Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui M.Ž., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Andriui Bubuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūno neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4-69-3-00985-2015-2 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas M.Ž. surašytas už tai, kad 2015 m. sausio 6 d. apie12.28 val. Kaune, prie V. Krėvės pr. 23, jis vairuodamas automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar turto saugumui, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, taip jį apgadindamas. Po kontakto su kitu automobiliu nesustojo, nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių bei nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 124, 220 p. reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Kauno apylinkės teismas 2015-04-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bylos teiseną M.Ž. atžvilgiu nutraukė. Nutarime nurodyta, jog teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą apie tai, kad M. Ž., vairuodamas transporto priemonę Dodge Grand Caravan V. Krėvės pr. būtų kliudęs automobilį Peugeot ir po to, pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Nurodyta, jog teismas nutarimo negali grįsti net ir labai tikėtino pobūdžio prielaidomis ir spėjimais. Todėl M. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) (Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 4-69-3-00985-2015-2, b. l. 1, 72-77). Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apskrities VPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su nepagrįstu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimu Kauno apskrities VPK. Pareiškėjo teigimu, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų, taigi neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015-04-28 nutarimu Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo teiseną M.Ž. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Nagrinėjamu atveju teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas nurodė, kad teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą apie tai, kad M. Ž., vairuodamas transporto priemonę Dodge Grand Caravan V. Krėvės pr. būtų kliudęs automobilį Peugeot ir po to, pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Todėl M. Ž. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Taigi, teismas, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M.Ž. tiek pateikdamas rašytinius paaiškinimus bylą tiriančiam pareigūnui, tiek teismo posėdžio metu, neigė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Neneigė, kad 2015 m. sausio 6 d. važiavo V. Krėvės pr. ir pastebėjo prieš jį itin lėtai važiuojantį baltos spalvos Peugeot, kuris, netrukus po to, kai pravažiavo antroje eismo juostoje susidūrusias transporto priemones, parodęs posūkį nusuko dešinėn, tačiau kategoriškai tvirtino, kad jo nekliudė. Teismas nutarime nurodė, kad vertindamas institucijos pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir bylą tyrusio bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno parodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. Ž. dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, grindžiamas prielaidomis ir spėjimais. Teismas apklausęs liudytojus nustatė, kad eismo įvykio nematė ir kiti gretimai, anksčiau įvykusiame eismo įvykyje dalyvavę asmenys, kad kontaktas tarp M.Ž. ir kito automobilių galėjo įvykti tik kitam (nenustatytam) automobiliui važiuojant iš kairės į dešinę, ir nukentėjusiosios automobilio galas tuomet turėjo slysti, kad apžiūrėjus policijos pareigūnų padarytas abiejų automobilių apgadinimų nuotraukas yra akivaizdu, jog nukentėjusiosios automobilio apgadinimai yra padaryti ne M.Ž. automobiliu, kad pareiškėjo automobilio apgadinimai yra 50-64 cm aukštyje, o nukentėjusiosios automobilio - 30-62 cm aukštyje. Teismas pabrėžė, kad kaltinimas M. Ž. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymu buvo grindžiamas remiantis iš esmės dvejomis prielaidomis, t.y. kad automobilis po įvykio buvo galimai remontuotas, ir kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įsiminė automobilio Peugeot manevravimą.

Teismas daro išvadą, kad minėtu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmai, pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiu teismo nutarimu, teismas pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo kaltės. Taigi, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėjas kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei pareiškėjo paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina rinkti papildomus įrodymus. Pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalėjo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Tačiau šių procesinių veiksmų pareigūnai neatliko, nors pareigūnas pats nebuvo įsitikinęs surinktų įrodymų patikimumu ir pakankamumu (teisme apklaustas liudytoju V.O. nurodė, jog apžiūrėdamas automobilį pastebėjo, kad jo dešinė bamperio dalis buvo dažyta ar poliruota, ji skyrėsi nuo kitos bamperio dalies, kuri buvo sutrūkinėjusiais dažais. Tačiau teigė, kad nei dažų nei lako kvapo nejautė. Be to teigė, jog nebuvo įsitikinęs, kuria dalimi buvo kliudytas Peugeot automobilis, byloje, anot jo, buvo daug neaiškumų, o administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė pasitaręs su didesnį darbo stažą turinčiais pareigūnais, kurie patarė bylą perduoti teismui) (Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 4-69-3-00985-2015-2, b. l. 72)). Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jam teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusius įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigūno įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256-257, 259-260 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo kaltų veiksmų), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apylinkės teisme ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 600 Eur nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 600 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Pinigų paėmimo kvitas (2015-04-21 Nr. 807011) bei mokėjimo pavedimai (2015-02-11 Nr. 30, 2015-03-08 Nr. 32) patvirtina, kad pareiškėjas turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, iš esmės atitinka 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4-69-3-00985-2015-2 medžiaga, nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pradėjus pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną, neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, laiko trukdymą, pakenkė gerai reputacijai, sukėlė įvairių nepatogumų, pergyvenimų, pažeminimą, įvertindamas neturtinę žalą 200 Eur suma. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertintina 100 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama vien tik bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai), šių teiginių visiškai nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais, į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentus palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Kauno apygardos administraciniame teisme. ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 6 d. numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Dominyku Varnu. Patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pareiškėjas grindžia sąskaita už teisines paslaugas bei 2015-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 61. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo advokatas 2015-10-12 pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimaliai už skundo parengimą gali būti priteista 899,27 Eur (3105 Lt) suma. Pareiškėjo prašoma 200 Eur suma už skundo parengimą atitinka Rekomendacijų nustatytus dydžius, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, todėl iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsniu teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti M.Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600 Eur turtinei žalai ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo M.Ž. naudai 200 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.