Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-902-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-902-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Atsakovas
I. D.
Ieškovas
E. L.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-902-613/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00263-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei I. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teisme priimtas ieškovo E. L. ieškinys atsakovei I. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-01-07 nutartimi iš dalies tenkintas ieškovo E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais G. L. ir N. L. tvarka iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

3. Atsakovė I. D. 2019-01-23 pateikė teismui prašymą panaikinti 2019-01-07 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o netenkinus šio prašymo, atskirame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš naujo spręsti klausimą dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, atsižvelgiant atsakovės pateiktuose dokumentuose nurodytą nepilnamečių vaikų užimtumą. Atsakovė nurodė, kad teismo nutartis buvo priimta neatsižvelgiant į pačių nepilnamečių vaikų užimtumą mokymo įstaigose, jų sveikatos būklę. Teigė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-18 sprendime yra konstatuota, kad nepilnamečius vaikus apklaususi Klaipėdos apygardos teismo psichologė nustatė, kad nepilnamečių vaikų N. ir G. susitikinėjimas ir bendravimas su tėvu šiuo metu yra nepageidautinas. Atsakovė civilinėje byloje yra pateikusi prašymą skirti byloje ekspertizę, tam, kad kvalifikuoti specialistai – vaikų psichiatrai ir psichologai nustatytų ar nepilnamečių vaikų psichinei sveikatos būklei nepadarys žalos jų susitikinėjimas ir bendravimas su tėvu – ieškovu, o jei nepilnamečių vaikų sveikatos būklei žala nebus daroma, tai nustatytų rekomenduojamą susitikinėjimo ir bendravimo tvarką nepilnamečių G. ir N. ir jų tėvo –ieškovo. Be to, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirmadieniais iki 16 val. 35 min. N. yra skirtos ugdymo valandos Palangos pradinėje mokykloje, o antradieniais iki 16 valandos yra skirti užsiėmimai muzikos mokykloje, dėl ko nepilnametė N. fiziškai negali dalyvauti susitikimuose su tėvu –ieškovu. Be to, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad gydytojai rekomenduoja atriboti N. L. nuo bet kokio dalyvavimo sprendžiant su teisiniais dalykais susijusius klausimus, t.y. teismo prievarta 2019-01-07 nustatytos laikinosios apsaugos priemonės gali padaryti žalą nepilnametės N. L. sveikatos būklei. Nepilnametis G. šiuo metu lanko Viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninėje veikiančius psichologą, logoterapeutą, kineziterapeutą, ir kitus specialistus, dėl ko jo dalyvavimas bendravimuose su tėvu pirmadieniais ir antradieniais nuo 15 iki 17 valandos yra negalimas. Atsakovė tvirtina, kad vaikai tik dabar pradėjo po truputį pamiršti ir atsigauti nuo smurtaujančio tėvo – ieškovo, tačiau toks prievartinis reikalavimas vaikams bendrauti su tėvu, koks yra nustatytas 2019-01-07 nutartimi pažeidžia esminius nepilnamečių vaikų interesus, nes negalima priversti vaikus per prievartą bendrauti su smurtautoju tėvu.

Šalies argumentai

4. Ieškovas E. L. pateikė nuomone dėl atsakovės prašymo, nurodydamas, kad sutinka, jog prašymas būtų tenkintas iš dalies ir pakeista laikina ieškovo E. L. bendravimo su vaikais G. L. ir N. L. tvarka iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje nustatant, kad, a) ieškovas su nepilnamečiais vaikais G. L. ir N. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį (išskyrus valstybinių švenčių dienas) nuo 15:00 val. iki 17:00 val. Palangos miesto socialinių paslaugų centre, esančiame Klaipėdos plentas 76, Palanga, dalyvaujant psichologui ir (ar) socialiniam darbuotojui; b) atsakovė įpareigojama kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį (išskyrus valstybinių švenčių dienas) 15:00 val. pristatyti nepilnamečius vaikus G. L. ir N. L. į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą, esantį Klaipėdos plentas 76, Palanga, bei pasiimti vaikus iš tos pačios vietos 17:00 val.; c) tuo atveju, jei bent vienas nepilnametis vaikas negali dalyvauti susitikime dėl objektyvių priežasčių, atsakovė privalo šias priežastis pagrįsti objektyviais įrodymais (ligos pažymomis ir pan.) bei informuoti ieškovą bei Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Palangos mieste ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki susitikimo. Gydymo įstaigos pažymoje turi būti nurodytas laikotarpis, kuriuo rekomenduojama vaikui nesusimatyti su tėvu arba neišvykti iš namų. Ieškovas nurodė, kad atsižvelgiant į teismo psichologo rekomendacijas bei tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję beveik keturi metai (nusikalstama veika padaryta 2015 m. gegužės 28 d. buitinio konflikto metu), nuo to laiko mažamečiai vaikai nėra matę tėvo, o ieškovas daugiau nei iki nusikalstamos veikos, nei po jos padarymo prieš nieką nėra smurtavęs, nusikalstamos veikos metu vaiką G. L. užgavo netyčia, o N. L. net nematė konflikto, yra pagrindo teigti, kad vaikams nekyla joks pavojus iš ieškovo pusės bei yra galimas saugaus vaikų ir tėvo ryšio atkūrimas kartu su specialistų pagalba. Be to, ieškovas atkreipia dėmesį į Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-995/2017 konstatuotas aplinkybes, kad mažamečio G. L. dabartinę sveikatos būklę sąlygojo ne vien kaltinamojo, bet ir pačio nukentėjusiosios I. D., t. y. abiejų tėvų nederamas elgesys šeimoje, o nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo dukrą N. L., todėl ieškovo smurto atvejis šeimoje negali būti priežastis šiuo metu drausti jam matytis su vaikais. Taip pat ieškovas pažymi, jog tėvui realiai nesusitikus su vaikais, nebendraujant su jais, nėra įmanoma objektyvi specialistų nuomonė, apie jo bendravimo įtaką vaikų psichinei sveikatai. Ieškovo nuomone, vaikų bendravimas su tėvu nėra susijęs su jų įtraukimu į teisminį procesą, priešingai, susitikimai galėtų padėti jiems įveikti suformuotas negatyvias nuostatas ir įsitikinti, kad tėvas juos myli ir jam rūpi jų gyvenimas. Be to, atsakovė gydytojų rekomendacija pateikia tik N. L. atveju, todėl bendravimo tvarkos nustatymui su vaiku G. L. neturi įtakos. Ieškovas sutinka, kad bendravimo laikas būtų pakeistas ir nustatytas antradienį ir ketvirtadienį nuo 15:00 iki 17:00 valandos. Savo pateiktame prašyme atsakovė nenurodė, kad vaikai ar ji pati šiuo metu yra užimti.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonėje dėl atsakovės prašymo nurodė, kad nepritaria atsakovės prašymui. Atsakovė, su kuria gyvena vaikai, turi pareigą ir atsakomybę skatinti vaikus atkurti ryšį su tėvu. Priimtos laikinosios apsaugos priemonės ir patvirtinta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka užtikrina galimybę skyrium gyvenančiam ieškovui bendrauti su vaikais ir skirta apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taip pat pažymima, kad atsakovė nevykdo teismo 2019-01-07 nutartimi patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laiku nepristato vaikų į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą ir neinformuoja dėl vaikų nedalyvavimo susitikime, nėra suinteresuota skatinti vaikus atkurti ryšį su tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovės I. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas. Teismas nutarė atsakovės I. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies – pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-01-07 nutartimi nustatytą laikiną ieškovo E. L. bendravimo su vaikais G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje ir nustatyti, kad: a) ieškovas su nepilnamečiais vaikais G. L. ir N. L. bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį (išskyrus valstybinių švenčių dienas) nuo 15:00 val. iki 17:00 val. Palangos miesto socialinių paslaugų centre, esančiame Klaipėdos plentas 76, Palanga, dalyvaujant psichologui ir (ar) socialiniam darbuotojui; b) atsakovė įpareigojama kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį (išskyrus valstybinių švenčių dienas) 15:00 val. pristatyti nepilnamečius vaikus G. L. ir N. L. į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą, esantį Klaipėdos plentas 76, Palanga, bei pasiimti vaikus iš tos pačios vietos 17:00 val.; c) tuo atveju, jei bent vienas nepilnametis vaikas negali dalyvauti susitikime dėl objektyvių priežasčių, atsakovė privalo šias priežastis pagrįsti objektyviais įrodymais (ligos pažymomis ir pan.) bei informuoti ieškovą bei Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Palangos mieste ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki susitikimo. Gydymo įstaigos pažymoje turi būti nurodytas laikotarpis, kuriuo rekomenduojama vaikui nesusimatyti su tėvu arba neišvykti iš namų. Nutartį nutarė vykdyti skubiai.

7. Teismas konstatavo, kad jokių duomenų, kad tėvo susitikimai su vaikais ypač kenktų vaikų psichologinei, emocinei būsenai atsakovė nepateikė.

8. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys nepatvirtina atsakovės argumentų apie vaikų užimtumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti I. D. prašymą bei panaikinti Plungės apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. .

10. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje yra pateikusi įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl sveikatos būklės vaikai negali dalyvauti susitikimuose su tėvu, vaikai yra nukentėję nuo tėvo smurto, jis yra nuteistas už smurtą prieš vaikus.

10.2. Atsakovė teikia papildomus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl sveikatos būklės nepilnamečiai vaikai nuo 2019 01 07 iki 2019 02 22 negali dalyvauti susitikimuose su tėvu, nepilnamečiai vaikai siunčiami tolimesniam gydymui bei neįgalumo pratęsimui, t. y. nepilnamečių vaikų sveikatos būklė nėra sutrikusi trumpam laikui, vaikai turi tęstinio pobūdžio sveikatos sutrikimus, dėl kurių jie negali bendrauti su tėvu -ieškovu.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas su atsakovės argumentais nesutinka, prašo jo netenkinti.

12. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Ieškovo įsitikinimu, nepilnamečių vaikų psichologinė ir psichinė būklė nėra susijusi su tėvu ir jo panaudotu smurtu prieš ketverius metus.

12.2. Ieškovas pažymi, kad kategoriškos išvados, kad nepilnamečiai vaikai dėl sveikatos būklės negali dalyvauti susitikimuose su tėvu. byloje nėra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatyta / pakeista bendravimo su vaiku tvarka, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

15. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

16. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

17. Apeliacinės teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos ir jos intensyvumo nustatymui, ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.

18. Pažymėtina, jog tam, kad būtų užtikrinta vaikų teisės būti auklėjamam savo tėvų, teismo nuomone, iki teismo sprendimo priėmimo tėvo bendravimas su vaikais turi būti realizuojamas, tarpusavio ryšį atkuriant laipsniškai. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad šalių nepilnamečiai vaikai su tėvu nebendravo ketverius metus, todėl svarbu, kad jie palaipsniui priprastų prie naujos jiems aplinkos (bendravimu su tėvu). Apeliacinės instancijos teismas mano, kad būtent tokią tvarką parinko ir pirmosios instancijos teismas: nustatyta tvarka nėra intensyvi, be to, akcentuotina, kad tėvas su vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį (išskyrus valstybinių švenčių dienas) nuo 15:00 val. iki 17:00 val. Palangos miesto socialinių paslaugų centre, dalyvaujant psichologui ir (ar) socialiniam darbuotojui. Taigi nustatyta tvarka yra ne tik laipsniška, tačiau ir su kompetentingų specialistų pagalba, tai užtikrina tinkamą psichologinę atmosferą bei bendravimo eigos kontrolę.

19. Apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje yra pateikusi įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl sveikatos būklės vaikai negali dalyvauti susitikimuose su tėvu. Šiuo aspektu sutiktina, kad byloje pateikta daugybė medicininių dokumentų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei viename iš jų nėra konstatuota, kad vaikams galėtų pakenkti susitikimas su tėvu (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Pabrėžtina, kad atsakovė pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, t. y. atsakovė pati prašo, kad kvalifikuoti specialistai – vaikų psichiatrai / psichologai nustatytų, ar nepilnamečiai vaikai pagal savo sveikatos būklę turi galimybę susitikinėti ir bendrauti su vaikų. Toks prašymas vėlgi patvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių riziką, kad laikinas bendravimas su tėvu bei specialisto pagalba neigiamai paveiks vaikų sveikatą ir / ar jų emocinę būklę.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytos tvarkos nustatymu siekiama atkurti vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu vaikų tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis. Duomenų, kad nustatyta tvarka neįgyvendinama, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Teismas pažymi ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

23. Konstatuojant anksčiau išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones sprendžiant ginčus dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

25. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė