- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-673-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08873-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- UAB „Vijuri“
- Ieškovas
- UAB „Autosvaras“
- Kategorijos
- 3.3.1.21Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniškai, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vijuri“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autosvaras“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl skolos priteisimo ir nustatė :
Aprašomoji dalis
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Autosvaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vijuri“ 1246,30 EUR negrąžintos skolos, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 10,77 EUR palūkanų ir 29,89 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2014 m. gruodžio 18 d. pasirašė pervežimo sutartį – užsakymą Nr. RM141218/3172, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti pervežimo paslaugas, o atsakovas už jas atsiskaityti. Ieškovas savo pareigas atliko ir išrašė 2014 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau atsakovas iki šiol pilnai neatsiskaitė su ieškovu. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė pareigą vykdyti prievoles sąžiningai ir nustatytais terminais, todėl vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d. bei CK 6.256 str. 1 d. ieškovui priteistina susidariusi skola. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju iš atsakovo priteistinos 8,30 proc. dydžio metinės palūkanos, remiantis LR Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d. ir 3 str. Vadovaujantis minėto įstatymo 7 str. 1 d. taip pat ieškovo nuomone, iš atsakovo priteistina ir 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų kompensacija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Vijuri“ su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį už paslaugas apmokama pateikus reikalingus dokumentus originalus.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Vijuri“ ieškovo UAB „Autosvaras“ naudai 1246,30 EUR vežimo užmokesčio, 10,45 EUR palūkanų sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1296,75 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213,37 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad krovinio pervežimas pagal sutartį yra įvykdytas, važtaraščio ir sąskaitos egzemplioriai yra perduoti atsakovui, todėl vežėjui turi būti apmokėta už atliktą krovinio vežimą. Pažymėjo, kad savo teiginių, jog negavo važtaraščio originalo, atsakovas niekuo nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai taiko atsakovui 8,3 proc. dydžio palūkanų tarifą, apskaičiuotą taikant vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normą, nes remiasi LR Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis įstatymo redakcija galiojusia iki 2015 m. sausio 1 d. 2015 m. sausio 1 d. galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 0,05 proc. todėl iš atsakovo priteistina 8,05 proc. metinės palūkanos susikaupusios už 38 dienas, kas sudaro 10,45 EUR. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra įgijęs teisę į palūkanas, iš atsakovo priteistina 40 EUR suma išieškojimo išlaidų kompensavimui pagal LR Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis įstatymo 7 str.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vijuri“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisingas. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo gavęs reikalingų pervežimą patvirtinančių dokumentų originalų. Kad toks dokumentas buvo įteiktas nepatvirtino ir ieškovo advokatas teismo posėdžio metu. Atsakovo nuomone, ieškovas neįvykdė sutarties, todėl prievolės mokėti dar nėra. Taip pat pažymėjo, kad sutartis sudaryta vadovaujantis CMR konvencija, kuri numato maksimalią 5 proc. delspinigių normą, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 6 proc.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Autosvaras“ su juo nesutiko prašė atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad dokumentų patvirtinančių pervežimo įvykdymą originalų siuntimą patvirtina prie ieškovo ieškinio pridėtos registruotos siuntos siuntimą patvirtinančio dokumento ir išrašo iš www.post.lt apie registruotos siuntos kelią kopijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko, kad šie įrodymai patvirtina tinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir pagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių atsakovo įrodymus. Taip pat pažymėjo, kad šioje byloje vežėjas reikalauja sumokėti palūkanas nuo atsakovui priklausančios mokėti sumos, todėl ieškovo reikalaujamos palūkanos yra skaičiuojamos pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir CK 6.210 str., o ne CMR konvenciją. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo apeliacinis skundas neatitinka net formalių apeliaciniam skundui keliamų formalių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl užsakovo pareigos sumokėti vežėjui už krovinio pervežimą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame atsakovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Teismo vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Apeliantas, skųsdamas teismo sprendimą, nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė pervežimo sutartį-užsakymą Nr. RM141218/3172, pagal kurią ieškovas UAB „Autosvaras“ – vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį, o užsakovas UAB „Vijuri“ įsipareigojo atsiskaityti už pervežimo paslaugas sumokant 1030 EUR (3556,38 Lt) + PVM 21 % per 30 d. po CMR ir sąskaitos originalų pateikimo (b.l. 6). Krovinio pervežimui išduotas CMR važtaraštis (b.l.7-8). Ieškovui suteiktus atsakovui krovinio pervežimo pasaugas, atsakovui buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui 2014 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita-faktūra AUT Nr.1037 už pervežimo paslaugas 1246,30 EUR (4303,22 Lt) sumai (b.l. 9).
Apeliantas tvirtina, kad pareigos apmokėti sąskaitą neturi, kol jam neperduotas CMR važtaraščio originalas.
Pažymėtina, kad remiantis CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatomis, važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar neteisingai užpildytas, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui. Šalių sudarytose pervežimo sutartyse – užsakymuose šalys susitarė, jog užsakovas įsipareigoja sumokėti už pervežimą sutartą kainą praėjus 30 dienų po CMR ir sąskaitos originalų pateikimo.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam nebuvo pateiktas reikalingas pervežimo dokumentas, todėl jis neturėjo pareigos apmokėti už paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateikti registruotos siuntos siuntimą patvirtinančio dokumento ir išrašo apie registruotos siuntos kelią kopijos (b.l. 10-11,48) yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas savo reikalavimus pagal sutartį įvykdė tinkamai. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad reikalingų dokumentų jis negavo į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.). Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas sutartas krovinio pervežimo paslaugas apeliantui suteikė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė apeliantui PVM sąskaitas-faktūras, kartu su ieškiniu pateikė važtaraščių kopijas. Įrodymų, patvirtinančių, kad originalaus važtaraščio nepateikimas būtų esminis sutarties pažeidimas ar kad dėl originalaus važtaraščio nepateikimo būtų patyręs nuostolių, apeliantas nepateikė.
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad 6 proc. palūkanos jam priteistos nepagrįstai, kadangi šiuo atveju taikytina CMR konvencija numatanti maksimalią 5 proc. delspinigių normą. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Be to atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį 5 procentų palūkanos yra mokamos nuo sumos, skirtos kompensacijai už krovinio praradimą ar sugadinimą. Tuo tarpu procesinių palūkanų mokėjimo pagrindų ir jų dydžio CMR konvencija nereglamentuoja, todėl, sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų, taikytina nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį priteisė ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.