigtas visas ieškovės ieškinys ir jo perspektyva buvo ne ieškovės naudai.
5.4. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsakovę atstovavo advokatas, už kurio teisinę pagalbą atsakovė sumokėjo 3630 Eur su PVM. Taip pat teikiant kasacinį skundą buvo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. J. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė atskiruoju skundu, reikalaudama panaikinti 2019 m. sausio 4 d. pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės nepagrįstai siekia paneigti ieškovės absoliučią subjektinę teisę atsisakyti ieškinio. Atsakovė atskirajame skunde, be kita ko, nenurodo jokio CPK nustatyto pagrindo, kuriuo būtų galima panaikinti 2019 m. sausio 4 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir tuo apriboti ieškovės subjektinę teisę atsisakyti ieškinio, t.y. nenurodyta, kad tokie ieškovės veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 41 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių, nėra pagrindo tenkinti atsakovės atskirojo skundo dalies dėl prašymo panaikinti 2019 m. sausio 4 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti klausimą dėl bylos nutraukimo nagrinėti iš naujo.
6.2. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė savo pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nepateikė nuomonės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ar ta aplinkybė, kad teismas neišsprendė kausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesudaro pagrindo naikinti 2019 m. sausio 4 d. nutarties ir grąžinti klausimą dėl bylos nutraukimo nagrinėti iš naujo.
6.3. Kaip teisingai 2019 m. sausio 14 d. nutartyje, priimdamas atsakovės ieškinį, nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo buvo gautas 2018 m. gruodžio 27 d., byla yra elektroninė, atsakovė iki pat 2019 m. sausio 4 d. nutarties priėmimo nesiėmė visiškai jokių veiksmų dėl byloje patirtų bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimo. Apskritai, byloje nėra jokio dokumento, kuriuo būtų išreikštas atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės byloje patirtas išlaidas, kuriame būtų išvardintos patirtos išlaidos ir prie kurio būtų pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. 2019 m. sausio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas neturėjo besąlyginės pareigos išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, o teismui neišsprendus klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovė turėjo teisę kreiptis į nutartį priėmusį teismą priimti papildomą nutartį CPK 277 str. nustatyta tvarka ir terminais.
6.4. Ieškovė ieškinio atsisakė tiek dėl to, kad bylos nagrinėjimas nebėra tikslingas, nes ieškovė nebedirba lopšelyje darželyje, bet ir dėl ieškovės sveikatos būklės, kuri yra bloga. Ieškovė nuo 2018 m. liepos 23 d. iki pat šiol yra nedarbinga dėl sveikatos sutrikimų, ieškovei buvo atlikta operacija, tęsiamas gydymas ir reabilitacija, dėl ko ji negali tinkamai tęsti bylos nagrinėjimo. Tad ieškovė prašytų teismo atsižvelgti į šias aplinkybes, nulėmusias ieškovės sprendimą pasinaudoti absoliučia jos teise atsisakyti ieškinio ir savo reikalavimų atsakovei.
6.5. Atsakovė ne tik nepateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 3630 Eur sumai, bet ir nenurodė ir nenurodo jokių argumentų, kodėl negalėjo pateikti įrodymų apie patirtų išlaidų dydį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kasacinės instancijos teisme. Byloje nėra pateikta visiškai jokių duomenų apie kliūtis, sutrukdžiusias šiuos įrodymus pateikti ankščiau. Atsakovė kasacinės instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalias teisines paslaugas teikiančio advokato, be to, atsakovės įstaigoje dirba ne vienas teisininkas, dėl ko akivaizdu, jog CPK 98 str. 1 d. reikalavimus atsakovė žinojo ir galėjo bei turėjo tokių reikalavimų laikytis. Todėl pasibaigus bylos nagrinėjimui kasacinėje instancijoje, patirtos išlaidos nebegali būti priteistos.
6.6. Atsakovės nurodyta 3630 Eur suma yra kur kas didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Be to, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, teismas turėtų atsižvelgti į ieškinio atsisakymo priežastis, kurias ieškovė nurodė tiek pareiškime dėl ieškinio atsisakymo, tiek šiame atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino; panaikino 2017 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. MP-82 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui“; priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – žyminį mokestį. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. 2018 m. gruodžio 27 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo.
9. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, t. y. lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kt. Tuo atveju, kai nenustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018, nutarties 10–11 punktai).
10. Kasacinio teismo taip pažymėta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nenustatė, jog šalys būtų piktnaudžiavusios savo teisėmis. Ieškovė įgyvendino savo teisę ginti galimai pažeistas teises teisminiu būdu, atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, teikė atsiliepimus, apeliacinį bei kasacinį skundą. Pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovės nurodytos ieškinio atsisakymo priežastys (tai, kad iš Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ieškovė atšaukta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T-273, todėl byloje ginčijamas 2017 m. gegužės 2 d. Šiaulių miesto mero potvarkis Nr. MP-82 nebėra teisiškai reikšmingas tolimesniems santykiams tarp ieškovės ir atsakovės, nes darbo santykiai yra nutrūkę; tai, kad ieškovės sveikatos būklė bloga, po atliktos operacijos tęsiamas gydymas ir reabilitacija) vertintinos svarbiomis. Tačiau, atsižvelgus į bylos nagrinėjimo trukmę (daugiau nei du metai), į tai, kad kasacinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentu, kad dėl to atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias turėtų atlyginti teisminį procesą inicijavusi ieškovė.
12. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsakovės atstovavo advokatas, už kurio teisinę pagalbą atsakovė sumokėjo 3630 Eur su PVM. Taip pat teikiant kasacinį skundą buvo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis.
13. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šalis teismui raštu pateikia prašymą ir išlaidų apskaičiavimą bei pagrindimą. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
14. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė kasaciniame skunde prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 75 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą bei 2018 m. birželio 14 d. su advokatu sudarytą atstovavimo sutartį. Kitų duomenų apie patirtas 3630 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidas ir jų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kasacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė. Atsakovė įrodymų apie patirtas 3630 Eur bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir kartu su šiuo atskiruoju skundu. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovės naudai tik 75 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Taigi minėta įstatymo norma numato bylos šalies teisę, o ne pareigą pateikti teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esant atsakovės prašymui priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesivadovavo procesinėmis teisės normomis, įtvirtintomis CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis papildytina, priteisiant iš ieškovės atsakovės naudai 75 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo procesinėmis teisės normomis, įtvirtintomis CPK 94 straipsnio 1 dalyje, laikytina, kad iš dalies atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, todėl ieškovės už atsiliepimą į atskirąjį skundą patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Papildyti nutarties rezoliucinę dalį.
Priteisti iš ieškovės R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 188771865) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.