Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl antstolės paskirto eksperto nušalinimo, suinteresuoti asmenys – antstolė G. A., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, A. L., mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo argumentai ir antstolės pozicija dėl turto vertintojo nušalinimo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. liepos 30 d. gautas antstolės G. A. persiųstas skolininkės J. L. pareiškimas dėl antstolės paskirto eksperto nušalinimo, kuriuo pareiškėja prašo nušalinti ekspertą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 598 straipsnis).

Antstolė G. A. 2024 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą dėl eksperto nušalinimo, kuriuo skolininkės nušalinimą ekspertui atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Netenkinus prašymo, persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje antstolė savo iniciatyva skyrė ekspertą, faktų apie įkaito davėjo įmokas dėl ekspertizės skyrimo nenustatyta. Pagrindų nušalinti ekspertą antstolė nenustatė (CPK 682, 67, 598 straipsniai). Antstolė papildomai pažymėjo, kad teisės aktai nenustato antstolio pareigos, pavedant ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją, vadovautis kokiais nors papildomais kriterijais dėl nešališkumo. Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatyme yra reglamentuota, kaip turi būti vertinami turto objektai. Antstolės vertinimu, skolininkės nurodyti argumentai yra paremti tik prielaidomis ir subjektyviu manymu.

Dėl pagrindų nušalinti turto vertintoją

Vadovaujantis CPK 598 straipsnio 1 dalimi, vykdymo proceso metu vertėją ir ekspertą nušalinti gali būti prašoma tokia pat tvarka kaip ir antstolį. Atsižvelgiant į CPK 637 straipsnio 1 dalį, antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad antstolė G. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Byla užvesta, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) notarų biuro įrašu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įkeisto turto ribose subsidiariai iš įkaito davėjų J. L. ir A. L. (hipotekos kreditorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal hipotekos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

Antstolė vykdomojoje byloje 2024 m. liepos 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės skyrimo, siekiant įvertinti subsidiarių skolininkų ir įkaito davėjų įkeistą ir turto arešto aktu areštuotą turtą (nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)). Ekspertu paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 2 dalimi, ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. CPK 682 straipsnio 1 dalis, kuri yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria, priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Sprendimų vykdymo instrukcijos (aktuali redakcija) 28 punktas numato, kad areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, turto vertintojas nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (aktuali redakcija) 8–12 straipsniuose įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus kvalifikacijos ir kitus reikalavimus.

Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolės 2024 m. liepos 24 d. priimtas patvarkymas bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ skirti atlikti turto vertinimą yra priimtas pagrįstai ir pagal visus aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus. Minėta bendrovė yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys). Sutiktina su antstolės argumentu, kad pareiškėjos nurodyti argumentai apie galimą turto vertintojo šališkumą yra tik deklaratyvūs teiginiai, neturintys faktinio ir teisinio pagrindimo. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai numato antstoliui teisę savo iniciatyva ir nuožiūra skirti ir parinkti turto vertintoją, jei tai yra būtina atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

Remiantis nurodytais motyvais, konstatuojama, kad pareiškėjos J. L. pareiškimas dėl antstolės paskirto eksperto nušalinimo yra visiškai nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo nutarties, kuria apylinkės teismas išsprendė eksperto (ne)nušalinimo klausimą pagal CPK 598 straipsnio 5 dalį. Dėl aptartų motyvų spręstina, kad nutartis dėl eksperto (ne)nušalinimo, kurią pirmosios instancijos teismas priėmė pagal CPK 598 straipsnį, neskundžiama ir negali būti apeliacijos objektu (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-251-413/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-912-538/2020; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-509-227/2019; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-207-803/2017).

Pareiškėjai išaiškintina, kad atsisakymas nušalinti ekspertą neužkerta kelio pareiškėjai realizuoti teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnio 2 dalimi, 290–292, 510–513 straipsniais, 598 straipsnio 1 dalimi, 637 straipsnio 1 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl antstolės paskirto eksperto nušalinimo atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis neskundžiama.