Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2020 m. gruodžio 23 d. apie 18.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,1 promilių neblaivumas), konflikto metu bandydamas atimti telefoną iš savo sugyventinės L. Ž. sugriebė ją už kairės rankos pažasties, rankomis sugriebė už palto krūtinės srityje, po ko stipriai pastūmė ją į grindis, taip padarydamas jai 1,2 dantų vainikų dalinį nuskėlimą, poodines kraujosruvas kairėje pažastyje, kairėje plaštakoje, kairiajame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė L. Ž. sveikatą.

Tokiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir nukentėjusiajai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 28 d. liudytoja apklausta K. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu jau apie metus laiko. Kaimynai iš 40 buto yra ramūs, jokių konfliktų nėra girdėjusi, problemų nekėlė. Su kaimynais artimai nebendrauja. 2020 m. gruodžio 23 d. vakare, visą laiką buvo namuose ir po 18 val. būdama namuose išgirdo triukšmą laiptinėje. Išsigando, todėl išėjo žvilgtelėti į laiptinę, kas ten vyksta. Išėjusi į laiptinę pamatė stovinčią kaimynę iš 40 buto, kuri buvo susijaudinusi, atrodė išsigandusi, kaimynė stovėjo šalia lifto. Pastebėjo, kad kaimynė yra susijaudinusi, pasiūlė pagalbą – ji kaimynės paklausė „ar viskas gerai, gal norite užeiti?“. Po jos žodžių, jos su kaimyne užėjo į butą. Ji atsisėdo ant sofos ir tą pačią minutę iš savo telefono paskambino policijai. Kol laukė pareigūnų, ant kaimynės jokių akivaizdžių sužalojimų ant veido bei kūno nepastebėjo. Po kurio laiko kaimynė gavo skambutį į telefoną, pareigūnai ją informavo, kad yra atvykę. Tuomet kaimynė išėjo (b. l. 28–30).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. gruodžio 23 d. 18.28 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) gautas privataus fizinio asmens L. Ž. pranešimas telefonu, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), namo koridoriuje, pareiškėjos sugyventinis R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus sugriebęs pareiškėją numetė ant grindų, dėl ko pareiškėja pajuto fizinį skausmą (b. l. 3–4).

Iš 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad L. Ž. pareiškė, kad 2020 m. gruodžio 23 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), jos koridoriuje, jos sugyventinis R. V. būdamas neblaivus naudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. sugrėbęs ją numetė ant grindų, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Pridėtos fotonuotraukos iš įvykio vietos (b. l. 7–12).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2020 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 23 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. S. apie 18.30 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute (naudojamas) smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu ir pasitvirtinus smurtui artimoje aplinkoje, pagal faktą buvo sulaikytas R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, sulaikytiems asmenims skirtą vietą. R. V. pradėjo daužyti automobilio apdailą (automobilis neapgadintas), rūkyti automobilio viduje, atidarius galines dureles, bandė spirti M. S. per koją. Prieš R. V. buvo panaudotos tarnybinės dujos, antrankiai. Pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 16).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 28 d. specialisto išvados Nr. G3698/2020 (01) matyti, kad L. Ž. padaryta 1,2 dantų vainikų dalinis nuskėlimas, poodinės kraujosruvos kairėje pažastyje, kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame kelyje. Kliniškai nustatytas veido sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojama. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 23 d., sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą ar įrankį, neužfiksavo. Sužalojimai keliuose galėjo būti padaryti griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Įprastinėmis sąlygomis, patiriant tokio pobūdžio sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 19–20).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 rodmenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 20.58 val. R. V. nustatytas 2,1 promilių neblaivumas (b. l. 71).

Iš L. Ž. pareiškimo dėl susitaikymo su R. V. matyti, kad L. Ž. pareiškia, jog atleidžia R. V. už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 23 d. apie 18.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bandydamas iš jos atimti telefoną stipriai pastūmė ją į grindis, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Dėl šio įvykio R. V. jos nuoširdžiai atsiprašė, su juo susitaikė, ji jam atleido. Jokių pretenzijų R. V. neturi ir ateityje neturės, todėl prašo pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. Ž., liudytojos K. K. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga), bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios duoti parodymai, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. gruodžio 23 d. apie 18.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,1 promilių neblaivumas), konflikto metu bandydamas atimti telefoną iš savo sugyventinės L. Ž. sugriebė ją už kairės rankos pažasties, rankomis sugriebė už palto krūtinės srityje, po ko stipriai pastūmė ją į grindis, taip padarydamas jai 1,2 dantų vainikų dalinį nuskėlimą, poodines kraujosruvas kairėje pažastyje, kairėje plaštakoje, kairiajame kelyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešiniame kelyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė L. Ž. sveikatą.

Taigi, minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis R. V. sugriebęs nukentėjusiąją už kairės rankos pažasties, rankomis sugriebęs už palto krūtinės srityje, stipriai pastūmęs ją į grindis ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Sužalojimai patvirtinti 2020 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada, nustatyta, jog jie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu metu. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. V. veika – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją L. Ž., tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais – nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog veikų padarymo metu jiedu vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sugyventiniai, nors šiuo metu kartu ir nebegyvena. Kadangi R. V. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį.

Vertinant kaltinamojo R. V. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, nekyla abejonių dėl to, jog mušdamas sugyventinę, jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo (siekė), taigi jis veikė tiesiogine tyčia. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir sukelti padariniai, rodo, jog kaltinamojo elgesys buvo sąmoningas ir kryptingas, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, ir jų siekė. Nors kaltinamasis nurodė, jog alkoholio vartojimas padarė įtaką kilusiam konfliktui, tačiau R. V. savanoriška fiziologinė girtumo būsena jo kaltės formos nepakeičia.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo R. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo R. V. ir kiti klausimai

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. V. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.). Teisiamojo posėdžio metu R. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė. Nukentėjusioji L. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, sutinka, kad kaltinamajam baudžiamoji byla būtų nutraukta. Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui R. V. atžvilgiu. Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo. R. V. nei prieš, nei po įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtavęs sugyventinės atžvilgiu.

Nukentėjusioji L. Ž. atleido sugyventiniui R. V. ir nei turtinė, nei neturtinė žala kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jai nebuvo padaryta. R. V. anksčiau neteistas (b. l. 59), administracine tvarka baustas 16 kartų, daugiausiai dėl Kelių eismo taikylių pažeidimų (b. l. 63–69), dirbantis (b. l. 61), kaltinamojo teigimu – gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Taigi, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje taip pat nėra, vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos R. V. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas R. V. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programos. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. V. nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą – padarė šeimos nariui (sugyventinei), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. V. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43–44) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie galinio bylos viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja L. Ž., ir baudžiamąją bylą R. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.