- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- I3-613-595/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01944-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Iveta Pelienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. A., J. A.
- Kategorijos
- 14.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., J. A., dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 15 d. raštą Nr. (7.9)-2D-2190, prašo įpareigoti priimti naują sprendimą pagal 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą - apginti pažeidžiamas teises – įpareigoti atlikti priestato prie namo (duomenys neskelbtini), statybų teisėtumą ir stabdyti statinio teisinę registraciją (b. l. 1-3).
Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. V A. V. (pareiškėjas L. V. yra jos teisių perėmėjas) kreipėsi su skundu į Inspekcijos Klaipėdos skyrių, prašė nutraukti įstatymo pažeidimus, vykdant J ir A. A. statybos darbus (duomenys neskelbtini) mieste, kadangi jie, kaip bendraturčiai, pažeidžia jo teises ir interesus. Namas (duomenys neskelbtini) mieste, nėra atidalintas ir priestato prie namo statyba vykdoma nepaliekant jokio priėjimo prie namo iš vakarų pusės, nelieka jokio tarpo tarp priestato ir namo. Prašė išsiaiškinti situaciją ir užkirsti kelią tokiai statybai ir teisių pažeidimui. Nurodė, kad namo dalį paveldėjo iš tėvų. 1967 m. gruodžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta namo naudojimosi tvarka, kuri dabar pažeidžiama. Taip pat su bendraturčiais A priklauso po 1/2 garažo, esančio namo pirmame aukšte, bet dabartiniu metu, statant priestatą, jis panaikintas. 2017 m. spalio 19 d. gavo Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriame nurodoma, kad jokių pažeidimų nenustatyta. Šį sprendimą apskundė teismui. Byla buvo paskirta nagrinėjimui iš esmės. Tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teisme buvo gautas 2019 m. vasario 1 d. Inspekcijos viršininkės įsakymas Nr. IV-11, kuriuo panaikintas Inspekcijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštas dėl skundo. Gavęs tokį 2019 m. vasario 1 d. įsakymą, Regionų apygardos administracinis teismas Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-1629-243/2019 administracinę bylą nutraukė.
Taip pat nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. Inspekcijos įsakymo pagrindu gavo Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. raštą Nr. (7.9)-2D-2190, kuriame iš esmės nepaneigti 2017 m. rugsėjo 15 d. skundo, 2017 m. lapkričio 24 d. skundo motyvai ir reikalavimai. VĮ Registrų centro 2019 m. vasario 19 d. pažymoje aiškiai nurodyta, kad name yra garažas (17.38 kv. m.), ir pagal pažymos 4.2 p. po ½ dalį priklauso bendraturčiams. Teigia, kad šiai dienai skunde keliami klausimai neišspręsti. J.ir A. A. ir toliau vykdo statybas, pažeidžiant jo teises.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 118-123).
Nurodė, kad Inspekcija 2019 m. vasario 15 d. raštu pateikė V A. V. antrą atsakymą į jos 2017 m. lapkričio 24 d. skundą, kadangi pirmas atsakymas į skundą, parengtas 2017 m. gruodžio 7 d., Inspekcijos viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu buvo panaikintas. Įvertinusi visas skunde nurodytas aplinkybes, Inspekcija padarė išvadą, jog 2017 m. lapkričio 24 d. skundas yra nepagrįstas, t. y. buvo nustatyta, kad A. ir J. A. vykdo gyvenamojo namo rekonstravimą teisėtai, o Klaipėdos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-14404, atitinkantį teisės aktus, faktines bei teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Inspekcija dar kartą nuosekliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir atsakė į visus skunde suformuluotus klausimus.
Pažymėjo, jog tikrindama skunde nurodytas aplinkybes, Inspekcija nustatė, kad Klaipėdos departamentas organizavo statybos darbų patikrinimą vietoje ir patikrinimo metu pažeidimų nenustatė, tai fiksuota akte Nr. SPA-1273, nes statybos darbams vykdyti A. A. pateikė statybos leidimą Nr. LRS-31-170829-00076. Taip pat tikrinimo metu buvo nustatyta, kad rengiami priestato pamatai atitinka projekte nurodytą vietą ir matmenis. Pagal projektą priestatas statomas vieno aukšto ir antro aukšto išorinių sienų nesiekia. Dokumentų, patvirtinančių, kad bus atliekama antro aukšto rekonstrukcija nebuvo pateikta, todėl nebuvo galimybės spręsti apie galimai numatomus antro aukšto rekonstravimo darbus. Inspekcija pakartotinai atkreipė dėmesį į tai, kad, skunde keliami klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi. Pažymėjo, kad priestatas statomas žemės sklypo dalyje, skirtoje naudotis bendraturčiams A. ir J. A.. Į patalpas, kurios skunde įvardintos „garažu“, patekimas buvo numatytas iš žemės sklypo dalies, kuri buvo priskirta naudotis A. ir J. A.. Duomenų, kad minimos „garažo“ patalpos priklauso po ½ dalį V.A. V. ir A. ir J. A., nėra, kadangi rūsio patalpų atidalinimo dokumentai nepateikti. Šiuo metu patekimas į minėtą patalpą yra panaikintas ir ja iš viso nesinaudojama. Aplinkybes dėl patekimo į patalpas, kurios įvardinamos „garažu“, galėjo įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-167-122/2016 iš esmės, o ne kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą po bylos baigties. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 buvo nustatyta viso žemės sklypo naudojimosi tvarka.
Inspekcija nurodė, kad leidimą išdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino, ar bendraturčių - ieškovų pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir konstatavo, kad aukščiau nurodyto gyvenamojo namo rekonstravimas nepažeidžia kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų.
Pažymėjo, kad įvertinus 2017 m. lapkričio 24 d. skundo ir Inspekcijos rašto turinį, darytina išvada, kad skundžiamu Inspekcijos raštu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į visus skunde keltus klausimus, pateiktas Inspekcijos raštas atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
Tretieji suinteresuoti asmenys nėra pateikę atsiliepimų į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl 2019 m. vasario 15 d. Inspekcijos rašto Nr. (7.9)-2D-2190 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo Inspekcija yra atsakiusi į pareiškėjo V A. V., kurios teisių perėmėju yra pareiškėjas L. V., 2017 m. lapkričio 24 d. skundą, kuriame buvo keliamas klausimas dėl J. ir A. A. vykdomo namo priestato statybos teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės.
2017 m. rugsėjo 15 d. V A. V. pateikė skundą Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (toliau – ir Klaipėdos departamentas) dėl vykdomų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 124). Skunde buvo nurodyta, kad yra teismo sprendimas, leidžiantis vykdyti statybas be bendraturčių sutikimo, tačiau J. ir A. A. pradėjo vykdyti statybos darbus, kurie pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir interesus. Taip pat buvo nurodyta, kad namas nėra atidalintas ir priestato statyba vykdoma, nepaliekant jokio priėjimo prie namo iš vakarų pusės ir prašoma išsiaiškinti situaciją ir užkirsti kelią tokiai statybai.
2017 m. spalio 16 d. Klaipėdos departamentas, išnagrinėjęs skunde nurodytas aplinkybes, raštu Nr. (16.2)-2D-14404 „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą (b. l. 153-154), kuriame nurodė, jog 2017 m. spalio 6 d. įvykusio statybos darbų (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu statytojas A. A. pateikė projektuotojo R. V. 2017 m. parengtą Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą Nr. RV-17/05, pagal kurį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 29 d. yra išdavusi statybos leidimą Nr. LRS-31-170829-00076, suteikiantį teisę rekonstruoti neypatingosios kategorijos vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad iš gyvenamojo namo vakarinės pusės ties lauko sienos dalimi iki rūsio patalpos lango prieduobėje yra pradėti rengti betoniniai pamatai priestato statybai. Buvo nustatyta, kad statomi priestato pamatai atitinka projekte nurodytą vietą ir matmenis. Atlikus patikrinimą, 2017 m. spalio 6 d. buvo surašytas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1273 su išvada - pažeidimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta. Nurodytas aplinkybes patvirtina Inspekcijos pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 125-139, 145, 146, 148-149, 167-170).
2017 m. lapkričio 24 d. V A. V. pateikė skundą Inspekcijai (b. l. 151-152), kuriame nurodė, kad Inspekcijos sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių bei prašė įvertinti nurodytas aplinkybes, t. y. kad A vykdomi statybos darbai pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises ir interesus, kad priestato statyba vykdoma nepaliekant priėjimo prie namo iš vakarų pusės, kad priestato statyba trukdys jai antro aukšto savininkei ir ji negalės antrame aukšte vykdyti rekonstrukcijos darbų, kad priestatu užstatomas garažas, kuris bendraturčiams priklauso po ½ dalį, kad nebus galimybių į garažą patekti, kad A tokiu būdu pasididina savo turto dalį, priestatas panaikina galimybę naudotis ir bendra kiemo aikštele, kad išduotas leidimas rekonstrukcijai yra neteisėtas, bus užstatyta visa vakarinė namo siena ir neturės galimybės naudotis rūsiais, prašė pašalinti pažeidimus ir priimti teisingą bei teisėtą sprendimą.
2019 m. vasario 15 d. Inspekcija raštu pateikė atsakymą į V A. V. 2017 m. lapkričio 24 d. skundą, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas (b. l. 4-6). Rašte Inspekcija nurodė, kad įvertinusį visas skunde nurodytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, jog 2017 m. lapkričio 24 d. skundas yra nepagrįstas, kadangi buvo nustatyta, kad A. ir J. A. vykdo gyvenamojo namo rekonstravimą teisėtai, o Klaipėdos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-14404.
Taigi, 2017 m. lapkričio 24 d. skunde iš esmės teigiama, kad Inspekcija nevykdo savo pareigų, netinkamai išsiaiškino situaciją, neužkirto kelio neteisėtai statybai, tokiu būdu yra pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
Bylos duomenimis taip pat yra nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-122/2016 dėl teisės pripažinimo ieškovams A. ir J. A. (V A. V. šioje byloje dalyvavo kaip atsakovė) atlikti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektavimo darbus nusprendė pripažinti A. ir J. A. teisę atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektavimo darbus pagal projektuotojo R. V. 2015 m. projektinius pasiūlymus, jų pagrindu gauti projektavimo sąlygas, parengti techninį projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturtės sutikimo/pritarimo (b. l. 171-175). Teismas sprendime įvertino, ar A. ir J. A. pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir konstatavo, kad gyvenamojo namo rekonstravimas pagal projektuotojo R. V. 2015 m. parengtus projektinius pasiūlymus, kuriuose priestatas prie gyvenamojo namo yra suprojektuotas, nepaliekant tarpo tarp priestato ir namo, nepažeidžia bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 šioje dalyje (dėl teisės pripažinimo ieškovams A. ir J. A. atlikti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektavimo darbus) Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 176-182).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. D1-530 patvirtintų Inspekcijos nuostatų 10.2 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Inspekcijos veiklos tikslų yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Inspekcija įgyvendindama 10.2 papunktyje nurodytą tikslą vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teisės. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalyje pateiktos statybos valstybinės priežiūros sritys. Įstatymo 11 straipsnis išsamiai reglamentuoja statybos patikrinimo procedūrų vykdymą.
Nagrinėjamu atveju Inspekcija gavusi pranešimą (skundą) dėl neteisėtų statybų, atliko tikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad A priestato statybas adresu (duomenys neskelbtini), vykdo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. turi išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, ir laikantis projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, sprendinių. Tai patvirtina surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 125-139). Inspekcija, atlikusi tikrinimą, padarė išvadą, kad pažeidimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta.
Taigi, visų pirma, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Inspekcija netinkamai atliko jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir pareigas, netinkamai išsiaiškino situaciją, neužkirto kelio neteisėtai statybai. Tikrindama nurodytas skundo aplinkybes, Inspekcija nustatė, kad Klaipėdos departamentas organizavo statybos darbų patikrinimą vietoje ir patikrinimo metu pažeidimų nenustatė. Atliekant statybos darbų teisėtumo vertinimą, Inspekcija nustatė, kad Klaipėdos departamentas vadovavosi teisės aktų nuostatomis. Išvada buvo padaryta remiantis pateiktais rekonstrukcijos darbų teisėtumą įrodančiais dokumentais, be to, kaip minėta, nustačius, kad atliekant rekonstravimo (statybos) darbus laikomasi projektinių sprendinių.
Pareiškėjo argumentas, kad priimdama skundžiamą raštą Inspekcija netinkamai išnagrinėjo 2017 m. lapkričio 24 d. skundą bei padarė nepagrįstą išvadą taip pat yra visiškai nepagrįstas. Vertinant skundžiamo Inspekcijos rašto turinį, matyti, kad Inspekcija išsamiai ir aiškiai, motyvuotai pasisakė skundžiamame rašte dėl kiekvieno keliamo skundo argumento savo kompetencijos ribose. Skundžiamas raštas teismo vertinimu visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Kaip minėta, rašte detaliai išnagrinėtos visos skunde nurodytos aplinkybės, pateikti atsakymai ir motyvai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).
Kaip minėta, teismai yra patvirtinę A teisę atlikti minimus rekonstravimo darbus be bendraturčio sutikimo pagal pateiktą projektą, teismai vertino, ar nebus pažeistos bendraturčio teisės ir teisėti interesai. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Inspekcija skundžiamame rašte tai išaiškino, atsakydama į skundo argumentus dėl bendraturčio teisių pažeidimo. Dėl skundo argumento, kad priestato statyba trukdys, Inspekcija nurodė, kad pagal projektą priestatas statomas vieno aukšto ir antro aukšto išorinių sienų nesiekia, bei kad nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad bus atliekama antro aukšto rekonstrukcija, dėl ko nebuvo pagrindo spręsti apie galimai numatomus antro aukšto rekonstravimo darbus. Dėl skundo argumento, kad priestatu užstatomas garažas, priklausantis po ½ dalį bendraturčiams, kad nebus galimybės į jį patekti, tokiu būdu visa garažą užims A, ir tokiu būdu bus padaryta žala, Inspekcija pasisakė, kad priestatas statomas žemės sklypo dalyje (pagal nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką), skirtoje naudotis bendraturčiams A. ir J. A.. Duomenų, kad minimos „garažo“ patalpos priklauso po ½ dalį pareiškėjai ir A. ir J. A., nėra, kadangi rūsio patalpų atidalinimo dokumentų pareiškėja nepateikė. VĮ Registrų centro duomenimis minimas “garažas” nėra registruotas (b. l. 163-166, 23-26). Žemės sklypo plane yra pažymėtos bendraturčių naudojamos sklypo dalys (b. l. 156). Pažymėjo, kad į patalpas, kurios įvardijamos „garažu“ patekimas buvo numatytas iš žemės sklypo dalies, kuri buvo priskirta naudotis A. ir J. A.. Šiuo metu patekimas į minėtą patalpą yra panaikintas ir ja iš viso nesinaudojama. Inspekcija nurodė ir tai, kad aplinkybes dėl patekimo į patalpas, kurios įvardinamos „garažu“, pareiškėja turėjo galimybę įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-167-122/2016 iš esmės. Dėl argumento, kad priestatas panaikina galimybę naudotis ir bendra kiemo aikštele, kuri priklauso abiem bendraturčiams lygiomis dalimis, Inspekcija nurodė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1132-460/2016 buvo nustatyta viso žemės sklypo naudojimosi tvarka (b. l. 176-182). Taip pat nurodė, kad priestatas statomas žemės sklypo dalyje, skirtoje naudotis bendraturčiams A. ir J. A.. Šios nurodytos aplinkybės ir Inspekcijos argumentai nagrinėjant šią administracinę bylą nėra paneigti, nuginčyti kitais leistinais įrodymais. Pareiškėjas 2020 m. sausio 29 pateikė papildomus įrodymus į bylą, kurie nekeičia skundžiamo rašto pagrįstumo. VĮ Registrų centro 2019 m. gegužės 7 d. pranešime nurodoma, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kuriam namo bendraturčiui priklauso/naudojamas garažas (17,38 kv. m.), kuris yra namo sudėtinė dalis.
Teismas pažymi, kad esant nesutarimams tarp bendraturčių, jie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, kaip tai nurodė ir Inspekcija atsiliepime.
Taigi, remiantis išdėstytu, nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos raštu nebuvo atsakyta į 2017 m. lapkričio 24 d. skunde keliamus klausimus. Nustatyta, kad Inspekcija remiantis teisės aktų reikalavimais atliko visas procedūras, būtinas tinkamai išsiaiškinti ginčo situaciją, ją įvertinti, ir priimti motyvuotą sprendimą. Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. raštas atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis, todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.