Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja L. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, ir MGK) 2014 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. S-49 (7-6/2014); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VMI prie FM) 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 68-182; panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 44.1-46-40.

Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su MGK sprendimo teiginiais, be kita ko, su tuo, jog byloje nepateikta rašytinių įrodymų, liudijančių S. P. S. A. tėvystę ir įsipareigojimą (susitarimą) dukrai teikti išlaikymą. Tai iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja sutinka, jog turi įrodinėti, kad jos dukters D. N. tėvas yra S. P. S. A., ką pareiškėja ir daro. Pareiškėjos dukros tėvas P. S. A. pervedinėjo pareiškėjai pinigines lėšas, skirtas D. N. išlaikymui, jos gerovės kūrimui. Pareiškėja niekada neneigė, kad įsigijo nekilnojamąjį turtą iš lėšų, kurias pervedė P. S. A., tačiau tokiu būdu kūrė savo ir jo dukros D. N. gerovę (dukrai reikia suteikti gyvenamąsias patalpas, geras gyvenimo sąlygas, kurias nurodė tėvas). Pareiškėjos nuomone, lėšas, skirtas dukters išlaikymui, uzufrukto teise ji naudojo tinkamai. MGK neteisi, kad pareiškėja neteikė įrodymų savo pozicijai pagrįsti. Kiekvienu atveju ji teikė vis naujus įrodymus, kad pagrįstų, jog dukters tėvas yra P. S. A. Pareiškėja gavo DNR tyrimą, kuris įrodo, kad D. N. tėvas yra P. S. A., artimiausiu metu šie rašytiniai įrodymai bus patvirtinti apostile. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įpareigoja tėvus išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės ir toks išlaikymas negali būti priskiriamas prie pajamų, kurios turėtų būti apmokestinamos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnį, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (1 dalis), materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai save turtinei padėčiai (3 dalis). Pagal CK nuostatas išlaikymą galima teikti savanoriškai periodinėmis piniginėmis išmokomis. Pareiškėja ir dukters tėvas S. P. S. A. buvo sudarę žodinį susitarimą dėl jų dukters D. N. išlaikymo. S. P. S. A. pripažino D. N. savo dukra, todėl skyrė jai išlaikymą, kurį periodinėmis išmokomis pervesdavo į pareiškėjos banko sąskaitą. Dukters išlaikymo dydis buvo proporcingas tėvų materialinei padėčiai (S. P. S. A. buvo turtingas žmogus), todėl jo pervedamos lėšos dukters išlaikymui ir buvo tokio dydžio; dėl kokių kitų priežasčių S. P. S. A. galėjo pervedinėti pareiškėjai pinigus, mokesčių administratorius nenurodė. Analizuojant visas aplinkybes matyti, kad pinigus S. P. S. A. pervedinėjo tik dukters išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukters D. N. tėvas S. P. S. A. yra miręs ir (duomenys neskelbtini) teisme vyksta procesas dėl S. P. S. A. tėvystės nustatymo dukrai D. N., teisminis procesas nepasibaigęs, mokesčių administratorius negali primesti savo išankstinę ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjos dukters tėvas nėra S. P. S. A. Tokią išvadą gali padaryti tik (duomenys neskelbtini) teismas, kai baigs nagrinėti minėtą bylą. MGK skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 32 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, tačiau GPMĮ 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atitinkami apribojimai, be kita ko, GPMĮ straipsnio 1 dalies 32 punkte nustatytai lengvatai, t. y. neapmokestinamosioms pajamoms nepriskiriamas teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, jei šios pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje. Pasak MGK, kadangi (duomenys neskelbtini) yra priskiriamas prie tikslinių teritorijų, pagal tokį teisinį reglamentavimą išlaikymas, gautas iš (duomenys neskelbtini) gyventojo, negali būti pripažintas neapmokestinamosiomis pajamomis. Su šia pozicija negalima sutikti, nes MGK nurodė teisės normas, neatsižvelgdama į sistemą visų egzistuojančių nacionalinės ir tarptautinės teisės normų, kurios kartais konkuruoja tarpusavyje. 1996 m. spalio 18 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ skirta išvengti dvigubo apmokestinimo, o tarptautinės sutarties teisės normos turi didesnę galią negu nacionaliniai įstatymai, todėl ši tarptautinė norma ir turėtų būti taikoma pareiškėjos situacijoje. Pagal CK 1.13 straipsnio 1 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. D. N. tėvas S. P. S. A. – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) verslininkas, todėl jo pajamos, gautos (duomenys neskelbtini) vykdant verslą, yra ūkinės-komercinės veiklos pelnas. Tarptautinės sutarties 7 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad susitariančios valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje susitariančioje valstybėje, jeigu įmonė neužsiima komercine-ūkine veikla kitoje susitariančioje valstybėje. Taigi S. P. S. A. gautas pelnas iš komercinės-ūkinės veiklos turi būti apmokestinamas tik (duomenys neskelbtini) (jis Lietuvoje verslo nevykdė), ir Lietuvoje tokios atsiųstos lėšos vaiko išlaikymui negali būti apmokestinamos. MGK nurodė, jog minėtos sutarties normos netaikytinos: tarp valstybių sudarytomis ir taikomomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis, kuriose nustatoma, kad valstybė turi teisę apmokestinti konkrečios rūšies pajamas, vadovaujamasi tais atvejais, kai siekiama panaikinti teisinį dvigubą apmokestinimą, t. y. kai daugiau negu viena valstybė apmokestina tas pačias pajamas, kurias tas pats subjektas gavo per tą patį mokestinį laikotarpį; ginčo atveju dvigubo teisinio apmokestinimo situacija neatsiranda, nes pareiškėja gavo pajamas į savo asmeninę sąskaitą; taigi skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) gautomis S. P. S. A. pajamomis, neturi įtakos pareiškėjos apmokestinimui. Toks MGK aiškinimas nepagrįstas ir aiškiai neteisėtas. S. P. S. A. gavo pajamas (duomenys neskelbtini), kurios buvo apmokestintos toje šalyje. Savo uždirbtas lėšas jis skyrė savo dukrai D. N., kurias pervedė į pareiškėjos, dukters motinos, sąskaitą, kad pareiškėja galėtų jas tvarkyti uzufrukto teise, S. P. S. A. dukters interesais. S. P. S. A. savo dukrai D. N. skirtas lėšas negalėjo pervesti į jos sąskaitą, nes ji tokios sąskaitos neturėjo, be to, ji yra nepilnametė ir naudotis tokiomis tėvo skirtomis lėšomis nebūtų galėjusi. Taigi S. P. S. A. lėšas pervesdavo į pareiškėjos sąskaitą ir jos buvo naudojamos tik dukters interesams ir gerovei, tai nebuvo pareiškėjos pajamos, tai lėšos, skirtos dukters išlaikymui, todėl, vadovaujantis nacionalinės ir tarptautinės teisės normomis, protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo kriterijais, jos neturi būti apmokestinamos antrą kartą. Pažymėtina, kad visos institucijos, kurių sprendimus pareiškėja skundė, pagrįsdamos savo poziciją nurodė skirtingus motyvus. Pirminiame patikrinimo akte pareigūnas įrodinėjo, kad D. N. tėvas negali būti S. P. S. A. ir tik šiuo motyvu grindė reikalavimą sumokėti mokesčius, tačiau vėlesniuose atsakymuose į pareiškėjos skundus atsirado visai nauji, pirminiame patikrinimo akte nebuvę, motyvai (tikslinės teritorijos ir pan.).