Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui D. M. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 2274,68 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių privaloma būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisiniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškiniu, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. sausio 4 d. sudarė Dvišalę sutartį dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovė įsipareigojo apmokėti atsakovo kvalifikacijos kėlimą/įgijimą, o atsakovas įsipareigojo nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių (sutarties 2.1.3 papunktis). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas su UAB „Baltijos technologijų institutas“ (duomenys neskelbtini) pasirašė profesinio mokymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas turėjo mokytis pagal JavaScript programavimo programą, tačiau 2023 m. gegužės 17 d. UAB „Baltijos technologijų institutas“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog nuo 2023 m. gegužės 17 d. nutraukiama mokymo programa, kadangi atsakovas nelankė užsiėmimų. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, 2023 m. birželio 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją ir informavo, jog jis nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, o būtent - Sutarties 2.1.3 papunkčio, todėl Sutartis buvo nutraukta ir atsakovas, pagal Sutarties 2.3. punktą bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 39³ straipsnio 8 dalį įpareigotinas atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.

Pažymėtina, kad ieškovės patirtų išlaidų atsiradimą sąlygojo jos sutartinių įsipareigojimų vykdymas: vadovaudamasi sutarties 3.1.1. papunkčiu, 2023 m. sausio 4 d. ieškovė išdavė atsakovui Profesinio mokymo kuponą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – mokymo kuponas), kurio II dalies 8.1. papunkčiu įsipareigojo sumokėti 3100,00 Eur profesinio mokymo teikėjui – UAB „Baltijos technologijų institutas“ už atsakovui suteiktą profesinio mokymo paslaugą pagal JavaScript programavimo programą. Atsakovui buvo suteikta profesinio mokymo paslauga, t. y. pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2023 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą (Serija (duomenys neskelbtini)) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 501,90 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2023 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą (Serija (duomenys neskelbtini)) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 442,86 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2023 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą (Serija (duomenys neskelbtini)) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 442,86 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2023 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą (Serija (duomenys neskelbtini)) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 206,67 Eur, pagal profesinio mokymo teikėjo ieškovei pateiktą 2023 m. gegužės 17 d. sąskaitą faktūrą (Serija (duomenys neskelbtini)) ieškovė profesinio mokymo teikėjui sumokėjo 29,52 Eur. Bendra atsakovo skolos suma siekia 2 274,68 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs už suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 2 274,68 Eur.

Ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis grindžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348, nuostatomis ir Kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-382.

Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnyje). Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59, 6.189 straipsniai). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžiamas sutarties įvykdymo terminas (CK 6.63, 6.205 straipsniai).

Taikant civilinę atsakomybę, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalies). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nagrinėjamu atveju nuostoliai siejami su ieškovės faktiškai patirtomis profesinio mokymo išlaidomis. Ginčo dėl suteiktų mokymosi paslaugų kainos ir kokybės byloje nekilo, todėl pagrindo abejoti profesinio mokymo išlaidų pagrįstumu teismas neturi pagrindo, juolab, kad atsakovas ieškinį pripažino. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomas priteisti profesinio mokymo išlaidas sudarė – 1623,81 Eur išlaidos už mokymus ir 650,87 Eur stipendija, iš viso 2 274,68 Eur, todėl ši suma ir priteistina iš atsakovo, nustačius visas sąlygas atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti (CK 6.205 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2274,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teigdamas, jog dirba pagal individualią veiklą ir neturi pakankamai pajamų; todėl prašomą priteisti 2274,68 Eur sumą prašė leisti grąžinti per dvejus metus. Ieškovė sutiko dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, mokėjimus pradedant atlikti nuo 2024 m. vasario 25 d.

Teismo sprendimai gali būti vykdomi savanoriškai ir turi būti vykdomi (priverstinai), kai įsiteisėja (CPK 18, 281 straipsniai). Išimtis iš bendros sprendimų vykdymo tvarkos gali būti dvejopo pobūdžio: leidžiant sprendimą vykdyti skubiai (CPK 282, 283 straipsniai) arba, atvirkščiai, nukeliant viso ar dalies sprendimo vykdymą į ateitį (CPK 284 straipsnis). Leidimas skubiai vykdyti sprendimą grindžiamas ieškovo interesų apsaugos sumetimais, griežčiau reglamentuotas (įstatymų leidėjas netgi numato privalomus skubaus sprendimo vykdymo atvejus). Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant diskrecijos teismui teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Byloje nustatyta, kad atsakovas poreikį išdėstyti jam teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo turtine padėtimi, dėl ko negali iš karto padengti viso įsiskolinimo. Ieškovė sutiko su atsakovo prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai, teismo nuomone, atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas šiek tiek ilgesniam laikotarpiui būtų naudingesnis ir pačiai ieškovei kaip išieškotojai, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju. Ieškovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovės interesus. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad nors ji prašė atsakovo mokėjimus pagal skolą pradėti skaičiuoti nuo 2024 m vasario 25 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad priimtas teismo sprendimas 2024 m. vasario 25 d. dar nebus įsiteisėjęs ir negalės būti vykdomas, todėl teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas bus pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išdėstytų aplinkybių kontekste, teismas tenkina atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau ne dviejų metų laikotarpiui, o 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, mokant 11 mėnesių po 190 Eur ir paskutinį dvyliktą mėnesį 184,68 Eur (190 Eur x 11 + 184,68 Eur = 2274,68 Eur). Toks teismo sprendimo išdėstymas nepažeis ieškovės interesų ir sudarys galimybę atsakovui objektyviai sukaupti reikiamą sumą. Pažymėtina, kad akcentuojant tik atsakovo sunkią finansinę padėtį ir laikant ją prioritetine, - būtų pažeistas ne tik šalių lygybės principas, bet ir ieškovės teisėtų interesų ir lūkesčių – atgauti jai priklausančias pinigines lėšas, priteistas teismo sprendimu, principas, kuris patenka į Europos Konvencijos Pirmojo protokolo apsaugos ribas (teisė į nuosavybę). Pabrėžtina, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, todėl yra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą per vienerių metų laikotarpį.

Atsakovui išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 51 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (9,91 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu, 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 190766619, 2274,68 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 68 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2274,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimu priteistos sumos – 2274,68 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 68 ct), įvykdymą, mokant priteistą sumą lygiomis dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 (vienuolika) mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų), o paskutinį dvyliktą mėnesį – 184,68 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 68 ct);

Išaiškinti atsakovui D. M., kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis nėra atleidžiamas nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2274,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 51 Eur (penkiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,91 Eur (devynių eurų 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.