Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. L. ir N. D. patikslintą pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys D. P.-G., K. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

22. Suinteresuotam asmeniui K. P. teismo šaukimas į posėdį įteiktas tinkamai (e. b. priedo l. 147-148). Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

24. CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.

26. Pažymėtina, kad CPK 443 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą. Kaip jau buvo nustatyta, 2024 m. sausio 26 d. teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjos ir jų atstovas, nors apie posėdį pareiškėjos buvo informuotos tinkamai, t. y. teismo šaukimas įteiktas pareiškėjų atstovui (e. b. II tomas, l. 122-123). Pareiškėjos ir jų atstovas nedalyvavimo priežasčių teismo posėdyje nenurodė, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, o suinteresuoto asmens D. P.-G. atstovas advokatas Juozas Rėksnys prašė bylą 2024 m. sausio 26 d. teismo posėdyje nagrinėti (atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. sausio 5 d. teismo posėdis nevyko tenkinus pareiškėjų atstovo prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos). Be to, nors pačios pareiškėjos prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau proceso metu tiek pareiškėjos, tiek jų atstovas elgėsi pasyviai (teismas du kartus nustatė pareiškėjų atstovui advokatui įpareigojimą informuoti teismą, ar jo atstovaujama pareiškėja S. L. dalyvaus teismo posėdyje, tačiau advokatas šių įpareigojimų neįvykdė).

27. Atsižvelgiant į tai, kad nei vieno byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, suinteresuoto asmens D. P.-G. atstovas advokatas Juozas Rėksnys prašė bylą 2024 m. sausio 26 d. teismo posėdyje nagrinėti, o pareiškėjos (per jų atstovą) apie teismo posėdį buvo informuotos tinkamai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos ir teismui žinomas svarbios priežastys, dėl kurių byla negalėjo būti išnagrinėta iš esmės paskirtame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

32. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004 (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022, ir joje cituojamą 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004) , išaiškinta, jog asmeninis testamentas pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Ši teisės norma numato privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja. Kasacinis teismas aiškindamas CK 5.30 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika. Asmeninis testamentas pagal minėto įstatymo reikalavimą turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo pasirašytas.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

35. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai.

36. 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi teismas nagrinėjamoje byloje skyrė rašysenos ekspertinį tyrimą ir teismo ekspertizę pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Teismo ekspertams buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar pateiktas 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „Asmeninis testamentas“, visa apimtimi (t. y. visas tekstas, įskaitant, bet neapsiribojant vardu, pavarde, data, vieta, parašu) buvo surašytas G. P. ranka? 2) ar pateiktas 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „Asmeninis testamentas“, buvo pasirašytas G. P. ranka? 3) ar pateiktame 2023 m. gegužės 4 d. dokumente pavadinimu „Asmeninis testamentas“ rašysena atitinka įprastą G. P. rašyseną? T. y. ar nėra požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad G. P. 2023 m. gegužės 4 d. asmeninį testamentą galėjo padėti surašyti tretieji asmenys? 4) ar yra kitų reikšmingų požymių ar duomenų, svarbių sprendžiant klausimą, ar 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas pavadinimu „Asmeninis testamentas“ buvo pasirašytas ir surašytas G. P. ranka? (e. b. I tomas, l. 133-136).

37. Lietuvos teismo ekspertizei paskirtai ekspertizei atlikti buvo pateikta visa nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, tarp jų ir pareiškėjų pateiktas 2023 m. gegužės 4 d. ranka surašytas dokumento, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“, originalas, bei mirusios G. P. rašysenos pavyzdžiai, gauti iš jos darbovietės – (duomenys neskelbtini).

38. Pastebėtina, kad pareiškėjos taip pat siekė pateikti teismui G. P. rašysenos pavyzdžius, kuriuos taip pat teikė ir pakartotinai (DOK-193389), tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33324-23 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, dėl galimai suklastoto G. P. asmeninio testamento. Ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą dėl nurodytų nusikalstamų veikų yra įteikti pareiškėjoms S. L. ir N. D., o J. D. surašytas pranešimas apie įtarimą nėra įteiktas, nes J. D. nėra nurodytoje ikiteisminio tyrimo stadijoje atvykęs į apklausą, nurodęs, kad serga (e. b. priedo l. 34-35). Taigi teismas, siekdamas užtikrinti, kad atliekant paskirtą rašysenos ekspertinį tyrimą bus tiriami ir lyginami su pateiktu dokumentu (2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „ASMENINIS TESTAMENTAS“) tikrieji velionės rašysenos pavyzdžiai, atsisakė priimti pareiškėjų teikiamus tariamus velionės rašysenos pavyzdžius ir velionės rašysenos pavyzdžių originalus išreikalavo iš velionės darbovietės (duomenys neskelbtini).

39. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. lapkričio 10 d. Ekspertizės akte Nr. 11-2175(23) (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodoma, kad atliekant šios rūšies tyrimus, taikoma tokia išvadų skalė: kategoriška išvada, tikėtina išvada ir išvada, kad nustatyti negalima (e. b. II tomas, l. 36-39).

40. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu buvo pateikti atsakymai į teismo užduotus klausimus, darant kategorišką išvadą, kad pateiktame 2023 m. gegužės 4 d. dokumente, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“ visus rankraštinius įrašus parašė ne G. P..

41. Ekspertizės akte dėl 2023 m. gegužės 4 d. dokumento, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“, rankraštinių įrašų pateikta kategoriška išvada, kad įvertinus bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamai išvadai, kad rankraštinius įrašus parašė ne G. P..

42. Ekspertizės akte dėl parašo konstatuota, kad lyginant tiriamąjį parašą su pateiktais G. P. parašais, buvo nustatyta požymių skirtumų, iš kurių minėtini tokie: judesio kryptis ir forma, rašant raidės „G“ I elemento pradžią – tiriamajame dešinė, pavyzdžiuose kairinė arba tiesi; judesio forma, rašant raidės „G“ I elemento (kilpos) dešinę pusę: tiriamajame kampinė, pavyzdžiuose lankinė; „G“ II elemento kilpos: kairę pusę – tiriamajame ženkliai nusmailėjanti kampinė, pavyzdžiuose plati lankinė, lankinė tik artima kampinei, apatinę dalį kairėje – tiriamajame lankinė kairinė, pavyzdžiuose lankinė dešininė; judesio forma ir kryptis rašant „G“ I elemento pabaigą: tiriamajame lankinė kairinė, pavyzdžiuose lankinė dešininė.

43. Ekspertizės akte dėl parašo daroma tikėtina išvada: įvertinus bendrųjų ir specialiųjų parašų skirtumus nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą pakankamą tikėtinai išvadai, kad tiriamąjį parašą pasirašė ne G. P.. Kategoriškai atsakyti į klausimą nebuvo galima, nes parašas nesudėtingos sandaros, trumpos apimties.

44. Ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013; kt.).

45. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

46. Nagrinėjamu atveju Ekspertizės akte pateikta išvada dėl 2023 m. gegužės 4 d. dokumente, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“ rankraštinių įrašų yra kategoriška – visus rankraštinius įrašus parašė ne G. P.. Kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

47. Nagrinėjamu atveju eksperto išvada nėra padaryta prielaidos forma, o suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo užduotą klausimą dėl rankraštinių įrašų. Nors pareiškėjos buvo pateikusios prašymą (DOK-193389) apklausti Ekspertizės išvadą surašiusias ekspertes A. K. ir A. K., 2024 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu šį pareiškėjų prašymą teismas atmetė, nurodydamas, kad Ekspertizės akte nurodytos išvados yra aiškios ir kategoriškos, argumentuotos, pateikti motyvai dėl rašysenos skirtumų 2023 m. gegužės 4 d. dokumente, pavadinimu „ASMENINIS TESTAMENTAS“, ir lyginamųjų G. P. rašysenos pavyzdžių, o pareiškėjų nurodomi argumentai nesudaro prielaidų abejoti Ekspertizės akto išvadomis. Nors pareiškėjos kėlė dvejones (DOK-193389), kad Ekspertizės išvadas pateikusios ekspertės galimai neįvertino G. P. ligos ir jos galimos įtakos rašysenai, pastebėtina, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria buvo paskirta rašysenos ekspertizė, buvo įtrauktas klausimas – ar yra kitų reikšmingų požymių ar duomenų, svarbių sprendžiant klausimą, ar 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas pavadinimu „Asmeninis testamentas“ buvo pasirašytas ir surašytas G. P. ranka? Ekspertizę atlikusiai įstaigai buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, tarp kurios inter alia yra ir G. P. ligą patvirtinantys duomenys. Be to, tarp iš mirusios G. P. buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) išreikalautų rašysenos pavyzdžių buvo pateikti ir to laikotarpio rašto pavyzdžiai, kuriuos G. P. sudarė jau sirgdama. Taigi, ekspertams jau buvo pateikti duomenys, patvirtinantys G. P. ligą, tačiau šie bylos duomenys nedarė įtakos pateiktoms išvadoms. Be to, nors teismas buvo sudaręs galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti siūlomus klausimus ekspertizei, tačiau pareiškėjos savo siūlytinų klausimų neformulavo ir jų teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti Ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada dėl rankraštinių įrašų ir sprendžia, kad 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“, neatitinka jam keliamo reikalavimo, įtvirtinto CK 5.30 straipsnio 1 dalyje, nes nėra surašytas mirusios G. P. ranka. Asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022, ir joje cituojama 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004). Nustačius nurodytą aplinkybę, pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo negali būti tenkinamas.

48. Nors pareiškėjos taip pat prašė apklausti (duomenys neskelbtini) gydytoją, gydžiusią G. P. (DOK-193389), teismas šį pareiškėjų prašymą atmetė, vadovaudamasis CPK 190 straipsniu, nustatančiu, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėjų atstovas nenurodė nei prašomos apklausti liudytojos vardo, pavardės, nei paaiškino, ar minimai liudytojai buvo žinomos testamento surašymo aplinkybės. Todėl teismas neturėjo pagrindo šio pareiškėjų prašymo tenkinti (CPK 190 straipsnis).

49. Ekspertizės akte dėl parašo daroma tikėtina išvada, jog įvertinus bendrųjų ir specialiųjų parašų skirtumus nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą pakankamą tikėtinai išvadai, kad tiriamąjį parašą pasirašė ne G. P.. Kategoriškai atsakyti į klausimą nebuvo galima, nes parašas nesudėtingos sandaros, trumpos apimties.

50. CK 5.30 straipsnio 1 dalis nustato privalomą reikalavimą, kad asmeninis testamentas turi būti ne tik surašytas testatoriaus ranka (nustatyta, šio reikalavimo 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas neatitinka), tačiau ir pasirašytas testatoriaus. Nors dėl parašo Ekspertizės akte yra formuluojama tikėtina išvada, ji nepaneigia Ekspertizės akte nurodytos kategoriškos išvados, kad 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“ yra surašytas ne G. P., kas leidžia teismui spręsti, kad 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“ neatitinka jam privalomojo reikalavimo būti surašytam testatoriaus ranka (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Be to, net jeigu testamentas ir būtų pasirašytas mirusio asmens, vis dėl to nagrinėjamu atveju pateiktas dokumentas neatitinka esminio jam keliamo reikalavimo, nes nėra surašytas G. P. ranka. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022, ir joje cituojama 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004).

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022).

52. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2023m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“, nėra surašytas mirusios G. P. ranka. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad šiame dokumente nėra išreikšta ir mirusios G. P. valia (CK 5.30 straipsnio 1 dalis).

53. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, įvertinus teismo Ekspertizės akto kategorišką išvadą dėl rankraštinių įrašų, byloje surinktų įrodymų visumą, į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“, neatitinka jam keliamų esminių reikalavimų, nes nėra surašytas mirusios G. P. ranka (CK 5.30 straipsnis), taip pat teismas negali daryti išvados, kad 2023 m. gegužės 4 d. ne jos ranka surašytame dokumente buvo išreikšta mirusios G. P. vidinė valia. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog pateiktas tvirtinti testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytų jam imperatyviai keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmestinas.

55. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

56. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas tenkinti suinteresuoto asmens D. P.-G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Visų pirma, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens interesai yra visiškai priešingi. Pareiškėjų pareiškimas yra atmestinas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjos procese elgėsi nesąžiningai neįtraukdamos į bylos nagrinėjimą mirusios G. P. artimųjų (sesers D. P.-G. ir brolio K. P., nors bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad apie pareiškėjų teigiamos artimos mirusios vaikystės draugės bent seserį turėjo žinoti, pastarajai dalyvaujant laidotuvėse ir bendraujant su pareiškėjomis) (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nurodyti suinteresuoti asmenys į bylą buvo įtraukti teismo iniciatyva nustačius minėtus pareiškimo trūkumus. D. P.-G. turėjo patirti išlaidas teisinei pagalbai gauti tiek teikiant rašytinius paaiškinimus, tiek renkant įrodymus, prašant skirti teismo ekspertizę, atstovaujant teismo posėdyje.

57. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal D. P.-G. pateiktus įrodymus viso civilinės bylos proceso metu ji patyrė 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinęs bylos sudėtingumą, reikalingų atlikti procesinių veiksmų kiekį, teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), atliksit veiksmai yra tiesiogiai susiję su šia civiline byla, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjų S. L. ir N. D. lygiomis dalimis priteistinos D. P.-G. naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

58. Už teismo ekspertizės atlikimą teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įpareigojo suinteresuotą asmenį D. P.-G. sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 500 Eur užstatą. Pagal ekspertizės įstaigos pateiktą sąskaitą teismo sumokėta už ekspertizę suma yra 1 198,44 Eur. Todėl iš sumokėto avanso suinteresuotam asmeniui grąžintina 301,56 Eur ir 1,50 Eur (per klaidą pervestos suinteresuoto asmens D. P.-G. lėšos), iš viso 303,06 Eur, o už teismo ekspertizę patirtos suinteresuoto asmens D. P.-G. išlaidos priteistinos iš pareiškėjų S. L. ir N. D. lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Pažymėtina, kad pareiškėjos suinteresuoto asmens D. P.-G. prašomų priteisti išlaidų ir neginčijo.

60. Kiti suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jų klausimas nesprendžiamas.

61. Byloje iš viso patirta 61,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos pareiškėjos po 30,95 Eur (CPK 96 straipsnis).

Dėl asmeninio testamento originalo

62. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 15 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus raštas dėl dokumentų pateikimo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo institucijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33324-23 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje i r182 straipsnio 2 dalyje dėl galimai suklastoto G. P. asmeninio testamento. Minėtu raštu informuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą dėl nurodytų nusikalstamų veikų yra įteikti pareiškėjoms S. L. ir N. D., o J. D. surašytas pranešimas apie įtarimą nėra įteiktas, nes J. D. nėra nurodytoje ikiteisminio tyrimo stadijoje atvykęs į apklausą, nurodęs, kad serga (e. b. priedo l. 34-35). Minėtu raštu taip pat buvo pareikalauta pateikti ikiteisminiam tyrimui 2023 m. gegužės 4 d. asmeninį testamentą, surašytą G. P. vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. rezoliucija šis reikalavimas buvo patenkintas (e. b. priedo l. 34-35).

63. 2024 m. sausio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad teismo patalpose 2023 m. gegužės 4 d. dokumento, pavadinimu „Asmeninis TESTAMENTAS“, originalas buvo perduotas ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos atstovei.

64. Atsižvelgiant į tai, kad nutarties priėmimo dieną 2023 m. gegužės 4 d. dokumentas, pavadinimu „ASMENINIS TESTAMENTAS“, yra ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos žinioje, teismo jis pareiškėjoms negali būti grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 290-291 straipsniais, Teismas

nutaria:

pareiškėjų S. L. ir N. D. pareiškimą dėl G. P. asmeninio testamento patvirtinimo atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. P.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 105,94 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos pareiškėjos po 1 052,97 (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus 97 ct).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti (duomenys neskelbtini) išreikalautus dokumentų originalus.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui D. P.-G., a. k. (duomenys neskelbtini) už teismo ekspertizės atlikimą likusią nepanaudotą užstato sumą, t. y. 303,06 (tris šimtus tris eurus 6 ct) (pinigus pervedant į D. P.-G. atsiskaitomąją sąskaitą LT82 7044 0008 0262 8908, esančią AB „SEB bankas“). Vykdymą pavesti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyriui.

Priteisti valstybei iš pareiškėjų S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 61,90 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvienos pareiškėjos po 30,95 Eur (trisdešimt eurų 95 ct) (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.