Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-59-273/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
2A-59-273/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01197-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
K. D.
Atsakovas
L. D.
Trečiasis asmuo
V. M., A. B., AB „Lietuvos dujos“, AB SEB bankas, AB DNB bankas
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-59-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01197-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; (S) 78.2.1; 121.14; 121.18;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Eglei Klimienei teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. patikslintą ieškinį atsakovui L. D., tretieji asmenys V. M., A. B., AB „Lietuvos dujos“, AB SEB bankas, AB DNB bankas, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-14080-451/2013 priteisto išlaikymo formą nepilnamečiams vaikams E. D. ir E. D., priteisiant iš atsakovo L. D.:

1. nepilnamečiams vaikams E. D. ir E. D. kiekvienam po 205/1000 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2. nepilnametei dukrai E. D. po 230,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka

3. nepilnamečiam sūnui E. D. po 331,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013-06-17 teismo įsakymu Nr. L2-14080-451/2013 iš atsakovo L. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jų pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimas: E. D. - 18 000 Lt, E. D. - 6000 Lt. Susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dukrai E. 21 500 Lt, sūnui E. – 9500 Lt. Tačiau atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstine tvarka, išlaikymo įsiskolinimas iš viso sudarė 26000 Lt. Iš atsakovo gaunamų pajamų išlaikymui nuo 2013 m. lapkričio mėnesio yra atskaitoma po 100 Lt. Nors su atsakovu ieškovė vis dar gyvena santuokoje, tačiau atsakovo dažnai nebūna namuose (namuose būna apie 10 dienų per mėnesį). Taip pat nurodė, kad atsakovui gyvenant kartu, jis šeima rūpinasi, moka mokesčius, perka maistą, tačiau šio rūpinimosi nepakanka. Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, iki atostogų jos darbo užmokestis buvo minimalus. Šiuo metu gauna 464 Lt pašalpą, jokio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė yra sutuoktinio prisiimtos prievolės laiduotoja, todėl kartu su sutuoktiniu yra skolinga bankui virš 2 000 000 Lt. Gyvena atsakovui ir jo motinai priklausančiame gyvenamajame name. Kai atsakovas buvo pardavęs jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, jos ir vaikų gyvenimo sąlygos nepasikeitė. Vėliau šis sandoris buvo nuginčytas. Anyta ilgą laiką gyvena užsienyje (Anglijoje), sutuoktinis Palangoje. Teismui pakeitus priteisto išlaikymo formą turtu ir periodiniais mokėjimais, galimai vaikams priteistą turtą parduotų ir įsigytų mažesnę gyvenamąją patalpą, taip užtikrinant vaikams gyvenamąjį būstą. Mano, kad vaikais galės ji pasirūpinti tinkamai, nes turi buhalterės specialybę ir gali gauti pakankamas pajamas vaikams išlaikyti. Vaikai jokių specialių poreikių neturi. Kadangi VĮ „Registrų centras“ 2014-04-01 duomenimis, atsakovui L. D. asmenine nuosavybės teise priklauso 41/100 dalys gyvenamojo namo, kurio vertė yra 64780,00 Lt, šią vertę dalijat pusiau kiekvienam nepilnamečių vaikų tektų 205/1000 gyvenamojo namo, t.y. po 32 390 Lt šio turto vertės pinigine išraiška. Kiekvienam nepilnamečiui vaikui priklausytiną išlaikymo sumą dalinai padengiant atsakovui priklausančiu minėtu nekilnojamuoju turtu, likęs atsakovo įsiskolinimas sudarytų dukrai E. D. 230 Lt per mėnesį (60 000 Lt – 32390 Lt = 27610 Lt / 120 mėn. = 230 Lt/mėn.), o sūnui E. D. – atitinkamai 331 Lt per mėnesį (96 000 Lt – 32390 Lt = 63610 Lt / 192 mėn. = 331 Lt/mėn.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 įsakymu (civilinės bylos Nr. L2-14080-451/2013) iš skolininko L. D. nepilnamečių vaikų E. D. ir E. D. išlaikymui priteista kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei išlaikymo įsiskolinimas E. D. 18 000 Lt ir E. D. 6000 Lt (b.l. 8, taip pat prijungtoji civilinė byla L2-14080-451/2013). Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 įsakymas 2013-09-13 perduotas vykdyti antstolei N. B. Antstolės paskaičiavimu išlaikymo įsiskolinimas 2014-01-07 sudarė 29618,02 Lt (b.l. 9). Išlaikymo įsiskolinimas 2014-04-07 sudarė 31714,57 Lt, laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2014-04-07 išlaikymo iš atsakovo (skolininko) L. D. darbo užmokesčio ir invalidumo išmokos išieškant: 2013 m. 11 mėn. – 271,69 Lt; 2013 m. 12 mėn. – 220,58 Lt; 2014 m. 01 mėn. – 295,23 Lt; 2014 m. 02 mėn. – 257,90 Lt; 2014 m. 03 mėn. – 240,03 Lt (b.l. 59). Atsakovo gaunamos pajamos sudaro: nuo 180 Lt iki 250 Lt darbo užmokestis (b.l. 38), taip pat 295 Lt netekto darbingumo pensija (b.l. 39). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 41/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duoemnsy neskelbtini) (b.l. 42-44), taip pat dvi transporto priemonės O. R., 1980 gamybos metų, ir (duomenys neskelbtini) 1987 gamybos metų (b.l. 53-54). Tačiau tiek atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, tiek transporto priemonės yra areštuotos siekiant užtikrinti kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų. Trečiajam asmeniui AB SEB bankui K. D. ir L. D. yra neįvykdę savo prievolių pagal 2006-12-01 kredito sutartį 36077,32 Lt sumai, be to, Kauno apygardos teismo 2012-09-20 sprendimu banko naudai iš jų, kaip solidariųjų skolininkų priteista 2599999,46 Lt (b.l. 84).

Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės padidėjo vaikų poreikiai, ar pasikeitė tėvų (atsakovo) turtinė padėtis, savo ieškinį grįsdama tik tuo, kad atsakovas neteikia išlaikymo ir yra susidaręs virš 30 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo nekilnojamajam turtui pritaikytas areštas dar iki 2013-06-27 teismo įsakymo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo, šios aplinkybės ieškovei kreipiantis į teismą buvo žinomos. Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius įrodymus, nors atsakovas ir neteikia pakankamo išlaikymo, tačiau pati ieškovė pripažino, kad su atsakovu vis dar gyvena santuokoje, veda bendrą ūkį, atsakovui gyvenant kartu jis apmoka namo išlaikymo išlaidas, nuperka maisto, taip pat iš atsakovo darbo užmokesčio ir invalidumo išmokos išieškoma kas mėnesį po 220 – 290 Lt. Nors ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo tarpusavio santykiai įtempti, ateityje galimai kreipsis dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas sprendė, kad šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismo nuomone, priteisiant nepilnamečiams vaikams tėvo turtą, kuris apsunkintas kitų kreditorių reikalavimais nukreipti į jį skolos išieškojimą, jis nebus naudojamas ar realizuojamas gaunant pajamų išlaikymui, o tuo pačiu nebus realizuoti jų interesai dėl kasdieninių poreikių tenkinimo. Priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, vaikai ne tik, kad negautų pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau dar ir atsirastų pareiga turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti, tam reikėtų papildomų lėšų, o pagal byloje esančius įrodymus ieškovės, kaip ir atsakovo, turtinė padėtis yra sunki, ji yra vaiko auginimo atostogose, jos teigimu, gauna tik socialinę pašalpą, kreditorinių įsipareigojimų suma yra labai didelė (daugiau kaip 2 000 000 Lt). Teismas nurodė, kad atsakovas yra darbingas asmuo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas negali ar ateityje negalės teikti savo vaikams teismo įsakymu priteisto išlaikymo, iki vaikų pilnametystės yra daug laiko, todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, todėl padarė išvadą, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis labiausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų E. D. ir E. D. interesus ir atsakovo galimybes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė K. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti į bylą naujai teikiamą įrodymą.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo gaunamos pajamos nesuteikia perspektyvų, kad mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis bus padengtas vaikų išlaikymo įsiskolinimas ir visiškai teikiamas išlaikymas ateityje. Kito turto, kurį realizavęs galėtų padengti įsiskolinimą vaikams ir tinkamai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, atsakovas neturi. Byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad atsakovui priklausančio turto, kuriuo prašoma priteisti išlaikymą, vertė yra 64 780 Lt. Įvertinant, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikams jau dabar siekia 31 714,57 Lt, o į ateitį mokėtina išlaikymo suma (bendrai abiem vaikams) yra net 156 000 Lt, ieškovės prašomo išlaikymu priteisti turto vertė yra adekvati vaikų išlaikymo įsiskolinimui ir iki pilnametystės sumai reikalingai sumai padengti. Išlaikymo įsiskolinimo padengimas parduodant atsakovo turtą iš varžytinių šiuo atveju neatitikta mažamečių interesų, kadangi atsakovo turtas yra būsto, kuriame gyvena vaikai, dalis. Varžytinių pasekmė (išieškojimo atveju) gali būti tai, kad atsakovo turto dalį būste įsigis pašaliniai asmenys, kurie gautų teisę gyventi būste, o tai gali neigiamai paveikti vaikų gyvenamąsias sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos -Palangoje (ieškovė su vaikais gyvena Kaune), ką patvirtina atsakovo procesiniam susirašinėjimu teisme nurodytas adresas. Šalių gyvenimas skyrium taip pat liudija įtemptus poros santykius be kad šalys bendro ūkio nebeveda. Svarbu yra tai, kad priteisus išlaikymą turtu, atsakovo turto nuosavybės teisė pereitų vaikams, kurie nėra susaistyti jokiais debitoriniais santykiais su atsakovo kreditoriais, kas sudarytų pagrindą turto atžvilgiu taikytų suvaržymų (arešto) panaikinimui ir pašalintų Teismo nurodomas menamas kliūtis turto realizavimui ar disponavimo teisės turtu įgyvendinimui kita forma, siekiant gauti naudos vaikų labui. Pasisakydama dėl teismo argumento, kad išlaikymo priteisimas turtu yra nepalankus vaikams, nes jiems kils prievolė turtą išlaikyti, o tam papildomų lėšų ieškovė neturi, ieškovė pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamas atsakovo būsto daliai išlaikyti reikalingų kaštų klausimas, todėl minėta teismo išvada neparemta įrodymais ir yra nepagrįsta. Svarbu yra ir tai, kad jauniausiam šalių vaikui - sūnui E. D. - šiuo metu jau yra suėję 2 metai, kas suteikia galimybę ieškovei artimiausiu metu tęsti teisnius darbo santykius ir gauti ženklesnes pajamas nei socialinė motinystės išmoka. Ieškovė laiko nepagrįstu teismo sprendime nurodytą argumentą, jog nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą yra užtikrinta kitų gyvenamuoju būstu - atsakovo motinai priklausančia dalimi namo, kurio dalį, priklausančią atsakovui, prašoma priteisti vaikams kaip išlaikymą. Gyvenimo sąlygos ieškovę ir vaikus tenkina, ginčo šalių santuoka nėra nutraukta, kad būtų ketinama santuoką nutraukti, duomenų nesama. Iš ginčijamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad nurodytą poziciją pirmosios instancijos teismas iš esmės grindžia kasacinio teismo precedentais civilinėse bylose-Nr. 3K-3-288/2003, 3K-3-588/2007. Ieškovės vertinimu, minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose suformuota praktika Kauno apylinkės teismas vadovaujasi nepagrįstai, kadangi nagrinėjamoje byloje ir kasacinio teismo išnagrinėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi. Teismo išvada dėl prašomo priteisti turto vertės ir įsiskolinimo vaikams dydžio santykio neadekvatumo yra akivaizdžiai nepagrįsta, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kasacinio teismo praktikos. Be to, ieškovės prašymo pakeisti išlaikymo formą pagrindu nėra keistinas (didintinas) išlaikymo vaikams dydis (jis lieka tapatus Kauno apylinkes teismo įsakymu priteisto išlaikymo vertinei išraiškai), todėl kaip nepagrįstas yra vertintinas ir kita pirmosios instancijos teismo argumentas, neva teismas negali priteisti išlaikymo daugiau, nei tai leidžia sunki tėvo turtinė padėtis (išlaikymo dydis jau nustatytas galiojančiu ir vykdytinu teismo įsakymu ir jo keitimas nėra šios bylos dalykas). Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas asmuo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas negali ar ateityje negalės teikti savo vaikams teismo įsakymu priteisto išlaikymo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi padaryta tinkamai neįvertinus byloje pateiktų įrodymų ir nevisapusiškai išnagrinėjus nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismas nustatė, kad dalis atsakovo pajamų - 295 Lt per mėnesį yra atsakovo gaunama netekto darbingumo pensija. Minėta aplinkybė patvirtina, kad atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti bei uždirbti vaikų išlaikymui yra ribotos. Teismo išvada, kad atsakovas yra darbingas asmuo, neatitinka tikrovės, todėl yra neteisinga.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepilnamečiams vaikams skiriamas išlaikymas yra siejamas su jų kasdieninių poreikių tenkinimu, o tokių poreikių patenkinimą labiausiai užtikrina išlaikymas, teikiamas periodinėmis išmokomis. Taip pat trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad kreditorius V. M. K. apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl priverstinės hipotekos nustatymo minėto turto atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-668-877/2014, kreditoriaus V. M. ieškinys dėl priverstinės hipotekos nustatymo buvo atmestas, tačiau šis sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi kreditorius V. M. jį apskundė apeliacine tvarka. Taigi, jeigu V. M. apeliacinis skundas bus patenkintas ir atsakovo L. D. nekilnojamojo turto atžvilgiu bus nustatyta priverstinė hipoteka, bus nepagrįstai pabloginama nepilnamečių vaikų padėtis, sukuriama papildoma rizika, nes išieškojimas galės būti nukreiptas į įkeistą turtą. Tokiu būdu nepilnamečiams vaikams būtų iš esmės perkelta dalis atsakomybės už jų tėvo L. D. turimus skolinius įsipareigojimus. Tokia situacija prieštarauja CK 3.3 str. įtvirtintam prioritetiniam vaikų teisių apsaugos ir gynimo principui bei 3.186 str. įtvirtintam vaiko turto tvarkymo išimtinai vaiko interesais principui. Dėl išdėstytų motyvų atsakovui L. D. priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas nepilnamečiams vaikams, kaip išlaikymas turtu, pažeistų tiek pačių nepilnamečių vaikų interesus, tiek ir visų atsakovo L. D. kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašomo vaikams priteisti nekilnojamojo turto vertė yra dvigubai didesnė nei susidariusio išlaikymo įsiskolinimo suma. Atsakovo sumažėjęs darbingumo lygis yra nustatytas tik iki 2015-11-28, tad nėra pagrindo konstatuoti, jog ateityje atsakovo sveikatos būklė nepagerės ir jo darbingumas nebus atstatytas visiškai. Bet kurio atveju, atsakovui, kaip nepilnamečių vaikų tėvui, tenka pareiga imtis visų įmanomų priemonių, siekiant gauti didesnes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Banko nuomone, akivaizdu, jog apeliantė turėjo galimybę pateikti visus įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo atsisakyti priimti prie apeliacinio skundo pridedamus naujus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti į bylą naują įrodymą.

Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį teismo sprendimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos išlaikymo formos pakeitimo bylose. Ieškovei išreiškus reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, atsakovas tam neprieštaravo ir teismo įsakymas įsiteisėjo. Taigi, priteisdamas teismo įsakymu išlaikymą, o taip pat į jo neva susidariusį įsiskolinimą teismas nenagrinėjo bylos iš esmės ir neanalizavo tikrųjų aplinkybių, ar iš tiesų įsiskolinimas susidarė pagrįstai. Ieškovė žinojo ir apie kitiems kreditoriams esančias tiek atsakovo, tiek jos pačios skolas, areštus, galimus išieškojimus, tačiau į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, o kreipėsi tik neva susidarius tam tikram išlaikymo įsiskolinimui. Trečiojo asmens vertinimu, šie ieškovės reikalavimai teismui tėra tik pačios ieškovės ir atsakovo bendru nesąžiningu sutarimu vykdomi veiksmai, siekiu išlaikyti nekilnojamąjį turtą šeimos rankose savo pačių asmeniniais interesais, apeinant kitus kreditorius, o ne siekiu apsaugoti nepilnamečius vaikus. 2009-11-10 Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, pasirašytą tarp apelianto V. M. ir atsakovo L. D.. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį L. D. privalėjo iki 2011-04-01 sumokėti V. M. 110 000,00 Lt skolos. L. D. taikos sutartyje nustatytų skolinių įsipareigojimų nevykdė, todėl suėjus skolos grąžinimo terminui, kreditorius V. M. kreipėsi į antstolių kontorą su prašymu pradėti vykdymą pagal pasirašytą taikos sutartį. A. R. S. užvedęs vykdomąją bylą pranešė V. M., jog skolos išieškoti iš L. D. nepavyks, nes šis asmuo neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. L. D. turimas turtas įkeistas bankui, todėl išieškojimas iš jo negalimas. V. M., išanalizavęs visą situaciją, išnagrinėjęs antstolio pateiktus dokumentus Kauno miesto apylinkės teisme actio Pauliana pagrindu ginčijo: 1) 2008 m. gruodžio mėn. 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-8104, kurios pagrindu L. D. pardavė A. B. 41/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) 2008-12-30 Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. 1-8105; 3) 2010-04-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-1929; 4) 2010-04-21 Valstybinės žemės priėmimo-perdavimo aktą Nr. 9. 2012-07-26 Kauno miesto apylinkės teismas (c.b Nr. 2-625-329/2012) ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu tenkino ir, pritaikęs restituciją, ginčytinų sandorių objektus grąžino L. D. nuosavybėn. Kauno apygardos teismas 2012-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2312-259/2012 paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, jis yra įsiteisėjęs. K. L. D.turi ir kitų kreditorių, be to, V. M. atliko aktyvius veiksmus actio Pauliana pagrindu ginčijant sandorius, bei dėl kitų bylos nagrinėjimo metu išdėstytų priežasčių, V. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nustatyti priverstinę hipoteką L. D. priklausančiam pastatui - gyvenamajam namui esančiam (duomenys neskelbtini), 41/100 dalims, hipotekos kreditoriumi nustatant V. M. iki visiško 2009-11-10 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo. T.y. V. M. prašo nustatyti priverstinę hipoteką turtui, kuris, pritaikius actio Pauliana, restitucijos būdu grąžintas atsakovui L. D.. Ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo formą, priteisiant nekilnojamojo turto dalis vaikams, ir siekis išsiieškoti iš atsakovui actio Pauliana pagrindu grąžinto turto, vertintinas kaip siekis nepagrįstai praturtėti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas L. D. prašo išnagrinėti bylą teismo nuožiūra bei priimti teisėtą sprendimą atitinkantį suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Atsakovo nuomone, teismas priėmė sprendimą netinkamai ištyręs byloje pateiktus įrodymus nevisiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje įrodinėtinas aplinkybes, nepagrįstai nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos, atsakovas neprieštarauja.

Sutinkamai su CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas priima su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą - L. D. neįgaliojo pažymėjimo kopiją (b.l. 152), kadangi ją apeliantė gavo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme bei trečiojo asmens V. M. pateiktą įrodymą – išrašą iš Įmonių bankroto valdymo departamento (b.l. 166).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo formos pakeitimo.

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002, 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-06-27 įsakymu (civilinės bylos Nr. L2-14080-451/2013) iš skolininko L. D. nepilnamečių vaikų E. D. ir E. D. išlaikymui priteista kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei išlaikymo įsiskolinimas E. D. 18 000 Lt ir E. D. 6000 Lt (b.l. 8, taip pat prijungtoji civilinė byla L2-14080-451/2013). Išlaikymo įsiskolinimas 2014-04-07 sudarė 31714,57 Lt, laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2014-04-07 išlaikymo iš atsakovo (skolininko) L. D. darbo užmokesčio ir invalidumo išmokos išieškant: 2013 m. 11 mėn. – 271,69 Lt; 2013 m. 12 mėn. – 220,58 Lt; 2014 m. 01 mėn. – 295,23 Lt; 2014 m. 02 mėn. – 257,90 Lt; 2014 m. 03 mėn. – 240,03 Lt (b.l. 59). Atsakovo gaunamos pajamos sudaro: nuo 180 Lt iki 250 Lt darbo užmokestis (b.l. 38), taip pat 295 Lt netekto darbingumo pensija (b.l. 39). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 41/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-44), taip pat dvi transporto priemonės O. R., 1980 gamybos metų, ir (duomenys neskelbtini) 1987 gamybos metų (b.l. 53-54). Tačiau tiek atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, tiek transporto priemonės yra areštuotos siekiant užtikrinti kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų. Trečiajam asmeniui AB SEB bankui K. D. ir L. D. yra neįvykdę savo prievolių pagal 2006-12-01 kredito sutartį 36077,32 Lt sumai, be to, Kauno apygardos teismo 2012-09-20 sprendimu banko naudai iš jų, kaip solidariųjų skolininkų priteista 2599999,46 Lt (b.l. 84).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matosi, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41/100 dalims, kurios nuosavybės teise įregistruoti atsakovo L. D. vardu kreditoriaus V. M. reikalavimams 109 576,65 Lt sumai užtikrinti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodinėjo, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės padidėjo vaikų poreikiai, ar pasikeitė tėvų (atsakovo) turtinė padėtis, savo ieškinį grįsdama tik tuo, kad atsakovas neteikia išlaikymo ir yra susidaręs virš 30 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. I. K. D. apeliaciniu skundu su tokia teismo pozicija nesutinka, tačiau savo nesutikimą nepagrindžia jokiais įrodymais. Kauno apylinkės teismo įsakymas, kuriuo iš L. D. priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams priimtas 2013 m. birželio 27 d. Iki įsakymo priėmimo apie atsakovo turtui pritaikytą areštą ieškovei buvo žinoma (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-14080-451/2013 duomenys). Su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo formos pakeitimo ieškovė K. D. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą 2014 m. sausio 23 d. Todėl byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės padidėjo vaikų poreikiai ar pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pagrindą pakeisti įsiskolinimo formą sudaro susidaręs atsakovo įsiskolinimas bei dėl nedidelių atsakovo pajamų – nebuvimas perspektyvos sumokėti skolą ir teikti vaikams tinkamą išlaikymą ateityje.

Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pripažino, kad su atsakovu vis dar gyvena santuokoje, veda bendrą ūkį, atsakovui gyvenant kartu jis apmoka namo išlaikymo išlaidas, nuperka maisto, taip pat iš atsakovo darbo užmokesčio ir invalidumo išmokos išieškoma kas mėnesį po 220-290 Lt. Apeliaciniame skunde ieškovė K. D. nurodo, kad atsakovas gyvena atskirai nuo šeimos Palangoje. Todėl iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo faktiškai teikiamas išlaikymas vaikams yra didesnis nei ieškovės nurodyta suma. Iš neįgaliojo pažymėjimo kopijos matosi, kad L. D. nustatytas 55 procentų darbingumas nuo 2013-11-15 iki 2015-11-28. Jis laikomas iš dalies darbingu ir dirba, todėl vykdant pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ateityje atsakovas turi ir gali ieškoti būdų gauti didesnes pajamas ir mokėti didesnes periodines išmokas nepilnamečiams vaikams.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad didžioji dalis (59/100, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, b.l. 42-44) būsto, kuris yra atsakovo nuosavybė, priklauso atsakovo mamai E. D.. Nurodo, kad šiuo metu ieškovė ir jos vaikai naudojasi anytai priklausančia turto dalimi, nes atsakovo mama yra laikinai išvykusi į Londoną ir nebūna Lietuvoje. Be to, ieškovė pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos ir vaikų gyvenimo sąlygos nepasikeitė ir sutuoktiniui pardavus ginčo nekilnojamąjį turtą A. B. ( vėliau šis sandoris buvo nuginčytas vieno iš kreditorių iniciatyva)), t.y. vaikų teisė į gyvenamąjį būstą yra užtikrinta kitu gyvenamuoju būstu (priklausančiu atsakovo motinai).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nepilnamečių vaikų kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimui geriausiai tinka periodinės išmokos. Priteisiant nepilnamečiams vaikams tėvo turtą, kuris apsunkintas kitų kreditorių reikalavimais nukreipti jį į skolos išieškojimą, jis nebus naudojamas ar realizuojamas gaunant pajamų išlaikymui, o tuo pačiu nebus realizuoti jų interesai dėl kasdienių poreikių tenkinimo. Priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu, vaikai ne tik kad negautų pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau dar ir atsirastų pareiga turtą prižiūrėti ir jį išlaikyti, tam reikėtų papildomų lėšų, o pagal byloje esančius įrodymus ieškovės, kaip ir atsakovo, turtinė padėtis yra sunki, ji yra vaiko auginimo atostogose, jos teigimu, gauna tik socialinę pašalpą, kreditorių įsipareigojimų suma yra labai didelė (daugiau kaip 2 000 000 Lt).

Apeliantė apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011, kurioje nurodyta, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Tačiau šioje konkrečioje byloje, atsakovui turint reikšmingų įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, vaikų interesai negali būti tenkinami maksimaliai, visiškai nepaisant kitų kreditorių interesų. Tokia vaikų teisių gynyba neatitiktų protingumo ir sąžiningumo, o taip pat teisingumo principo, kuris reikalauja siekti protingos interesų pusiausvyros (CK 1.5 str.), be to, prašomo priteisti turto vertė yra dvigubai didesnė nei susidariusio išlaikymo įsiskolinimo suma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas galės būti išieškomas teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka, realizuojant turtą, o gautas lėšas paskirstant tarp kreditorių pagal CPK 754 straipsnyje numatytą eiliškumą: pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ir kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.

Aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė