Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-04 · Administracinė byla Nr. eI2-6456-423/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
eI2-6456-423/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00293-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
Naresh K
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6456-423/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00293-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjo Naresh K. M. atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Naresh K. M., atstovaujamo advokato V. B., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Naresh K. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 24S12690 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760271271 (toliau – ir Leidimas).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjui prašant Leidimas buvo išduotas patikrinus duomenų realumą, pareiškėjo pateikti duomenys atitiko tikrovę, tuo metu, kai jie buvo pateikti. Aplinkybių pasikeitimas negali būti vertinamas, kaip iš anksto žinomas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas. Migracijos departamentas nerinko ir netikrino duomenų apie jo turimas lėšas, todėl negalėjo vadovautis argumentu, kad jis neturi pakankamai lėšų, ar negauna reguliarių pajamų. Banko išrašų apie turimas lėšas prie prašymo pateikti neprivalėjo, tačiau lėšų pragyvenimui (santaupų) turi ir turėjo. Darbdavys (uždaroji akcinė bendrovė „Ifrila“) pareiškėjui buvo paaiškinęs, kad dirbti jis pradės 2023 m. rugsėjo ar spalio mėn., kad jis bus tinkamai ir laiku įdarbintas, bus pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra), kad jam nereikia dėl nieko rūpintis, tik laukti, kada bus paruošta transporto priemonė ir jis bus išleistas į reisą. Vėliau, jam buvo paaiškinta, kad į reisą važiuoti lapkričio, gruodžio mėnesiais nereikia, nes įmonėje vyksta pertvarkymas ir vadovė yra išvykusį į užsienį. Buvo pasakyta laukti iki iškvietimo į darbą. Pareiškėjas turėjo lėšų pragyvenimui, niekur nedirbo ir laukė, kol bus iškviestas ir išleistas į reisą, pasitikėjo būsimu darbdaviu. Jis laikėsi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Aplinkybė, kad darbdavys nepranešė Sodrai apie jo įdarbinimą, jam buvo nežinoma, manė, kad viskas yra įforminta tinkamai. Migracijos departamentas apie turimas lėšas jo nepaklausė, nepasidomėjo, neprašė jokios informacijos, nebendradarbiavo su pareiškėju ar darbdaviu, neįspėjo apie ketinimą Leidimą panaikinti. Jei būtų gavęs įspėjimą, būtų ieškojęs kito darbdavio. Pripažino, kad į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Sprendimas sukelia sunkias ir ilgalaikes pasekmes pareiškėjui, nes jam įsiteisėjus jis vienerius metus negalėtų kreiptis dėl Leidimo išdavimo Lietuvoje, o tai iš esmės yra neadekvati bei neproporcinga bausmė. Darbo sutarties pareiškėjas nėra pasirašęs, šiuo metu yra išvykęs į Nepalą, panaikinus Sprendimą galėtų grįžti, įsidarbinti. Prašė Sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymas išduoti Leidimą buvo pateiktas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Ifrila“ (toliau – ir Bendrovė). Prašyme išduoti leidimą pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos yra 1 344 Eur mėnesinis darbo užmokestis Bendrovėje ir tai atitiko Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytą aplinkybę, kad darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojama pareiškėjui mokėti 1 344 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Todėl pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. gegužės 24 d. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas, todėl Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme išduoti Leidimą nurodytos pragyvenimo lėšos – 1 344 Eur Bendrovės mokamas darbo užmokestis per mėnesį ir nustačius, kad pareiškėjas nustatyto dydžio pragyvenimo lėšų negauna, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Skundo teiginiai, kad pareiškėjas turėjo pakankamai pragyvenimo lėšų (santaupų) tik patvirtina, kad jis Migracijos departamentui teikė duomenis neatitinkančius tikrovės (1 344 Eur mėnesinis atlyginimas Bendrovėje - vienintelės Migracijos departamentui nurodytos pareiškėjo pragyvenimo lėšos). Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Paaiškino, kad užsienietis turi atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus ne tik Leidimo išdavimo metu, bet ir visą Leidimo galiojimo laikotarpį, todėl pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti Leidimą jei jis nebeatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų, t. y., kai Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Leidimo panaikinimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos Migracijos departamentui prieš priimant Sprendimą apklausti užsienietį. Darė išvadą, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių pagrindų ir nepateikė įrodymų, dėl kurių Sprendimas galėjo būti nepriimtas. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas Sprendimas neužkerta kelio teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nelaukiant vienerių metų termino, kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks Leidimo išdavimo pagrindą ir sąlygas. Pareiškėjas privalėjo, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms Leidimo išdavimo pagrindą, kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau iki Sprendimo priėmimo šios pareigos neįvykdė. Pareiškėjo Leidimas ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais Įstatyme numatytais pagrindais, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad neturėjo diskrecijos teisės Sprendimo nepriimti. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (užsieniečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Leidimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnyje. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka, be kita ko, šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (t. y. nepateikė Migracijos departamentu prašymo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 2 d. pateikė Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). UAB „Ifrila“ (Bendrovė) Tarpininkavimo rašte Nr. 20230402-058565 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodė, kad numatoma pareiškėjo įdarbinimo data yra 2023 m. birželio 1 d.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Prašymą ir Tarpininkavimo rašte nurodytą informaciją apie pareiškėjo įdarbinimą Bendrovėje 2023 m. birželio 1 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą Nr. 760271271, galiojantį iki 2025 m. gegužės 24 d. Leidimas pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 17 d.

Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę 2024 m. sausio 11 d. patikrino Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas su Bendrove darbo sutarties nesudarė, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais (nustatyta, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta), 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) ir 5 punktu (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), priėmė Sprendimą, kuriuo Leidimą panaikino.

Atsižvelgdamas į ankščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Minėtus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik Prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. gegužės 24 d. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti sąlygų, pagal kurias išduotas Leidimas, Įstatymas nenumato. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad darbo sutarties pareiškėjas su Bendrove, kaip buvo nurodyta Tarpininkavimo rašte, nėra pasirašęs.

Pastebėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus (kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidaujantis pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, pateikia Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją). Minėto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą įsidarbinti pas tą darbdavį ir tų darbo funkcijų vykdymui, kurios buvo nurodytos Tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį ar darbo funkcijas galėjo tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą. Teikdamas Prašymą ir jame pažymėdamas varnele atitinkamą sąlygą, pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog jis turi informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas Bendrovėje nuo 2023 m. birželio 1 d., privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo žinoma, jog darbdavys nepateikė Sodrai informacijos apie jo įdarbinimą, nes iki Tarpininkavimo rašte nurodytos datos (2023 m. birželio 1 d.) ne tik nebuvo pranešta Sodrai, bet ir darbo sutarties su darbdaviu pareiškėjas nepasirašė. Akivaizdu, kad apie nesudarytą (paties pareiškėjo nepasirašytą) darbo sutartį, Tarpininkavimo rašte nurodytu terminu, pareiškėjas negalėjo nežinoti.

Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Sutiktina, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena Leidimo pagrindu dėl kalbos nemokėjimo gali kilti teisinio reguliavimo klausimų, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus išsiaiškinti, kreipdamasis į Bendrovės atstovus ir (ar) kitas institucijas.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad galiojantys teisės aktai nenustato Migracijos departamentui pareigos tikrinti kitus pajamų šaltinius arba užsieniečio banko sąskaitoje turimas lėšas, įspėti užsienietį prieš panaikinant Leidimą. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodydamas, kad tokią pareigą Migracijos departamentas turėjo, jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti, nenurodė. Pareiškėjas teikė Prašymą išduoti Leidimą darbui Bendrovėje, Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad jis ketina dirbti nuo 2023 m. birželio 1 d., gauti 1 344 Eur darbo (reguliarias) pajamas, tačiau faktiškai bendrovėje nebuvo įdarbintas, savo ketinimų neįvykdė, reguliarių pajamų negavo.

Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas iki Sprendimo priėmimo išsiaiškino ir įvertino individualią pareiškėjo situaciją, teisėtai ir pagrįstai, nustatė, jog Bendrovė nepateikė Sodrai duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą, darbo sutarties pareiškėjas su Bendrove nepasirašė, apie tai Migracijos departamentui nepranešė, todėl, neatitikdamas Leidimo išdavimui Įstatyme nustatyto pagrindo bei sąlygų, pareiškėjas pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo tikrinami kiti pajamų šaltiniai ir turimos lėšos banko sąskaitoje, atmestini kaip nepagrįsti, nes tokios pareigos galiojantys teisės aktai Migracijos departamentui nenumato. Tam, kad būtų panaikintas Leidimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, Migracijos departamentui pakanka nustatyti faktą, dėl kurio ginčo šioje byloje nėra, kad pareiškėjas neįsidarbino ir negauna reguliarių pajamų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pripažįstama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1266-442/2024; 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1131-442/2024; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Nagrinėjamai situacijai aktuali ir Migracijos departamento atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis paneigia pareiškėjo argumentą, kad Sprendimui įsiteisėjus jis vienerius metus negalėtų kreiptis dėl Leidimo išdavimo Lietuvoje. Galiojantys teisės aktai nenumato pareiškėjo situacijai vienerių metų termino kreipimuisi dėl naujo leidimo išdavimo, todėl Sprendimas nesukelia pareiškėjo įvardijamų sunkių ir ilgalaikių pasekmių ir nėra pagrindo Leidimo panaikinimą vertinti neadekvačia, ar neproporcinga bausme.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Naresh K. M. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja i Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė