Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-16013-960/2021 pagal pareiškėjo V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo – antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: (i) uždrausti kitiems asmenims perduoti G. K. turtą arba vykdyti kitas prievoles; (ii) areštuoti G. K. kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises; (iii) sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarties galiojimą. Prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės reikalingos išieškojimo vykdymo užbaigimui priverstine tvarka, o jų nepritaikius gali kilti grėsmė išieškotojo teisėtiems interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo V. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Teismas konstatavo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netaikomas trūkumų šalinimo institutas, nes tokio pobūdžio prašymai turi būti išnagrinėjami per labai trumpus terminus. Kadangi pareiškėjas teismui pateikė prašymą elektroniniu paštu ir nepasirašytą, teismui pateiktas nepasirašytas prašymas yra pagrindu jo netenkinti.

4. Susipažinęs su teismui pateiktais įrodymais, teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė skundžiamo antstolio patvarkymo; nenurodė koks skundžiamo patvarkymo turinys, todėl, nežinodamas šių aplinkybių, teismas negali įvertinti pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo, kas sudaro pagrindą išvadai, kad pateiktu prašymu pareiškėjas nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo.

5. Teismas pažymėjo, kad pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas siekia tikslų, nesusijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, t. y. siekia vykdomojo dokumento įvykdymo, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymu, kas taip pat sudaro pagrindą netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti.

7. Atskirasis skundą apeliantas grindė tuo, kad teisės aktai numato galimybę elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu, todėl apeliantas turi teisę ir galimybę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai neišsireikalavo vykdomosios bylos medžiagos bei skundžiamo antstolio patvarkymo ir jų nevertino.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. J. 2021 m. balandžio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad skundžia 2021 m. balandžio 19 d. antstolio patvarkymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas yra su trūkumais, t. y. 1) nėra įstatymo nustatyta tvarka pasirašytas; 2) skunde dėl antstolio veiksmų nenurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Atsižvelgęs į išdėstytus pateikto procesinio dokumento trūkumus, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nurodydamas, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumų šalinimo institutas netaikomas, nes tokio pobūdžio prašymai turi būti išnagrinėjami per labai trumpus terminus.

12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

13. Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 straipsnis). Skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios pasaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (510 straipsnio 2 dalis). Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas pažeistų civilinių ar ginčijamų subjektinių teisių gynimo būdas - tai laikina procesinio pobūdžio priemonė, susieta su konkrečiu civiliniu procesu ginant savo subjektinę teisę, dėl kurios taikymo prašymas gali būti reiškiamas tik esant tam tikriems CPK nustatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad vykdymo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apibrėžia CPK 510 straipsnio 2 dalis, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdymo procese yra susietas su skundo padavimu antstoliui. Šį skundą, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti tiek antstoliui, tiek teismui turi pareigą antstolio veiksmus skundžiantis asmuo, jei antstolio veiksmais yra pažeidžiama tokio asmens subjektinė teisė.

15. Įstatymų leidėjas CPK 111 straipsnyje nustatė formos ir turinio reikalavimus, kuriuos turi atitikti kiekvieno besikreipiančio į teismą asmens pateikiamas procesinis dokumentas. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktus, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.

16. Susipažinęs su pareiškėjo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente, įvardintame kaip „Skundas“, nėra nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką; nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes – pareiškėjas teismui nepateikė nei paties skundo dėl antstolio veiksmų, nei skundžiamo antstolio patvarkymo. Pateiktame dokumente pareiškėjas iš esmės tik nurodo, kad skundžia antstolio Dariaus Blizniko 2021 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S-21-35-13665, ir prašo jį panaikinti, paaiškindamas, kad 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-FB-4001-863/2021 yra neteisėta, nes pareiškėjui buvo nustatytas per trumpas nutarties apskundimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nenurodė jokių argumentų, susijusių su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones esme.

17. Teismui paduodamame procesiniame dokumente taip pat privalo būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiai aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Vadinasi, pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti teismui procesinį dokumentą (šiuo atveju prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėjo jį pateikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, t. y. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas elektroniniu paštu įstatymo nenumatytu procesiniams dokumentams pateikti būtu, todėl šis trūkumas turėjo būti pašalintas, nustatant terminą nurodytam trūkumui pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog klausimą, susijusį su pareiškėjo procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, t. y. pareiškėjui ši tvarka ir jos nesilaikymo pasekmės yra daug kartų detaliai išaiškintos kitose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad elektroniniu paštu pateiktas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka CPK ir pirmiau nurodytame poįstatyminiame teisės akte nustatytų reikalavimų.

19. Pažymėtina ir tai, kad už kiekvieną teismui pateikimą procesinį dokumentą turi būti sumokėtas įstatyme nustatytas žyminis mokestis. Tokiu būdu siekiama, kad į teismą besikreipiantis asmuo atsakingai naudotųsi savo teise kreiptis į teismą ir būtų užkirstas kelias nepagrįstiems byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimams. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

20. Kadangi pareiškėjas procesinio dokumento nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis nepateikė, už pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas turėjo sumokėti 50 Eur žyminį mokestį, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės (prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinant), bet svarstyti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą - nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti nustatytus pateikto procesinio dokumento trūkumus, t. y. nustatyti pareiškėjui terminą pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą prašymą, skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; taip pat nustatyti terminą nurodytam žyminiam mokesčiui sumokėti.

22. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl anksčiau minėto Aprašo 3 punkto bei atitinkamų CPK nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms.

23. Pareiškėjui išaiškintina, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl apelianto pareikštų prašymų tenkinti nėra pagrindo.

25. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo iš esmės išnagrinėtas procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų neatitinkantis prašymas, yra naikintina, ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo prašymo priėmimo stadijos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėti iš naujo nuo prašymo priėmimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.