Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autosvaras“ ieškinį UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b.l. 50, 45), atsakovo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, jokių prašymų negauta, todėl atsakovo neatvykimas nekliudė išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014-12-18 sudarė pervežimo sutartį-užsakymą Nr. RM141218/3172, pagal kurią ieškovas UAB „Autosvaras“ – vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį, o užsakovas UAB „Vijuri“ įsipareigojo atsiskaityti už pervežimo paslaugas sumokant 4303,22 Lt (su PVM mokesčiu) pervežimo kainą praėjus 30 d. po CMR ir sąskaitos originalų gavimo (b.l. 6). Krovinio pervežimui išduotas CMR važtaraštis Nr. AT000984 (b.l. 7, 8). Ieškovui suteiktus atsakovui krovinio pervežimo pasaugas, atsakovui buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui 2014-12-22 PVM sąskaita-faktūra AUT Nr. 1037 už pervežimo paslaugas 4303,22 Lt sumai (kas sudaro 1246,30 EUR) (b.l. 9).

Tarp šalių nėra ginčo, jog vežimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, tačiau atsakovas nesutinka apmokėti, teigdamas, jog jam nebuvo pateikti originalai. Ieškovas teigia, jog atsakovui registruotu paštu buvo išsiųsti originalūs dokumentai (CMR važtaraščio Nr. AT000984 ir 2014-12-22 PVM sąskaita-faktūra AUT Nr. 1037), pateikė savo teiginį pagrindžiančius įrodymus (b.l. 10-11, 48).

Byloje nustatyta, jog šalių pasirašytoje pervežimo sutartyje įrašyta sąlyga, jog atsiskaitoma banko pavedimu po 30 d. nuo CMR ir sąskaitos originalų gavimo (b.l. 6).

Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Taigi tarp šalių sudarytos sutarties esmė yra ne CMR važtaraščių pateikimas, o krovinio pervežimas ir apmokėjimas už šio krovinio pervežimą. CMR konvencijos 4 str. nurodyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, kuris yra prima facie įrodymas, kad tarptautinio pervežimo sutartis buvo sudaryta ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon iki tol, kol bus įrodyta priešingai (9 str. 1 d.), jeigu jis yra pasirašytas siuntėjo ir vežėjo. Krovinio pristatymu į paskirties vietą (CMR konvencijos 13 str. 1 p.) laikytina krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu paskirties vietą (CMR konvencijos 12 str. 1 p.). Pažymėtina, kad vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo reikalavimu nurodytas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui. Iš ieškovo pateikto CMR važtaraščio (b.l. 7, 8) matyti, kad krovinio gavėjas yra pasirašęs važtaraštyje apie tai, kad krovinį gavo 2014-12-22, o tai reiškia, kad ieškovas įvykdė esminį sutarties įsipareigojimą ir dėl to įgijo teisę gauti sutartą užmokestį. Atsakovas neginčijo, jog vežimo paslaugos buvo atliktos tinkamai. Atsakovas atsiliepime teigė, kad pagal sutartį už paslaugas apmokama pateikus reikalingus originalus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog byloje pateikti ir įvertinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad krovinio pervežimas pagal sutartį yra įvykdytas, važtaraščio ir sąskaitos egzemplioriai yra perduoti atsakovui, ką patvirtina prie ieškinio pridėtos registruotos siuntos siuntimą patvirtinančio dokumento ir išrašo apie registruotos siuntos kelią kopijos (b.l. 10-11, 48), todėl ieškovui (vežėjui) turi būti apmokėta už atliktą krovinio pervežimą. Atsakovas byloje nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, savo teiginių, kad negavo CMR važtaraščio ir sąskaitos originalų niekuo neįrodė (CPK 178 str.).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, darytina išvada, kad ieškovas įvykdė esminį sutarties įsipareigojimą – pervežti krovinį ir dėl to įgijo teisę gauti sutartą užmokestį, o atsakovas už suteiktas paslaugas su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą - 4303,22 Lt (kas sudaro 1246,30 EUR) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.807 str.).

Dėl palūkanų

Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju konkretus palūkanų dydis nustatytas specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 3 str. (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2015-01-01) įtvirtina, kad kreditorius turi teisę į šiame įstatyme numatytas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado pirmąjį 2015 m. pusmetį, todėl turi būti taikoma 2015 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma. 2015 m. sausio 1 d. galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8,30 proc. metines palūkanas pagal įstatymą susikaupusias nuo prievolės mokėti palūkanas atsiradimo dienos nuo 2015-02-03 iki 2015-03-12 (b.l. 13), kas sudaro 10,77 EUR. Ieškovas nepagrįstai atsakovui taiko 8,3 proc. dydžio palūkanų tarifą, apskaičiuotą taikant vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų normą, nes remiasi Įstatymo redakcija galiojusia iki 2015-01-01. Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. pakeitimas, kuris nustatė, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Kaip minėta, 2015 m. sausio 1 d. galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 8,05 proc. metines palūkanas pagal įstatymą susikaupusias nuo prievolės mokėti palūkanas atsiradimo dienos už 38 dienas (b.l. 13), kas sudaro 10,45 EUR. Todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiamos 10,45 EUR dydžio palūkanos (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., CK 6.261 str.).

Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašo priteisti iš atsakovo 40,00 EUR sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui. Minėto įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įgijęs teisę į palūkanas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 40,00 EUR suma išieškojimo išlaidų kompensavimui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1296,75 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 38 EUR dydžio žyminį mokestį, patyrė 10,89 EUR (b.l. 14, 25) vertimo išlaidų, 91,52 EUR išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b.l. 39, 40) ir 73 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 54-56), t.y. iš viso 213,41 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio suma sudarė 1297,07 EUR, tuo tarpu teismo sprendimu patenkinti ieškinio reikalavimai 1296,75 EUR sumai, t.y. ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 99,98 proc. Atsižvelgiant į patenkintų ieškovo reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 213,37 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 8 p., 9 p., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Ieškinį patenkinus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „VIJURI“, j. a. k. 302560399, ieškovo UAB „Autosvaras“, j.a.k. 300651868, naudai 1246,30 EUR vežimo užmokesčio, 10,45 EUR palūkanų, 40,00 EUR sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1296,75 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,37 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutartimi pritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Vijuri“ turtui galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolis, įvykęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.