- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- e2-77-874/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- G. R.
- Trečiasis asmuo
- J. R., K. R.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas, Doloresa Sitnikienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovei G. R. dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys K. R., J. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė B. P. ieškinį palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama priteisti iš atsakovės 11 005,56 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad buvo labai toli anūkams į mokyklą, todėl jos sūnaus K. žmona J. ieškovo kur prisiglausti. Sūnus K. prašė nupirkti namelį, sakė ir jai kambarį duos. Ji pardavė žemę ir gavo 48 000 Lt. Už namą (duomenys neskelbtini) pardavėjai sumokėjo 24 000 Lt pervesdama per banką, o 15 000 Lt grynais pas notarą. Notarė dar pagyrė, kad perka anūkei namą, o ji pasakė, jog sau perka, tik anūkės vardu. Dar davė sūnaus šeimai pinigų sutvarkyti vandentiekį. Sūnaus šeima pagyveno pusantrų metų ir išsiskyrė, o ji liko „ant ledo“. Atsakovė gali pasilikti namą, bet tegul atiduoda jai pinigus, sumokėtus už namą. Namo pardavėją per skelbimą rado atsakovės tėvai K. R. ir J. R. Užstatą pardavėjai už namą davė ji, ji bendravo su namo buvusia savininke S., sutarė kainą, nusiderėjo iki 38 000 Lt. Su notaru dėl sandorio susitarė namo savininkė. K. su J. nutarė, kad namas bus G. vardu. G. nesuprato, kad yra namo pirkėja, pas notarą buvo už durų. Kitas jos sūnus Ž. sakė rašytis namą savo vardu, bet ji pasitikėjo. Kad yra apgauta suprato, kai J. ir K. R. pradėjo skirtis. Atsakovė žino, kad tėvai sureguliavo namą ant pastarosios vardo, todėl dabar turi atiduoti pinigus. Keisti atsakovus byloje nesutinka. Iš laikraščio skelbimo sužinojusi, kad G. parduoda arba išnuomoja namą, pradėjo reikalauti iš pastarosios pinigų. Suklydo, kad atsakovės vardu nupirko namą. Dabar nesutinka gyventi tame name, nes jis netinkamas gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovė G. R. atsiliepimą į ieškinį palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės valstybės naudai jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė yra jos močiutė. Ji iš ieškovės jokių pinigų nesiskolino namo pirkimui. Namo pirkimo-pardavimo sandorio beveik nepamena. Jai buvo 13 metų, kai pirkimo-pardavimo sutartį jos vardu formino tėvai. Kad namas yra jos nuosavybė suprato gal tik po poros metų, kai pradėjo jos vardu eiti sąskaitos. Tėvai pirko namą jos vardu, kad išvengtų antstolių. Iki pretenzijos gavimo močiutė nereiškė jai jokių reikalavimų, susijusių su namu. Nebuvo jokios kalbos, kad ji yra skolinga močiutei ir, sulaukusi 18 metų, turės atiduoti skolą. Nemano, kad močiutė už ją įvykdė prievolę. Planuoja ateityje grįžti į gyventi tame name. Jos supratimu namas yra jos vardu, bet priklauso visai jos šeimai. Močiutė pati sutiko namą nupirkti jų šeimai jos vardu. Jai studijoms reikėjo pinigų, todėl buvo įdėjusi skelbimą, kad parduoda namą, bet dabar tas klausimas išsisprendė ir namo nebeparduoda. Šiek tiek investavus, namas būtų tinkamas gyventi. Iš to namo didžiąją dalį daiktų išvežė jos tėvas ir padarė namą negyvenamu. Ieškovė pati kalta, kad namą pirko ne savo vardu, o dabar nepagrįstai prašo iš jos pinigų. Ji sutiktų, kad močiutė gyventų tame name iki mirties.
Trečiasis asmuo J. R. atsiliepimą į ieškinį palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės jos naudai teisinės pagalbos išlaidas. Paaiškino, kad namo pirkimo metu apie skyrybas nebuvo jokių minčių. 2011 m. jos buvęs sutuoktinis K. R. ėmė sirgti aneurizma. Ji pradėjo ieškoti geresnės gyvenamosios vietos nuomai ar namo išsimokėtinai. Ieškovė tada sugalvojo dovanoti sūnui žemes, jas parduoti ir nupirkti namą jų šeimai. Kad jos su vaikais ateityje neišmestų į gatvę, namą sutarė forminti dukros G. vardu. Gyveno nupirktame name, bet vyras K. R. susirado kitą moterį, išėjo iš namų ir nebegrįžo. Jai teko išvykti dirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą. Ji su kitais trimis vaikais gyveno Klaipėdoje, o G., būdama 16 metų, liko name gyventi viena pati. Baigusi mokyklą, G. atvažiavo studijuoti į Klaipėdą. Tuo metu, kai name niekas negyveno, K. R. pakeitė spynas, viską išardė, išvežė. Ieškovė nestabdė sūnaus K. veiksmų. Dabar ten nėra nei vandens, nei šildymo įrengimų. Ji viena išlaiko vaikus, lėšų namo remontui neturi, gyvena nuomojamame būste. Alimentų vaikų tėvas nemoka, skolingas apie 20 000 Eur trims vaikams. G. studijos mokamos, todėl buvo nusprendę namą parduoti ar išnuomoti, bet ji užsidirbo užsienyje, sumokėjo už vaiko mokslus ir nebeketina namo parduoti. Ji dar ir dabar išlaiko nepilnametę dukrą. Namo pirkimo sandorio metu ieškovė pirma nuvažiavo su namo pardavėja pas notarą. Buvo iš anksto sutarta, kad namas bus perkamas G. vardu, nes vyras turėjo skolų pas antstolį. Ieškovė tam neprieštaravo. Pas notarą ieškovė tikrai nesakė, kad perka namą sau, tik pasidžiaugė, kad gera – perka anūkei namą. Ieškovė tikrai suprato, kas bus turto savininkas. Buvo kalbėta, kad jie neprieštaraus, jei močiutė ateityje gyvens kartu. Ieškovė turi tinkamus gyventi namus, gyvena viena. Kai G. gavo iš ieškovės advokatės pretenziją dėl pinigų, namas dar nebuvo išplėštas. Jie siūlė ieškovei eiti gyventi į tą namą, bet iš ieškovės pusės buvo tyla iki ieškinio pareiškimo. Perkant namą, nebuvo jokios kalbos apie pinigų atidavimą ieškovei už namą. Ji nebūtų sutikusi 13 metų vaikui uždėti tokios naštos. Namo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu niekas ieškovės neapgavo, pastaroji geranoriškai pirko. Namo pardavėja pinigus už namą gavo prieš jiems pasirašant sutartį. Ieškovė pati viską derino su pardavėja. Kai ji su vyru ir G. atvyko pas notarą, sutartis jau buvo parengta. Ji su vyru tik pasirašė, kad sutinka, jog namas būtų G. vardu. Pas notarą ieškovė padavė grynus pinigus pardavėjai, po to nuėjo į banką, padarė pavedimą ir tik tada buvo pasirašyta sutartis. Ieškovė buvo surašiusi raštelį, kad dovanoja sūnui K. žemes ir jie laikė, kad už žemę gauti pinigai yra jų šeimos, už kuriuos ir buvo nupirktas namas. Po keturių metų K. išėjo, finansiniai ir moraliniai reikalai pašlijo.
Trečiasis asmuo K. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsakovas neatvykimo priežasčių nepranešė, dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2014 m. balandžio 2 d. pardavėja S. K. ir pirkėja atsakovė G. R., kurią atstovavo tėvai tretieji asmenys K. R. ir J. R., sudarė žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė G. R. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Daiktai parduoti už 38 000 Lt (11 005,56 Eur) iš kurių 14 000 Lt (4 054,68 Eur) pardavėjas gavo grynaisiais pinigais prieš pasirašant šią sutartį. Likusius 24 000 Lt (6 950,88 Eur) pardavėjas gavo mokėjimo pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), prieš pasirašant šią sutartį (pagrindas: (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1) (Sutarties 4.1. punktas). Iš 2014 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymo Nr. 1 nustatyta, kad 24 000 Lt (6 950,88 Eur) nekilnojamojo turto pardavėjai S. K. pervedė ieškovė B. P. Iš 2020 m. spalio 31 d. raginimo dėl skolos grąžinimo nustatyta, kad ieškovės atstovė advokatė D. R. siuntė atsakovei raginimą, kuriame nurodė, jog 2014 metais ieškovė paskolino atsakovei 38 000 Lt (11 005,56 Eur) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 2 dalimi prašė ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos, grąžinti ieškovei skolą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 12 d. siuntė ieškovės atstovei atsaką į pretenziją, kuriame nurodė, kad 2014 metais ji buvo nepilnametė ir pinigų namo pirkimui nesiskolino. Namas buvo pirktas jos vardu, nes tėvai turėjo skolų. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1097-639/2019 nustatyta, kad iš ginčo teisenos perėjus į ypatingąją teiseną nutraukta J. R. ir K. R. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.
Dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnyje nustatyta, kad: prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis); trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (3 dalis).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas).
Ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš to, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovę, tai yra sumokėjo pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą pagal Sutartį, ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę.
Ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, tai yra tuo pagrindu, kad ji įvykdė už atsakovę prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą. Ieškovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad atsakovei atsirado prievolė sumokėti už nekilnojamąjį turtą po Sutarties pasirašymo pas notarą. Tiek iš Sutarties 4.1. punkto turinio, tiek iš ieškovės ir trečiojo asmens J. R. paaiškinimų nustatyta, kad pinigai už perkamą nekilnojamąjį turtą ieškovės buvo sumokėti prieš pasirašant Sutartį. Ieškovė sumokėjo pardavėjai pinigus, kai tos prievolės dar nebuvo kilę atsakovei. Į Sutartį nebuvo įtraukta sąlyga, kad atsakovė, sulaukusi pilnametystės, privalės ieškovei grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad suklydo, jog nupirko namą atsakovės vardu. Sutarties sudarymo metu jos niekas nesuklaidino, nes ji pati namo pirkimo reikalus aptarė su pardavėja, davė jai užstatą, sutarė kainą. Ieškovė pati nurodė, kad atsakovė nesuprato, jog yra namo pirkėja, nes pas notarą buvo už durų. Atsakovei Sutarties sudarymo metu buvo 13 metų ir ji nesuprato, kad jos vardu perkamas namas, ją atstovavo tėvai. Kad namas yra atsakovės nuosavybė, pastaroji suprato tik po poros metų, kai pamatė, kad jos vardu gaunamos sąskaitos. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo J. R. patvirtino, kad Sutarties sudarymo metu tretieji asmenys net negalvojo apie santuokos nutraukimą ir ieškovė gera valia nupirko sūnaus K. R. šeimai gyvenamąjį namą, sandorį įforminant anūkės vardu, kad išvengtų antstolių vykdomo išieškojimo. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo J. R. patvirtino, kad iki pretenzijos atsakovei pateikimo momento ieškovė niekada atsakovei nekėlė jokių turtinių reikalavimų, susijusių su namu. Pretenzija atsakovei atsirado tik po to, kai tretieji asmenys nutraukė santuoką ir ieškovė sužinojo apie atsakovės ketinimą parduoti namą. Ieškovei reikėjo įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, tačiau tokių įrodymui teismui nepateikė. Ieškovė neįrodė ir 2020-10-31 raginime dėl skolos grąžinimo nurodytos aplinkybės, kad 2014 metais paskolino atsakovei pinigų (38 000 Lt (11005,53 Eur)) nekilnojamojo turto įsigijimui. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad įvykdė prievolę už atsakovę ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Tiek ieškovei, tiek atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų, mokėjimo. Nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 248 Eur žyminio mokesčio pagal 2021 m. gegužės 5 d. „Perlas Finance“ kvitą. Kadangi ieškovė yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai grąžintinas 124 Eur žyminis mokestis. Atsakovei teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Valdas Falkauskas, iš 2022 m. sausio 26 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.35 Mr) PT-778 nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 393,52 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 50 procentų, tai yra 196,76 Eur atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Trečiajam asmeniui J. R. teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Valdas Falkauskas, kuriam trečiasis asmuo 2021 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1100 Eur. Kadangi trečiasis asmuo J. R. buvo atsakovės pusėje, tai ieškinį atmetus, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 196,76 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 76 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
Grąžinti ieškovei B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 50 procentų, t. y. 124 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2021 m. gegužės 5 d. „Perlas Finance“ kvitą Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.