Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 59-46, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu A. Ž. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 24 d.

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis, A. Ž. Ž. nuteistas pagal BK 308 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 307 straipsnio 3 dalį (2 veikos), ir jam paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir A. Ž. Ž. paskirta galutinė bausmė – 9 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiai bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį iki 2017 m. sausio 11 d. atlikta bausmė.

Nuteistajam A. Ž. Ž. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 30 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 1 d. 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės A. Ž. Ž. atliko 2020 m. balandžio 16 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. kovo 19 d. – 3 metai 8 mėnesiai ir 12 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 59-46 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam A. Ž. Ž.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž. Ž., rekomenduojant nuteistajam vykdyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas – dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į nuteistojo didėjančią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (paskutinį kartą nustatyta 28 taškų rizika (statinių veiksnių taškai – 5, dinaminių – 23), lyginant su 2020 m. liepos 23 d. rezultatais, nuteistojo rizika padidėjo 2 dinaminiais taškais), neįvykdytas Komisijos jam pateiktas rekomendacijas (anot Komisijos, tai rodo, kad nuteistasis stokoja motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme (a. b. t. 1, d. 1, b. l. 95–96).

Skundas grindžiamas tuo, jog jis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Vilniaus pusiaukelės namuose, kur nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui. Anot nuteistojo, Pusiaukelės namų praktika rodo, jog nė vienas lygtinai paleistas nuteistasis nebuvo sugrąžintas atgal į Pataisos namus – tai rodo aukštą socialinių darbuotojų kompetencijos lygį dirbant su nuteistais asmenimis, nes išėję į laisvę asmenys nepažeidinėja įstatymų, laikosi Probacijos taisyklių.

Skunde pažymi, jog Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, privalo vadovautis Socialinio tyrimo išvada ir joje pateiktais faktais, tačiau, jo nuomone, Komisija Nutarime nesirėmė išvada, nevertino išvados teiginių. Komisija nemano, kad jis pasikeitė, elgiasi tinkamai. A. Ž. Ž. pažymėjo, jog netinkamai besielgiantys nėra perkeliami į Pusiaukelės Namus. Komisija vertina jo nusikaltimą, elgesį iki nuteisimo, o ne elgesį bausmės atlikimo metu.

Taip pat teigia, jog Komisija vertina neatliktos bausmės dalies dydį, kas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) nėra vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o jei ir vertinama – tai tik kaip faktas, o ne kaip aplinkybė, nulemianti lygtinio paleidimo netaikymą. Lygtinio paleidimo pagrindas – minimalios reikiamos bausmės dalies atlikimas, o nuteistasis yra ją atlikęs.

Nuteistasis pabrėžia, jog dirba, yra išmokėjęs turėtus įsiskolinimus, aktyviai dalyvauja Pusiaukelės namų renginiuose ir padeda juos organizuoti, aktyviai dalyvauja atliekant neatlygintinus aplinkos tvarkymo darbus. Pabrėžta, kad Komisija nenurodė BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, nes jų nėra.

A. Ž. Ž. pabrėžia, jog galiojančių nuobaudų neturi ir pamini Kauno apygardos teismo nutartį, kuria nuteistasis su galiojančia nuobauda buvo paleistas lygtinai iš pataisos namų, nes nuobauda buvo skirta dėl nešiurkštaus pažeidimo (byla Nr. 1S-574-327/2017).

Galiausiai nuteistasis pažymi, jog nors Komisija teigia, kad jis neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano – nelankė socialinės reabilitacijos programų, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai nesumažėjo, tačiau jose nuteistasis dalyvauti negali, nes programos nevyksta dėl šalyje ir pasaulyje esamos situacijos, susijusios su Covid-19 (b. l. 1).

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos nutarimo nepateikė.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtoje BVK nuostatoje įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo A. Ž. Ž. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad A. Ž. Ž. šiuo metu atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi subendrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis, už tyčinius sunkius nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes, paskiriant galutinę bausmę – 9 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o 2021 m. kovo 19 d. neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 8 mėnesiai ir 12 dienų, t. y. nuteistasis faktiškai yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (ją atliko 2020 m. balandžio 16 d.), laiku pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistojo A. Ž. Ž. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog, kaip matyti iš jo asmens bylos medžiagos, jau pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2016 m. sausio 21 d. nuteistajam nustatyta žema rizika – 37 balai iš 168 (statinių veiksnių taškai – 5, dinaminių – 32). Pakartotinai vertinant riziką 2018 m. lapkričio 15 d. A. Ž. Ž. nustatyta 26 balų pakartotino nusikalstamo elgesio rizika (statinių veiksnių taškai – 5, dinaminių – 21), 2020 m. liepos 23 d. nustatyti taip pat 26 balai (statinių veiksnių taškai – 5, dinaminių – 21). Paskutiniojo vertinimo metu 2021 m. vasario 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti 28 pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos balai (iš jų statiniai veiksniai sudaro 5 balus, dinaminiai veiksniai – 23 balus). Taigi nuo paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 2 balais – srityje „Nuostatos“ nustatyta, kad nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, balas pakeistas iš 0 į 1, o bendra balų suma – 2, kadangi 2020 m. rugpjūčio 28 d. paskirta nuobauda – padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, kai A. Ž. Ž. neturėdamas pateisinamos priežasties neatvyko į iš anksto suplanuotą užsiėmimą, vėlavo sugrįžti į Pusiaukelės namus (turėjo grįžti 18.30 val., tačiau sugrįžo tik 20 val.) ir apie tai neinformavo Pusiaukelės namų darbuotojų.

Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju ir atitinka BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, ypač minėtos aplinkybės, susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, jos padidėjimu (nors rizikai ir išliekant žemai), neleidžia teismui spręsti, jog A. Ž. Ž. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal OASys vertinimo metodiką A. Ž. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų didžioji dalis – 21 taškas, yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis A. Ž. Ž. bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones: atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. dalyvavo meno terapijos užsiėmimuose; atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose 2019 m. vasario 12 d. dalyvavo paskaitoje „Šiuolaikinis etiketas bendraujant ir dalyvaujant bendruomenės renginiuose“; 2019 m. vasario 16 d. dalyvavo išvykoje į Valdovų Rūmų muziejų, 2019 m. vasario 22 d. dalyvavo Užgavėnių šventėje, 2019 m. kovo 12 d. dalyvavo protų mūšyje tema „Pažink Lietuvą“, 2019 m. kovo 23 ir 30 d. dalyvavo aplinkotvarkos darbuose, tvarkant Lietuvos futbolo federacijos stadioną, nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. liepos 18 d. dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje“, 2019 m. balandžio 11 d. dalyvavo renginyje „Tautų dienos“, 2019 m. balandžio 19 d. dalyvavo Šv. Velykų vakaronėje, 2019 m. birželio 1 d. atliko aplinkotvarkos darbus – tvarkė futbolo federacijos stadiono aplinką, o 2019 m. birželio 8 d. atliko aplinkotvarkos darbus – tvarkė futbolo federacijos stadiono patalpas, 2019 m. rugpjūčio 7 d. atliko gerbūvio darbus – sutvarkė sporto salę, iššlavė ir išplovė grindis, 2019 m. spalio 12 d. ir 19 d. atliko aplinkotvarkos darbus – tvarkė Saulės kapinių aplinką, 2019 m. spalio 31 d. dalyvavo viktorinoje „Pažink pasaulį“, o 2019 m. gruodžio 5 d. dalyvavo Pusiaukelės namų atvirų durų renginyje, 2019 m. gruodžio 10 d. dalyvavo kalėdinių vainikų pynimo užsiėmime, 2019 m. gruodžio 19 d. dalyvavo Šv. Kūčių vakaronėje su kunigu V. B., 2020 m. vasario 16 d. vyko į Valstybės pažinimo centrą ir dalyvavo parodoje „Nepamirštamos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, 2020 m. vasario 20 d. atliko aplinkotvarkos darbus – tvarkė Pusiaukelės namų sporto salę, 2020 m. liepos 31 d. atliko aplinkotvarkos darbus – tvarkė vaikų globos įstaigos aplinką, 2020 m. rugpjūčio 5 d. dalyvavo susitikime su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus darbuotoju, kurio metu buvo pateikta informacija apie lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o 2020 m. rugpjūčio 11 d. dalyvavo susitikime su savanoriu.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus skatintas: 2016 m. spalio 28 d. už iniciatyvą panaikinta 2016 m. vasario 5 d. nuobauda; 2017 m. kovo 24 d. už iniciatyvą ir stropų darbą panaikinta 2016 m. vasario 5 d. nuobauda; 2018 m. spalio 8 d. už dalyvavimą visuomenės veikloje panaikinta 2018 m. gegužės 4 d. nuobauda; Vilniaus pataisos namuose Pusiaukelės namuose 2019 m. rugsėjo 13 d. už iniciatyvą panaikinta 2019 m. sausio 22 d. nuobauda. 2020 m. nuteistasis darbo vietoje tikrintas 5 kartus, darbo vietoje buvo, pažeidimų neužfiksuota.

Vilniaus pataisos namų pateiktoje medžiagoje, Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus parengtoje 2021 m. vasario 24 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-34 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, kad A. Ž. Ž. iki įkalinimo gyveno su mama (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi tuo pačiu adresu. 2021 m. vasario mėnesį iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus gautas raštas kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), yra galimybė gyventi A. Ž. Ž. lygtinio paleidimo atveju. 2021 m. vasario 23 d. buvo susisiekta su A. B. Ž., gyvenančia (duomenys neskelbtini), su kuria lygtinio paleidimo metu planuoja gyventi nuteistasis. Pokalbio metu nuteistojo motina paaiškino, kad būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise jai bei išreiškė sutikimą ir norą, kad šiame būste gyventų A. Ž. Ž. Taigi nuteistasis neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo.

Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog A. Ž. Ž. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą – baigė Lietuvos Edukologijos universitetą įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį. Iki nuteisimo dirbo pagal verslo liudijimą (nuomodavo butus). VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre įgijo želdinių tvarkytojo specialybę. Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose, nuo 2019 m. sausio 29 d. dirbo UAB „A“ vadybininku, šiuo metu dirba UAB „B“ vadybininku, darbe charakterizuojamas teigiamai (gautas UAB „B“ pranešimas dėl nuteistojo tinkamo darbų atlikimo). Daroma išvada, jog nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą; didžiuojasi uždirbdamas pragyvenimui ir atlikdamas darbo užduotis geriausiai, kiek tai leidžia turimi jo sugebėjimai. Laisvėje gyveno iš savo lėšų, kurias uždirbdavo iš butų nuomos. Pasakojo, kad pinigus išleisdavo komunalinėms paslaugoms apmokėti, drabužiams, maistui, duodavo dalį pinigų motinai. Tvirtina, kad neturi jokių skolų ar baudų, teisminių ieškinių. Jis turi nuolatines pajamas, kurių pakanka jo poreikiams patenkinti. Moka reguliariai susitaupyti pinigų. Įsipareigojimų antstoliams neturi. A. Ž. Ž. visą priteistą išieškomą sumą apmokėjo ir 2019 m. spalio 31 d. vykdomoji byla buvo užbaigta.

Taip pat nurodoma, kad nuteistasis nevedęs, socialinius ryšius palaiko su sugyventine, bendrauja trumpalaikių pasimatymų, laisvalaikio metu, telefonu, o su motina – trumpalaikių (2 parų) išvykų į namus metu, telefonu. Savo santykius apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, nekritikuojančius, palaikančius, santykiai geri. Nors nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, su bendrininkais ryšių nepalaiko, vengia destruktyvių grupių.

Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo emocijos stabilios, streso, nerimo ženklų nestebima. Nuteistasis vienišas, atsiskyręs nesijaučia, nors teigia, kad turi tik keletą draugų, tačiau, pasak nuteistojo, jam jų pakanka. Autoagresiją praeityje neigia, suicidinių minčių neišsako. Aptariant dabartinį mąstymą ir elgesį teigiama, kad nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. Pokalbio metu palaiko akių kontaktą, geba palaikyti pokalbį. Nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra oficialiai fiksuota agresijos naudojimo pavyzdžių, siekiant kitų žmonių paklusnumo, retai praranda savitvardą, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, turi ilgalaikius tikslus, sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį. Analizuojant nuteistojo nuostatas nurodoma, kad bausmės atlikimo metu kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nuteistųjų atžvilgiu nestebimos, nėra įrodymų, jog nuteistasis aktyviai reikštų bei palaikytų kriminalinę subkultūrą ar atvirai reikštų diskriminacines nuostatas. Nuostatos į visuomenę pozityvios: nuteistasis reiškia pagarbų požiūrį bendruomeninėms bei visuomeninėms pažiūroms, vertybėms, kitų asmenų teisėms, asmeninėms nuomonėms.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo A. Ž. Ž. elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas įvairiose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.

Pažymėtina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bausmės atlikimo metu jis 6 kartus pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, 3 kartus baustas: 2016 m. vasario 5 d. už nustatytos tvarkos nesilaikymą skirtas papeikimas; 2016 m. vasario 5 d. už nustatytos tvarkos nesilaikymą skirtas patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 2018 m. gegužės 4 d. už nustatytos tvarkos nesilaikymą skirtas draudimas apsipirkti 1 mėn. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2019 m. sausio 12 d. nuteistajam buvo nustatytas 0,10 promilės girtumas. Bausmę atliekant Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose 2019 m. sausio 22 d. už alkoholio vartojimą nuteistajam skirtas papeikimas; 2020 m. rugpjūčio 28 d. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirtas papeikimas. Nors paskirtos nuobaudos nuteistajam nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja A. Ž. Ž., be to, nors bausmės atlikimo metu jis 4 kartus skatintas, tačiau skatintas pakankamai seniai (paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 13 d.).

Socialinio tyrimo išvadoje pažymima ir tai, kad A. Ž. Ž. turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių darbuotojų priežiūrą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. gavo nuobaudą – padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, kai neturėdamas pateisinamos priežasties neatvyko į iš anksto suplanuotą užsiėmimą, vėlavo sugrįžti į Pusiaukelės namus (turėjo grįžti 18.30 val., tačiau sugrįžo tik 20.00 val.) ir apie tai neinformavo Pusiaukelės namų darbuotojų, taip pat atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose neturėdamas pateisinamos priežasties 2 kartus neatvyko į iš anksto suplanuotas konsultacijas (2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugsėjo 18 d.), kurios buvo įtrauktos į intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos planą. Toks nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje tik patvirtina, jog jis nesugeba savo elgesio kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę (tiek griežtesnėmis, tiek ir lengvesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis), stokoja atsakomybės ir pakankamos motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme.

Šiuo aspektu nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad Komisija lygtinio paleidimo jo atžvilgiu šiuo atveju netaikė, kadangi jis neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano – nelankė socialinės reabilitacijos programų, nors jose jis dalyvauti negali, nes programos nevyksta dėl šalyje ir pasaulyje esamos situacijos, susijusios su Covid-19. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 8 d. karantinas nebuvo paskelbtas, paskutinis A. Ž. Ž. dalyvavimas programose fiksuotas 2020 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2021 m. vasario 15 d. karantino sąlygos pamažu laisvinamos, tačiau A. Ž. Ž. nuo paskutinio jo vertinimo (kurio metu buvo rekomenduota ir toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose) pats nerodė iniciatyvos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Teismo vertinimu, karantinas, dėl kurio nuteistojo dalyvavimas tokiose programose tapo iš esmės apsunkintas ne dėl paties nuteistojo kaltės, nebuvo pagrindinė priežastis jo nedalyvavimui minėtose programose.

Pabrėžtina ir tai, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. A. Ž. Ž. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad neteisėtai, pardavimo tikslu laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų. Prieš tai buvo teistas 1 kartą pagal BK 307 straipsnio (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) 3 dalį bei BK 308 straipsnio (įtraukimas į prostituciją) 2 dalį. Paskutinės nusikalstamos veikos buvo įvykdytos praėjus mažiau nei mėnesiui laiko po pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kas nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Padaryti itin pavojingi sunkūs nusikaltimai, jiems būdingas finansinio pasipelnymo modelis, nusikaltimai sunkėja, dalis nusikalstamų veikų įvykdytos bendrininkų grupėje, organizuotai, teisminio proceso metu bei interviu metu kaltės nepripažino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors būdamas laisvėje A. Ž. Ž. gyveno iš savo lėšų, kurias uždirbdavo iš nekilnojamojo turto nuomos, tačiau net ir legalaus pajamų šaltinio turėjimas nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų, kurių tikslas buvo gauti finansinės naudos, darymo. Taip pat pastebėtina, jog pirmą kartą A. Ž. Ž. nuteistas (duomenys neskelbtini), pagal bylos duomenis pirmoji nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta, kai A. Ž. Ž. buvo (duomenys neskelbtini), t. y. asmuo buvo brandaus amžiaus, veikė sąmoningai, nusikalstamos veikos buvo apgalvotos, ne atsitiktinio pobūdžio. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmes ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ypač tai, kad nors A. Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau didžiąją rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai, be to, nuo paskutinio vertinimo jie pakilo, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pasyvumą vykdant Individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais, kurie yra itin bendro pobūdžio, nėra pagrindo.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytą pažangą, siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam A. Ž. Ž. lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 59-46 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam A. Ž. Ž.“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.