- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-437-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01821-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Vėtrūna“
Teisėja V. Liauzginienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01821-2012-3
2013 m. birželio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vėtrūna“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės UAB „Vėtrūna“ priteisti 1520 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2009-10-22 (duomenys neskelbtini) statybvietėje atsakovės kranistei krovinio iškrovimo metu kliudant trečiojo asmens UAB „Baltic transline“ valdomą ir naudojamą puspriekabę, buvo apgadinta UAB „DnB NORD lizingas“ priklausti puspriekabė. Dėl šios transporto priemonės remonto buvo padaryta 1520 Lt nuostolių, kuriuos ieškovė išmokėjo UAB „DnB NORD lizingas“. Ieškovė įgijo teisę reikalauti šios sumos atgręžtinio reikalavimo teise iš atsakingo už žalos padarymą asmens UAB „Vėtrūna“. Į ieškovės pretenziją atsakovė nereagavo, žalos neatlygino. Atsakovė yra statybvietės valdytoja, kuriai pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. UAB „Baltic transline“ valdoma ir naudojama puspriekabė buvo apgadinta statybvietėje. (duomenys neskelbtini) statybos darbus atliko UAB „Vėtrūna“, kuri privalėjo tinkamai užtikrinti statybvietės priežiūrą, laikantis darbų saugumo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vėtrūna“ ieškinio nepripažino. Ji nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti konkrečios žalos padarymo faktą ir dydį, o tik paskui likusias deliktinės atsakomybės sąlygas. Atsakovės nuomone, policijos pareigūno raštas patvirtina tik tą faktą, kad UAB „Baltic transline“ pareiškimu buvo kreipiamasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir tik šios įmonės pareiškime išdėstyti teiginiai, kad puspriekabė buvo apgadinta statybvietėje ir tai buvo padaryta dėl atsakovės darbuotojo kaltės. Jokio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, atsakovei apie tai nebuvo žinoma. (duomenys neskelbtini) statybos techninę priežiūrą vykdę asmenys ar viešą kontrolę vykdanti statybos inspekcija nėra užfiksavę jokių statybos darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų 2009-10-22. Ieškovė neįrodė žalos, už kurios padarymą būtų atsakinga atsakovė, fakto ir neįrodė žalos dydžio bei neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos net neįrodinėjamos. Ieškovė nenustatė ir nemanė, kad puspriekabės sugadinimas yra nedraudiminis įvykis.
II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisė į valstybės biudžetą 98,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad LR CK 6.264 str. 1 d. numatyta darbdavio atsakomybė atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, kaltės, tačiau ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad puspriekabę sugadino atsakovo darbuotojas. Iš medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 22.At-1333-09, teismas nustatė, kad medžiagoje nėra nei įvykio vietos apžiūros protokolo, nei liudytojų apklausos protokolų, fotonuotraukos darytos ne tyrimą atlikusio asmens, nenustatytas galimą žalą padaręs asmuo. Neaišku, kada, kokioje vietoje, kokiu būdu ir koks asmuo apgadino puspriekabę. (duomenys neskelbtini) statybos techninę priežiūrą vykdę asmenys ar viešą statybos kontrolę vykdanti statybos inspekcija 2009-10-22 nėra užfiksavę jokių statybos darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Ieškovas nuostolių dydį nustatė ir draudimo išmoką išmokėjo vien remdamasis Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK 2010-01-12 pažyma dėl įvykio, 2009-11-24 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl teismas sprendė, kad ieškovas, paskaičiuodamas nuostolių dydį, nesivadovavo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2009-04-27 redakcija, galioja nuo 2009-05-12) 10.1. p. nuostatomis.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog atsakovas atsakingas už padarytą žalą, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė šiuo apeliacinio skundo motyvus:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl patirtos jam žalos atsakovas nekaltas. Byloje esančioje policijos pareigūno išduotoje 2010-01-12 pažymoje dėl įvykio konstatuota, kad įvykis įvyko, kai UAB „Baltic transline“ vairuotojui V. Ž. (duomenys neskelbtini) statybvietėje iškraunant krovinį atsakovo kranistė kliudė ir apgadino UAB „Baltic transline“ puspriekabę (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, nurodytos rašytiniuose oficialiuose dokumentuose, laikomos visiškai įrodytomis, kol jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymais, įrodymais.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės statybvietės valdytoju, atsakingu už nuostolių atsiradimą. Valdytojui pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Atsakovė yra rangovas, atsakantis už darbų saugą. Ši jos pareiga įtvirtinta CK 6.266, 6.692 straipsniuose, Statybos įstatyme, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“. Galimybė nemokėti žalos atsakovei gali atsirasti tik įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kitais atvejais konstatuojama deliktinė atsakovės kaltė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vėtrūna“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro policijos 2010 m. sausio 12 d. pažyma turi lemiamą įrodomąją reikšmę sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, ir kad ji turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti byloje esatys įrodymai. Atsakovės nuomone, pažyma patvirtina tik UAB „Baltic transline“ kreipimosi į Kauno apskrities VPK faktą ir UAB „Baltic transline“ pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytus teiginius. Iš pažymoje esančių teiginių ir ikiteisminio tyrimo tyrėjos J. B. parodymų, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad UAB „Baltic transline“ pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti teiginiai atitinka realybę. Tiriant UAB „Baltic transline“ pareiškimą nėra nustatyta, kokioje konkrečioje vietoje įvyko UAB „Baltic transline“ turto sužalojimas, kokios sužalojimo aplinkybės, koks konkrečiai asmuo padarė sužalojimus ir kt. Atsakovas mano, kad teismas nepažeidė CPK 185 str. ir vertino įrodymų visetą. Ieškovo argumentas dėl CK 6.266 str. taikymo yra nepagrįstas. Vertinant ieškovo teiginius, t. y. jog žala buvo padaryta atsakovo valdomu mechanizmu – kranu, šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini ir jiems turėtų būti taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, bei teisės normos, reglamentuojančios deliktinę asmens atsakomybę už žalą, padaryta jo samdytų darbuotojų ir/ar kitų asmenų, kurie veikia tokio asmens vardu ir vykdo jo nurodymą (CK 6.264 str., 6.265 str.). Atsakovė nesutinka ir su ieškovės teiginiais dėl CK 6.692 str. netinkamo aiškinimo bei taikymo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių statybos rangos darbus reglamentuojančių teisės normų pažeidimus.
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teismas nustatė, kad 2009-10-22 (duomenys neskelbtini) statybvietėje, kurios valdytoja buvo rangovė UAB „Vėtrūna“, buvo apgadinta puspriekabė, priklausanti UAB „DnB NORD lizingas“, valdoma ir naudojama UAB „Baltic transline“. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 1520 Lt draudimo išmoką UAB „DnB NORD lizingas“ ir kreipėsi į teismą, prašydama priteisti šią sumą atgręžtinio reikalavimo pagrindu iš kaltojo asmens UAB „Vėtrūna“.
Priimdamas sprendimą, teismas privalo remtis pateiktais ir teismo posėdyje aptartais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytiniais įrodymais – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato pažyma (22 b. l.), medžiaga, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, (47 b. l.) pripažinta, kad 2009-10-22 UAB „Baltic transline“ valdoma puspriekabė, valst. Nr. duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) statybvietėje medžiagų iškrovimo metu buvo apgadinta krano. Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tikrino Kauno miesto apylinkės prokuratūros III nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras A. M., kuris pažeidimų nenustatė. Taigi, rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad minėta puspriekabė buvo apgadinta statomos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje už vykdomus darbus yra atsakinga atsakovė UAB „Vėtrūna“. Rašytiniai įrodymai negali būti nuginčijami liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau atsakovei nebuvo užkirstas kelias juos nuginčyti nustatyta tvarka. Minėtų rašytinių įrodymų atsakovė neginčijo, todėl teismas juos vertina kaip oficialius, turinčius didesnę įrodomąją galią. Šiuo atveju liudytojos J. B. parodymai negali būti laikomi visiškai patikimais, kol nenuginčyti rašytiniai įrodymai. Teismas taip pat sprendžia, kad šios liudytojos parodymai apie puspriekabės apgadinimą neprieštarauja kitiems Medžiagoje, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatytiems faktams (74 b. l.).
Teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės statybvietės valdytoja, atsakinga už puspriekabės sugadinimą ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą turi atlyginti statybvietės savininkas (valdytojas), atsakantis be kaltės. Statytojo kaltė gali būti nuginčyta tik dviem atvejams – kai įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nė vienos iš šių aplinkybių neginčijo. Kad atsakovė buvo statybvietės valdytoja, patvirtina Statybvietės perdavimo aktas (23 b. l.). Statybvietės valdytojas, šiuo atveju rangovė UAB „Vėtrūna“ , yra atsakingas už statybvietės eksploatavimą, prižiūrėjimą ir tvarkymą. CK 6.692 straipsnyje yra įtvirtinta, kad rangovas atsako už įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų vykdymą. Šias CK nuostatas detalizuoja Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 5 punktas, kuriame įtvirtinta rangovo pareiga, be kita ko, užtikrinti saugų darbą. Įvykio metu galiojo STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 41 punkto nuostata, kad rangovo įmonės vadovas privalo paskirti darbuotoją, kuris užtikrintų saugų darbą. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė tai padarė. Teismas pripažįsta, kad objekto valdytojas buvo UAB „Vėtrūna“, kurio prižiūrimoje statybvietėje buvo apgadinta UAB „Baltic transline“ priklausanti puspriekabė. Tarp šių esminių sąlygų yra priežastinis ryšys, kadangi atsakovė privalėjo užtikrinti objekto saugumą, šiuo atveju – eismo saugumą. Atsakovė neįrodė, kad egzistuoja CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos, atimančios puspriekabės savininkui galimybę reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovė 1520 Lt išmokėjo draudimo išmoką UAB „DnB NORd lizingas“, kuri yra puspriekabės savininkė (8, 20 b. l.). Ši transporto priemonė buvo nustatyta tvarka apdrausta (9–10 b. l.). Taigi, ieškovė turi pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsakovės teiginys, kad UAB „Baltic transline“ pareiškimą policijai parašė tik tam, kad gautų kasko draudimo išmoką, neįrodytas. Be to, draudimo išmoką gavo ne ši įmonė, o UAB „DnB NORD lizingas“.
Teismas sprendžia, kad yra pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-28) iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su sumokėtu 143 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 93 straipsnio 1 dalis), pateikiant ieškinį bei apeliacinį skundą (4, 98 b. l.). Iš ieškovės valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos sudaro 98 Lt (pridedama pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškovė naudojosi teisine pagalba, kurią teikė advokato padėjėjas (5 b. l.). Ieškovė pastarajam asmeniui sumokėjo 1600 Lt honorarą (6–7 b. l.). Teismas pripažįsta, kad tokia suma negali būti priteisiama iš atsakovės. Visų pirma, ieškinio suma yra labai nedidelė. Advokato padėjėjas dalyvavo tik viename teismo posėdyje (82–84,105–106 b. l.). Tokio pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika, todėl atstovui nebuvo labai sudėtinga parengti ieškinį bei apeliacinį skundą. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškinio ir apeliacinio skundo argumentacija iš esmės analogiška, apeliaciniame skunde tik labiau remiamasi kasacine teismų praktika. Teismas pripažįsta, kad aiškiai per didelės advokato pagalbos apmokėjimo išlaidos vertintinos kaip nepagrįstas išlaidavimas, kuris negali būti perkeltas kaip pareiga šias išlaidas apmokėti iš atsakovės. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovės ieškovei priteistina 300 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n usprendė:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti. Byloje priimti naują sprendimą. Priteisti iš atsakovės UAB „Vėtrūna“ (įmonės kodas 180315137, buveinė Telšių g. 2K, Rainių k., LT-88401, Telšių r. sav., a. s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB DnB bankas) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834, buveinė J. B. g. 12, LT-03600 Vilnius, a. s. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB) 1520 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų) žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 1520 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-28) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 443 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vėtrūna“ (įmonės kodas 180315137, buveinė Telšių g. 2K, Rainių k., LT-88401, Telšių r. sav., a. s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB DnB bankas) 98 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.