- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-560-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00732-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „WePower“
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WePower“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. rezoliucijos, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „WePower“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais 2018 m. gruodžio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „WePower“ įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus. Nurodė, jog ginčijami sprendimai priimti negalėjo būti laikomi priimtais, nes už juos balsavo mažiau akcininkų nei reikalinga kvalifikuotai balsų daugumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. rezoliucija ieškovo A. A. ieškinį priėmė, nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB ,,WePower“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. rezoliuciją ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį palikti nenagrinėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. ieškovas neinformavo teismo apie akcininkų 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartį, kurioje yra įtvirtintas arbitražinis susitarimas arbitraže nagrinėti su akcininkų sutartimi susijusius ginčus;
1.2. rezoliucija dėl ieškinio priėmimo, kai yra sudarytas arbitražinis susitarimas, yra apeliacijos dalykas ir turi būti panaikinta;
1.3. ginčas yra tiesiogiai susijęs su 2018 m. sausio 31 d. akcininkų sutartimi, kurioje numatyta, jog akcininkų sprendimų priėmimo tvarka.
Atsiliepimas
2. Ieškovas A. A. atsiliepime su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad 2018 m. sausio 31 d. akcininkų sutartimi sutarta, jog arbitraže nagrinėjami ne visi akcininkų ginčai, bet tik tie, kurie kyla iš sutarties ar yra susiję su ja. Pažymi, jog ginčijamais visuotiniame akcininkų susirinkime priimtais sprendimais pažeidžiama imperatyvi minimalios kvalifikuotos daugumos taisyklė, o jos negalima pakeisti nei akcininkų sutartimi, nei kitu dokumentu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
3. Apeliantė UAB ,,WePower“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateiktais įrodymais iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismo rezoliucijos nepagrįstumą dėl galiojančio arbitražinio susitarimo tarp šalių. Apeliantė pateikė 2018 m. sausio 31 d. akcininkų sutarties kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, konfidencialios informacijos sąrašo kopiją, kuriomis įrodinėja ieškinio priėmimo nepagrįstumą egzistuojant arbitražinei išlygai.
4. Pagal proceso įstatymą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
5. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).
6. Apeliantė pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus, kuriuose nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškinio priėmimo nagrinėti teisme pagrįstumu esant šalių susitarimui dėl arbitražinės išlygos. LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė 2019 m. sausio 14 d. rezoliucija nepranešus atsakovei, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos rezoliucijos priėmimo, apeliantės prašomi priimti papildomi dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, šie įrodymai turi reikšmę vertinant ieškinio priėmimo fakto pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėti dokumentai priimtini ir vertintini nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis).
Dėl atskirojo akundo argumentų
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ieškinio turinio dalis (dar vadinama ieškinio elementu) – ieškovo reikalavimas. Ieškovo reikalavimas vadinamas ieškinio dalyku (lot. petitum). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „WePower“ įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškinio, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiais UAB „WePower“ įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime 2018 m. gruodžio 11 d. priimtus sprendimus, argumentuojant tuo, jog ginčijami sprendimai priimti negalėjo būti laikomi priimtais, nes už juos balsavo mažiau akcininkų nei reikalinga kvalifikuotai balsų daugumai, priėmimo klausimą išsprendė jį priimdamas 2019 m. sausio 14 d. rezoliucija ir taip iškeldamas civilinę bylą, kaip tai nustatyta CPK 137 straipsnio 1 dalyje.
9. Atsakovė atskirąjame skunde dėl procesinio sprendimo (rezoliucijos) priimti ieškinį prašo šį procesinį sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, teigdama, kad tarp atsakovės akcininkų 2018 m. sausio 31 d. sudarytoje sutartyje yra sudaryta galiojanti arbitražinė išlyga, kuri taikytina nagrinėjamu atveju.
10. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „WePower“ įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus motyvuojant, jog pažeista imperatyvi minimalios kvalifikuotos daugumos taisyklė, o jos negalima pakeisti nei akcininkų sutartimi, nei kitu dokumentu.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
12. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti, ar byla yra priskirtina teismo kompetencijai (CPK 22 straipsnis). Teismams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
13. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti; jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys susitaria tarpusavio ginčą spręsti arbitraže, jos bylos nagrinėjimą perduoda arbitražui, todėl teismo nutartis, kuria, nesant šalių reikalavimo pripažinti arbitražinę išlyga negaliojančia, sprendžiama, kad ginčas yra teismingas išskirtinai teismui, užkerta galimybę nagrinėti bylą šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme. Todėl kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, tol, kol toks arbitražinis susitarimas galioja, teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad tarp šalių kilęs ginčas teismingas išskirtinai teismui, turi būti aiškinama kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, o šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties atskirąjį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, atsakovas turi teisę paduoti ir kasacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010, 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
16. Vien procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis atsakovei pasinaudoti teise į apeliaciją, nes klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Todėl nustačius, kad ieškinio priėmimu buvo užkirsta galimybė nagrinėti bylą šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme, o arbitraže, atsakovei turi būti suteikta galimybė tokį procesinį veiksmą įforminusią rezoliuciją, kaip ir nutartį, apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinį reiškia atsakovei prašydamas pripažinti negaliojančiais 2018 m. gruodžio 11 d. UAB „WePower“ įvykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus, kuriais patvirtinti įmonės finansinių ataskaitų rinkinys, pelno paskirstymo projektas bei sudarytas įmonės rezervas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, duomenų apie šalių sudarytą 2018 m. sausio 31 d. akcininkų sutartį ir joje numatytą sąlygą, jog arbitraže nagrinėjami visi ginčai, kylantys iš šios sutarties arba susiję su šia sutartimi yra sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme remiantis šio arbitražo taisyklėmis, neturėjo, ši aplinkybė paaiškėjo tik apeliantui pateikus 2018 m. sausio 31 d. akcininkų sutarties kopiją su vertimu į lietuvių kalbą kartu su atskiruoju skundu dėl 2019 m. sausio 14 d. teismo rezoliucijos, kuria ieškinys priimtas ir iškelta civilinė byla teisme.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, nustatęs, kad dėl ginčo, dėl kurio ieškinys teisme jau yra priimtas, tarp šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, tokį ieškinį turėtų palikti nenagrinėtą. Nagrinėjamoje byloje tokia aplinkybė (arbitražinio susitarimo egzistavimas) paaiškėjo gavus atsakovės atskirąjį skundą dėl procesinio veiksmo – teisėjo rezoliucijos, kuria buvo priimtas ieškinys. Taigi, teismas, gavęs tokį atskirąjį skundą ir šio skundo bei su juo pateiktų duomenų pagrindu nustatęs aplinkybę, kad šalys yra sudariusios susitarimą ginčą spręsti arbitraže, šių duomenų pagrindu galėjo spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalims turi būti užtikrinta teisė ginti savo pažeistas teises, ne tik teisė į teisminę gynybą ir tinkamas CPK 5 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas, bet ir teisė įgyvendinti šalių arbitražinį susitarimą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti akcininkų 2018 m. sausio 31 d. sudarytoje sutartyje įtvirtintos galiojančios arbitražinės išlygos turinio ir ginčo objekto (ieškinio dalyko ir pagrindo) sąsajumą bei nustatyti, kurio ginčus nagrinėjančio subjekto kompetencijai priskirtinas šis ginčas.
20. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms po ieškinio priėmimo, neužtikrino šalių teisės susitarti ginčą perduoti spręsti arbitražui tinkamo įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės ,,WePower“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. rezoliuciją panaikinti ir ieškovo A. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.