Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-813/2016

Teisėja Jurga Vasiliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06623-2015-8

2016 m. birželio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nuteistojo P. D. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2015-09-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2016-01-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal 2015-09-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, subendrintą 2016-01-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. 2014-12-11 apie 16.30 val. būdamas vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš vaistininkės – kasininkės rankų ištraukdamas maišelį su medikamentais, atvirai pagrobė – tabletes Dakolen 25,35 eurų vertės, tabletes Versan 25,14 eurų vertės ir 2 pakuotes Pantogar kietųjų kapsulių, vieneto kaina 30,47 eurų vertės, bendros 60,94 eurų vertės, viso prekių už 111,47 eurų sumą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 111,47 eurų žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam P. D. pritaikyti tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis P. D. neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo jo dydį sumažinti.

Pažymima, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė apeliantui tinkamai individualizuota, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytina aiškiai per griežta.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Parinkdamas bausmę ir nustatydamas bausmės dydį P. D. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį. Pažymėjo, jog P. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad P. D. anksčiau teistas net 14 kartų, dažniausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalstamą padarė esant neišnykusiems teistumams, todėl yra recidyvistas, vartoja narkotines medžiagas, nėra atlyginęs nusikaltimu padarytos žalos. Jo asmenybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo padidintą P. D. polinkį nusikalsti. Teisės pažeidimai yra natūralus jo elgesio būdas, todėl tik izoliuojant jį nuo visuomenės gali būti pasiekti bausmės tikslai. Kauno apygardos teismas pritaria šiai apylinkės teismo išvadai, nes nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia ir yra 15-ą kartą teisiamas už analogišką nusikaltimą. Anksčiau skirtos bausmės nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl apylinkės teismo už nusikaltimą paskirta bausmė bei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ji užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už padarytą tyčinį apysunkį nusikalstamą skyrė subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, įvertinus bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, nėra laikoma aiškiai per griežta. Egzistuojant BK 64¹ straipsnio sąlygoms, teismas teisėtai ir pagrįstai paskirtos subendrintos bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu ir teisingai paskyrė galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 2 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis ir teisingai sprendė, kad P. D. iki ankstesnio 2015-09-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio 2014-12-11 padarė skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą nusikaltimą, todėl pagrįstai bausmes bendrino iš nusikalstamų veikų sutapties. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad P. D. buvo paskirta teisinga galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, t.y. skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei ankstesniu 2015-09-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2016-01-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nors pirmosios instancijos teismas pasirinko neteisingą bausmių skaičiavimo būdą jas iš dalies sudėdamas, tačiau tai neturi įtakos paskirtai galutinei subendrintai bausmei. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kokią dalį pridėti sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus bei teisingumo principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis griežčiausios bausmės dėmuo turi būti imamas tas, kuris nustatytas jau po BK 64¹ straipsnio taikymo, t.y. imamas jau po bausmės sumažinimo vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju griežčiausia bausmė yra ta, kuri buvo paskirta 2015-09-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2016-01-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi dėl bausmių subendrinimo, t.y. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ne skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi apylinkės teismas, pasirinkęs bausmių dalinio sudėjimo būdą, turėjo prie 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o ne atvirkščiai. Nežiūrint to, galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės bausmė P. D. paskirta teisinga, nes prie 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta tik artima minimaliai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 mėnesiai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo keisti iš esmės teisingo skundžiamo nuosprendžio dėl pasekmių nesukėlusios bausmių bendrinimo klaidos, neteisingai nustatant iš dalies sudedamų bausmių dėmenis.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų apie jo sveikatos būklę, sugyventinę bei šios mažametį sūnų, aukštesnysis teismas sprendžia, jog šiais skundo motyvais P. D. nėra pagrindo mažinti paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Skunde P. D. teigė, kad ŽIV imuno deficito virusu buvo infekuotas dar 2009 m., kad sugyventinės vaikui jau 4 metukai. Taigi skunde minimos aplinkybės apeliantui buvo žinomos darant skundžiamu nuosprendžiu konstatuotą 2014-12-11 nusikaltimą, tačiau P. D. joms buvo abejingas. Žinodamas, kad dėl nusikaltimu skirtos bausmės P. D. gali apriboti savo ryšius su artima jam aplinka, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusikaltimo, tačiau pasirinko nusikalstamą recidyvinį elgesį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir tai, kad byloje nėra BK 76 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, t.y. objektyviais įrodymais patvirtintų duomenų, apie tai, kad nuteistajam yra diagnozuota sunki nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku. Nors nuteistasis ir pateikė medicininę pažymą, jog yra infekuotas ŽIV imuno deficito virusu, tačiau vien jos nepakanka minėtam BK 76 straipsnio 1 dalyje numatytam atleidimo nuo bausmės pagrindui konstatuoti. Be to, BK 76 straipsnio nuostatos nėra taikomos asmeniui, kuris nusikalstamos veikos darymo metu jau sirgo tokia liga. Atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas gali būti svarstomas tik tuo atveju, jeigu kaltininkas suserga sunkia nepagydoma liga po nusikalstamos veikos padarymo. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad įstatymai garantuoja asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, tokio paties lygio sveikatos priežiūrą ir gydymą, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Todėl P. D. nuogąstavimai, kad dėl ligos ir per ilgos laisvės atėmimo bausmės jis gali neišvysti savo artimųjų yra nepagrįsti ir jais švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad P. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo recidyvinei asmenybei, nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, o visuomenės interesas būti apsaugotai nuo P. D. nusikalstamo elgesio nusveria nuteistojo reikalavimus sušvelninti bausmę skunde nurodytais motyvais.

Aukštesnysis teismas konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Byloje nebuvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas apie byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos P. D., išlaidas, todėl šių išlaidų priteisimo ar nepriteisimo iš nuteistojo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.