Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-01-04 · Administracinė byla Nr. P-3-438/2017

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-11-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-3-438/2017Nutartis · 2016-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-3-438/2017Nutartis · 2017-01-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
P-3-438/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01943-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
L. N.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Administracinė byla Nr. P-3-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01943-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. N. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. S-49(7-6/2014) (toliau – ir Sprendimas Nr. S-49(7-6/2014), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 68-182 (toliau – ir Sprendimas Nr. 68-182) ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 44.1-46-40 (toliau – ir Sprendimas Nr. 44.1-46-40).

Pareiškėja nurodė, kad MGK Sprendime Nr. S-49(7-6/2014) išdėstyti teiginiai, jog nėra pateikti rašytiniai įrodymai, liudijantys S. P. S. A. tėvystę ir įsipareigojimą (susitarimą) dukrai teikti išlaikymą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjos dukros tėvas S. P. S. A. pervedinėjo pareiškėjai pinigines lėšas, skirtas D. N. išlaikymui, jos gerovės kūrimui. Pareiškėja niekada neneigė, kad įsigijo nekilnojamąjį turtą iš lėšų, kurias pervedė S. P. S. A., tačiau tokiu būdu kūrė savo ir jo dukros D. N. gerovę (dukrai reikia suteikti gyvenamąsias patalpas, geras gyvenimo sąlygas, kurias nurodė tėvas). Pareiškėjos nuomone, lėšas, skirtas dukters išlaikymui, uzufrukto teise ji naudojo tinkamai. MGK neteisi, kad pareiškėja neteikė įrodymų savo pozicijai pagrįsti. Kiekvienu atveju ji teikė vis naujus įrodymus, kad pagrįstų, jog dukters tėvas yra S. P. S. A.. Pareiškėja gavo DNR tyrimą, kuris įrodo, kad D. N. tėvas yra S. P. S. A. Pareiškėja ir dukters tėvas S. P. S. A. buvo sudarę žodinį susitarimą dėl jų dukters D. N. išlaikymo. S. P. S. A. pripažino D. N. savo dukra, todėl skyrė jai išlaikymą, kurį periodinėmis išmokomis pervesdavo į pareiškėjos banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukters D. N. tėvas S. P. S. A. yra miręs ir Honkongo teisme vyksta procesas dėl S. P. S. A. tėvystės nustatymo dukrai D. N., teisminis procesas nepasibaigęs, mokesčių administratorius negali primesti savo išankstinę ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos dukters tėvas nėra S. P. S. A. Tokią išvadą gali padaryti tik Honkongo teismas, kai baigs nagrinėti minėtą bylą. Pareiškėja pažymėjo, kad 1996 m. spalio 18 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ (toliau – ir DAIS) skirta išvengti dvigubo apmokestinimo, o tarptautinės sutarties teisės normos turi didesnę galią nei nacionaliniai įstatymai, todėl ši tarptautinė norma ir turėtų būti taikoma nagrinėjamu atveju. D. N. tėvas S. P. S. A. – Honkongo (Kinijos Liaudies Respublikos) verslininkas, todėl jo pajamos, gautos Honkonge vykdant verslą, yra ūkinės-komercinės veiklos pelnas. DAIS 7 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad susitariančios valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje susitariančioje valstybėje, jeigu įmonė neužsiima komercine-ūkine veikla kitoje susitariančioje valstybėje. Taigi S. P. S. A. gautas pelnas iš komercinės-ūkinės veiklos turi būti apmokestinamas tik Honkonge (jis Lietuvoje verslo nevykdė) ir Lietuvoje tokios atsiųstos lėšos vaiko išlaikymui negali būti apmokestinamos. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad S. P. S. A. gavo pajamas Honkonge, kurios buvo apmokestintos toje šalyje. Savo uždirbtas lėšas jis skyrė savo dukrai D. N., kurias pervedė į pareiškėjos, dukters motinos, sąskaitą, kad pareiškėja galėtų jas tvarkyti uzufrukto teise S. P. S. A. dukters interesais. S. P. S. A. savo dukrai D. N. skirtas lėšas negalėjo pervesti į jos sąskaitą, nes ji tokios sąskaitos neturėjo, ji yra nepilnametė ir naudotis tokiomis tėvo skirtomis lėšomis nebūtų galėjusi. S. P. S. A. lėšas pervesdavo į pareiškėjos sąskaitą ir jos buvo naudojamos tik dukters interesams ir gerovei, tai nebuvo pareiškėjos pajamos, o lėšos, skirtos dukters išlaikymui. Todėl, vadovaujantis nacionalinės ir tarptautinės teisės normomis, protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo kriterijais, jos neturi būti apmokestinamos antrą kartą.