Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., 2021 m. spalio 19 d., apie 11.56 val., Vilniuje, Teodoro Narbuto ir Saltoniškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, ryte jis išgėrė pas draugę (duomenys neskelbtini) g. alkoholio, apie pusę litro degtinės, ir važiavo namo, vairuodamas jis vairavo automobilį „Volvo XS60“. Tai buvo darbo diena, eismas buvo intensyvus. Kažkas pamatė, kad jis vairuoja išgėręs, ir pranešė policijai. Jis jau buvo nuvažiavęs apie 10 km, kai jį pasivijo pareigūnai. Jis jiems prisipažino, sulaikomas nesipriešino. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Vairuoti automobilį apsvaigus yra pavojinga. Tuo metu jis turėjo daug rūpesčių, palūžo psichologiškai ir neatsilaikė. Šiuo metu jis gydosi, buvo reabilitacijos centre. Planuoja pratęsti gydymą. Anksčiau alkoholio nevartojo 10 metų, dabar yra priklausomas nuo alkoholio. Jis lankė probaciją, tačiau tiesiog per mažai laiko skyrė gydymuisi, dabar suprato, kad reikia daugiau skirti. 2021 m. lapkričio 3 d. jis pradėjo gydytis (duomenys neskelbtini). Yra tokia 12 žingsnių programa, ten 4 mėnesius gyvena, lanko paskaitas, konsultacijas. Jis yra įmonės savininkas, automobilį jie nuomojasi iš kitos bendrovės, jis juo važinėja. Automobilis yra 2015 metų gamybos. Teismui yra pateiktas automobilio įvertinimas pagal dabartinę rinkos kainą. Pagal ankstesnį nuosprendį jis dalyvavo smurtą keičiančioje programoje ir praėjo visą kursą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamoji byla nutraukta konstatavus R. V. kaltę padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, R. V., padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Tačiau, nepaisant to, R. V., nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, t. y. 2021 m. spalio 19 d., padarė naują tyčinę nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla Nr. 1-932-1122/2021, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d nuosprendis, buvo prijungta prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir įrodymų tyrimas atnaujintas. BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nors BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, tačiau ši teisės spraga užpildoma teismų praktika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ir ankstesniuose nutarimuose plėtojant doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pasisakyta, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, turi būti remiamasi kasacinėmis nutartimis, kuriose išaiškintas šis klausimas, kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos. Teismų praktika šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos (toliau – Plenarinės sesijos) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007. Joje išaiškinta, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje; 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams teisingai išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Pagal teismų praktiką BK 38 straipsnio 4 dalies nuostata „sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas“ aiškinama kaip įpareigojimas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nesilaikymas teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų dėl bylų nagrinėjimo tvarkos, paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, laikytinas esminiu BPK pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-266-511/2018).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei minėtą teismų praktiką, spręstinas bausmės R. V. skyrimo klausimas ir už veiką, dėl kurios anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą įstatymas numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, vienas iš jų susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį – šeimos narį, kitas iš jų susijęs su transporto eismo saugumu – vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu susitaikius su nukentėjusiąja (1 t., b. l. 93-94), baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 100-106), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 129), paties teigimu turintis priklausomybę nuo alkoholio, pagal pateiktus duomenis nuo 2021 m. lapkričio 3 d. pradėjo gydymąsi psichosocialinėje reabilitacijoje VšĮ (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu jį tęsia (1 t., b. l. 132).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant trumpesnį nei vidutinį šios bausmės terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paskiriant įpareigojimus, kurie drausmins kaltinamąjį ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės yra proporcingos R. V. padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį baudos bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant artimą baudos bausmės minimumui, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su laisvės apribojimo bausme, ir paskiriant kaltinamajam R. V. subendrintą laisvės apribojimo ir baudos bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam R. V. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.

Kaltinamasis R. V. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 19 d., 12.07 val., iki 2021 m. spalio 20 d., 11.55 val. (1 t., b. l. 65-66, 76). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šis laikinojo sulaikymo laikotarpis (1 diena) įskaitytinas į R. V. paskirtą baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. Taip pat kaltinamasis R. V. buvo laikinai sulaikytas baudžiamojoje byloje Nr. 1-932-1122/2021 nuo 2020 m. gruodžio 23 d., 20.00 val. (2 t., b. l. 33) iki 2020 m. gruodžio 24 d., 09.50 val. (2 t., b. l. 46). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šis laikinojo sulaikymo laikotarpis (1 diena) įskaitytinas į R. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis R. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad R. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, automobilį vairavo mieste, dienos metu, kuomet yra intensyvus eismas, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis R. V. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nors galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau ankstesnis kaltinamojo KET pažeidimų sistemingumas (nors dauguma jų ir nebuvo šiurkštūs) rodo tam tikra jo atsainų požiūrį į KET reikalavimus ir teikia pagrindo manyti, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga R. V. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – mažesniam, nei vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 20 d. kaltinamajam R. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, tokiu būdu R. V. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę nuo 2021 m. spalio 20 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. spalio 20 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Volvo XS60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis R. V. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kurios jis yra direktorius, nuomojasi minėtą automobilį iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Automobilį nuomojasi virš dviejų metų. Minėtą automobilį vairuoja tik jis. Byloje nėra duomenų, kurie prieštarautų ar paneigtų šiuos liudytojo R. V. paaiškinimus, tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti šį trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volvo XS60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Volvo XC60“, 2015 metų gamybos, kaina Lietuvoje 2021 m. spalio mėnesį buvo 15 030 eurų su PVM (1 t., b. l. 28). Kaltinamojo gynėjas pateikė UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 21-211-46, kurioje nurodyta, kad automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM 2021 m. lapkričio 25 d. yra 13 400 Eur (1 t., b. l. 153). Todėl teismo vertinimu, UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 13 400 Eur vertė yra svarbi nustatant konfiskuotino turto vertę, kadangi VšĮ Emprekis yra pateikiama bendra tos kategorijos transporto priemonių vertė, o vertinimo ataskaitoje konkrečios transporto priemonės vertė, įvertinus visus transporto priemonės požymius. Todėl nagrinėjamu atveju konfiskuotino turto vertė nustatytina 13 400 Eur.

Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis R. V. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos – 13 400 Eur, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. V. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš R. V. išieškotina automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 13 400 eurų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 77-) – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – R. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos 1 tomo viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį baudos bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant artimą baudos bausmės minimumui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su laisvės apribojimo bausme, ir paskirti kaltinamajam R. V. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, ir 51 MGL, tai yra 2550 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti R. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, ir 34 MGL, tai yra 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti R. V. į baudos bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 19 d., 12.07 val., iki 2021 m. spalio 20 d., 11.55 val. (1 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 32 MGL, tai yra 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų baudą. Taip pat į jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 23 d., 20.00 val., iki 2020 m. gruodžio 24 d., 09.50 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti R. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 20 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. V. išieškoti automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 13 400 (trylika tūkstančių keturis šimtus) eurų.

Kaltinamajam R. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – R. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos 1 tomo viršelio – perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.