Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-03-14 · Administracinė byla Nr. eI3-7725-809/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI3-7725-809/2024Sprendimas · 2024-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
eI3-7725-809/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00902-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
Telšių rajono ūkininkų sąjungos
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. eI3-7725-809/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00902-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Telšių rajono ūkininkų sąjungos skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo (dalies) panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Telšių rajono ūkininkų sąjunga (toliau – ir pareiškėja, Sąjunga) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2024 m. kovo 7 d. įsakymo „Dėl organizuojamo susirinkimo“ Nr. 30-505/24 2.1. papunktį, kurio pagrindu organizatorius, t.y. pareiškėja Telšių rajono ūkininkų sąjunga, yra įpareigota užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos (toliau – ir Įsakymo 2.1 papunktis).

Pareiškėja nurodo, kad Telšių rajono ūkininkų sąjunga yra savanoriškumo principu visoje Lietuvoje vienijanti ūkininkus asociacija, kurios tikslas yra Sąjungos narių veiklos koordinavimas ir jos narių interesų atstovavimas bei gynimas ir kitų viešųjų interesų tenkinimas.

Teigia, jog 2024 m. kovo 4 d. pareiškėja pateikė pranešimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl planuojamos rengti protesto akcijos. Pareiškėja informavo atsakovę, kad ji 2024 m. kovo 14 dieną nuo 11:00 val. iki 16:00 val., (duomenys neskelbtini), organizuoja ūkininkų protesto akciją, kuri vyks prie Žemės ūkio ministerijos pastato. Protesto akcijos metu ūkininkai prie žemės ūkio ministerijos atvyks žemės ūkio technika (traktoriais su prikabinama technika). Numatoma, kad protesto akcijos metu bus ne mažiau kaip 10 žemės ūkio technikos vienetų ir ne mažiau kaip 100 dalyvių, neskaičiuojant tų, kurie prie akcijos prisijungs neorganizuotai.

Pareiškėja 2024 m. kovo 7 d. pateikė pranešimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui dėl protesto akcijos, kuriame išdėstė savo reikalavimus, t. y. pareiškėja prašo pakeisti Kolegialių institucijų 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto aprašo „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 92­3434; 2010, Nr. 85-4492; 2011, Nr. 118-5583; TAR, 2020-12-09, Nr. 2020-26702) (toliau – ir Aprašas) reikalavimus, t. y.: pakeisti Apraše draudžiamą tręšimo termino laikotarpį iš (lapkričio 15 d. - kovo 20 d.) į (gruodžio 1 d. - kovo 1 d.) bei naikinti Apraše numatytą reikalavimą rengti mėšlo tręšimo planą, kuris iš esmės nėra tręšimo planas, o išankstinis mėšlo panaudojimo žiniaraštis, kuriam taikomi pertekliniai tręšimo planui keliami reikalavimai.

Pareiškėjos vertinimu, Įsakymo 2.1 papunktis nepagrįstai apriboja pareiškėjos saviraiškos bei susirinkimų laisvę, jos teisę pasirinkti protesto formą ir taip atkreipti valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į jos keliamas konkrečias problemas, todėl pareiškėja prašo teismo šį ribojimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, pažeidžiantį pareiškėjos konstitucinę teisę organizuoti taikų protestą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje.

Pažymi, jog vienas iš pareiškėjos pateiktų reikalavimų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai - nustatyti draudžiamąjį tręšti mėšlu laikotarpį nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Tai leistų ūkininkams pradėti tręšti laukus atsižvelgus į tam tinkamas sąlygas, susijusias su oro temperatūra ar kitais parametrais. Teisinio reguliavimo klausimas, susijęs su tręšimo mėšlu termino vėlinimo klausimas iškyla kiekvieną rudenį ir pavasarį, taip nutiko tiek 2023 metų rudenį, tiek šių metų pavasarį. Pernai rudenį dėl didelio kritulių kiekio Telšių rajone žemė smarkiai įmirko, todėl į daugelį laukų su technika įvažiuoti iki tręšimo termino pabaigos buvo neįmanoma. 2023 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo draudimas tręšti laukus srutomis arba mėšlu. 2023 m. spalio 25 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, prašydama pratęsti tręšimo terminą, tačiau atsakymas buvo neigiamas. 2023 m. lapkričio 15 d. ministerija pranešė, kad atsižvelgdama į susidariusias hidrometeorologines sąlygas bei aplinkybes konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, ieškos kartu su savivaldybėmis mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių. Po lapkričio 15 d. laukai pradžiūvo, o tinkami tręšti orai laikėsi tik iki 2023 m. lapkričio 22 dienos, tačiau iki šios dienos sprendimas pratęsti tręšimo terminą priimtas nebuvo.

Nurodo, jog Telšių rajono ūkininkai informavo Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA), kad jų rezervuaruose jau netelpa skystas mėšlas, ir teiravosi ar turėdami Telšių rajono savivaldybės operacijų centro išduotą leidimą galėtų kovo 5 d. tręšti laukus skystu mėšlu. NMA darbuotojas atsakė, kad NMA nėra gavusi nurodymų dėl tręšimo mėšlu Telšių rajone draudžiamuoju laikotarpiu ir joks teisės aktas, patvirtinantis tokią galimybę, nėra registruotas teisės aktų registre, todėl, nustačius tręšimo faktą draudžiamuoju laikotarpiu, tai būtų įvertinta kaip pažeidimas.

Pažymi, jog pareiškėja taip pat reikalauja naikinti Apraše numatytą reikalavimą rengti mėšlo tręšimo planą. Mėšlo tręšimo planai sudaryti pagal mėšlo tvarkymo aprašą visiškai neatspindi realaus mėšlo panaudojimo. Nė vienas ūkis netręšia laukų pagal sudarytą tręšimo planą, nes dažniausiai aplinkybės pasikeičia ir yra patręšiami kiti laukai. 2023 m. daugeliui ūkiui iškilo problema ar duomenis apie panaudotą mėšlą į paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – ir PPIS) suvesti pagal tręšimo planą ar pagal realiai patręštus plotus, nors buvo neprivaloma suvesti duomenis apie panaudotą mėšlą PPIS, tačiau NMA nežinodama, kad mėšlas nėra organinė trąša, to reikalavo jau 2023 metais patikrų metų pagal Tręšiamųjų produktų naudojimo aprašą. Kadangi Apraše yra įtvirtinta nuostata, kad reikia turėti tręšimo planą ir jo laikytis, tai daugelis ūkių Į PPIS suvedė duomenis iš Tręšimo plano, o ne taip, kaip realiai buvo patręšta, nes tokiu atveju būtų nebesutapęs planas su realiai patręštu plotu.

Šalies argumentai

Pareiškėja akcentuoja, jog anksčiau nurodytos objektyviai iškylančios problemos iki šiol nėra išspręstos, jų sprendimas yra vilkinamas, institucijos užsiima biurokratizmu, todėl Telšių rajono ūkininkų sąjunga organizuoja protestą, kurio metu būtų atkreipiamas valdžios institucijų ir visuomenės dėmesys į šias kiekvienais metais iškylančias problemas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ji neskundžia Įsakymo 2.2. papunkčio, kurio pagrindu pareiškėja yra įpareigota užtikrinti, kad susirinkimo ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama. Pareiškėja jokių pretenzijų dėl Įsakymo 2.2. papunkčio nereiškia.

Pareiškėjos įsitikinimu Įsakymo 2.1. papunktis nepagrįstai riboja pareiškėjos saviraiškos bei susirinkimų laisvę, nepagrįstai riboja jos teisę pasirinkti protesto formą. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju traktorių priekabų arba puspriekabių naudojimas proteste niekaip nepažeistų valstybės ar visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ar dorovės arba kitų asmenų teisių ir laisvių. Vieną vertus ūkininkų naudojamos traktorių priekabos ir puspriekabės yra modernios, atitinkančios visus aplinkosauginius reikalavimus, todėl jų naudojimas protesto akcijos niekaip nepažeistų reikalavimo užtikrinti, kad protesto akcijos metu teritorija nebūtų užteršta mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama. Kitą vertus, traktoriaus priekabos ir puspriekabės taip pat yra sudedamoji traktoriaus dalis, ant šių priekabų protesto dalyviai naudos plakatus, kitą vaizdinę medžiagą, kuria sieks atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į jų keliamas problemas, jų sprendimo vilkinimą, biurokratizmą. Nurodo, jog ant traktoriaus priekabos ir puspriekabės galima naudoti didesnius plakatus nei ant traktoriaus ir taip geriau supažindinti visuomenę ir valstybės institucijas su pareiškėjų reiškiamu protestu, jiems iškylančiomis problemomis.

Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjos protestu yra keliamas klausimas dėl tręšimo tvarkos yra konkrečiai ir tiesiogiai susijęs su žemės ūkio technikos naudojimu su priekabomis ar puspriekabėmis žemės tręšimo procese, todėl draudimas proteste naudoti tokios formos žemės ūkio techniką, pareiškėjos vertinimu nepasiektų savo tikslų, t. y. nei visuomenė, nei valstybės institucijos nesusidarytų aiškios nuomonės kodėl ši konkreti protesto akcija yra rengiama. Tokios protesto formos, kai jose yra naudojama žemės ūkio technika su prie jos prikabintomis priekabomis bei puspriekabėmis yra įprastos ir leidžiamos kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Pareiškėja akcentuoja, jog pasirinkta protesto forma yra tiesiogiai susijusi su Telšių rajono ūkininkų sąjungos ir jos atstovaujamų ūkininkų keliamomis problemomis, todėl Įsakymo 2.1. papunktis, kuriuo yra draudžiama naudoti traktoriaus priekabas ir puspriekabes, nepagrįstai riboja pareiškėjos saviraiškos laisvę, teisę pasirinkti protesto formą, dėl ko pats protestas praranda savo efektyvumą, visuomenei gali būti neaišku dėl ko konkrečiai protestuoja ūkininkai ir kokių tikslų jie siekia protesto akcija.

Pažymi, kad pareiškėja kreipdamasi į atsakovę nurodė, kad ji protesto akcijoje naudos traktorius su prikabinama technika, o atsakovė įpareigodama užtikrinti pareiškėją nenaudoti traktorių priekabų ir puspriekabių nenurodė kokiais motyvais yra priimtas šis ribojimas ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu yra priimtas toks ribojimas, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti tokį reikalavimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas Įsakymo reikalavimas nepagrįstai riboja pareiškėjos saviraiškos laisvę, jos teisę pasirinkti protesto formą, Atsakovė nenurodė kokiais motyvais yra priimtas toks ribojimas, todėl tai yra pagrindas tokį Įsakymo reikalavimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei nepagrįstai varžantį pareiškėjos konstitucinę teisę organizuoti taikų protestą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju organizatoriaus planuojama protesto akcija buvo Įsakymu suderinta.

Administracija 2024 m. kovo 4 d. gavo pareiškėjos pranešimą apie 2024 m. kovo 14 d. 11–16 val. prie Žemės ūkio ministerijos pastato organizuojamą protesto akciją, skirtą dėmesiui į žemės ūkio sektoriaus problemas atkreipti. Administracija, gavusi pranešimą apie organizuojamą protesto akciją, nustatė pranešimo derinimo datą – 2024 m. kovo 6 d., 10 val. Apie paskirtą planuojamos protesto akcijos derinimo dieną ir laiką 2024 m. kovo 5 d. pareiškėjos atstovė pirmininkė Z. D. buvo informuota telefonu. Protesto akcijos derinimas įvyko nustatytu laiku, nuotoliniu būdų per Microsoft Teams. Derinime dalyvavo Administracijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai ir pareiškėjos atstovas D. D.. Protesto akcijos derinimo metu dalyvavęs pareiškėjos atstovas išreiškė pageidavimą, kad į protesto akcijos vietą atvyktų 10-15 traktorių su prikabinama technika, kuri atvežtų mėšlo ir srutų bei juos išpiltų automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia Žemės ūkio ministerijos pastato. Pabaigus protesto akcijos derinimui pareiškėjos atstovas buvo informuotas, kad pranešimo apie organizuojamą protesto akciją suderinimo dokumentas bus įstatymo nustatytais terminais parengtas ir išsiųstas pareiškėjai.

Pažymi, jog pareiškėjos pranešime nurodytu laiku ir vietoje buvo užtikrinta ir 2024 m. kovo 7 d. Administracijos direktorius Įsakymu suderino pareiškėjos planuojamą protesto akciją. Įsakymo nuorašas 2024 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pareiškėjai. Pažymėtina, kad jokie įpareigojimai ribojantys dalyvių skaičių, susirinkimo vietą ar laiką derinimo metu nebuvo nustatyti.

Nurodo, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų teršiama aplinka, į lietaus nuotekas ar geriamo vandens šulinius nepatektų mėšlo ir srutų, pareiškėja Įsakymo 2.2 papunkčiu buvo įpareigota užtikrinti, kad susirinkimo (protesto akcijos) ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama. Pareiškėja dėl Įsakymo 2.2. papunkčio pretenzijų neturi ir jo neginčija. Atsakovė akcentuoja, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja neginčija Įsakymo 2.2. papunkčio yra svarbi vertinant Įsakymo 2.1. papunkčio egzistavimo ir jo ginčijimo kontekstą visoje situacijoje. Kadangi Įsakymo 2.2. papunktis įtvirtino įpareigojimą užtikrinti, kad susirinkimo ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama, neliko būtinybės pareiškėjai prie traktorių prikabinti būtent šiam tikslui (mėšlo, srutų ir kitų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui) skirtos technikos (t. y. priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos). Paaiškina, kad pareiškėja būtent prie traktorių prikabintoje technikoje planavo atvežti mėšlą ir srutas, kurios būtų išpilamos.

Atsakovės nuomone, tai, kad pareiškėja Įsakymo 2.1. papunkčiu buvo įpareigota užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos, niekaip nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytos asmenų teisės ir laisvės rinktis į taikų susirinkimą, kadangi pareiškėjos protesto akcijos laikas, vietą ir forma buvo suderinti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatyta tvarka. Akcentuoja, jog Administracijai nėra aišku, kaip Įsakymo 2.1. papunktis pažeidžia pareiškėjos saviraiškos laisvę, kai iš esmės priekabų ir kitos technikos naudojimas buvo reikalingas mėšlo, srutų ar kitų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui.

Teigia, kad transporto priemonių (traktorių) buvimas su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika vertintas kaip reikalinga priemonė mėšlo, srutų ar kitų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui, kuri niekaip nėra susijusi su pažiūrų (nuomonės) reiškimu ar susirinkimo laisvės įgyvendinimu. Įsakymo 2.1. ir 2.2. papunkčiai turėtų būti vertinti sistemiškai kaip tarpusavyje susiję – esant įpareigojimui užtikrinti, kad susirinkimo ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama, atitinkamai nustatytas ir įpareigojimas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos, kuri būtų buvusi reikalinga minėtų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui.

Pažymi, jog pareiškėja niekaip nepagrindžia (neįrodo) kaip priimto Įsakymo 2.1. papunkčiu Administracija siekė apriboti (apribojo) pareiškėjos susirinkimo laisvę tuo aspektu, kad organizatorius įpareigotas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų ir (ar) teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonių (traktorių) buvimas su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika užtikrintų pareiškėjos teisės (teisių) įgyvendinimą, o traktorių buvimas be priekabų, puspriekabių ar kitos žemės ar miškų ūkio technika – neužtikrintų. Kitaip tariant, pareiškėja niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp leidimo (galimybės) traktoriams į susirinkimą atvykti su priekabomis, puspriekabėmis ar kita žemės ar miškų ūkio technika ir susirinkimo teisės įgyvendinimo. Nors pareiškėja lakoniškai nurodo, kad neva 2.1. papunktis pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą bei neva nepagrįstai riboja pareiškėjos saviraiškos bei susirinkimų laisvę, nepagrįstai riboja jos teisę pasirinkti protesto formą, tačiau pareiškėja nenurodo ir neįrodo kokios minėtų teisės aktų nuostatos neva buvo pažeistos ir (ar) kokios pareiškėjos teisės suvaržytos. Įstatyme nėra įtvirtinta Administracijai pareiga tenkinti pareiškėjos norą, kad būtų leista į susirinkimą atvažiavusiems traktoriams būti su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika, kuri iš esmės buvo reikalinga aukščiau minėtų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui. Atsakovė taip pat kelia klausimą, kad jei pareiškėja vertina, kad Įsakymo 2.1. papunktis pažeidžia jos teises, kodėl pareiškėja nevertina Įsakymo 2.2. papunkčio, kaip pažeidžiančio jos teises.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginys, kad neva buvo ne pagrindo suvaržyta asmens teisė organizuoti taikius susirinkimus taip pat visiškai nepagrįstas. Visos esminės susirinkimo sąlygos buvo Įsakymu suderintos – laikas, vieta, asmenų skaičius ir kt. Administracijos nuomone, Įsakymas, tad ir skundžiama Įsakymo dalis, buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

Pažymi, jog net tuo atveju, jei ir būtų panaikinta Įsakymo dalis (2.1. papunktis), tai nereikštų leidimo į susirinkimą atvažiavusiems traktoriams būti su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika. Viešojoje teisėje galioja principas – viskas draudžiama, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama. Net ir panaikinus 2.1. papunktį, tai savaime nereikštų, kad egzistuoja leidimas (tiesiogiai leidžiama). Atkreipia dėmesį, kad Administracija yra viešojo administravimo subjektas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas numato, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Nurodo, jog pareiškėjos skunde nėra nurodytas nei vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintas administracinių aktų naikinimo pagrindas. Anot atsakovės, nekyla jokių abejonių, jog skundžiama Įsakymo dalis atitinka keliamus bendruosius reikalavimus, yra priimta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme nustatytais pagrindais ir nepažeidžianti jokių teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą Įsakymo dalį. Administracija priėmė visiškai pagrįstą ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį Įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 7 d. įsakymo „Dėl organizuojamo susirinkimo“ Nr. 30-505/24 2.1. papunkčio, kurio pagrindu organizatorius, t.y. pareiškėja Telšių rajono ūkininkų sąjunga, yra įpareigota užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 4 d. Telšių rajono ūkininkų sąjunga pateikė pranešimą „Dėl rengiamos protesto akcijos“ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2024 m. kovo 14 dieną nuo 11:00 val. iki 16:00 val., (duomenys neskelbtini), organizuojamos ūkininkų protesto akcijos. Pranešime nurodoma, jog protesto akcija vyks prie Žemės ūkio ministerijos pastato. Protesto akcijos metu ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos atvyks žemės ūkio technika (traktoriais su prikabinama technika). Numatoma, kad protesto akcijos metu bus ne mažiau kaip 10 žemės ūkio technikos vienetų ir ne mažiau kaip 100 dalyvių, neskaičiuojant tų, kurie prie akcijos prisijungs neorganizuotai (toliau – ir Pranešimas).

Pareiškėja 2024 m. kovo 7 d. Pranešimu „Dėl protesto akcijos“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją bei pateikė Pranešimo kopiją Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui dėl dalies Aprašo reikalavimų pakeitimų, t. y. siekiama pakeisti draudžiamą tręšimo termino laikotarpį iš (lapkričio 15 d. - kovo 20 d.) į (gruodžio 1 d. - kovo 1 d.) bei Aprašo reikalavimo rengti mėšlo tręšimo planą, kuris iš esmės nėra tręšimo planas, o išankstinis mėšlo panaudojimo žiniaraštis, kuriam taikomi pertekliniai tręšimo planui keliami reikalavimai panaikinimo.

Administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 30-505/24 „Dėl organizuojamo susirinkimo“ nuspręsta suderinti Sąjungos 2024 m. kovo 14 d. 11-16 val. prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pastato organizuojamo susirinkimo, skirto dėmesiui į žemės ūkio sektoriaus problemas atkreipti, laiką, vietą ir formą (susirinkime dalyvaus ne daugiau kaip 100 žmonių), nuo kovo 13 d. 20 val. susirinkimo dalyvių traktorius statant automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) gatvėje dalyje, esančioje arčiau Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (bus ne daugiau kaip 15 traktorių). Šio Įsakymo 2.1. papunkčiu organizatorius (pareiškėja) taip pat buvo įpareigota užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos. Įsakymo 2.2 papunktis numato, jog organizatorius įpareigojamas užtikrinti, kad susirinkimo ir traktorių stovėjimo metu (prieš ir po jo) teritorija nebūtų teršiama mėšlu, srutomis, kitomis organinėmis ar neorganinėmis trąšomis, medžiagomis ar kitaip teršiama.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl Administracijos priimto ginčijamo administracinio akto - Įsakymo 2.1 papunkčio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus yra įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. (įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.) ir kuri nuo to laiko yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2000 m. sausio 7 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. EŽTT sprendimą Vona prieš Vengriją ir jame nurodytą Teismo praktiką) pabrėžė fundamentalų susirinkimų laisvės pobūdį ir jos svarbą demokratinės visuomenės raidai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą, 2009 m. spalio 8 d. nutarimą), EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą Sáska prieš Vengriją) ir LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje (2013 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013).

Remiantis EŽTT praktika, vertinant konkretaus ribojimo proporcingumą būtina atsižvelgti į pamatinį susirinkimų laisvės vaidmenį demokratinėje visuomenėje. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas, kad Konvencija buvo sukurta skatinti ir palaikyti demokratinės visuomenės idealus ir vertybes, o demokratija – vienintelis politinis modelis, numatytas Konvencijoje ir vienintelis, kuris ją atitinka. EŽTT vertinimu, pagal Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies išdėstymą (taip pat Konvencijos 8, 9, 10 straipsnių) vienos iš šiuose straipsniuose įtvirtintų teisių ribojimą gali pateisinti vien tik tokia būtinybė, kuri kyla iš demokratinės visuomenės (žr., pvz., minėto EŽTT sprendimo Krikščionių demokratų žmonių partija prieš Moldovą (Nr. 2) 20 punktas).

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Susirinkimas apibrėžiamas kaip taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti (įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Kaip minėta, pareiškėja ginčija Įsakymo 2.1 papunktį, kuriuo organizatorius įpareigotas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ūkio technikos.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, jog ginčijama Įsakymo dalimi (Įsakymo 2.1 papunktį), kuriuo suderintas planuojamas susirinkimas, susirinkimo laisvė iš dalies buvo apribota. Pažymėtina, jog skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta dėl kokių priežasčių nebuvo tenkinta Telšių rajono ūkininkų sąjungos pasirinkta protesto forma, kuri buvo išdėstyta pareiškėjos Pranešime, t. y. kad protesto akcijos metu ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos atvyks žemės ūkio technika (traktoriais su prikabinama technika). LVAT yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje kaip susirinkimų laisvės ribojimo pagrindai numatyti valstybės ir visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė, kitų asmenų teisės ir laisvės (2013 m. liepos 23 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2475/2013). Atsakovės minėtas apribojimo tikslas pareiškėjos atžvilgiu, jog į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ūkio technikos, yra visiškai nemotyvuotas.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021, 2023 m. lapkričio 8 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1767-502/2023).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai viešojo administravimo subjekto priimamiems administraciniams sprendimams. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti administracinio sprendimo turiniui ir formai keliami reikalavimai, tarp kurių – 6 punkte įtvirtintas reikalavimas motyvuoti administracinį sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas atsakovės Įsakymo 2.1 punktas, kuriuo organizatorius (pareiškėja) buvo įpareigotas užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio technikos, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, šiame Sprendime padaryti teisinio ir faktinio pagrindimo bei motyvacijos trūkumai yra esminiai. Toks Įsakymo nemotyvuotumas lemia jo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo keliamiems reikalavimams, todėl atsakovės Įsakymo 2.1 punktas naikintinas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog transporto priemonių (traktorių) buvimas su priekabomis, puspriekabėmis, kita žemės ar miškų ūkio technika vertintas kaip reikalinga priemonė mėšlo, srutų ar kitų medžiagų atvežimui, iškrovimui, išpylimui, kuri niekaip nėra susijusi su pažiūrų (nuomonės) reiškimu ar susirinkimo laisvės įgyvendinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai išdėstomi tik ginčą dėl individualaus administracinio akto nagrinėjant teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Kadangi kiti pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Teisme 2024 m. kovo 14 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo arba išaiškinimo pateikimo. Pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Įsakymo 2.1. papunkčio galiojimą. kurio pagrindu organizatorius, t. y. pareiškėja Telšių rajono ūkininkų sąjunga, yra įpareigota užtikrinti, kad į susirinkimą atvažiavę traktoriai būtų be priekabų, puspriekabių, kitos žemės ar miškų ūkio techniko. Tuo atveju, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos pateikti išaiškinimą ar pareiškėjos Telšių rajono ūkininkų sąjungos organizuojamoje 2024 m. kovo ­14 d. protesto akcijoje, protesto akcijos dalyviai gali naudoti traktorių priekabas, puspriekabes, kitą žemės ar miškų ūkio techniką, kadangi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepriėmė sprendimo atsisakyti suderinti pranešimą apie organizuojamą protesto akciją, kurios metu ūkininkai prie žemės ūkio ministerijos atvyks žemės ūkio technika (traktoriais su prikabinama technika).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės iš esmės sutampa su skundo dalyku. Be to, pažymėtina, jog šioje byloje teismas iš esmės išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamo Įsakymo 2.1 papunktį, todėl teikti pareiškėjos prašomą išaiškinimą laiko nebetikslingu.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjas patyrė 749 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis bei išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos – 749 Eur priteistinos pareiškėjai iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Telšių rajono ūkininkų sąjungos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. kovo 7 d. įsakymo „Dėl organizuojamo susirinkimo“ Nr. 30-505/24 2.1. papunktį.

Priteisti pareiškėjai Telšių rajono ūkininkų sąjungai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 749 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių/ išaiškinimo pateikimo atmesti.

Sprendimas per dvi darbo dienas nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė